Partizanai: Istorija ir dabartis

Pirmąjam Tigro rinktinės vadui 100.

Leonas Vilutis gimė 1920.4.11 Derviniškės kaime Linkmenų parapijoj Švenčionių apskrityje (dabar Utenos apsk.)

Šeimoje augo penki vaikai. Tėvai turėjo 18 ha žemės. Senelis Petras Vilutis buvo knygnešys.

Leonui einant penktuosius metukus mirė motina, o- devintuosius ir tėvas. Liko penki visiški našlaičiai. Vyriausiai seseriai Emilei ėjo 16-ti metai. Vaikystė buvo labai sunki, tačiau padedant kaimynams, o ypač pusbroliui Vincui Vilučiui visi išgyveno ir išaugo dorais žmonėmis. Kadangi tik už poros kilometrų ėjo Demarkacinė linija su Lenkija( per Linkmenis) Leonas nuolat sukinėjosi prie jos, tapo šaulių būrio sūnumi, o nuo 16metų buvo priimtas į būrį- tapo šauliu. Tuo labai didžiavosi. Lygiagrečiai mokėsi,baigė mūrininkų, dažytojų kursus. Vėliau įstojo į Telšių Valstybinę vidurinę amatų mokyklą. Kad galėtų pragyventi ir užsimokėti už mokslą, kaip gabus mokinys, mokyklos kapeliono kon. Jono Kučingio buvo rekomenduotas kartu dirbti ir bendrabučio vedėju. (Su monsinjoru kun. J. Kučingiu, gyvenančiu Los Angelese palaikė ryšius iki mirties).

Besimokydamas Telšiuose 1941metų pradžioje organizavo slaptą kuopelę mokinių tarpe, kurią vėliau išplėtė.

Baigęs1942 metais Telšių amatų mokyklą tų pačių metų rudenį pradėjo mokytis Vilniaus aukštesnioje technikos mokykloje. Nenutraukdamas pogrindinės veiklos 1942 metų vasarą įstojo į LLA \(Lietuvos Laisvės Armijos) kovotojų gretas.Priesaiką davė LLA įkūrėjui ir vadui Kaziui Veverskiui- Seniui.  1943m. baigėVilniuje pogrindžio Karo mokyklos žvalgybos ir organizavimo skyrių, kuriame vienas iš dėstytojų buvo  J. Vitkus, būsimas partizanų vadas Kazimieraitis. Tais pačiais metais LLA vado K.Veverskio buvo paskirtas dirbti LLA štabe, žvalgybos skyriuje. 1944 02 Centrinės LLA vadovybės pasiųstas į Karo mokyklą Marijampolėje su užduotimi užmegsti VR ryšius su LLA.

1944m pradžioje,  Leonas vykdo apygardos vado kpt.  A. Eidimto – Žybarto įsakymą-organizuoja Vanagų būrius Platelių miške, o pasislinkus frontui į Vakarus, LLA vadovybė Leoną Vilutį pasiunčia į Rytų Lietuvą organizuoti stambius pasipriešinimo okupantams partizanų “ Vanagų” dalinius.

1944metų spalio 20 dieną Derviniškės kaime Linkmenų parapijoje Saldutiškio vlsč. Vilučio sodyboje įvyko pirmasis štabo posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės karininkai: maj.B.Kaletka, ltn. J. Gimžauskas, ltn. J. Dasčinskas, kpt.V.Gumauskas, kpt.F.Kvartūnas, ltn..M. Vilutis, kun. Liutkus. Posėdžio metu buvo įkurta Tigro partizanų rinktinė apėmusi Utenos, Zarasų, ir Švenčionų apskritis. Leonas Vilutis tapo pirmasis Tigro rinktinės organizatorius ir vadas. Pasirinko du slapyvardžius: Arūnas- ryšiams su LLA vadovybe, Tigro rinktinės štabe - Bitinėlis. Rinktinė vykdė būsimos apygardos funkcijas.

Pirmos stambios kautynės su okupantu įvyko 1944m. lapkričio mėnesį ant Ginučių piliakalnio, o gruodžio12d.- Obelų kalne.  Partizanai šiose kautynėse  aukų neturėjo.

1945metų sausio 10 d. Šiškinių kaimo apsupime, Lankos kalne, nelygioje kovoje žuvo Leono brolis bataliono vadas ltn.. Mykolas Vilutis – Klevas. Po brolio žūties ir laidotuvių Leonas užsuko į tėviškę ir ten buvo čekistų suimtas.Žiauriai tardomas,sulaužyti abu žandikauliai, keturis kartus buvo komos būsenoje. Visus kaltinimus , kad buvo vadas, neigė priskirdamas žuvusiam broliui Klevui. Nuteistas 10metų laisvės atėmimo, 5 m be teisių.  Kalėjo Uchtos, Pečioros, Intos, Abezės lageriuose. Nuo 1954 09 buvo tremtyje Intoje. Pasibaigus kalinimo laikui, turėjo pasirašyti tremčiai iki gyvos galvos.

Dirbdamas statybose,kad turėtų kur gyventi, susirentė namelį, kurio viename kambaryje apsigyveno, pasilaisvinęs inžinierius Klemensas Brunius, Laikinosios vyriausybės Susisiekimo ministras, kitame kambaryje priimdavo ką tik išėjusius į laisvę lietuvius, kol tie susirasdavo darbą ir vietą kur gyventi. Trečiame kambaryje  byvo laikomos sekmadieniais šv. Mišios kol valdžia leido pasistatyti atskirą namelį bažnyčiai.

1956m. liepos 15dieną Leonas vedė buvusią politinę kalinę Aldoną Sabaitytę. Šliūbą davė, jo namelyje Intoje tremtinys kun. Antanas Mieldažis. Tų pačių metų rudenį grįžo į Lietuvą,būdamas antros grupės invalidas. Dirbo statybose. Tačiau KGB jo iki Atgimimo neišleido iš akiračio. Buvo sekamas, šantažuojamas, dar du kartus teistas už nelojalumą tarybų valdžiai.

Prasidėjus Atgimimui aktyviai dalyvavo visuose renginiuose. Pats savo darbovietėje Tarpkolūkinėje Statybos kolonoje jau 1989m pradžioje organizavo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, jai vadovavo, Buvo šaulys, Savanoriškos krašto apsaugos narys. LPKTS  tarybos narys. Aktyviai reiškėsi spaudoje. 1992m. parašė ir išleido knygą “ Likimo mozaika “ Ruošė antrą dalį apie jo štabe ir rinktinėje buvusius Lietuvos kariuomenės karininkus ir eilinius kovotojus, tačiau  mirtis neleido pradėto darbo užbaigti. Mirė 1993m. liepos 22d. Palaidotas Marijampolės tremtinių kapinėse.

 1991m. lapkričio 9d. apdovanotas Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi su kardais už nuopelnus Lietuvai.    

 Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadui, dim. maj. Leonui Vilučiui 2004m. pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties). 2008m. apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2008, po mirties).

                                                                          Aldona   Vilutienė