Palių partizanų Muškietininkų būrys

Nuotraukoje Palių partizanai Muškietininkų būrys. 

Vitas  Vyšniauskas – Kmynas, Bebras.

Gimė 1929 metais. Gyveno Daukšiuose. Jo tėvas buvo miškininkas,todėl turėjo reikalų su Palių ir Buktos miško partizanais. Nuošalyje neliko ir Vitas, jis nuo 1945metų pradžios partizanų ryšininkas, vėliau Geležinio Vilko rinktinės partizanas . Labai veiklus, energingas, drąsus, narsus mūšiuose, paslaugus kovos draugams.

Žuvo 1950 metų  rugpiūčio 3 dieną Norvertavo kaime. Liudvinavo vlsč. Marijampolės raj. Prie Juknelio sodybos, išduotas MGB informatoriaus “ Miko”. Kartu žuvo Julius Iršius – Kėkštas. Šaltą, lietingą  ankstų rytą jie peršlapę ir sulyti  atėjo pas rėmėjus Liudvinaičius. Nusiavė ir pasidžiovė avalynę, apsiprausė, pavalgė ir ruošėsi pailsėti, kaip pastebėjo pamiške atslenkančius rusus ir stribus. Vyrai paskubom griebė avalynę, ginklus ir ėmė trauktis, bet persekiotojai juos pastebėjo, ėmė vytis ir šaudyti. Partizanai perbėgę runkelių lauką, prigludo prie Juknelio sodybos pastatų, bet buvo apsupti ir nelygioje kovoje žuvo.

Vaclovas  Vyšniauskas.

Gimęs 1922metais Ąžuolinių km. Simno vlsč. Alytaus apsk.   Bebro pusbrolis.

Tada,  kai būsimasis  Bebras dar ramiai sekė okupanto veiksmus rajone ir aplinkiniuose kaimuose, Juozo ir Teofilės Vyšniauskų šeimoje prasidėjo įtempta padėtis: bolševikams paskelbus mobilizaciją Vaclovas, kaip ir daugelis Lietuvos sūnų, gavo šaukimą į frontą, kovoti už pavergėją.  Dorai išaugintas ir išauklėtas Vyšniauskų sūnus pasirinko partizano kelią. “Okupantui netarnausiu” pasakė ir išėjo į Žuvento palias, kur organizavosi pirmieji būriai kovai už Tėvynę.

Neilgai Vaclovas partizanavo, dar ir slapyvardžio neturėjo , o kovos krikštas buvo ir kovos už Laisvę  pabaiga. 1945m. balandžio 23 dienos ankstų rytą pietinėje Palių dalyje ir apie Žuvintą prasidėjo Palių puolimas. Tankios kareivių grandinės klampojo per balas, kemsynus, brovėsi per krūmus, prasidėjo susišaudymas. Vaclovas tuo metu su kitu partizanu ėjo sargybą prie partizanų stovyklos Palių Žaliosios girios pakraštyje, kai   kareiviai atidarė uraganišką ugnį. Vaclovas krito vietoje, antras sargybinis suspėjo pranešti stovyklai, kas nutiko. Po poros dienų, nutilus šūviams, vyrai pradėjo ieškoti žuvusių. Vaclovo kūną , nudraskytais drabužiais, surado pušynėlyje prie tos vietos, kur ėjo sargybą. Kaime padarė karstą ir tyliai ten pat pušynėlyje palaidojo. 1990metais Vaclovo kūnas perlaidotas Simno kapinėse, drauge su Kalniškės mūšyje žuvusiais partizanais. Tą dieną, valymo metu žuvo būrio vadas A. Liudžius, J. Burbulis, A. Kirtiklis T, Liutkevičius, J. Kolys.

Vaclovo tėvai brolis Juozas, Alfonsas ir seserys  buvo ištremti. Brolis Vitas slapstėsi,vėliau buvo partizanas. Suimtas , baustas 25 metams. Grįžo.

Vincas  Skalandžiūnas -  Šernas.

Gimęs 1901m. Lietuvos kariuomenės puskarininkis.  Tūriškių geležinkelio stoties viršininkas. Partizanas nuo pat pirmųjų antrosios sovietinės okupacijos laikų. Vedęs, išeidamas partizanauti paliko 6-is vaikus ir žmoną. Jų gyvenimą,  nuolatiniam stribų akiratyje, gali tik jie patys papasakoti., Vincas vienas iš pirmųjų organizavo partizanų būrį Palių – Žaliosios  kampe. Vėliau partizanavo Paliose, dalyvavo Kalniškės mūšyje. Laisvalaikiu kūrė eilėraščius, rašė partizaniškas dainas.

KGB arkyvuose yra agentūrinis pranešimas apie tai, kad V. Skalandžiūnas, kaip  Didžiojoj ir Mažojoj Buktoj besibazuojančių partizanų vadas, tariasi su pasienio kariuomene  apie partizanų  legalizavimąsi.Partizanai sutinka išeiti iš miško tik tada, kai bus įvygdyti jų reikalavimai:  paleisti iš kalėjimo visi politkaliniai ir atkurta Nepriklausoma Lietuva.         

Žuvo Vincas Skalandžiūnas  1945.09 20. Užkasimo vieta nežinoma.

Juozas  Menčinskas – Ąžuolas

Gimęs 1916 m. Žuvinto  k., Simno vlsč., Alytaus apsk. Baigęs Pirmo Lietuvos Prezidento Karo mokyklos aspirantūrą. Įšėjęs į atsargą, dirbo policijos vachmistru. 1944m. vasaros pabaigoje pirmas Žuvinto paliose  prie Kiaulyčios suorganizavo partizanų būrį ir jam vadovavo. Vėliau  Ąžuolo būrys įėjo į DLK Kęstučio skrajojančio partizanų būrio sudėtį.

Tai labai sumanus, reiklus, drąsus, rįžtingas vadas, Vedęs būrį į daugelį kovų iš kurių dažniausiai grįždavo su pergale.

Žuvo 1946m. kovo mėnesį  ant Peršėkės upės  prie Krokelaukio, raitas grįždamas iš vadų pasitarimo  pateko į pasalą ir nelygioje kovoje žuvo.

Juozas  Kasparavičius – Strausas.

Gimęs 1918 m. Daukšių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. Lietuvos šaulių sąjungos narys, Lietuvos kariuomenės puskarininkis. 1941m. kovojo rytų fronte prie Ilmenio ežero. Gavęs eilinių atostogų, į dalinį negrįžo.

1944 metų žiemą  Paliose subūrė partizanų grupę ir jai vadovavo. Dalyvavo Žuvinto ežero kautynėse. Vadovavo Šarūno partizanų būriui, vėliau to paties pavadinimo kuopai.

1946m. spalio mėnesį tragiškai žuvo. Palaidotas  Daukšių parapijos kapinėse.

Juozas  Prabulis – Negras.

Gimęs 1920m. Pėdiškių k. Krosnos vls., mažažemio valstiečio šeimoje. Nuo vaikystės duoną užsidirbdavo tarnaudamas pas ūkininkus.

1944 metais, pašauktas į sovietinę kariuomenę, išėjo į mišką. Priklausė Lakūno būriui. Tai nuoširdus, pareigingas, darbštus, visada pasiruošęs padėti, mylintis tik savo Tėvynę, neapkenčiantis okupantų vaikinas. Tą dieną , kai turėjo vykdyti  Kalniškės partizanų būrio vado Lakūno užduotį, atvesti į nurodytą vietą Palių partizanus, patękęs į apsuptį nepasimetė : pradėjo įnirtingai kautis su priešu ir žuvo nelygioje kovoje. Tai įvyko 1947m.iš balandžio 22-os  į 23-ą . Kūnas niekintas Krosnoje kartu su partizanų Audros, Herno ir Kelmo kūnais. Užkasti  už Krosnos kapų klebonijos durpinėse – pievose.

Pranas  Svetlauskas - Kelmas.

Gimęs  1922 metais Pėdiškių k., Krosnos vls., Marijampolės aps. Partizanavo ir jo brolis  Liudvikas. Žuvo už mėnesio po Kelmo žūties.  Tėvas sužinojęs iš sielvarto išprotėjo ir greit mirė. Kelmas žuvo kartu su Audra ir Hernu, išduoti to pačio būrio partizano Romo- Rūdolfo  Ostino. Tą naktį  1947.04. 23., kai  Negras didvyriškai kovėsi ir veržėsi iš apsupties  Krasenkos kaime, Krosnos vls., Bubnio sodyboje, vokietis Rūdolfas niekingai pakėlęs rankas pasidavė priešui ir tuoj pat geranoriškai nuvedė stribus ir rusų kareivius parodyti savo kovos draugų slėptuvę prie Vartų kaimo, Žaliosios –Palių  kampe, sunkiai prieinamoj vietoj. Nelygioje kovoje žuvo pirmosios iždaviko aukos: Kelmas, Audra ir vokietis  Hernas. Rūdolfas greit tapo smogiku “Kirviu” nuo jo nukentėjo daugiau kaip 160 laisvės kovotojų. Su juo skaitėsi ir Maskva. Apmokiusi išsiuntė šnipinėti į Vokietiją.

Aldona Vilutienė