LIETUVOS PARTIZANŲ ŠIAURĖS-RYTŲ SRITIES 3-OJI VYTAUTO APYGARDA (1945-1952m.)

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

ISTORINĖ APŽVALGA

Laimonas Abarius

Laimonas Abarius, g,1968m. Zarasų rajone, Antazavės k. Rezistencijos kovų temomis renka medžiagą nuo 1990m. 1993m. VPU apgynė diplominį darbą "Politinė padėtis ir partizaninis sąjūdis Zarasų apskrityje (1944-1952m.j, 1994m. - humanitarinių mokslų magistro darbą tema "LP 3-oji Vytauto apygarda. Istorinė apžvalga". Šiuo metu Visagino miesto kultūros ir sporto skyriaus etnokultūros specialistas.

Vytauto apygarda susikūrė iš pirminės Rytų Lietuvos ginkluoto pogrindžio organizacijos LLA Jungtinės Tigro rinktinės ir jai pavaldžių pogrindžio struktūrų. 1945m rugpjūčio mėnesį J.Kimšto-Dobilo sukurtoji apygarda ir teritoriniu atžvilgiu atitiko LLA Jungtinės Tigro rinktinės ribas: Zarasų, Švenčionių, Utenos apskritis.

1945-1946m. pradžioje Vytauto apygarda vadinama 4-ąja LLA Vytauto apygarda. 1946 02-03, žlugus Šiaurės Lietuvos LLA, ji tampa 3-ąja LLA apygarda. 1948 05 jau yra aiškus apygardos pavadinimas - Lietuvos Partizanų (LP) Šiaurės-Rytų Lietuvos srities 3-oji Vytauto apygarda.

Iš pradžių apygardą sudarė LLA Šarūno, LLA Tigro ir LLA Lokio rinktinės. Iki Algimanto apygardos suformavimo (1946-1947) ir jai suirus (1950-1952) į jos sudėtį įėjo LP Šarūno (Kupiškio apskr.) ir LP Kunigaikščio Margio (Rokiškio, dalis Zarasų apskr.) rinktinės. 1950m. iš jų likučių sudaryta viena -Vaižganto rinktinė.

1946m. sukūrus sričių organizaciją, Vytauto apygarda kartu su Vyties, Algimanto apygardomis įėjo į Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų, Karaliaus Mindaugo) sritį. Visą laiką (išskyrus 1948 08 - 1949 10) jai vadovavo Vytauto apygardos kūrėjas J.Kimštas-Dobilas, Dėdė, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, Žygūnas.

Laisvės kovų saulėlydyje, 1950m. rudenį, Vytauto apygarda buvo dar gana stipri: jai pavaldžiose rinktinėse kovojo 120-130 partizanų.

1951-1952m. MGB realizuojant agentūrinę operaciją "VOSTOK," išaiškinta, suimta ir užverbuota apygardos ir Kalnų srities vadovybė. Tuo metu sunaikintos Liūto, Tigro ir Lokio rinktinės, o 1953m. sunaikinta ir paskutinioji — Vaižganto rinktinė.

Rytų Lietuvos partizanų organizacija iki Vytauto apygardos susikūrimo (1944-1945m.)

Vytauto apygardos partizanai. Priekyje- Jonas Kimštas-Dobilas

Utenos ir Švenčionių apskričių partizaninio sąpdžio organizacija yra susijusi su Leono Vilučio-Arūno, Bitinėlio veikla.

1944m. vasarą LLA narys L.Vilutis, būdamas Žemaitijoje, susitiko su LLA Šiaulių apygardos vadu Sakalu ir vyriausiąja LLA vadovybe: ats. vyr. ltn. K.Veverskiu-Se-niu - LLA įkūrėju ir vyriausiuoju vadu, operatyvinio sk. viršininku, gen. štabo kpt. A.Karaliumi-Vareniu, Šiaulių apygardos vadu vyr. ltn. A.Eidimtu-Žybartu, Papuniu. Atvykus gen. M.Pečiulioniui-Miškiniui, įvyko rezistencijos vadų pasitarimas, kuriame

Vilučiui buvo įsakyta, praėjus frontui, grįžti į gimtąjį kraštą ir įkurti "Vanagų" rinktinę, kuri nuo rytinių Lietuvos vietovių turėtų būti pavaldi būsimai Šiaurės Lietuvos apygardai, kurios štabe L.Vilučiui buvo numatytas operatyvinio sk. viršininko postas¹.

1944m. spalio mėnesį, atvykęs į Švenčionių apskr. Saldutiškio valsčių, Vilutis-Arūnas jau rado pirmuosius partizanų būrius. Vykdydamas LLA štabo įpareigojimą, spalio 22d. savo namuose sušaukė rezistencijos vadų pasitarimą. Jame dalyvavo Mykolas Vilutis-Klevas, jaun. pusk. A.Juršis, Vyčio kryžiaus kavalierius K.Kuzelis, partizanai: V.BIažiūnas, V.Brukštus, J.Murmulis-Lokys, Gimžauskas iš Kaltanėnų, ats. Itn. J.Gimžauskas, A.Krinickas-Romelis, ats. Itn. Kiela. Po trumpo pasitarimo buvo nutarta steigti LLA Tigro rinktinės štabą. LLA Tigro rinktinės vado Arūno įsakymu 1944 10 22 buvo sudarytas rinktinės štabas ir į vadovaujamus postus paskirti šie pareigūnai: Štabo viršininkas — J.Bulka-Deimantas; Operatyvinio sk. viršininkas — Kiela; Žvalgybos sk. viršininkas — Kuryla-Žėrutis; Mobilizacinio sk. viršininkas — Granitas; Tiekimo ir ūkio sk. viršininkas — J.Murmulis-Lokys; Ryšių sk. viršininkas — Žvirgždas; Karo tribunolo pirmininkas - kun. P.Liutkus-Juodasis Petras.

Sukūrus štabo branduolį, buvo skubiai parengti įsakymai, kuriais besislapstantys vyrai būtų suskirstyti būriais, kuopomis, batalionais. Iš pradžių buvo planuojama Tigro rinkt, veiklos rajoną sudaryti iš Švenčionių, Utenos ir Zarasų apskričių ².

1944m. spalio 23d. įsakymu Nr. 2 buvo paskirta 13-os kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse.

Per ryšininkę V.Deveikytę-Ramunę Arūnas užmezgė ryšius su Vilniaus apygardos LLA vadu Tuinyla. Motyvuodamas patirties ir kadrų stoka, L.Vilutis paprašė paramos kuriant rinktinės organizaciją.

Spalio pabaigoje iš Vilniaus LLA apygardos atvyko keletas pareigūnų, tarp jų ir kpt. Budrys, trejus metus tarnavęs savisaugos dalinyje, taip pat B.Kaletka-Kęstutis, kuriam Arūnas buvo numatęs pavesti rinktinės vado pareigas, bet jis, kaip ir kpt. Budrys, nesutiko užimti šio posto³.

Atvykus papildymui, buvo performuotas Tigro rinkt. štabas.

Lapkričio mėnesį ant Ginučių piliakalnio įvyko pirmasis Tigro rinkt susirėmimas su okupantu. Mūšiui vadovavo ats. Itn. J.Gimžauskas-Beržas, Kirdeikių Vanagų kuopos vadas. Mūšio metu priešas patyrė nuostolius, o partizanai be aukų, sulaukę sutemos, pasitraukė. Paakinti sėkmės, Tigro rinkt. partizanai suorganizavo žygį į Alantos miestelį. Susirėmus su istrebiteliais, abi pusės turėjo aukų, partizanai sudegino valsčiaus vykd. komiteto pastatą, istrebitelių štabą ir nukovė 12-13 sovietinių aktyvistų ir sovietinei valdžiai lojalių žmonių. Žygiui vadovavo LR kpt. Jonas Tumėnas.

1944m. lapkričio mėnesį Tigro rinkt operatyvinio sk. viršininko kpt Budrio iniciatyva buvo suorganizuotas rinktinės vadų pasitarimas. Susitikimą buvo numatyta surengti Ąžuolo kuopos, vadavietėje, Saldutiškio valsčiaus Kemešiu kaime. Susitikimo metu kpt Budrys išaiškino partizaninės kovos taktikos ypatybes, buvo svarstomi organizaciniai ir taktiniai klausimai. Buvo nutarta organizuoti partizanų kovinio parengimo pratybas ir paruošti pareigūnų atestacijos projektą⁴.

1944m. spalio-gruodžio mėnesiais Tigro štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuojant Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Ripaičių ir Staniuliškių kaimuose dislokuotas Tigro rinkt, štabas pirmaisiais savo veiklos mėnesiais efektyviai vadovavo rezistenciniam sąjūdžiui. Remiantis LLA nuostatais, buvo prisaikdinti ir priimti į LLA narius per 600 kovotojų. Nepaisant organizacinių rezultatų, Tigro rinktinė nepasiekė vadovavimo Zarasų apskrities partizaniniam pogrindžiui.

1944m. gruodžio mėnesį į Švenčionių apskrities miškus vokiečių karo lėktuvas numetė diversinės mokyklos FAK-20 parengtą 12 asmenų desanto grupę: Adolfą Grigonį-Paberžį, Joną Basį-Putiną, Julių Saulį-Pakštelį, Vladą Kliuką-Ožį, Antaną Binkį-Kavarską, Juozą Šilinį-Popinigį, Baraniūną-Šakalį, Vinciūną-Kalnelį, Čeponį-Mikimauzę, Lapienį-Miškinį, Urbonavičių-Senį ir Paukštę (slapyvardis). Visi parašiutininkai buvo kilę iš Švenčionių ir aplinkinių apskričių, gerai orientavosi vietovėje, buvo aprūpinti ginklais, amunicija ir sovietine valiuta ⁵.

Nacių karinė vadovybė planavo parašiutininkus panaudoti kaip diversinių grupių organizatorius, informacijos rinkėjus ir perdavinėtojus vermachto vadovybei. Į jų veiklos sritį taip pat įėjo agentūros verbavimas, tiltų ir geležinkelių sprogdinimas⁶.

Atvykę parašiutininkai jau rado Lietuvos Laisvės Armijos partizanų organizaciją. Susitikime su LLA štabo pareigūnais ir asmeniškai su B.Kaletka jie buvo informuoti, kad LLA taktika paremta sukilimo Lietuvoje rengimu, o ne atvirais diversiniais aktais. Parašiutininkams buvo pasiūlyta pereiti į LLA organizaciją ir, kaip turintiems specialų parengimą partizaninei kovai, imtis vadovauti rinktinės organizacijai.

Įsitraukus į LLA pogrindžio veiklą parašiutininkams, Tigro rinktinė labai padidėja 1945m. vasario mėn. Švenčionių apskrityje vien B.Kaletkos kuopoje buvo per 200 gerai ginkluotų partizanų⁷.

Gausėjant kovotojų ir plečiantis partizaninei kovai, 1944m. spalio mėnesį sudarytas Tigro štabas ilgainiui nebepajėgė kontroliuoti padėties. Nutolęs nuo kuopų veikimo rajonų, Tigro štabas dėl karinių-čekistinių operacijų ir valymų prarado ryšj su Utenos apskrities šiauriniais ir vakariniais valsčiais. Vadovavimas Zarasų apskrities rezistenciniam pogrindžiui buvo tik deklaratyvus: Dusetų, Antazavės ir Imbrado valsčiuose veikė 1944m. lapkričio mėn. suformuotas Lokio rinktinės štabas, vadovaujamas M.Kazano-Mutkos, Siaubo. Pietinių Zarasų apskrities valsčių partizanus vienijo apskrities LLA štabas, vadovaujamas buvusio agronomo Butkaus ⁸.

Rinktinės štabo ir kuopų ryšius visiškai suardė 1945m. sausio-kovo mėn. miškų košimai ir areštai: 1945 01 09, žuvus kuopos vadui Mykolui Vilučiui, po poros dienų buvo suimtas jo brolis Leonas - LLA Tigro rinkt vadas⁹.

Suėmus L.Vilutį-Arūną ir kiek vėliau sunaikinus A.Kirnicko-Romelio kuopą (1945 03 12 Labanoro miškuose, kariuomenei apsupus partizanų stovyklą, mūšio metu žuvo 73 partizanai), skilimas tapo akivaizdus¹⁰.

Vasario pradžioje buvo performuotas praretėjęs Tigro rinkt, štabas. Į jo sudėtį įėjo: Štabo viršininkas ir laikinai einantis rinktinės vado pareigas Benediktas Kaletka-Kęstutis; Štabo pavaduotojas — Lietuvos Respublikos kariuomenės leitenantas Jonas Kmitas; Adjutantas — Švilpa-Barzdyla; Ūkio sk. viršininkas — Griausmelis; Ryšių sk. viršininkas — Jonas Basys-Putinas.

Tuo metu Tigro rinktinė Utenos ir Švenčionių apskrityse vienijo apie 300 LLA narių - laisvės kovotojų. Jų ginkluotėje buvo 24 kulkosvaidžiai, 216 šautuvų, 45 automatai ir kt ¹¹.

1945m. vasario mėnesį Vyriausiojo LLA štabo narys Gaidukas pasiūlė Tigro rinkt, vado adjutantui Barzdylai (Švilpai) Utenos apskrityje sudaryti LLA vyriausiajam štabui tiesiogiai pavaldžią rinktinę. Dėl karinių-čekistinių operacijų ir asmeninio B.Kaletkos nepritarimo (siekė, kad Utenos apskrities štabas būtų pavaldus Tigrui) šio nurodymo įgyvendinimas užsitęsė. Tiktai 1945m. gegužės mėn., priešui sunaikinus per 200 partizanų ir visiškai nutrūkus ryšiams su rinktinės štabu, Kęstutis pavedė Barzdylai vykdyti Gaiduko (žuvo 1945m. vasario mėn.) nurodymą sudaryti Tigro rinktinei pavaldų LLA štabą¹².

LLA Sakalo rinktinės sukūrimo data laikytina 1945 05 23, kai Švilpa-Barzdyla išleido rinktinės įsakymą Nr.l:

"1. Nuo šios dienos LP Tigro štabas vadinasi Sakalas.

2. Įsakymų numeracija tęsiama sena tvarka.

3. Tigro štabo įsakymai galioja.

4. Būrių vadai per batalionų vadus tiesiogiai pavaldūs LP Sakalo štabui ir patvirtinami einamose pareigose.

5. Visus dokumentus (kvitus, sąrašus, aktus) atsiųsti į Sakalo štabą.

6. Sakalo štabas atsakingas už visus Tigro štabo dokumentus iki šių metų gegužės 23 d.

7. Už Tigro štabo dokumentus, datuojamus po gegužės 23d., Sakalo štabas neatsako"¹³.

Kaip matyti iš rinktinės vado įsakymo, Sakalo štabas tęsė Tigro rinktinės organizacinę tradiciją Utenos apskrityje. Be Sakalo, išliko Tigro štabas Adutiškio valsčiuje, iš kurio tiesiogiai ir buvo gaunami įsakymai ¹⁴.

1945m. gegužės mėnesį apie naujai suformuotą štabą Švilpa-Barzdyla subūrė daugiau kaip 400 aktyvių laisvės kovotojų. Birželio pradžioje Sakalo štabui buvo pavaldžios 5 kuopos, vienijančios po 3-7 būrius (iš viso 19 būrių). Žvalgybinės medžiagos rinkimui ir partizanų verbavimui įkurtos 3 rezidentūros:

1. Utenos rezidentūra, vadovaujama Jono Pamakščio;

2. Maršrutinė rezidentūra Utenoje, vadovaujama Veronikos Rapinskienės;

3. Rezidentūra Leliūnų valsčiaus Meldučių k., vadovaujama R.Rėzaitės.

Kiekviena iš minėtų rezidentūrų palaikė kontaktą su 10-15 ryšininkų, atliekančių žvalgybinės ir antisovietinės literatūros platintojų funkcijas ¹⁵.

Remiantis Švilpos-Barzdylos gaunamais per Tigro štabą vyriausiojo LLA štabo įsakymais 1945m. birželio mėnesį buvo parengtas ginkluoto sukilimo planas. Sukilimas turėjo prasidėti anglų-amerikiečų intervencijos momentu. Numatyta plati mobilizacinė programa, į sukilimą netgi įtraukiant moteris (Tigro štabas 1944m. kategoriškai pasisakė prieš moterų stojimą į LLA¹⁶).

1945m. birželio mėnesį rinktinės įsakymais Nr.l ir Nr2 buvo paskelbta apie moterų-partizanių junginių formavimą, jų funkcijos šios:

1. Palaikyti ryšį tarp partizanų būrių ir LLA štabo;

2. Stebėti kariuomenės ir istrebitelių judėjimą ir pranešti partizanams apie rengiamas operacijas;

3. Platinti antisovietinę spaudą;

4. Plėsti antisovietinę agitaciją;

5. Išaiškinti ir fiksuoti prosovietiškai nusiteikusius asmenis;

6. Rinkti ir perduoti partizanams maisto produktus, pinigus, drabužius ir medikamentus.

Į moterų-partizanių būrius galėjo stoti visos patriotiškai nusiteikusios moterys ir merginos nepriklausomai nuo amžiaus.

Įsakymu Nr.2 buvo apibrėžta moterų-partizanių organizacijos struktūra:

1) būrį sudaro ne daugiau, kaip 7 nariai ir 7 kandidatai;

2) būrio vadas dalija būrį į trejukes ir paskiria vyresnįjį;

3) vienos trejukės nariai neturi žinoti kitos trejukės sudėties. Kiekvienas vykdo konkrečiai jam pavestą užduotį ¹⁷.

Birželio mėnesį, vadovaujant Barzdylai, buvo suformuotas Sakalo rinktinės štabas, susidedantis iš 5 skyrių: Operatyvinio sk. viršininkas - Antanas Mickevičius-Žėrutis; Propagandos sk. viršininkas - Mačernis-Bevardis; Ekonominio sk. viršininkas — Plikaitis-Tauras; Mobilizacinio sk. viršininkas — V.Stašaitis-Žilvinas; Ūkio sk. viršininkas — nežinomas¹⁸.

Sakalo rinktinei vadovavo Švilpa-Barzdyla, rinktinės adjutanto pareigas ėjo Vincas Šapokas-Valteris. Iki birželio pradžios rinktinės veiklos rajoną sudarė Utenos ir iš dalies Zarasų apskritys (Antalieptės, Degučių valsčiai), birželio pradžioje Sakalo vadovybę pripažino ir Švenčionių apskrities, Saldutiškio valsčiaus partizanai ¹⁹.

Birželio mėnesį NKVD-MKGB organų agentūrinių operacijų būdu buvo išaiškintas ir sunaikintas Sakalo rinktinės štabas. Žuvo štabo pareigūnai: Mačernis-Bevardis, Plikaitis-Tauras, Antanas Mickevičius-Žėrutis, kuopos vadas Pučinskas Jurgis, būrių vadai: Laucevičius, Juozas Strižys-Leopardas, Skindurys-Gruodis, Antanas Žeinys-Šaltis ²⁰.

Kariuomenei košiant miškus, labai nukentėjo būrių asmeninė sudėtis: birželio pabaigoje iš 19 būrių 9 buvo visiškai arba gerokai apnaikinti²¹. Gelbėdamas padėtį, Švilpa-Barzdyla paskelbė įsakymą dėl partizanų grupių demobilizacijos, įsakyta būriams išsiskirstyti, o jų nariams slapstytis pavieniui arba 2-3 žmonių grupėmis. Šios, kaip ir kitos priemonės, siekiant išsaugoti gyvąją jėgą, nedavė efektyvių rezultatų: 1945m. gegužės-liepos mėnesiais NKVD-NKGB operacijose Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse buvo sunaikinti 28 Sakalo rinktinės organizaciniai vienetai, nukauti 232 partizanai (1945m. birželio pradžioje Sakalo štabas vienijo 395 partizanus), sulaikyta 114 kovotojų. Priešui teko 18 kulkosvaidžių, 273 šautuvai ir automatai, 22 pistoletai, 143 granatos ir kita amunicija ²².

Birželio pabaigoje - liepos pradžioje rinktinė merdėjo: agentūriniu būdu išaiškinti žuvo Sakalo štabo adjutantas Šapokas Vincas-Valteris ir Mindaugo būrio vadas Gasparas Paškonis-Vasaris, kiti vadovaujantys partizanai. Iš viso saugumo suvestinėse minimi 27 suimti ir 11 nukautų partizaninio sąjūdžio vadų ²³.

Birželio 22d., žuvus Sakalo rinkt mobilizacinio skyriaus viršininkui Stašaičiui-Žilvinui ir liepos 2d. — naujai paskirtam operatyvinio sk. viršininkui, bataliono vadui Šauliui, Sakalo štabas buvo išformuotas²⁴. Pakartotinai paskelbęs demobilizacijos įsakymą, Švilpa skubiai išvyko į Vilnių. Liepos pradžioje buvo sunaikintos (visiškai arba iš dalies) Kęstučio, Algirdo, Vytauto, Mindaugo ir Vytenio kuopos. Išdavysčių ir persekiojimų palaužti kovotojai pradėjo legalizuotis: 1945m. gegužės-liepos mėn. legalizavosi daugiau kaip 300 Utenos, Zarasų ir Švenčbnių apskričių partizanų ir mobilizacijos vengiančių asmenų²⁵.

Yrant Sakalo rinktinei ir sunaikinus Saldutiškio valsčiaus partizanų organizaciją, J.Kimšto-Dobilo ir Tigro rinkt, organizacinio sk. viršininko pavestas Algimantas Šimėnas-Kurklys, Vėjas Utenos apskrities, Utenos valsčiaus Biliakiemio kaime sušaukė partizanų vadovybės posėdį. Steigiamajame rinktinės posėdyje, dalyvaujant 8 partizanų vadams, buvo nutarta steigti naujos rinktinės štabą ²⁶. 1945 06 15 rinktinės įsakymu Nr.l Vėjas deklaravo naujos rinktinės - Šarūno - sukūrimą. Įsakymu Nr2 buvo paskelbta rinktinės štabo sudėtis:

ĮSAKYMAS

LLA Vanagų Šarūno junginio vadams

1945 06 15

Iš žemiau minimų asmenų sudarau LLA Vanagų Šarūno štabą ir skiriu šiuos pareigūnus:

štabo viršininkas Vaidila; operatyvinio sk. v-kas Liepa; žvalgybos ir ryšių sk. v-kas Aitvaras; mobilizacinio sk. v-kas Rolandas; ūkio sk. v-kas Bebarzdis; propagandos sk. v-kas Delfinas; sekretorius-mašinistas Balandis.

LLA Vanagų Šarūno rinkt, vadas Lubinas”

(Paaiškinimas:

LLA Šarūno Rinkt.V., operatyvinio sk. viršininkas Vladas Mikulėnas - Lubinas, Liepa;

Štabo viršininkas Vytautas Pakštas - Vaidila, Naras;

žvalgybos ir ryšių sk. viršininkas Pranas Zinkevičius-Aitvaras, Kalvis (buvęs Tigro rinkt, štabo narys);

propagandos ir agitacijos sk. viršininkas ir sekretorius-mašinistas Bronius Gizevičius-Rolandas, Delfinas; ūkio sk. viršininkas Kazys Juknevičius-Bebarzdis; nesant Zinkevičiui, Žvalgybos sk. viršininkas Liepa, jis pats ir Vėjas -Algimantas Šimėnas, Šarūno rinktinės organizatorius²⁸.)

Kiekvienas rinktinės štabo skyrius turėjo savo struktūrą ir vadovavosi specialiomis instrukcijomis ir įsakymais. Žvalgybos, kontržvalgybos ir ryšių skyrius numatė steigti žvalgybinius postus kiekvienoje kuopoje, būryje, valsčiaus centre ir sovietinėse įstaigose. Kuopos žvalgybos punktų žvalgus (KŽ) skirdavo žvalgybos sk. viršininkas, be to, buvo sudaromi ir būrių žvalgybos (BŽ) punktai.

Kiekviename žvalgų punkte turėjo būti po 2 žvalgus: viršininkas ir pavaduotojas. Be KŽ ir BŽ, galėjo būti ir pavieniai žvalgai, kurie pirmiesiems turi pateikti jų surinktą žvalgybinę medžiagą.

Šio skyriaus instrukcijose buvo numatyta plati žvalgybinė programa iki sovietinio aktyvo ir NKVD darbuotojų verbavimo papirkimu ²⁹.

Be žvalgybinės medžiagos rinkimo, buvo plečiama kontržvalgybinė veikla tarp LLA narių. Kontržvalgybos darbuotojai buvo tiesiogiai atsakingi žvalgybos skyriaus viršininkui (Šarūno rinkt, štabo instrukcijos Nr.3, 4, 5, 6, 7, 8)³⁰.

Šarūno rinkt štabas taip pat parengė išsamias instrukcijas dėl LLA narių nusikaltimų ir nuobaudų už jas (Šarūno rinkt, štabo instrukcijos Nr.9,10,11, 12,13)³¹.

Propagandos ir agitacijos skyriaus darbas buvo spausdinti pogrindžio literatūrą, atsišaukimus, organizuoti partizaninę savišvietą, demaskuoti bolševikinę propagandą tarp gyventojų. Šarūno rinkt, propagandos ir agitacijos skyrius turėjo spaustuvės įrangą, leido rinktinės laikraštį "Pogrindžio žodis", taip pat platino antitarybinio turinio laikraštį "Aukštaičių kova"³².

Štabo bunkeris buvo Utenos valsčiaus Biliakiemio kaime. Birželio mėnesį buvo sudaryti 2 apsauginiai rinktinės štabo būriai po 30 kovotojų kiekviename. Jiems vadovavo Antanas Kaušylas-Margis. Antrasis štabo bunkeris buvo Tauragnų valsčiaus teritorijoje, tarp Ramūnų ir Raistenių kaimų. Čia buvo ir rinktinės spaustuvė, kur buvo spausdinamas "Pogrindžio žodis" (2 kartus per mėnesį po 100 egz.)³³.

Antanas Krinickas-Romelis

1945m. birželio-rugpjūčio mėn., suvienijus išblaškytus Utenos apskrities partizanus, Lubinas Pr.Zinkevičių komandiravo į Labanoro girią, taip pat į Saldutiškio valsčiaus miškus, kur, likvidavus Romelio kuopą, liko daug neorganizuotų partizanų. Nors formaliai Saldutiškio valsčius įėjo į Tigro rinkt veiklos rajoną, sugrįžęs iš komandiruotės Pr.Zinkevičius raportavo apie Labanoro girios partizanų perėjimą į Šarūno rinktinę. Vadovauti į Tigro rinktinę neįeinantiems Švenčionių apskrities partizanams Pr.Zinkevičius pavedė savo broliui Kaziui Saldaičiui³⁴.

Šiais centralizaciniais veiksmais Utenos apskrityje buvo sudarytos 3 kuopos (Mindaugo, Gedimino, Vytauto), kovojusios Utenos, Vyžuonų, Debeikių, Daugailių, Leliūnų valsčiuose ir viena kuopa (Žilvičio) Saldutiškio valsčiuje.

Švenčionių apskrityje suėmus Tigro rinkt, vadą B.Kaletką-Kęstutį, Švenčionių rezistencinę organizaciją sukrėtė areštai Po masinių suėmimų ir miškų valymų buvo suardyta ryšių sistema, Tigro štabo pareigūnams atsidūrus NKGB naguose, Šarūno rinkt, štabas deklaravo savo savarankiškumo statusą.

Nutrūkus ryšiams su Tigro štabu, buvo nutarta formuoti apygardinį Geležinio Vilko štabą, kuriam būtų pavaldūs Rytų Lietuvos rezistenciniai vienetai Geležinio Vilko štabo sukūrimo idėją iškėlė Švilpa-Barzdyla, tačiau 1945m. pavasarį to nepavyko realizuoti, nes partizanų vadovybė patyrė didelių nuostolių.

1945m. liepos mėnesį Saldutiškio valsčiaus Ginučių kaime įvyko steigiamasis Geležinio Vilko štabo posėdis. Jame dalyvavo iš Vilniaus grįžęs Barzdyla (1947m. suimtas), A.Kimickas-Romelis, Bilkis-Kavarskas, Erškėtis, Vytautas Pakštas-Vaidotas, Naras. Posėdžiui vadovavo LLA centrinio štabo narys, LR kapitonas Motiejūnas-Gailius. Posėdyje buvo nutarta Šarūno rinktinės pagrindu įkurto Geležinio Vilko štabo vadovavimą išplėsti Zarasų ir Švenčionių apskritims, sudarant apygardinę organizaciją. Šiam tikslui įgyvendinti buvo suvienyti Saldutiškio valsčiaus partizanai ir numatytas susitikimas su Zarasų apskrities partizanų vadovybe (1945m. liepos 7d., žuvus M.Kazanui-Siaubui, Lokio rinktinei ėmė vadovauti A.Streikus-Tamošiukas). Planuotą Pr.Zinkevičiaus komandiruotę į Zarasų apskritį teko atidėti dėl didelio kariuomenės aktyvumo Zarasų apskrityje³⁵.

1945m. liepos mėnesį, žuvus Gailiui ir daugeliui štabo pareigūnų, Geležinio Vilko štabas iširo, tačiau greitai apygardos sudarymo idėja buvo įgyvendinta. 1945m. rugpjūčio mėnesį Saldutiškio valsč, Sudalaukio k., Petkevičiaus namuose, vadovaujant Jonui Kimštui-Dobilui, Dėdei, Žalgiriui, buvo sudarytas Vytauto apygardos štabas, efektyviai vadovavęs Zarasų, Švenčionių ir Utenos apskričių partizanams iki pat 1951m.

Šarūno rinktinės gyvavimas nebuvo ilgas. Panaudojant vidaus agentūrą - agentus Burbą, Žėrutį, maršrutinį agentą Gaidelį ir kt., 1945 07 15 - 1945 10 20 saugumo organai ir 137 šp dalys sunaikino 17 Šarūno rinkt, būrių, nukovė 250 partizanų, suėmė 569 aktyvius partizanus, ryšininkus ir vengiančius mobilizacijos asmenis³⁶. Tarp žuvusiųjų: Gedimino kp. įkūrėjas, ryšių ir žvalgybos sk. viršininkas Jurgis Vasiljevas-Viesulas, Gedimino kp. būrio vadas Vincas Medinis-Pypkė, Gedimino kp. vado pavaduotojas Domas Bagočiū-nas-Briedis (visi žuvo Kalvių k. 194510 05), Gedimino kp. būrio vadas Alfonsas Sidelskas, Vytauto kp. būrio vadas Antanas Linskys ³⁷.

Per karines-čekistines operacijas labai nukentėjo Šarūno rinkt, pavaldūs Zarasų apskrities Antalieptės ir Degučių valsčių būriai (Gedimino kp.). 1945m. liepos-spalio mėnesiais buvo iš dalies sunaikinti Maniušio ir Mečislovo Medinio-Lokio būriai, kurie, tiesa, iš dalies išsaugojo savo sudėtį, bet prarado ryšius su rinktinės štabu³⁸.

1945m. liepos 26d. Lubinas paskelbė demobilizacinį įsakymą, kuriuo įsakė nedelsiant išformuoti kuopas, būrius ir pereiti į individualų slapstymąsi (įsakymas Nr.4)³⁹. Šis bandymas gelbėti padėtį nedavė efektyvių rezultatų dėl ryšininkų suėmimų, ir nutrūkus kontaktams su rinktinės štabu, kai kurie būriai įsakymo visai negavo, o išformuotų būrių partizanus NKGB naikino agentūriniu būdu.

1945m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, į Vakarų Lietuvą išvykus J.Kimštui-Žalgiriui, Vytauto apygardos vado pareigas laikinai perėmė Šarūno rinktinės vadas Vladas Mikulėnas-Liepa, Lubinas (eidamas apyg. vado pareigas pakeitė slapyvardį į Storulį). Nepaisant masinių suėmimų, miškų košimų ir išdavysčių, Storuliui pavyko užmegzti ryšį su Tigro ir Lokio rinktinėmis'¹⁰.

1945m. gruodžio ld., agentūriniu būdu išaiškinus Šarūno rinkt, štabavietę, Biliakiemio kaime žuvo:

Laikinai einantis 4 LLA Vytauto apyg. vado pareigas, Šarūno rinkt vadas ir operatyvinio sk. viršininkas Vladas Mikulėnas-Liepa, Lubinas, Storulis, Lietuvos Respublikos kariuomenės Itn., VU Medicinos fakulteto 4 kurso studentas;

Šarūno rinkt propagandos sk. darbuotojas Algirdas Katinas. Operacijos metu NKGB organams pateko rinktinės štabo dokumentai ir įvairūs trofėjai

NKVD-NKGB linija buvo suimti Šarūno rinkt, rezistentai Žilėnas, Cinienė, Dūdaitė ir kt.⁴¹

Sunaikinus Šarūno rinkt štabą, vadovavimą laikinai perėmė ūkio sk. viršininkas Bronius Gizevičius-Rolandas, Balandis, Gulbė. Gruodžio 13d. per ryšininką Romą Zinkevičių-Paberžį centriniam LLA štabui jis išsiuntė šitokį raportą:

"Šarūno štabas sunaikintas raudonosios armijos, vadovybė -Liepa, Sakalas, Šarūnas žuvo. Partizanų būriai liko be vadovybės. Iš štabo narių gyvi likome tik aš, Gulbė ir Naras. Prašau atsiųsti arba paskirti vadovybę.

Gulbė"¹²

Gizevičiui nepavyko sulaukti naujos vadovybės, nes tą pačią dieną saugumas suėmė Paberžį, o kitą dieną —12 14 — ir Gizevičių-Gulbę⁴³.

Beveik tuo pačiu metu į NKGB rankas pateko ir Šarūno rinkt, organizatorius, žvalgybos sk. viršininkas Šuminas-Kurklys, Vėjas⁴⁴.

Per 5 mėnesius (1945 07 15 — 1945 12 15) Utenos, Švenčionių ir Zarasų NKVD-NKGB organai likvidavo 17 Šarūno rinkt, organizacinių vienetų. Kovose žuvo 362, suimti 348 partizanai, ryšininkai ir rėmėjai, legalizavosi 267 partizanai. Priešui teko šie trofėjai 24 kulkosvaidžiai, 83 automatai, 392 šautuvai, 169 granatos, 33.915 šovinių ir kita amunicija⁴⁵.

Apibendrinant pirmojo partizaninio sąjūdžio etapo (1944 08 — 1945 12) bruožus, būtina patikslinti žuvusių partizanų skaičių ne tik Utenos apskrityje, bet ir jos teritorijoje esančių pogrindžio štabų, vadovaujančių Švenčionių ir Zarasų apskr. partizanams, nuostolius.

1944 08 01 - 1945 01 20 Švenčionių apskrityje priešas sunaikino 14 partizanų būrių, nukauta 137, suimti 131, legalizavosi 13 partizanų. Priešui teko: 22 kulkosvaidžiai, 36 automatai, 241 šautuvai, 3 minosvaidžiai, 1 prieštankinis šautuvas, 50 minų ir kt.⁴⁶

1944 07 - 1945 05 Utenos apskrityje sunaikinta 14 partizanų būrių, kuriuose buvo 704 kovotojai 0615 -10 15 nukauti 369 partizanai, suimti -102. Tuo pačiu metu Zarasų apskrityje žuvo 91, suimta 45, o Švenčionių apskrityje atitinkamai 132 ir 140 kovotojų⁴⁷.

Jungtinio Tigro štabo, o vėliau ir Sakalo, Šarūno štabų veikla akivaizdžiai parodė, kad gremėzdiška, keletą apskričių apimanti rinktinės organizacija nepajėgė efektyviai vadovauti nuo centro nutolusiems organizaciniams vienetams.

1945m. pabaigoje susiformuoja rinktinės veiklos rajonas, jis atitinka maždaug nepriklausomybės laikų apskritį.

Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.). Vytauto apygardos štabo veikla.

Vytauto apygarda buvo įkurta 1945m. rugpjūčio mėnesį Saldutiškio valsčiuje, Sudalaukio kaime. Petkevičiaus namuose susirinkę Geležinio Vilko štabo pareigūnai susitiko su Tigro rinktinės vadu Jonu Kimštu-Dobilu, Dėde. Pirmininkaujant Dobilui, posėdžio dalyviai Antanas Lelijava, Balys Lelijava, Mykolas Petkevičius, Antanas Krinickas-Romelis ir broliai Zinkevičiai nusprendė įkurti Šiaurės-Rytų partizanų veiksmus koordinuojantį štabą. Apygardai buvo suteiktas Vytauto vardas⁴⁸.

Steigiamojo posėdžio protokolai ir kita to meto apygardos dokumentacija nėra išlikusi, todėl sunku spręsti, kokie klausimai svarstyti steigiamajame posėdyje. Nėra žinoma netgi numatoma apygardos teritorija, tačiau galime teigti, kad ji atitiko pradinės Tigro štabo veiklos rajoną: Zarasų, Utenos, Švenčionių apskritys.

1945 09 16 Tauro apygardos teritorijoje, Skardupiuose, susikūręs Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (LIK) paskelbė rezoliuciją, kreipimąsi į lietuvių tautą ir rezistencines organizacijas, kviečiant visos Lietuvos partizanus jungtis į apygardas ir organizuoti partizanų būrius, kur jų dar nėra. Taip pat buvo numatyti apygardų veikimo plotai Remiantis LIKo rezoliucija, Zarasų, Utenos, Ukmergės, Panevėžio ir Rokiškio apskr. turėjo sudaryti 5-ąją apygardą.

Šis dokumentas jau post factum patvirtino LLA Vytauto apygardos susidarymą, tačiau tarp Vytauto apyg. štabo ir LIKo nebuvo jokio ryšio. Nėra žinoma, ar minėta rezoliucija pasiekė J.Kimštą-Dobilą arba, jam išvykus, Liepą-Storulį, tačiau 1945m. lapkričio mėn. Utenos apskr. susikūrė lygiagretus 5-osios apygardos štabas. Šio štabo sudėtyje nebuvo nė vieno įžymesnio partizanų vado.

5-osios apygardos vadu tapo Balys Žvirblis-lnžinierius, štabo viršininkas -Šagamonas-Smilga, organizacinio sk. viršininkas — Lukša-Šnapselis, politinio sk. viršininkas —Antanas Milašius-Jazminas.

Apygardos štabas iškėlė sau tikslą įgyvendinti LIKo rezoliuciją: suvienyti bendram vadovavimui Utenos, Zarasų, Panevėžio, Ukmergės ir Rokiškio rezistencines jėgas. Nėra žinomą ką šia kryptimi štabas nuveikė, bet jau 1946m. sausio mėn. iš visų štabo pareigūnų laisvėje buvo likęs tik apyg. vadas Inžinierius⁴⁹.

1945m. rugsėjo mėn. LLA Vytauto apygarda vienijo 3 rinktines: Šarūno rinkt. (Utenos apskr. ir Švenčionių apskrities Saldutiškio valsč.), Tigro rinkt (Švenčionių apskr.) ir Lokio rinkt. (Zarasų — Svyrių apskr.).

Rugsėjo mėn. buvo suformuotas tokios sudėties Vytauto apygardos štabas: Apygardos vadas — Jonas Kimštas-Dobilas, Dėdė; Apygardos vado pavaduotojas — Vladas Mikulėnas-Lubinas, Liepa; Štabo viršininkas — Bronius Zinkevičius (Pranas) -Skudutis, Kalvis; Propagandos sk. viršininkas — Vincas Želidonis-Rokas⁵⁰.

Rugsėjo mėn. į Vakarų Lietuvą išvykus Dobilui, laikinai eiti apygardos vado pareigas paskirtas Liepa (pakeitė slapyvardį į Storulio sl.), kuris tuo pat metu išlaikė ir Šarūno rinkt, vado pareigas.

1945m. rudenį apygardos štabo bunkeris buvo įsikūręs Biliakiemio kaime. Iš čia Storulis palaikė ryšį su Tigro ir Lokio rinkt, vadovybe. Deją VL.Mikulėnui-Storuliui nebuvo lemta ilgesnį laiką vadovauti apygardai: 11)45 12 01 jis žuvo Šarūno rinkt, štabe, Biliakiemio kaime.

Žuvus Liepai-Storuliui, apyg. vado pareigas perėmė štabo viršininkas (žuvus Kirviui, ir propagandos ir agitacijos sk. viršininkas) Bronius Zinkevičius-Skudutis, Kalvis, pakeitęs slapyvardį į Artojas.

Zinkevičius-Artojas buvo viena iškiliausių Šiaurės-Rytų Lietuvos partizaninio sąjūdžio asmenybių. Savo organizaciniais gabumais, sąžiningumu, veiklumu, ištikimybe Lietuvos laisvės idėjai jis nusipelnė vieną garbingiausių vietų laisvės kovų istorijoje.

1944m. liepos mėn. Saldutiškio valsčiaus Šarkių k., Sudienės Cecilijos namuose, Bronius Zinkevičius (MGB dokumentuose jis vadinamas ir Pranu) sušaukė valsčiaus partizanų vadų susirinkimą. Savo ugninga kalba įkvėpęs susirinkimo dalyvius, čia pat įkūrė vietos LLA organizaciją. Rugsėjo mėn., gausėjant besislapstančiųjų nuo karinės prievolės, Skudutis parengė LLA priesaikos tekstą ir prisaikdino pirmojo būrio kovotojus. Tuo metu jo vadovaujamajame būryje buvo 18 aktyvių partizanų⁵¹.

Spalio mėn. Br. Zinkevičius pavedė būrį savo broliui Kaziui-Kirviui, o pats išvyko dirbti organizacinį darbą į Švenčionių apskr. gilumą.

1945m. pabaigoje — 1946m. pradžioje suirus Šarūno rinktinei, dėl nuolatinių persekiojimų, išdavysčių Artojas apygardos štabą perkėlė į Kuktiškių valsč., kuriame dirbo ir Šarūno rinkt, štabo pareigūnas Pakštas-Naras.

Po Mingailos kuopos išblaškymo ties Prūsų k. 1946 01 15 Artojas paliko štabo bunkerį Kuktiškių valsč, ir persikėlė į Tauragnų valsčiaus Vejelės kaimą, kur Uškienės namuose ilgesnį laiką buvo apygardos štabo bunkeris. Atsarginiai bunkeriai buvo įrengti Saldutiškio valsčiaus Kemešiu miške.

1946m. žiema ir pavasaris buvo itin sunkūs Vytauto apygardos partizanams: be realios vadovybės liko Šarūno ir Lokio rinktinės, vidaus nesutarimai draskė Švenčionių Tigro rinktinės organizaciją. 1946m. Zinkevičius vietoj iširusios Šarūno rinktinės sukūrė kompaktiškesnę Liūto rinktinę, taip pat buvo rastas kompromisas išvengti konfliktui tarp Vinco Želidonio-Roko, Diakono ir Kamarausko-Karijoto.

1946m. birželio 10d. steigiamajame BDPS suvažiavime buvo patvirtinta apygardos teritorija. Vytauto apygardą sudarė Zarasų, Švenčionių ir Utenos apskritys. 1-oji Liūto rinkt, jungė Utenos apskrities partizanų kovinius vienetus. Zarasų apskr. ir BSSR Svyrių rajonas teko 3-iajai Lokio rinktinei 2-oji Tigro rinktinė jungė Švenčionių ir Zarasų apskr. Dūkšto ir Rimšės valsčius.

Vincas Želidonis-Rokas

Apolinaras Juršys-Vytenis

Taigi buvo nustatyti rinktinės veiklos rajonai: viena rinktinė — viena Lietuvos nepriklausomybės laikų apskritis. BDPS statutas nustatė ir partizaninių kovinių vienetų struktūrą: "Paragrafas 26... kuopos skirstomos į būrius, kuriems vadovauja būrių vadai, būriai -į skyrius, vadovaujamus skyrių vadų, skyriai - į grandis. Grandį sudaro paprastai 3 kovotojai, skyrių — 6-9 kovotojai su skyriaus vadu, 3-4 skyriai sudaro būrį, 2-3 būriai kuopą"⁵².

Šie organizaciniams vienetams iškelti reikalavimai buvo nerealūs: 1946m. rudenį daugelis būrių pagal sukomplektavimą atitiko skyrių, o kai kuriose kuopose buvo tik po 15-25 partizanus.

Broniui Zinkevičiui-Artojui vadovaujant Vytauto apygardą sudarė šie koviniai vienetai: l-oji Liūto rinkt. (7 kuopos); 2-oji Tigro rinkt. (3-4 kuopos); 3-oji Lokio rinkt. (2 kuopos).

Apygardos štabą vietoj žuvusiųjų nuolat papildydavo nauji pareigūnai, daugiausia parenkami iš Liūto rinkt, vadovybės. Taip 1946m. į apygardos štabą buvo pakviesti V.Pakštas-Vaidotas, V.Laucius-Kirvis, Buterliauskas-Tarzanas ir kt

1946m. rudenį apygardos štabą sudarė šie pareigūnai: laikinai einantis apygardos vado pareigas - Bronius Zinkevičius-Artojas; Štabo viršininkas -V.Pakštas-Naras, Vaidotas; Propagandos ir agitacijos sk. viršininkas — Sakas; Propagandos ir agitacijos sk. viršininko pavaduotojas -Bronius Šalna-Ąžuoliukas (žuvo 1946m. žiemą); OS sk. viršininkas - Vincas Želidonis-Rokas, Diakonas; Žvalgybos ir ryšių sk. viršininkas- Jonas Buterliauskas-Tarzanas.

1946 10 11d. Zinkevičius-Artojas atvyko į Sudalaukio k., kur pas ryšininką Petkevičių buvo įrengtas apygardos štabo bunkeris. Jau ruošdamasis išeiti, pastebėjo, jog sodybą supa kareiviai. Abejonių nebuvo, kad jis išduotas. Ginkluotas tik pistoletu, nešinas apygardos štabo dokumentais, vadas bandė gelbėtis iššokdamas pro langą, bet čia pat buvo kulkosvaidžio nukautas⁵³.

Žuvus Zinkevičiui-Artojui, apygardos vado ilgesnį laiką nebuvo. Ryšiai su Kimštu-Žalgiriu, tuo metu buvusiu Vakarų Lietuvoje, buvo atsitiktiniai, todėl buvo sunku gauti naujas instrukcijas dėl vadovavimo apygardai. Manoma, kad iki Vinco Kaulinio-Miškinio paskyrimo apygardos vado pareigas laikinai ėjo V.Pakštas-Naras, Vaidotas.

1947m. pradžioje į savo postą sugrįžęs J.Kimštas-Žalgiris pertvarkė apygardos štabo sudėtį. 1947m. gegužės mėn. veikė tokios sudėties Vytauto apygardos štabas: Vytauto apygardos vadas, Šiaurės-Rytų Lietuvos sr. (Karaliaus Mindaugo — Kalnų) vadas Jonas Kimštas-Žalgiris; OS viršininkas — Vytautas Pakštas-Maras, Vaidotas; Štabo viršininkas — Vilkas; Organizacinio sk. viršininkas — Girinis; Sanitarijos ir tiekimo sk. viršininkas — Šernas⁵⁴.

1946-1947m. (tiksli data nežinoma) Vytauto apyg. teritorija išsiplėtė. Į jos sudėtį įėjo Rokiškio apskrities Šarūno rinkt. Dobilo ir Algirdo kuopos. 1947 06 01, MGB duomenimis, Utenos, Švenčionių, Kupiškio, Rokiškio ir Zarasų apskrityse 3-osios LLA Vytauto apygardos štabas vadovavo 32 organizaciniams koviniams vienetams. MGB linija buvo išaiškinti 392 aktyvūs laisvės kovotojai Be to, minima, kad 1947 04 01 apygardoje buvę per 900 kovotojų. Toks smarkus partizanų skaičiaus sumažėjimas nereiškia, kad per du mėnesius (1947 04 - 05) buvo sunaikinta daugiau nei 500 kovotojų. Tai reiškia, kad MGB organai į partizanų grafų įrašė tik tuos asmenis, kurie tikrai dalyvauja kuriame nors būryje ir jiems yra pradėtos bylos — formuliarai

Vytauto apygardos kovotojų skaičius apskrityse pasiskirstė šitaip: Utenos apskrityje — Liūto rinktinė (Ąžuolo, Jovaro, Beržo kp.) — 95 organizuoti ir 58 pavieniai partizanai; Švenčionių apskr. Tigro rinkt (Kolto, Roko kp.) — 45

Vytauto apygardos partizanai: centre Jonas Kimštas-Dobilas ir Vincas Kaulinis-Miškinis

partizanai; Zarasų apskr. Lokio rinkt. (Erškėčio, Vyties kp.) — 20 partizanų; Kupiškio apskr. Šarūno rinkt (Dobilo ir Algirdo kp., 9 būriai) - 79 partizanai⁵⁵.

Rokiškio ir Kupiškio partizanų priklausomybė nuo 3-osios LLA Vytauto apygardos štabo buvo nominali, čia daugiau įtakos turėjo LLA Algimanto apygardos vadovybė.

1947 06 13 Šimonių valsč. įvyko partizanų vadovybės pasitarimas, kuriame dalyvavo J.Kimštas-Žalgiris, Šarūno rinkt vadas, taip pat Algimanto apygardos vadovybė. Iš abstrakčios susitikime dalyvavusio kunigo Vaitiekūno ataskaitos galima spręsti, kad J.Kimštas-Žalgiris tuo metu ėjo Vytauto apygardos ir Šiaurės-Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vado pareigas. Apeliuodamas į didelį darbo krūvį ir pablogėjusią sveikatos būklę, Žalgiris norėjo atsisakyti apygardos vado pareigų, tačiau nematė tinkamo kandidato šioms pareigoms.

Nors J.Lukša-Skirmantas, Daumantas dar 1946m. gruodžio mėnesį demaskavo Markulio-Erelio išdavikišką veiklą, J.Kimštas-Žalgiris dar pasitikėjo BDPS ir dėjo į jį dideles viltis.

1947m. vasarą J.Kimštas-Žalgiris Vytauto apygardos vado pareigas perdavė Liūto rinkt, vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui, V.Kaulinis-Miškinis, Utenis, prieš tapdamas apygardos vadu, perėjo visas vadovavimo pakopas. 1945m. jis buvo Genelio būrio vadu, vėliau vadovavo Gedimino kp., ėjo Šarūno rinkt vado adjutanto pareigas, o nuo 1946m. rugpjūčio mėn. — Liūto rinkt, vadas.

Vadovaujant Miškiniui, apygardos štabas pasipildė naujais pareigūnais. Į apygardos štabą atėjo Liūto rinkt, štabo pareigūnai Vincas Laucius-Kirvis ir Vladas Grigaliūnas-Sakalas.

Utenos valsčiuje buvo įrengtas apygardos bunkeris, atsarginiai bunkeriai — Kuktiškių ir Leliūnų valsčiuose, kur Žalgirio pavedimu perkelta apygardos oficiozo "Aukštaičių kova" spaustuvė (redaktorius Rimtautas).

1947m. rugpjūčio mėn. V.Kaulinis drauge su Algimanto apygardos vadu ASlučka-Šarūnu išvyko į Vilnių, į MGB agento Markulio-Erelio šaukiamą rezistencijos vadų pasitarimą. Abu partizanų vadai tik atsitiktinumo dėka išsigelbėjo nuo suėmimo⁵⁷.

Tuo pačiu metu Dainavos apygardos vadovybės įspėtas J.Kimštas-Žalgiris užšaldė ryšius su BDPS. Į Erelio reikalavimus siųsti ataskaitas Žalgiris nekreipė dėmesio, neatsiliepė jis ir į tolimesnius Erelio žingsnius kontroliuoti Šiaurės-Rytų srities partizanų organizaciją.

Sužinojęs apie Erelio provokaciją Vilniuje, Žalgiris 1947 09 02 išleido įsakymą Nr.19, kuriame įsakė visiems partizanams nutraukti bet kokius ryšius su J.Markulio-Erelio BDPS komitetu, taip pat panaikinti visus ryšių punktus, perspėti ryšininkus⁵⁸.

Išdavikiška J.Markulio-Erelio ir jo kontroliuojamo BDPS veikla buvo visuotinai pasmerkta 1948 05 01d. įvykusiame Šiaurės-Rytų Lietuvos sr. partizanų vadovybės sąskrydyje. Algimanto, Vytauto, DKA "B" vadovybės pasirašytame sąskrydžio nutarime buvo nutarta nutraukti ryšius su BDPS, ieškoti naujų ryšių su Kęstučio, Dainavos, Tauro apygardomis⁵⁹.

1948m. pavasarį-vasarą į Vytauto apygardos štabo apsaugą prasiskverbė MGB vidaus agentas. Jam tarpininkaujant, buvo suimtas vakaronėje žvalgybos ir ryšių sk. viršininkas Jonas Buterliauskas-Tarzanas. Panaudojus fizinio poveikio priemones, Tarzanas išdavė ryšių punktus ir daugiau kaip dešimt bunkerių⁶⁰.

1948m. Vytauto apygardos vadovybė ne kartą keitėsi, žuvo daugelis 1946-1947m. paskirtų štabo pareigūnų. Kovo 7d. žuvo ginkluotės ir ūkio sk. viršininkas Vladas Grigaliūnas-Sakalas. Kovo 16d. Leliūnų valsč. Narutiškių k. krito apygardos štabo adjutantas Mykolas Gabužis-Šaulys, lapkričio ld. — Tarzaną pakeitęs ryšių ir žvalgybos sk. viršininkas Juozas Strižys-Gediminas⁶¹.

Kaulinis-Miškinis, Utenis kreipėsi į Tigro rinktinės štabą, prašydamas padėti paruošti apygardos štabo bunkerius Roko žiemojimo rajone, tačiau ryšiui nutrūkus, bunkeriai taip ir nebuvo paruošti.

1949m. sausio mėn. Miškinis per štabo viršininką Laisvūną užmezgė ryšius su Kuktiškių valsč, pasyvių partizanų šeima. MGB pavedimu Laisvūno ryšininkė, agentas Laimutė, paruošė Kuktiškių valsč, bunkerį, kuriame turėjo būti Vytauto apygardos štabas. 1949 02 11 MGB operatyvinė grupė šį bunkerį sunaikino, žuvo Juozas Skurskis-Laisvūnas ir keturi su juo buvę kovotojai

1949m. vasario-kovo mėn. saugumo organai į Vytauto apygardos štabo rezidentūrą įterpė vidaus agentą Ešerį. Jam aktyviai dalyvaujant buvo išaiškintas Vytauto apygardos štabo bunkeris Utenos valsč., Nolėnų kaime. 1949m. kovo 24d. Utenos apskr., Leliūnų valsč., Nolėnų k., Jono Šimonėlio sodyboje, MGB organai sunaikino Vytauto apygardos štabo bunkerį. Po beveik dvi valandas trukusių kautynių bunkeryje žuvo 7 partizanai, tarp jų ir apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, ilgametis Gedimino-Beržo kuopos ir Liūto rinktinės vadas ⁶³.

Tradiciškai apygardos vado pareigas perimdavo Liūto rinktinės vadas, juo labiau kad nebuvo stabilaus ryšio su Tigro rinktinės štabu, vadovaujamu Vinco Želidonio-Roko, Diakono. Diakono kandidatūra bene labiausiai tiko apygardos vado pareigoms, tačiau tuo metu jis buvo Baltarusijoje, Vydžių apskrityje, ir galimas susitikimas galėjo įvykti tik 1949m. vėlyvą pavasarį.

Morkūnas-Vėjas pasiūlytų pareigų atsisakė, motyvuodamas, kad nepajėgsiąs vadovauti apygardai, todėl šiam postui rekomendavo savo pavaduotoją Bronių Kalytį. Tuo pat metu jis išsiuntė laišką J.Kimštui-Žalgiriui, pranešdamas apie apygardą ištikusią katastrofą ir prašydamas patvirtinti Br.Kalytį apygardos vadu.

Žalgiris iš pradžių planavo paskirti apygardos vadu Vincą Laucių-Kirvį, apygardos ūkio sk. viršininką, bet vėliau nusprendė apygardos vadu patvirtinti Bronių Kalytį-Leopardą, Siaubą, Liutaurą, kaip jaunesnio amžiaus energingą vadą.

Liutauras vadovavimą apygardai perėmė sunkiu tiek partizanams, tiek visai lietuvių tautai metu. 1949m. rinkimams, kaip ir ankstesniems, partizanai nesutrukdė. Jie taip pat nesutrukdė ir masinių deportacijų, nes buvo nepajėgūs ginti savo tautos nuo okupantų teroro. Vakarų intervencijos viltys nepasiteisino, į partizanų gretas brovėsi nusivylimas.

1949m. rugsėjo pradžioje Br.Kalytis dalyvavo Šimonių girioje įvykusiame Šiaurės-Rytų sr. partizanų vadų sąskrydyje. Čia dalyvavo srities vadas A.Slučka-Šarūnas, Algimanto apyg. vadas A.Starkus-Montė, Šarūno rinktinės vadas St.Gimbutas-Tarzanas. Suvažiavimui pirmininkavo srities vadas Šarūnas, pasiūlęs greitos anglų- amerikiečių invazijos atveju organizuoti ginkluotą sukilimą Lietuvoje⁶⁴.

1949 10 27 Šiaurės-Rytų sritį ištiko smūgis: išduotas provokatoriaus, su savo žmona bunkeryje susisprogdino srities vadas A.Slučka-Šarūnas.

1949m. lapkričio l d., vidudienį, Kupiškio apskr. Šimonių girioje, 137 šp kariuomenė apsupo bunkerį, kuriame buvo Šarūno rinktinės štabas su 10 partizanų. Kareiviai ant bunkerio susprogdino keletą granatų, partizanai atsišaudė, bet kai priešintis tapo beviltiška, Henrikas Danilevičius-Vidmantas, Alfonsas Žilys-Žirnis ir Šarūno rinkt. adj. — Juozas Lapienis-Darius nusišovė. Priešui pasidavė: Šarūno rinkt vadas Tarzanas (Stasys Gimbutas); štabo viršininkas — Feliksas Niaura-Cipras; partizanai: Vladas Karosas-Vilkas, Jurgis Tučiokas-Rytas, Stasys Kriaučiūnas-Liutauras ir Elena Velavičiūtė-Nida⁶⁵.

Operatyviai panaudojant iš partizanų išplėštą informaciją, jau kitą dieną — lapkričio 2d. MGB apsupo Kunig. Margio rinkt, štabo žeminę. Kariuomenei užblokavus visus išėjimus, partizanai Ąžuolas, Tigras ir Rūkas bandė prasiveržti, bet čia pat kulkosvaidžių ugnimi buvo nukauti Iš apsupimo pavyko išsiveržti tik rinktinės vadui J.Kemekliui-Rokui, Rimtučiui; bunkeryje likę partizanai Viesulas, Simutis, Caras ir Šarūnas susisprogdino.

Lapkričio l-2d. išduoti taip pat žuvo partizanai Aleksas Motelis, Albinas Pajarskas-Bebas, Pranas Galvydis, Stasė Vigelytė, Albertas Žilys-Kęstutis (būrio vadas), Alfonsas Niaura, Pranas Pakštas, Galvydis ir Steponas Šukys⁶⁶.

1949 11 03, žuvus Antanui Starkui-Montei, Algimanto apygarda liko be vadovybės. MGB karinės operacijos rėmėsi iš partizanų išgautais parodymais. St.Gimbutas-Tarzanas tapo saugumo įrankiu (jam netgi nebuvo iškelta baudžiamoji byla). Jo draugė E.Velavičiūtė priešui išdavė daugiau nei 30 bunkerių, tarp jų ir Vytauto apygardos štabo slėptuvę.

Išdavystės rezultatai buvo skaudūs ir vėliau. 194912 04, MGB organams išdavus, kariuomenė blokavo Užpalių valsč. Vaiskūnų k. gyventojo, vietos apyl. pirmininko Masiulio namus, kur dienojo 4 Kunig. Margio rinkt partizanai Nė vienam iš kovotojų nepavyko išsigelbėti Žuvo Kunig. Margio rinkt, štabo viršininkas Bronius Stasiškis-Sūkurys, Dariaus ir Girėno kuopos vadas Feliksas Stasiškis-Smūgis (šioms pareigoms abu paskirti 1949 11 20 J.Kemeklio-Rimtučio įsakymais Nr214-215)⁶⁷.

Šios, viena po kitos ėjusios netektys beveik sunaikino Algimanto apygardos partizanų organizaciją. Suėmus Albertą Abšegą ir Vaclovą Čepukonį-Tigrą, iškilo grėsmė, kad Kunig. Margio rinktinė bus sunaikinta.

1950 m. padėtis nepagerėjo, dargi prie šių netekčių prisidėjo naujos. Algimanto apyg. štabas nebeatsigavo, Kunig. Margio rinktinė iki pat 1950m rudens veikė kaip savarankiškas, jokiai apygardai nepriklausantis organizacinis vienetas.

1950m. spalio - lapkričio mėn. Šiaurės — Rytų sr. vado Br.Kalyčio-Siaubo, Liutauro įsakymu iš Šarūno rinktinės likučių ir Kunig. Margio rinktinės buvo suformuota Vytauto apygardai pavaldi Vaižganto rinktinė. J.Kemeklis-Ro-kas, Rimtutis tapo apyg. štabo viršininku ir pakeitė savo slapyvardį į Granito sl.⁶⁶.

1950m. vasarą — rudenį Vytauto apyg. štabas bazavosi Utenos apskr., Leliūnų-Debeikių valsč. 1949 11 04 EVelavičiūtės nurodymu MGB likvidavo apygardos štabo bunkerį Leliūnų valsč. Nors aukų išvengta, tačiau priešui pateko Vytauto apyg. dokumentacija, tarp jos ir LLKS prezidiumo nurodymai

Tą patį mėnesį Utenos MGB suėmė rinktinės ryšininkę Genę Laučiūtę-Bedalę. Panaudojus fizinio poveikio priemones, ji nurodė MGB organams du apygardos štabo bunkerius. Laimingo atsitiktinumo dėka abu jie buvo tušti Debeikių valsč. Ivonių k., Jono Tylos sodyboje esančiame bunkeryje saugumas paėmė dvi rašomąsias mašinėles, radijo aparatą ir štabo dokumentaciją.

Antrajame bunkeryje Leliūnų valsč, Aknystėlės k. Jono Bikūno namuose, saugumo organai sunaikino "Aukštaičių kovos" spaustuvės įrangą. Priešui pateko viena rašomoji mašinėlė, du rotatoriai, 4 šautuvai, apygardos štabo dokumentai ir antspaudai⁶⁹.

Dėl didelio kariuomenės aktyvumo Leliūnų - Debeikių valsč. Br.Kalytis štabavietę perkėlė arčiau Labanoro, į Minčios miškus, Tauragnų - Kuktiškių valsč, kur veikė Liūto rinkt. Erškėčio kuopa ir Lokio rinkt. Laisvės kuopa.

Apygardos štabą saugojo Erškėčio kuopos Trimito būrys, vadovaujamas Balio Graužinio-Uosio. Nuo 1949m. pabaigos užsimezgė glaudūs ryšiai su Lokio rinktinės štabu, dislokuotu Dūkšto - Tauragnų valsčiuose.

1950m. pavasarį dėl miškų košimo rytinėje Utenos apskrities dalyje apygardos štabas vėl persikėlė į Leliūnų valsčių. 1950 04 05, agentūros Beržo ir Marijono žiniomis, Leliūnų valsč, Vosiliškiu k., kariuomenė nukovė Vytauto apyg. ūkio sk. viršininką Vincą Laucių-Kirvį, g. 1909m, ilgametį Liūto rinkt, štabo pareigūną, taip pat Liūto rinkt rikiuotės sk. viršininką, Vytauto apyg. štabo sekretorių Antaną Zabulionį-Plieną, Dragūną ir Rambyno raj. vadą Joną Bertašių-Saulių, Laimutį⁷⁰. Po dviejų dienų tame pat Leliūnų valsč, Baltamiškio k, Broniaus Tylos namuose, žuvo Siaurės — Rytų sr. visuomeninio sk. viršininkas, "Aukštaičių kovos" redaktorius Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis⁷¹.

Gegužės mėn. Vytauto apygardos štabas buvo iš 4 asmenų. Tai apygardos vadas Br.Kalytis-Siaubas, Liutauras, štabo viršininkas Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis, Granitas, OS viršininkas Vincas Želidonis-Rokas ir apyg. vado adj. Pranas Pakalnis-Briedis.

Rokas ir Granitas taip pat ėjo rinktinių vadų pareigas, todėl laikėsi savo veiklos rajonuose Rokas — Švenčionių -Vydžių apskrityse, o Granitas — Dusetų - Užpalių - Jūžintų trikampyje. Sunaikinus apsauginį apygardos būrį, nuo 1950m. pavasario apsaugines apyg. štabo būrio funkcijas atliko Liūto (buvęs Vyties) būrys, kuriame gegužės mėn. buvo 5 partizanai⁷². Per Liūto būrį buvo palaikomi ryšiai su LLKS prezidiumo nariu J.Kimštu-Žalgiriu.

1950m, Vytauto apygardai prisijungus išretėjusią Vaižganto rinktinę, reikėjo

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai: guli- Balys Vaičėnas-Pavasaris, Vytautas Dručkus-Sernas; klūpi- Jurgis Rūkas; stovi- 2-as Petras Cicėnas-Žalgiris; 3-as Petras Raščinskas-Drugelis, 4-as Vladas Juozapavičius-Papartis, 5-as Vivelis-Tėvas

imtis organizacinių reformų. Dar 1948m., įsteigus tėvūnijas, atsirado tam tikrų organizacinių nesklandumų. Kariuomenės siautėjimo metu iširo organizacinio sektoriaus veikla. Palaikydamas artimus ryšius su LLKS prezidiumo nariu, Br.Kalytis-Siaubas gaudavo visas VGPŠ instrukcijas. 1950 11 22 instrukcija Nr2. dėl karo lauko teismų įstatymo suvienodinimo, 1951 06 15 instrukcija dėl žvalgybos ir t.t. reikalavo nuolatinio kontakto su partizanais.

1950m. apygardos štabas pasipildė naujais pareigūnais. Operatyvinio sk. viršininko pareigas pradėjo eiti Balys Vaičėnas-Lordas, Liubartas, Pavasaris, ilgametis Vyties kuopos vadas, iki paskyrimo į apygardos štabą būvęs Lokio rinktinės organizacinio sk. viršininku, rinktinės vado pavaduotoju ir "Sutemų keleivio" redaktoriumi. Apygardos štabe Vaičėnas perėmė ir apygardos rezistencijos oficiozo redaktoriaus pavad. pareigas. 1950m. rudenį Pavasaris buvo paskirtas apygardos vado pirmuoju pavaduotoju ir kartu Kalnų - Karaliaus Mindaugo srities vado pavaduotoju, taip pat išrinktas apygardos Partizanų Karo Lauko Teismo (PKLT) pirmininku⁷³.

1950m. pavasarį apygardos žvalgybos sk. viršininku tapo Teodoras Kvyklys-Klajūnas, iki tol ėjęs Liūto rinkt, vado adjutanto ir Rambyno - Granito rajono vado pareigas⁷⁴.

1950m. apygardos štabas kontroliavo partizanų būrius Zarasų, Utenos ir Švenčionių apskrityse. Utenos apskr. tuo metu veikė Liūto rinkt. Erškėčio, Beržo ir Uosio kuopos; Švenčionių apskr. - Tigro-Cezario rinkt.; Zarasų apskr. -Lokio rinktinės Laisvės, Erškėčio ir Vyties kuopos. Pietinėje Rokiškio apskr. dalyje veikė Vytauto štabui pavaldi Kunig. Margio - Vaižganto rinktinė.

1950 - 1951m. konspiracijos sumetimais apygardos štabas neturėjo vieno bunkerio. Siaubas-Liutauras slapstėsi su Aušros būriu Utenos - Anykščių rajonuose, Kvyklys-Klajūnas -su Aro būriu, apyg. vado adjutantas Pranas Pakalnis-Briedis -Tauragnų apylinkėse, Bazalto rajone⁷⁵. (1951m. sausio mėn. už girtuokliavimą iš einamų pareigų atleistas ir pažemintas iki eilinio)⁷⁶. Balys Vaičėnas, žuvus Raščinskui-Žaibui, perėmė rinkt, vado pareigas, laikėsi su Erškėčio kuopa.

Stokojant tinkamų štabo pareigūnų, daugelis Vytauto štabo narių dirbo ir Šiaurės - Rytų Lietuvos srities štabe. 1951m. pavasarį Vytauto apyg. — Kalnų srities štabo bunkeriai buvo įrengti Švenčionėlių rajone, netoli Kiauneliškiu k.

1951 03 19 MGB agento vedama 137 šp kariuomenės kuopa blokavo du štabo bunkerius. Partizanai stojo į mūšį, tačiau prasiveržti nepasisekė. Čia žuvo: Kalnų sr. štabo adjutantas, Vytauto apyg. štabo viršininko pavad. Steponas - Gintvilas; srities ir apygardos visuomeninio sk. viršininko pavad. Antanas Bulka-Dainius, Kuršaitis; apygardos ir srities visuomeninio sk. viršininkas, "Aukštaičių kovos" redaktorius Vytautas Pakštas-Naras, Vaidotas; apygardos ir srities organizacinio sk. viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagys; Liūto rinkt, ir Vytauto apyg. ūkio sk. viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Perlo — Bazalto rajonų pareigūnai Į priešo rankas gyvas pateko Kalnų sr. ir Vytauto apyg. štabo įgaliotinis ryšių reikalams Jonas Bulka-Skrajūnas⁷⁷.

Suimtas Skrajūnas nedelsiant sutiko bendradarbiauti su MGB, jo duomenimis kovo 22d. Lygalaukių k. sunaikinti Trimito būrio bunkeriai, kuriuose žuvo 12 ir paimti gyvi 2 partizanai ⁷⁸.

Netektys apygardos štabą persekiojo ir balandžio mėnesį: 10d. Strazdų k. (buvusiame Tauragnų valsč.) žuvo Balys Vaičėnas-Pavasaris ir 6 Lokio rinkt. pareigūnai ⁷⁹.

Apygardos vadas Liutauras bandė atkurti sunaikintą Kalnų sr. štabą. Balandžio mėn. į štabą pakviestas Apygardos žvalgybos sk. viršininkas Teodoras Kvyklys-Klajūnas (srities žvalg. sk. viršininko pareigas pradėjo eiti 1951 rugsėjo mėn.)⁸⁰. Siaubui-Liutaurui nebuvo žinomi Klajūno ryšiai su MGB, aukštos pareigos Klajūnui užtikrino neliečiamumą partizanų gretose. Rugsėjo mėn. jo nurodymu legalizavosi Aro būrio vadas Povilas Jankauskas-Alksnis ir 5 jo vadovaujami kovotojai ⁸¹. Lapkričio pradžioje turėjo įvykti Klajūno — MGB pareigūnų susitikimas, kur numatyta aptarti Liutauro ir J.Kemeklio-Granito sunaikinimo planą⁸². Nežinia, ar MGB jis pasirodė nebereikalingas, ar išdavystės paaiškėjo (spalio -lapkričio mėn. Klajūną medžiojo Gintaro raj. vado A.Vamo-Gaidelio partizanai), bet susitikimo metu, 195111 14, Klajūnas buvo suimtas. Nei jo nurodymu nukauti 2 partizanai⁸³, nei kalėjime parengto "Plano, kaip likviduoti Žemaitijos banditus ir banditų centrą"⁸⁴ neužteko "išpirkti kaltėms". 1952m. vasarą jis buvo nuteistas ir lapkričio 19d. sušaudytas.

1951m. rudenį Br.Kalytis-Liutauras jau suvokė tolimesnės kovos beprasmiškumą. Rugsėjo mėn. jis drauge su J.Kemekliu-Granitu organizavo apygardon įeinančių būrių vizitaciją. 1951m. rugsėjo mėn. lankėsi Vaižganto rinkt. Dariaus ir Girėno kuopos (Aušros tėvūnija) veiklos rajone. Čia jis susitiko su

J.Abukausko-Siaubo, Vytenio vadovaujamais partizanais. Tai buvo vienas didžiausių to laikotarpio partizanų būrių, turėjęs apie 20 aktyvių partizanų. Susitikimo metu Siaubas, Liutauras pasiūlė paleisti būrį ir, pasidalijus į grupeles, laukti laisvės. Liutauras nurodė sustabdyti aktyvių partizanų verbavimą, daugiau dėmesio skiriant pasyvių rezistentų organizacijoms®.

Audros būrys buvo paleistas, bet per metus (iki 1952m. rugsėjo mėn.) beveik visi kovotojai žuvo arba buvo suimti.

Partizanų gretos tolydžio retėjo, į sąjūdžio vadovybę skverbėsi MGB agentūra. MGB organų perverbuotas J.Bulka-Skrajūnas (ag.slapyvardžiai Vincas, Bimba) ir agentų -smogikų grupė lapkričio mėnesį iškvietė į susitikimą ir nuginklavo Alfonsą Radzevičių-Tarzaną, o jį lydėjusį partizaną Lubiną nušovė ⁸⁶.

Per Tarzaną (agentas Alfa) smogikų grupės vadas Stasys Šimkus-Šturmas užmezgė ryšį su Br.Kalyčiu-Liutauru⁸⁷.

Lapkričio pabaigoje Molėtų rajone prie Stirnių ežero SG suėmė Šiaurės — Rytų Lietuvos srities vadą Br.Kalytį-Siaubą, Liutaurą ir jo bendražygį Mykolą Urboną-Liepą. Smogikų vedami partizanai bandė susisprogdinti (turėjo už nugaros pasirišę granatas), bet buvo nuginkluoti ir perduoti MGB⁸⁸.

1951m. gruodžio 22d. Liepos išduotas žuvo Vytauto apyg. štabo viršininkas J.Kemeklis-Granitas⁸⁹.

Paskutinieji apygardos štabo pareigūnai Balys Putrimas-Vaidūnas ir Vincas Želidonis-Rokas, Diakonas, Cezaris buvo izoliuoti nuo centrinės vadovybės, dezinformuoti. Vaidūnas slapstėsi su Pr.Pakalniu-Briedžiu, o Cezaris, neturėdamas ryšių su Liūto rinkt likučiais Utenos apskr. ir Vyties kuopa Rokiškio-Juodupės miškuose, nesiėmė apyg. štabo atkūrimo, pasilikdamas tik Tigro rinkt. vadu.

Taigi 1952m. pradžioje Vytauto apyg. štabas nustojo egzistavęs. Jo vietoje veikė legendizuotas apygardos štabas, vadovaujamas Jono Bulkos-Skrajūno — ag. Bimbos. Nariai -agentai Gudas—K.Bukauskas ir Kairys⁹⁰.

Tiesioginėje J.Kimšto-Žalgirio, Žygūno kontrolėje iki 1952m lapkričio veikė Kalnų srities štabas, kurį sudarė: antrasis sr. vado pavad. Bronius Karbočius-Algimantas; visuom. dalies viršininkas Bronius Krivickas-Vilnius ir organizac. sk. viršininkas Viktoras Sabaliauskas-Kirvis⁹¹. Iki 1952m. štabas dar leido pogrindžio spaudą: "Laisvės Šauklys", "Aukštaičių kova", "Laisvės Kova", "Laisvės Tiesa". Štabas dislokavosi Vytauto apyg. Vaižganto rinkt, veiklos rajone, štabą saugojo V.Čepukonio-Tigro (vėliau - ag.Kiečio) vadovaujami partizanai⁹². Sunku yra spręsti, ar minėti pareigūnai sudarė ir apygardos štabą, aišku tiktai, kad 1951-1952m. Br.Kalytis tiesioginio ryšio su jais neturėjo. (1953m. MGB dokumentuose Kalytis-Liutauras traktuojamas kaip Kalnų sr. vado 1-asis pavaduotojas⁹³).

Suėmus ir perverbavus srities vadą J.Kimštą, 1952m. rugsėjo — lapkričio mėn. Kalnų srities štabo likučiai buvo sunaikinti⁹⁴.

Liūto rinktinė (1944-1952m.)

Suirus LLA Šarūno rinktinei, iš visos štabo vadovybės laisvėje liko tik V.Pakštas-Naras. 1946m. sausio mėnesį, jis, kaip vienintelis Šarūno rinkt, štabo pareigūnas, perėmė vadovavimą išretėjusiai Utenos apskrities partizanų organizacijai ir apygardos įsakymu buvo patvirtintas rinktinės vadu (pakeitė slapyvardį į Vaidoto sl.)⁹⁵.

Pakštas-Naras,Vaidotas 1946m. pradžioje vadovavo Gedimino, Mindaugo ir Kęstučio kuopų likučiams. 1944m. rugpjūčio mėnesį Pakštą užverbavo agentu (Katonas), tačiau užuot dirbęs išdavikišką darbą, Pakštas perėjo į nelegalią padėtį ir nuo 1945m. vasaros tapo Šarūno rinkt, štabo nariu⁹⁶.

Vadovauti rinktinei Naras ėmėsi itin sunkiu metu. 1946m. kovo 20d. MGB agentūriniu būdu sunaikino Žalčio būrio 4 partizanus, kovo 26d. Vozgėlių kaime su savo partizanais žuvo būrio vadas Petras Silavičius-Lapas⁹⁷.

Balandžio 5d. Skiemonių valsč., Trasninkų k., saugumas sunaikino Kęstučio kuopos Žaliojo Velnio būrį, vadovaujamą Ambo. Netektys rinktinę persekiojo iki pat 1946m. birželio mėnesio, kai laikinai einančio Vytauto apygardos vado pareigas Prano Zinkevičiaus-Kalvio, Artojo įsakymu buvo paskelbtas Liūto rinktinės sudarymas. Buvo suformuotas rinktinės štabas, deja, žinomi tik du pareigūnai V.Pakštas-Vaidotas ir V.Kaulinis-Miškinis. Štabas galutinai suformuotas tų pačių metų liepos menesį: Rinktinės vadas — Vytautas Pakštas-Naras, Vaidotas; Rinktinės vado pavaduotojas — Bronius Kalytis-Siaubas (buvęs Kęstučio kuopos vadas); Švietimo ir spaudos sk. viršininkas - Grigaliūnas-Sakalas; Jo pavaduotojas - Bronius Kaziekas-Saulius; OS viršininkas — Leonas Skurskis-Laisvūnas; Sanitarinio sk. viršininkas — Balys Gaivenis-Voveraitis; Rinktinės vado adjutantas — Utenis; Sekretorius — Mindaugas Barisa-Rimtautas⁹⁸.

Šiuo įsakymu buvo sudaryta Liūto rinktinės organizacija, pakeisti kuopų pavadinimai, žuvusios vadovybės vieton paskirti nauji vadai Birželio mėnesį MGB operatyvinėse suvestinėse minimos 3 kuopos, vienijusios 9 būrius:

Ąžuolo kuopa (buvusi Kęstučio), vadas Aukštaitis. Veikė Utenos, Kuktiškių valsčiuose. Ją sudarė 3 būriai

Geležinio Vilko - vadas Petras Karalius-Dobilas (1946m. spalio mėnesį, iš dalies likvidavus, liko 9 kovotojai);

Žaibo būrys - vadas Silva Grbanas-Lapinas. Veikė Kuktiškių valsčiuje, vienijo 8 partizanus;

Zubrio būrys - vadas Balys Pelėda-Zubrys. Kuktiškių valsčiuje veikė 19 partizanų.

2-oji Beržo kuopa (buvusi 2-oji Gedimino). Rinktinės vado įsakymu Nr.ll nuo 1946 08 25 kuopos vado pareigas ėjo buvęs Aušros būrio vadas J.Laucius-Kirvis. Į kuopą įėjo 3 būriai, kovojantys Vyžuonių, Leliūnų, Debeikių valsčiuose.

1- asis — Aušros būrys. Vadas Uosis. Būrį sudarė 8 partizanai

2- asis — Šmėklos būrys. Vadas J.Morkūnas-Viesulas. Būryje 12 partizanų.

3- asis — Tauro būrys. Vadas Jonas Kemeklis-Tauras, Liepa. Būryje 12 kovotojų. Tai buvęs Geležinio Vilko būrys.

3-ioji - Uosio kuopa. Iki 1946 10 14 vadovavo Girinis (žuvo). Jai buvo pavaldūs 3 būriai Daugailių valsčiuje.

1- asis - Ąžuolo būrys (buvęs Perkūno). Vadas Mintautiškis-Ąžuolas. 1946 09 14 visas būrys, įskaitant ir vadą, sunaikintas.

2- asis - Sakalo būrys (sudarytas iš Perkūno būrio dalies). Iki 1946m. pavasario vadovavo V.Maniušis, vėliau Norbertas Kilbauskas-Kaunas (žuvo 1946 07 14). Paskutinis būrio vadas Jurgis Dūdėnas-Vaidila, MGB priverstas išduoti kovos draugus, 1946 10 17 nusišovė bunkeryje.

3- asis - Ūdros būrys. Vadas Jonas llčiukas-Galiūnas. 1946 10 21 būrys beveik sunaikintas, nukauti 3 partizanai, tarp jų ir Galiūnas".

1946m. liepos 14d., žuvus Norbertui Kilbauskui, buvo surasti dokumentai, kuriuose pažymima, kad išformavus Mindaugo kuopą, Perkūno būrys pavadinamas Sakalo būriu ir yra tiesiogiai pavaldus l-osios Liūto rinkt, štabui

Taip Sakalo būrys, vadovaujamas N.Kilbausko ir Br.Gaidelio, sudarė Liūto rinktinės štabo apsaugą. Sunaikinus Sakalo būrį (1946 spalio mėn.), rinktinės štabo apsaugines funkcijas atliko tik Gaidelio būrys (8-9 partizanai)¹⁰⁰.

1946m. kovo mėnesį buvo sudaryta 6-oji atskiroji Algimanto kuopa, vadovaujama Ališausko (1946 0313 Liūto rinkt, vado Vaidoto įsakymas). Kuopos organizatorius Juozas Ališauskas-Beržas subūrė 36 partizanus ir savo veiklos rajonu pasirinko Skiemonių-Debeikių valsčius. Kuopoje buvo du būriai po 16-20 kovotojų¹⁰¹.

1946 07 03 per agentūrinę operaciją MGB suėmė kuopos vadą Beržą. Po mėnesio Debeikių valsč., Petro Lukausko namuose, MGB sunaikino bunkerį, kuriame buvo Algimanto kuopos spaustuvės įranga. Suimtas redaktorius Balys Lukauskas, nuo 1945 birželio pats savarankiškai spausdinęs ir platinęs pogrindžio laikraštį "Partizanų varpas"¹⁰².

1946m. gegužės - liepos mėnesiais buvo atkurta Saldutiškio ir Tauragnų valsč, partizanų organizacija. Iš likusių laisvėje partizanų sudarytos Liepos ir Ėgliaus kuopos.

Klevo kuopai, veikusiai Daugailių, Tauragnų, Salako miškuose, vadovavo Zinkevičius-Saldaitis (žuvo 1946m. rudenį). 1946m. rudenį kuopą sudarė 6 gerokai išretėję būriai- Liepos būrys, vadovaujamas Meidaus-Liepos, taip pat Grafo, Saldaičio, Afrikos, Beržo ir Zubrio būriai.

Saldutiškio valsčiuje, Labanoro girioje, buvo suformuota Liepos kuopa. Kuopos vadu tapo nuo Kamarausko-Karijoto atsiskyręs Gobis-Varpas (žuvo 1946 spalio mėn.). Kuopą tuo metu sudarė: Keršto būrys (vadas Juozas Buivydas-Grafas, pavaduotojas A.Krinickas-Romelis), Varno, Tarzano, Kadagio būriai Žuvus Gobiui-Varpui, rinkt, vado įsakymu kuopos vadu paskirtas J.Buivydas-Grafas¹⁰³. MGB operatyvinėse suvestinėse Liepos kuopa vadinama Ėgliaus kuopa (pagal kuopos vado slapyvardį).

1946m. rudenį į Liūto rinktinę įtraukti ir Užpalių valsčiaus partizanai, besivadovaujantys LPS instrukcijomis.

1944m. pabaigoje į Šimonių miškus buvo nuleistas desantas, turėjęs organizuoti diversinius aktus ir rinkti žvalgybinę medžiagą. Suradę lietuvius partizanus, parašiutininkai greitai įsiliejo į jų gretas ir padėjo sukurti partizaninio sąjūdžio organizaciją. 1945m. sausio mėnesį partizano -desantininko Raulinio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Partizanų Sąjunga (LPS), greitai išplėtusi savo veiklos rajoną į Rokiškio apskritį ir šiaurinę Utenos apskrities dalį.

Utenos apskrityje LPS grupės susikūrė jau 1945m. vasario -kovo mėnesiais. Kovo mėnesį Biliakiemio k. buvo suformuotas Utenos apskrities LPS štabas, vadovaujamas St.Žibino ir V.Petravičiaus. Stabo vadovybės nutarimu sudarytos dvi Utenos apskrities LPS organizacijos: Gedimino (centriniai apskrities valsčiai), vadovaujama Žibino, ir Kęstučio organizacija Užpalių valsčiuje. 1945m. balandžio — gegužės mėnesiais Švilpa-Barzdyla, kaip neoficialus LLA atstovas, kreipėsi į LPS štabą, siūlydamas įeiti į LLA sudėtį davus priesaiką, tačiau susitarti nepavyko¹⁰⁴.

1945m. gegužės mėnesį, suėmus LPS vadovybę, Biliakiemio k. štabas buvo panaikintas, vietoj jo Užpalių valsčiuje buvo suformuotas LPS Gedimino štabas, vadovaujamas LR kariuomenės majoro Vytauto Januškevičiaus-Kęstučio.

1945 06 01 LPS centrinio štabo įsakymu Nr.8 LPS Gedimino štabo viršininku patvirtintas Leonas Tursa-Patrimpas, karinio junginio vadu paskirtas majoras Ražaitis. Sudarytas tokios sudėties LPS Gedimino štabas: Junginio vadas — majoras Ražaitis-Gediminas; Štabo viršininkas — Patrimpas; Operatyvinio sk. viršininkas - Neptūnas; Ryšių sk. viršininkas — Kęstutis; Organizacijos ir mobilizacijos sk. viršininkas — Alkas; Spaudos ir propagandos sk. Viršininkas - Siųstuvas; Intendantūros sk. viršininkas - Voveris¹⁰⁵.

Į junginį įėjo 7 būriai: Utenos apskrities Užpalių valsč, ir Rokiškio apskrities Kamajų, Jūžintų ir Svėdasų valsč. (žr. schemą priede).

1945m. rugpjūčio mėnesį MGB - MVD organai suėmė Kęstutį ir apie 10 vadovaujančių partizanų¹⁰⁶. Yrant junginio organizacijai, vien rugpjūčio mėnesį legalizavosi 27 LPS Gedimino štabui pavaldžių būrių partizanai Agentūriniu būdu buvo išaiškinta Patrimpo slapstymosi vieta, nukautas jo pavaduotojas Nikodemas Tursa-Tetervinas¹⁰⁷.

1946m. pavasarį, į Gedimino organizaciją įterpus MGB agentą Erelį (Kazicką), buvo sunaikintas junginio štabas, legalizavosi Leonas Tursa-Patrimpas, visas Sakalo būrys (7 partizanai), vadovaujamas Sakalausko-Šarūno¹⁰⁸. Partizanams, likusiems be vyriausios vadovybės, buvo pasiūlyta įstoti į LLA. 1946m. rudenį tarp LLA ir LPS buvo pasiektas susitarimas dėl Utenos apskrities LPS grupių perėjimo į LLA Vytauto apygardą. 1946 11 10 apygardos vado įsakymu M r. 30-43 Alaušo būrys ir pavieniai partizanai buvo prisaikdinti ir priimti į LLA Vytauto apygardos 1-ąją Lokio rinktinę¹⁰⁹. Įstojimas į LLA, sprendžiant pagal archyvinę medžiagą, buvo daugiau formalus. Rinktinės štabo kontaktai su Alaušo ir Aro būrių likučiais buvo epizodiški iki pat faktiško jų sunaikinimo.

Užpalių valsčiuje, be Alaušo būrio, veikė Žalgirio, Audros ir Kalnų būriai. 1948m. vasarą LP Siaurės - Rytų Lietuvos srities vado įsakymu Užpalių valsčius ir Žalgirio būrio veiklos rajonas perėjo į Algimanto apygardos naujai suformuotos Kunigaikščio Margio rinktinės (vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis) kompetenciją¹¹⁰.

1946m. rugpjūčio 25d., laikinai einančio apygardos vado pareigas Zinkevičiaus-Kalvio, Artojo įsakymu Nr.ll Liūto rinkt, vadu paskirtas Vincas Kaulinis-Miškinis (iki tol Gedimino kuopos vadas). Buvęs rinkt vadas V.Pakštas-Naras, Vaidotas išvyko į apygardos štabą, kur ėjo OS sk. viršininko ir vado pavaduotojo pareigas¹¹¹. Vincui Kauliniui-Miškiniui pradėjus vadovauti rinktinei, Vytauto apygardos štabas buvo gerokai apnaikintas. 1946m. spalio mėn., žuvus Br.Zinkevičiui-Kalviui, Artojui, Skudučiui, išsiderino ryšiai su apygardos vadovybe. Rugsėjo mėnesį MVD kariuomenė pradėjo dideles miškų košimo operacijas. Utenos MGB apskrities skyriaus viršininko Cesnakovo prašymu prieš Algirdo kuopą ir Kemeklio-Tauro, Liepos būrį buvo pasiųsta 1000 kareivių, Zubrio ir Saldaičio būrių (30 partizanų) paieškoms — 1000 kareivių. Geležinio Vilko būrio veikimo rajone košė miškus 137 šp 600 kareivių batalionas, į Šmėklos ir Perkūno būrių lankomus miškus pasiųsta apie 500 kareivių¹¹².

1946m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais per agentūrines ir karines - čekistines operacijas buvo iš dalies apardyta Liūto rinktinės organizacija Nukentėjo beveik visos rinktinės kuopos.

Rugsėjo mėnesį Labanoro giriose žuvo vienas aktyviausių Liūto rinktinės partizanų vadų, Liepos kuopos vadas Gobis-Varpas. Smarkiai nukentėjo Liepos kuopos Keršto būrys, vadovaujamas J.Buivydo-Grafo (po Gobio-Varpo žūties paskirtas kuopos vadu). Gruodžio mėnesį žuvo 4 ir paimtas 1 gyvas partizanas (Julius Lapinskas, buvęs Labanoro kaimo tarybos pirmininkas). 1947m. pradžioje net trys iš šešių Liūto kuopos būriai buvo visiškai sunaikinti ¹³.

1946 09 14, košiant miškus, žuvo Ąžuolo kuopos būrio vadas Antanas Mintautiškis-Ąžuolas ir trys jo būrio partizanai. Iš dalies sunaikintas ir Ąžuolo kuopos Geležinio Vilko būrys, žuvo būrio vadas Petras Karalius-Dobilas, o po dviejų mėnesių — 1946 12 01 — ir jį pakeitęs Serapinas Petkevičius-Suval-kietis¹¹⁴.

Gruodžio 5d. Kuktiškių valsčiuje žuvo Ąžuolo kuopos vadas (jis ir Zubrio būrio vadas) Balys Pelėda-Zubrys, Tankas. Tą pačią dieną už kelių kilometrų MVDistai sunaikino Zubrio būrio bunkerį su ten pasislėpusiais partizanais. Po šių netekčių Ąžuolo kuopa tegalėjo sudaryti vos 3-4 pilnai sukomplektuotus būrius (1946m. birželio mėnesį buvo 9)¹¹⁵. Daugailių valsčiuje kovojusios Uosio kuopos Sakalo būrys buvo iš dalies sunaikintas dar birželio - liepos mėnesiais. Būrio likučiams ėmė vadovauti Jurgis Dūdėnas-Vaidila (Laisvės kuopos vado Jono Dūdėno-Vyno, Dagio brolis). 1946 10 17 patekusį į MGB rankas Dudėną priešai kankino, reikalaudami nurodyti būrio slėptuvę. Neišlaikęs kankinimų, Vaidila nurodė bunkerio vietą. Išduoti 4 partizanai nusišovė. MVDistų įleistas į bunkerį Vaidila rastu pistoletu čia pat nusišovė ¹¹⁶.

Rugpjūčio 27d. žuvo Stumbro būrio vadas Petras Dubrava-Stumbras. Agentūrinės kombinacijos būdu suorganizuotas slaptas susitikimas su Šimonėlio-Hitlerio būrio partizanais. Po šio susitikimo saugumo agentas į legalizaciją išvedė visą Šimonėlio-Hitlerio būrį, iš viso pasidavė 24 ginkluoti partizanai¹¹⁷. Saugumo organai stengėsi užverbuoti Hitlerio būrio partizanus. Matyt, ši operacija pasisekė, nes 1946 11 28, nukovus Sakalo būrio kūrėją Alfonsą Kunčių-Andrijaitį, Gedimino kuopos partizanai ieškojo būdų, kaip likviduoti Antaną Šimonėlį-Hitlerį¹¹⁸.

Daugailių valsčiuje Uosio kuopa 1946m. rudenį - žiemą neteko bene ketvirtadalio asmeninės sudėties. Spalio 4d., žuvus kuopos vadui Giriniui, prasidėjo masinių areštų banga. Suėmus ryšininkus Kelmą ir Dagilį, buvo išaiškinta ir likviduota Ūdros būrio bazė. Susirėmime su kariuomene žuvo būrio vadas V.llčiukas-Galiūnas¹¹⁹.

Areštai ir žuvimai mažiau pakenkė tik Jovaro ir Klevo kuopoms, kurios, tiesa, neteko pavienių partizanų, bet išsaugojo pogrindžio vadovybę ir vidaus organizaciją.

MGB organai stengėsi sunaikinti pogrindžio vadovybę pačių partizanų rankomis. 1946m. rugpjūčio mėnesį MGB agentai tarp gyventojų išplatino žinias, kad Pakštas-Naras esąs saugumo agentas Katonas. Prano Zinkevičiaus-Artojo veiklos rajone MGB "pametė" du paketus, kuriuose dėkojama Katonui už apygardos vado Liepos-Storulio likvidavimą (Liepa sunaikintas agento Vėjo duomenimis) ir siūloma kuo greičiau sunaikinti Artoją. Praėjus 2 dienoms po paketų "pametimo", MGB surežisavo jų paieškas, po kurių su pasitenkinimu konstatavo, kad šie patekę į Artojo rankas¹²⁰. Si operatyvinė priemonė tąsyk vaisių nedavė, tačiau po dviejų metų panašiu būdu sukompromitavus A.Krinicką-Romelį (Liepos kuopos vadą), patys partizanai pastarąjį sušaudė.

Liūto rinktinės štabo paieškoms MGB pradėjo agentūrinę bylą "Štabistai". Realizuojant agentūrinių pranešimų medžiagą, gruodžio mėnesį Kuktiškių valsčiaus Nimžiškių k. gyventojo Žulio namuose kratos metu buvo aptiktas bunkeris, kuriame buvo Liūto rinktinės štabavietė "Berželis-15" — "Anykščių šilelis". Laimingo atsitiktinumo dėka partizanai tik prieš dvi dienas bunkerį paliko, todėl aukų išvengta¹²¹.

Žuvus Kalviui, Artojui, V.Kaulinis-Miškinis, Utenis savo iniciatyva pradėjo Liūto rinktinės reorganizaciją. Iš buvusios 6-osios Algimanto kuopos likučių suformavęs Perkūno būrį ir paskyręs vadu Jurgį Urboną-Lakštutį perkėlė į Jovaro kuopą¹²². Vietoj žuvusio Balio Pelėdos-Zubrio būrio vadu paskyrė A.Krinicką-Romelį. Iš sumuštų Kuktiškio valsč, būrių likučių buvo suformuotas Ąžuolo kuopos Žaibo būrys, vadovaujamas Silvos Urbano-Lapino¹²³.

Sumanaus Miškinio vadovavimo dėka, nors ir išretėjusi, Liūto rinktinė išlaikė savo organizacinę struktūrą. 1946m. pabaigoje į Rytų Lietuvą sugrįžęs Vytauto apygardos ir Siaurės — Rytų Lietuvos srities vadas J.Kimštas-Žalgiris laiške Tigro rinktinės vadui Rokui-Diakonui pavyzdžiu nurodė Liūto rinktinės organizaciją, pabrėždamas, kad joje ne tik pasiektas organizacinis maksimumas, bet ir aktyvi agitacija ir propaganda¹²⁴.

1947m pradžioje žymesnių organizacinių pokyčių Liūto rinktinėje nepastebime. Dar 1946m. rudenį atskiri būriai buvo suskirstyti į grandis ir jiems pavesta slapstytis savarankiškai 2-3 žmonių grupelėmis. Kaip parodė vėlesni įvykiai, būtent toks veikimo būdas išgelbėjo daugelį būrių nuo visiško sunaikinimo.

Į daugelį partizanų kovinių vienetų jau buvo įterpta MGB agentūra, tačiau saugumas dar neturėjo tikslių žinių apie kuopų ir būrių sudėtį.

1947m. balandžio mėnesį MGB kovos su ginkluotu pogrindžiu skyrius buvo sukūręs 7 opergrupes ir pradėjęs 9 agentūrines bylas partizanų koviniams vienetams¹²⁵.

1947m. pavasarį Kapralovas patvirtino agentūrinių -operatyvinių ir karinių — čekistinių priemonių planą 3 LLA Vytauto apygardai ir jo ginkluotiems junginiams likviduoti. Šiame plane buvo numatyta, panaudojant vidaus agentūrą, eilinius partizanus fiziškai sunaikinti, o paimtus į nelaisvę pogrindžio vadus operatyviai panaudoti

Kaip rodo MGB skyriaus dokumentacija, į operatyvinę įskaitą buvo įtraukta mažiau nei pusė Liūto rinkt, būrių, dalį būrių jie jau tarėsi sunaikinę, o apie kitų egzistavimą nieko nebuvo žinoma.

1947m. pradžioje, MGB duomenimis, Utenos apskrityje kovojo nuo 150 iki 200 partizanų.

1947 06 01 operatyvinėje įskaitoje (rašomos bylos -formuliarai) buvo 95 organizuoti partizanai, kovojantys Ąžuolo, Jovaro ir Beržo kuopose ir 58 pavieniai partizanai ("bandit odinočka"), kurie buvo besislapstantys nuo karinės tarnybos asmenys ir iširusių būrių partizanai¹²⁶.

Nuo 1946m. pabaigos Liūto rinktinės veiklos rajone buvo įsikūręs Vytauto apygardos štabas. Stabo bunkeriai buvo įrengti Saldutiškio, Kuktiškių, vėliau Debeikių - Leliūnų valsč, sankirtoje. Apygardos štabą saugojo tik Liūto rinktinės būriai.

Reali grėsmė štabui iškilo 1947m. balandžio mėn., kai agentūriniu būdu buvo išaiškinta apygardos štabavietė Kuktiškių valsč. Štabo pareigūnų tuo metu nebuvo, žuvo 4 apsauginio būrio partizanai, vadovaujami Antano Kaušylos-Margio (Margis dar 1945m. vadovavo Šarūno rinkt, štabo apsauginei kuopai - autpast.).

Ilgesniam laikui nutrūkus ryšiams tarp Vytauto apygardos štabo ir Tigro rinkt., apygardos štabo pareigūnų stygių kompensavo Liūto rinktinės štabo pareigūnai 1947m., žuvus apygardos štabo ginkluotės ir ūkio sk. viršininkui, šias pareigas perėmė Liūto rinktinės pareigūnas Vladas Grigaliūnas-Sakalas (žuvo 1948 03 07). Ilgainiui įsigali tradicija, kad apygardos vadu tampa Liūto rinktinės vadas, o apygardos ir rinktinės štabo pareigūnais — Beržo ir Ąžuolo kuopų vadovybė.

1947m. vasarą J.Kimštas-Žalgiris atsisakė Vytauto apygardos vado pareigų, motyvuodamas susilpnėjusią sveikata ir dideliu darbo krūviu, jis pasiliko Šiaurės — Rytų sr. vado pareigas ir darbą LLKS prezidiume. Apygardos vado pareigos teko Liūto rinkt, vadui Vincui Kauliniui-Miškiniui, Uteniui, ilgamečiam Gedimino-Beržo kuopos vadui. Rinktinės vado pareigoms paskirtas Beržo kuopos vadas Jonas Morkūnas-Viesulas, Šiaurys, Vėjas¹²⁷.

J.Morkūnas į partizanų gretas įstojo 1945m. pavasarį. Kurį laiką kovojo kaip eilinis partizanas, 1946m. pavasarį buvo paskirtas Šmėklos būrio vadu. 1946m, žuvus Beržo kuopos vadui Aukštaičiui, perėmė šį postą, o nuo 1947m. vasaros pradėjo eiti rinktinės vado pareigas (pakeitė slapyvardį į Vėjo si.).

1947-1948m. žiema Liūto rinktinės partizanams buvo sunki MGB provokacijos ir išdavystės sparčiai retino partizanų gretas: 1947m. gruodžio mėnesį Saldutiškio valsč., Jono Godos sodyboje, susirėmime su MVD opergrupe žuvo Liepos kuopos ir Beržo būrio vadas Juozas Buivydas-Grafas, partizanai Aleksas Giedraitis-Genys, Stasys Kunigėnas-Vytenis¹²⁸.

Vasario mėn., išaiškinus Salako - Daugailių - Tauragnų trikampyje kovojusios Klevo kuopos ryšininkus, 1948 02 15 žuvo 6 Šriubo būrio partizanai, tarp jų ir kuopos vadas Kazys Gaivenis-Ėglius. Nuo areštų ir žuvimų nukentėjusi Klevo kuopa 1948m. vasario mėn. buvo išformuota, likę laisvėje Šriubo būrio partizanai perėjo į Erškėčio kuopą. Iš Šriubo būrio likučių suformuotam Laisvės būriui ėmė vadovauti Erškėčio kuopos vadas Jonas Bitkevičius-Sakalaitis¹²⁹.

Beržo kuopos Šmėklos būriui teko ypatingos funkcijos. Nuo 1947m. pavasario Liūto rinkt, ir Vytauto apyg. štabai laikėsi Beržo kuopos veikimo rajone — Vyžuonų, Leliūnų valsč. Sunaikinus Kaušylos-Margio vadovaujamą būrį, būtent Šmėklos būriui teko apsauginės rinktinės ir apygardos štabų funkcijos. 1948m. kovo mėn. apsauginio būrio vadu paskirtas Grižas-Liepsna¹³⁰.

Žuvus Liepos kuopos vadui J.Buivydui-Grafui, rinktinės vado įsakymu į šias pareigas paskirtas A.Krinickas-Romelis.

Bene paskutinis šios reorganizacijos rezultatas — Ąžuolo kuopos Aitvaro būrio pertvarka: rinktinės vado įsakymu Nr.71 išretėjęs būrys buvo papildytas pavieniais partizanais, vadu paskirtas Mykolas Valančiūnas-Vaiduoklis¹³¹. (1948 03 01 Utenos apskr. MGB sk. suvestinėse Aitvaro būrio vadu nurodomas Patrimpas-Vasaris. Greičiausiai jis buvo vado pavaduotojas, vadovavimą perėmęs po Vaiduoklio žuvimo 1948 03 27 - autpast.)

Pirmiesiems Morkūno vadovavimo rinktinei mėnesiams yra priskirtinas ir Žalgirio kuopos suformavimas Svėdasų -Užpalių valsčiuose, kur partizanavo Alaušo būrys (vadas Pranas Pašilys-Žaibas) ir sunaikintų LPS Gedimino rinktinės būrių likučiai. Archyviniuose dokumentuose Užpalių - Svėdasų valsč, veikusi partizanų grupė traktuojama įvairiai: 1948 05 01 pasirašytame Š-R srities partizanų vadovybės sąskrydžio nutarime Žalgirio grupė vadinama kuopa. Tam prieštarauja vėlesnis šaltinis: 1949 11 18 Felikso Niauros apklausos protokolas, kuriame kalbama tik apie Briedžio vadovaujamą Žalgirio būrį, įėjusį į Ūso vadovaujamą Beržo kuopą¹³².

1948m. rugsėjo mėn., žuvus Briedžiui, smarkiai išretėjusi kuopa buvo reorganizuota į būrį. Nuo 1948 rugsėjo mėn. būriui vadovauti ėmė Stasys Gimbutas-Tarzanas (nuo 1949 balandžio mėn. St.Gimbutas Plechavičiaus kuopos vadas, slapyvardis Paulius; 1949 balandį - 1949 11 01 - Šarūno rinkt, vadas, slapyvardis Siaubas. 194911 01 Kupiškio apskr. Šimonių miške su visu štabu pasidavė priešui, tapo provokatoriumi ir vienu didžiausių Algimanto apyg. sunaikinimo kaltininkų -autpast.).

1948m. liepos - rugpjūčio mėn. Šiaurės - Rytų sr. vado įsakymu Žalgirio kuopos veiklos rajonas — Užpalių, Svėdasų valsč, perėjo Algimanto apyg. Šarūno rinktinės kompetencijon. Tuo metu rinktinei vadovavo būsimasis Algimanto apyg. vadas A.Starkus-Montė. Žalgirio kuopos veiklos rajone suformuota Plechavičiaus kuopa, vadovaujama J.Kemeklio-Roko, vėliau St.Gimbuto-Tarzano, Pauliaus. Kuopą sudarė trys būriai:

Žalgirio būrys, vadas Albertas Žilius-Kęstutis (žuvo 1949 lapkričio mėn.);

Tigro būrys, vadas Vaclovas Čepukonis-Tigras (suimtas 1949 gruodžio mėn.);

Kęstučio būrys (žinių nėra)¹³³.

1948m. vasarą kilo nesutarimai Liūto rinktinės Liepos kuopos viduje. 1948 06 25 kariuomenei užklupus Liepos kuopos stovyklą, į MGB rankas pateko Vytauto apygardos štabo dokumentai ir ryšio schemos. Už dokumentų saugojimą atsakingas Liepos kuopos vadas A.Krinickas-Romelis, Tigras, dėl savo griežtumo nemėgstamas kuopos vado pavaduotojo Dominiko Zapto-riaus, po šio įvykio buvo apkaltintas bendradarbiavimu su MGB ir be teismo sušaudytas (1948 08 14). Šią akciją inspiravo MGB: buvo pamesti "svarbūs" paketai, kuriuose M.Krinickui nurodoma nušauti Zaptorių ir išvesti Liepos kuopą į legalizaciją. Sunaikinus Romelį, panašiu būdu buvo diskredituotas ir pats Zaptorius-Tigraa- 1948-1949m. jį "medžiojo" Liepos kuopos ir Ėgliaus būrio partizanai¹³⁴.

1948m. vasarą - rudenį žymių nuostolių patyrė Liūto rinktinės ir Vytauto apygardos štabai. Birželio 25d. MGB agentė Laimutė surežisavo apygardos vado adjutanto Mindaugo Barisos-Rimtauto susitikimą su motina. Atvykusią 4 partizanų grupę pasaloje buvę MVDistai sušaudė. Tarp žuvusiųjų -Mindaugas Barisa-Rimtautas ir Ąžuolo vadas Aleksas Jakštonis-Tauras¹³⁵.

Birželio mėnesį vakaronėje buvo suimtas žvalgybos ir ryšių sk. viršininkas Jonas Buterliauskas-Tarzanas. Panaudojus fizinio įtaigojimo priemones, Tarzanas išdavė Liūto rinkt, rėmėjų ir ryšininkų tinklą, pagal jo parodymus suimta 11 asmenų ir sunaikinta 10 bunkerių¹³⁶.

1948m. rugsėjo mėnesį Šmėklos būrio 3 partizanų grupė pateko į pasalą, žuvo visi partizanai, tarp jų ir būrio vadas Grižas-Liepsna. išretėjusiam Šmėklos būriui (6 partizanai) paskirtas vadovauti Juozas Pelenius-Šturmas, Šaltenis.

1948m. pabaigoje, netekęs daugumos partizanų, Siaubo būrys buvo performuotas į Laisvės būrį. 1948m. pabaigoje jam vadovavo Juozas Karvelis-Klajūnas. Ankstesnis vadas Juozas Meškuotis-Ambo dėl saugumo provokacijų buvo likviduotas pačių partizanų rankomis¹³⁷.1948 12 20, agento Baublio išduoti Tauragnų valsčiuje, Stulgių k., Gurkšnio namuose, žuvo 4 partizanų grupė, tarp jų Erškėčio kuopos Laisvės būrio vadas Jonas Bitkevičius-Sakalaitis ir visai dar neseniai Uosio kuopos vadu paskirtas (1948 09 01 įsakymas Nr.112) Markevičius-Barzda ¹³⁸.

Struktūriniai pokyčiai vyko ir Erškėčio kuopoje. Gruodžio mėn. Laisvės būrys, kaip neatitinkantis keliamų reikalavimų, buvo išformuotas, likę laisvėje trys partizanai perėjo į Trimito būrį ¹³⁹.

1948m. Liūto rinktinės nuostoliai nebuvo tokie katastrofiški, kaip, pavyzdžiui, 1946m., tačiau tarp žuvusiųjų buvo itin daug vadų — nuo būrio vado iki rinktinės pareigūno.

1948 11 01 Utenos MGB skyriaus suvestinėse užregistruoti 67 partizanai (iš jų 56 pavaldūs Liūto rinkt, štabui), susibūrę į 8 būrius¹⁴⁰.

Šis partizanų skaičius toli gražu neatspindėjo Liūto rinktinės sudėties, nes čia buvo įtraukti tik 8 būrių partizanai ir štabo pareigūnai be Saldutiškio valsč. Liepos ir Anykščių valsč. Jovaro kuopos. Antra, MGB suvestinėse buvo įtraukti tik "aprašyti" partizanai. Taigi, manyčiau, kad 1948m. vėlyvą rudenį Liūto rinktinė galėjo vienyti iki 100 aktyvių laisvės kovotojų.

1949-ieji, 6-ieji okupacijos metai, prasidėjo skaudžiomis netektimis partizanų vadovybės gretose. 1949 02 11 agento Laimučio išduoti Kuktiškių valsčiuje Jurgio Graužinio sodyboje žuvo Vytauto apyg. štabo viršininkas Juozas Skurskis-Laisvūnas ir Kovo būrio vadas¹⁴¹.

Po kelių dienų, vasario 14d., Daugailių valsč., Juknėnų k., nuo priešo kulkų krito Klevo būrio vadas Juozas Kurmis ir partizanas Juozas Kazokas-Aras¹⁴². Ypač nesėkmingas buvo kovo mėm MGB suėmus ryšininką K., buvo surasta Uosio kuopos slėptuvė. Kovo 2d. Daugailių valsč., apsupus kuopos bunkerį, žuvo kuopos vadas Antanas Markevičius-Barzda ir su juo buvę du partizanai¹⁴³.

Vasario pabaigoje saugumo organai aptiko Liūto rinktinės štabo pėdsakus. Agentūriniais duomenimis buvo nustatyta, kad Šmėklos būrys ėjo apygardos štabo apsauginio būrio pareigas. Ryšiui su Šmėklos būriu užmegzti ir nustatyti Vytauto apyg. štabui MGB užverbavo agentą Ešerį. Kovo mėn. operatyviai panaudojant agentą, buvo nustatyta, kad apygardos štabas laikėsi Utenos valsč. Molėnų k. gyventojo Jono Šimonėlio sodyboje.

1949 03 24 Šimonėlio namus apsupo kariuomenė. Kareivių kuopa ir Utenos istrebitelių būrys blokavo visus išėjimus. Apygardos vado Miškinio vadovaujami partizanai užėmė gynybines pozicijas. Po pusantros valandos trukusio mūšio žuvo visi sodyboje buvę partizanai; Vytauto apygardos vadas — Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis; Šmėklos būrio partizanai: Alfonsas Bivainis-Klimašauskas, jo brolis Bronius Bivainis; Aušros būrio partizanai; Balys Valančiūnas-Elnias, Domas Sirutis-Vergas, partizanai Drugelis ir Girinis¹⁴⁴.

Apygardos vado žūtis buvo didelė netektis Rytų Lietuvos partizanų sąjūdžiui Pagal tradiciją nauju vadu tapdavo Liūto rinktinės vadas. Morkūnui šių pareigų atsisakius, apygardos vadu paskirtas rinktinės vado pavaduotojas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras.

Kovo mėnesį MGB suėmė rinktinės žvalgybos sk. viršininką Balį Gaivenį-Voveraitį¹⁴⁵.

Po šių rinktinę ištikusių nelaimių Šiaurys-Vėjas ėmėsi organizacinių reformų: žuvus Ąžuolo kuopos Siaubo būrio vadui Leopardui, būrio likučiai perėjo į Karvelio-Klajūno vadovaujamą Vyties būrį.

Sušaudžius A.Krinicką-Romelį, Liepos kuopai ėmė vadovauti D.Zaptorius-Tigras. MGB per ryšininkus paskleidus gandą, kad Tigras dirba saugumo organams, Voveraičio būrio partizanai Zaptorių už akių nuteisė mirties bausme. 1949 04 22 Tauragnų valsč., žuvus Erškėčio kuopos vadui, Liūto rinktinės rikiuotės sk. viršininkui Jonui Deveikiui-Lapui, Tigrą pradėjo persekioti ir Erškėčio kuopos kovotojai, Šniūriškių k. jam vos pasisekė pabėgti nuo buvusių bendražygių¹⁴⁶.

1949m. gegužės mėn. Liūto rinktinės veiklos rajone įvyko Vytauto ir Algimanto apygardų vadovybių pasitarimas. Dalyvaujant Šiaurės - Rytų sr. vadui A.SIučkai-Šarūnui, Vytauto apygardos vadui Br.Kalyčiui-Liutaurui, Algimanto apyg. vadui A.Starkui-Montei, rinktinių ir kuopų vadams, buvo aptarta partizaninės kovos perspektyvos ir taktikos klausimai. Nutarta sustiprinti antikolchozinę propagandą, užtikrinti 1949 03 15 Karaliaus Mindaugo sr. vado įsakymo įgyvendinimą. Nutarta sustiprinti kovą su MGB verbuojamais išdavikais ir agentūra. Įvyko tam tikrų pataisų nustatant Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijas. Prie suformuotos Algimanto apyg. Kunig. Margio rinktinės veiklos rajono prijungti Dusetų, Užpalių, dalis Antalieptės valsčiaus.

1949m. gegužės mėn. agentas Meška užmezgė ryšius su Aitvaro būrio partizanais ir paruošė sąlygas operatyviniam smūgiui. Birželio pradžioje agentas į stovyklą atvedė kareivius. Netikėtai užpulti partizanai nesuskubo gintis, po trumpo mūšio krito Aitvaro būrio vadas Juozas Putrimas-Vasaris ir partizanas Jonas Ušackas-Jaunius. Juozas Zaranka-Valteris į priešo rankas pateko gyvas¹⁴⁷.

Po savaitės, 1949 06 16, buvusiame Beržo kuopos veikimo rajone, Užpalių valsč., krito Kunig.Margio rinktinės apsauginio būrio vadas, rinktinės rikiuotės sk. viršininkas Pranas Kemeklis-Tėvas ir Audros būrio partizanas Albinas Merkys-Pomidoras¹⁴⁸.

Liepos mėn. išdavystės tęsėsi: liepos ld. išduotas žuvo Liūto rinktinės Beržo kuopos vadas Bronius Keblys-Ūsas.

Balandžio - gegužės mėn. į Erškėčio kuopos Lydekaičio (buv. Voveraičio) būrį MGB įterpė vidaus agentą J.Juotką-Arą. Paruošta operacija "Gegužinė", kurios tikslas — sunaikinti Gatelių k. apsistojusius partizanus. Šiam tikslui agentas vietos gyventojui pasiūlė išvaryti naminės, numatytas susitikimas su Gatelių k. merginomis, kurių namus ir turėjo blokuoti kariuomenė. Operacija sužlugo, nes kažką įtarę partizanai neleido agentui atitrūkti nuo grupės¹⁴⁹.

1949m. liepos 26d. įsakymu rinktinei Nr.20 Liūto rinktinės vadas J.Morkūnas-Vėjas suteikė puskarininkio laipsnį partizanams Daunorui, Alksniui, Marsui ir Spinduliui Jaunesniojo puskarininkio laipsnius gavo Pušinis, Dučė, Rymantas, Kalnius, Saturnas, Ramūnas ir Liepa. Grandiniais paskirti Laputis ir Bitinas. Šiuo įsakymu jaun. puskarininkio laipsnis suteiktas ir partizanui Riteriui, patvirtinant jį štabo viršininko pareigoms¹⁵⁰.

1949 09 15 Vėjas (rašytinis slapyvardis Vytautas) išleido bene paskutinį savo įsakymą rinktinei Nr22, kuriuo vietoj birželio 3d. žuvusio Vasario Aitvaro būrio vado pareigoms paskyrė partizaną Dylį ir patvirtino Teofilio Limbos-Sakalo perėjimą iš būrio vado pareigų į Rambyno rajono štabą¹⁵¹.

1949m. vasarą - rudenį Liūto rinktinės veiklos rajone buvo suformuoti teritoriniu pagrindu sudaryti rajonai Rajonai turėjo pakeisti suirusią kuopų organizaciją, kurios akivaizdi krizė prasidėjo 1949m. pavasarį. Nėra tiksliai žinoma, kada suformuoti rajonai, bet, sprendžiant pagal rinktinės štabo įsaky-

Vytauto apygardos partizanai

mus, pirmiausia buvo suformuotas Rambyno rajonas (R.b.rj.), kiek vėliau — Granito (G.r.) ir Perlo (P.r.). 1950m. žiemą - pavasarį sudaryti Bazalto (B.L) ir Žėručio rajonai.

Teritoriniu principu sudaryti organizaciniai vienetai — rajonai turėjo savo štabą ir organizaciją, artimą rinktinės štabo organizacijai (Rj.V.; Rj.Š.v-kas; Rj.OS. v-kas; Rj.Mob.sk.v-kas; Rj.Org.sk.v-kas). Taigi plačius įgaliojimus turinti rajono vadovybė išlaikė tam tikrą autonomiją nuo Liūto rinkt, štabo, kuris nuo 1950m. pavasario jau mažai bekontroliavo rajonų vidaus organizaciją.

1949 09 28, agentui Ruoniui nurodžius, kariuomenė apsupo Liūto rinkt. štabavietę. Mūšio metu žuvo Liūto rinkt, vadas Jonas Morkūnas-Viesulas, Šiaurys, Vėjas, rinktinės ūkio skyriaus viršininkas (paskirtas 1949 08 01 rinktinės vado įsakymu Nr28) Balys Jakštonis-Trockis; Ąžuolo kuopos vadas Vladas Patumsis-Aukštaitis; Beržo kuopos Vyties būrio vadas Jonas Karvelis-Klajūnas; Erškėčio kuopos Viesulo būrio vadas Silva Urbanas-Lapinas, eiliniai partizanai Antanas Polevičius-Zomeris, Juozas Šutinas-Paleckis. Išsigelbėjo tiktai Mykolas Urbanas-Liepa¹⁵².

Jonas Morkūnas-Vėjas buvo bene paskutinė ryški asmenybė Liūto rinktinės vado poste. Jam mirus, Utenos apskrities partizanų organizacija prarado ne tik talentingą drąsų vadą, bet ir sumanų organizatorių, vadovavusį rinktinei daugiau nei trejus metus.

1949m. rugsėjo pabaigoje rinktinėje susidarė katastrofiška padėtis: per tris mėnesius žuvo visų kuopų vadai, o juos pakeitę kovotojai dar neturėjo vadovavimo įgūdžių. Tas pat pasakytina apie rinktinės štabo pareigūnus: laisvėje likę rinkt vado adj. Teodoras Kvyklys-Klajūnas ir rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Šyvas-Plienas į rinktinės štabą pateko tiktai 1949m. liepos — rugpjūčio mėnesiais. Rinktinės štabo viršininkas Pranas Pakalnis-Briedis, 1948m. spalio mėnesį paskirtas apygardos vado adjutantu, neturėjo organizacinių sugebėjimų. Vyriausias rinktinės štabo pareigūnas Antanas Lapienis-Pimpis, Atas štabo viršininku buvo paskirtas 1948m. spalio mėnesį¹⁵³.

1949m. spalio mėn. apygardos vado Liutauro įsakymu Lapieniui pavesta laikinai eiti Liūto rinkt, vado pareigas, po kurio laiko jis šioms pareigoms patvirtintas (pakeitė slapyvardį į Demono sl., rašytinis Damaskas¹⁵⁴; pagal MGB organų štabo dokumentų vertimus į rusų kalbą).

Tapęs rinktinės vadu, Demonas suformavo štabą. Stokojant tinkamų pareigūnų, vienas štabo darbuotojas atliko net 2-3 funkcijas. Žinomi šie štabo pareigūnai: Rinktinės vadas ir rinkt, štabo viršininkas — Jonas Lapienis-Demonas; Rinktinės vado adjutantas - Teodoras Kvyklys-Klajūnas; Rikiuotės skyriaus viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas - Jonas Šyvas-Plienas (1950m. pavasarį žvalgybos skyriaus viršininko pareigoms paskirtas Balys Putrimas-Vaidūnas)¹⁵⁵.

Žuvusios partizanų vadovybės vieton paskirti nauji vadai; Erškėčio kuopos vado pareigoms paskirtas Stasys Juodis-Čižikas, jį paskiriant ir Perlo rajono vadu, Trimito būrio vadu tapo Balys Graužinis-Uosis. 1949 10 04 žuvus Šmėklos būrio vadui Grižui-Liepsnai, į šias pareigas paskirtas naujas vadas¹⁵⁶.

Rugsėjo — spalio mėn. Liūto rinktinėje vyko organizacinio sektoriaus reforma. Remiantis LLKS instrukcijomis Nr.48-49, dėl partizanų — slapukų grandžių organizavimo, vietoj anksčiau veikusių OS rajonų 1949 0915 rinktinės vado įsakymu Nr23 Šutiniui-Spinduliui pavesta sudaryti 5 OS rajonus:

1. A OS - Užtvaros - kriptonimas US - vadas Starkus;

2. A OS - Pakrantės - kriptonimas PV - vadas Plienas;

3. A OS Tvirtovės — kriptonimas TB — vadas Benediktas;

4. A OS Šerkšno - kriptonimas SG - vadas Gaidelis;

5. A OS - Padangės - kriptonimas PV - vadas Vėjas.

Praktiškai įsakymas buvo įgyvendintas jau vadovaujant J.Lapieniui-Demonui. OS rajonai buvo suformuoti, tačiau jau spalio mėn. suėmus Spindulį, buvo išaiškinti ir MGB pavieniui likviduoti¹⁵⁷.

Spalio - lapkričio mėnesiais MGB agentūriniu būdu sunaikino tris Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanus. Demonas dar bandė atkurti būrį (gyvi buvo likę 3 partizanai) paskirdamas naują vadą, tačiau šį suėmus, žlugo visos viltys. Rinktinės vado įsakymu Šmėklos būrys buvo išformuotas, o laisvėje likę Bronius Morkūnas-Strausas ir Mikėnas perkelti į Aro būrį¹⁵⁸.

Ąžuolo kuopoje labiausiai nukentėjo Kovo būrys. 1949 10 15 Kuktiškių valsčiaus Andrikinių k., Čipkaus sodyboje, žuvus būrio vadui Kaziui Steibliui-Ramūnui ir trims jo būrio partizanams, Kovo būrys buvo panaikintas, kaip nebetekęs savo asmeninės sudėties.

1949m pabaigoje - 1950m. pradžioje įvyko svarbių pokyčių Liūto rinkt veiklos rajone. Tauragnų ir dalis Daugailių valsč, perėjo į Lokio rinkt, kompetenciją, o Videniškių, Inturkės, Molėtų, Aluntos valsč, oficialiai perduoti Didžiosios Kovos apygardai (faktiškai Didžiosios Kovos apygardos organizaciniai vienetai čia jau veikė nuo 1946-1947m.)¹⁵⁹.

1950m. pavasarį MGB organai sunaikino Perlo rajono vadovybę, vietoj jo suformuotas Bazalto rajonas. Jo vadu paskirtas Stasys Juodis-Dūdelė, štabo viršininku Balys Graužinis-Uosis, Vilkas. 1950 04 24 BLRjV įsakymu Nr2(13) iš Bazalto rajone veikusių būrių likučių sudaryta Erškėčio kuopa, vadovaujama Juliaus Čeponio-Garso. Kuopą sudarė trys būriai:

1. Trimito būrys - vietoj išvykusio į rajono štabą Balio Graužinio-Uosio vadu paskirtas Laputis (BLRj.V raportas Nr.34);

2. Viesulo būrys - vadas nežinomas;

3. Kriaušės būrys — vadas Erškėčio kuopos vado pavaduotojas Tigras¹⁶⁰.

Erškėčio kuopoje didžiausias buvo Trimito būrys. Sausio mėnesį Buitkūnų k. žuvus Pulgiui Veikiui-Audrūnui, Jonui Mikulėnui-Audrai ir Legui-Sviedriui, būryje liko 7-8 kovotojai¹⁶¹. Gegužės mėnesį Į būrį įstojus 5 naujiems kovotojams, Trimito būryje jau buvo 11-12 partizanų¹⁶².

Gausėjant išdavystėms ir suėmimams (užverbuoti Erškėčio kuopos OS nariai Vėjas ir Kelmas, suimtas centrinis apyg. štabo ryšininkas J.Bulka-Granitas), rinktinės vadas Demonas paskelbė įsakymą Nr5/29, kuriuo nuo 1950 03 20 draudžiama priimti naujus partizanus be specialaus rinktinės vado leidimo¹⁶³.

1950 08 03 operatyviniu įsakymu Nr.9/33 Demonas rajonų vadovybę perspėjo dėl galimų Sokolovo vadovaujamų SG (smogikų grupių) provokacijų ir pakartojo draudimą plėsti būrius preliminariai nepatikrinus naujų asmenų. Patyrusiems partizanams pavesta kuo griežčiausiai tikrinti naujų kovotojų ryšius, kol bus įsitikinta, kad jie visiškai patikimi Minėtu įsakymu Demonas reikalavo atkurti pašlijusią konspiraciją, drausmę, dideli reikalavimai iškelti rajonų štabų darbuotojams¹⁶⁴.

Rugpjūčio mėnesį Bazalto rajone vyko pareigūnų atestacija. Rugpjūčio 11d. įsakymu Nr.7 Viesulo būrio vadui Liepai (Mykolui Urbonui?), Kriaušės būrio vadui Tigrui ir Bazalto raj. štabo viršininkui Uosiui buvo suteikti puskarininkio laipsniai¹⁶⁵.

1950m. rugpjūčio 28d. Švenčionių rajone Trimito būrio partizanai pateko į pasalą. Mūšyje žuvo būrio vadas Vytautas Pelėda-Laputis ir du su juo buvę kovotojai. Jo vieton BLRj.V įsakymu Trimito būrio vadu paskirtas Jonas Juotka-Vėžys, tuo pat metu dirbantis ir rajono štabe¹⁶⁶.

1950-1951m. žiemą iš pavienių buvusio Perlo rajono kovotojų ir Trimito būrio buvo suformuotas Laisvės būrys¹⁶⁷.

K.Puodžiūnas-Titnagas (žuvo 1950m. vasarą)

1951m. pavasarį Bazalto rajonas subūrė apie 20 aktyvių laisvės kovotojų. Kovo 19d., agentūrai nurodžius, Švenčionėlių rajone netoli Kiauneliškių k., 137 šp kariuomenė apsupo ir sunaikino du bunkerius, nukovė 10 ten buvusių partizanų. Tarp žuvusiųjų - Bazalto raj. organizacinio skyriaus viršininkas, Liūto rinkt, ir Vytauto apyg. ūkio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra; Perlo - Bazalto raj. vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė; Bazalto raj. štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas¹⁶⁸.

Operatyviai panaudojant partizano Skrajūno (vėliau agento Vinco-Bimbos) suteiktą informaciją, po trijų dienų Molėtų raj. Lygalaukių k. kariuomenė sunaikino Trimito būrio bunkerius, kuriuose žuvo: Bazalto raj. štabo narys, Trimito būrio vadas (paskirtas pervedus Juotką-Vėžį į štabą) Vytautas Ryliškis-Bitinas; Trimito būrio partizanai: Antanas Sniegėnas-Viršaitis, Balys Šimkūnas-Papartis, Jonas Kuliešius-Balandis,

Jurgis Sukarevičius-Deimantas, Albinas Rusteika-Viesulas, Juozas Klevas-Aidas, Zitikis-Dobilas ir kiti penki Žėručio raj. ir Lokio rinkt. Laisvės kuopos partizanai¹⁶⁹.

Laisvėje likęs vienintelis štabo pareigūnas ūkio sk. viršininkas Jonas Juotka-Vėžys ieškojo būdų, kaip atkurti sugriautą Bazalto rajono organizaciją, tačiau atomazgos ilgai laukti neteka balandžio 14d. Tauragnų valsč, jis žuvo drauge su paskutiniais Trimito būrio partizanais Kaziu Gaideliu-Trimitu ir Juliumi Gaidamavičiumi-Viesulu ^l7°.

Formaliai Bazalto rajono sudėtyje liko Erškėčio kuopos Viesulo būrys, vadovaujamas Mykolo Urbono-Liepos, tačiau šis, sunaikinus Aušros būrį, perėjo į apygardos vado kompetenciją ir atliko apsauginio būrio funkcijas.

1951m. lapkričio mėn. agentų — smogikų grupė suėmė Viesulo būrio vadą Liepą. Neišlaikęs kankinimų, M.Urbonas-Liepa nurodė Erškėčio kuopos bazę Molėtų raj. miške¹⁷¹.

195112 22 Liepos atvesti kareiviai išsprogdino Erškėčio kuopos bunkerį, kuriame slapstėsi Viesulo, Kriaušės būrių likučiai ir Vytauto apyg. štabo viršininkas Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtutis, Granitas. Visi bunkeryje buvę 7 partizanai žuvo, tarp jų ir Erškėčio kuopos vadas Julius Čeponis-Garsas¹⁷².

1949m. vasarą iš Anykščių ir Leliūnų valsč, veikusių partizanų būrių buvo suformuotas vadinamasis Rambyno rajonas. Jį sudarė Aro ir Aušros būriai.

1950 04 05 agentams Beržui ir Marijonai išdavus, Leliūnų valsč. Vasiliškių k., žuvo Rambyno raj. vadas, Beržo kuopos Aušros būrio vadas Jonas Bertašius-Saulius, Laimutis, Vytauto apyg. ūkio sk. viršininkas Vincas Laučius-Kirvis ir Liūto rinkt rikiuotės sk. viršininkas Antanas Zabulionis-Plienas, Dragūnas¹⁷³. Žuvusio Bertašiaus vieton Aušros apygardos štabo apsauginio būrio vadu paskirtas Teofilis Limba-Sakalas. Kiek vėliau jis tapo ir Rambyno rajono vadu¹⁷⁴.

1950m. pavasarį Aušros būrį sudarė 4 kovotojai. Liepos 17d, žuvus Broniui Tylai ir Broniui Petroniui, Aušros būrio likučiai, vadovaujami Vytauto Gabužio-Viesulo, susijungė su Granito rajono partizanais¹⁷⁵.

Negausiems partizanų būriams Rambyno rajono štabas vadovavo iki 1951m. balandžio mėn. Paskutinis rajono štabas buvo įsikūręs Anykščių raj., Aknystelės k., Antano Tumo sodyboje. Balandžio 6d. agentui Vincui (Jonui Bulkai-Skrajūnui) nurodžius, MGB opergrupė blokavo bunkerį ir nukovė Rambyno raj. vadą Teofilį Limbą-Sakalą, Deimantą, štabo narį Joną Tylą-Vaišvilą ir Liūto rinktinės vadą Antaną Lapienį-Demoną¹⁷⁶.

Sunaikinus Aušros — Audros būrį, laisvėje likę kovotojai prisijungė prie Aro būrio.

1951 08 13 Anykščių rajone MGB suėmė Rambyno rajono partizanus Mykolą Zaranką-Papartį ir Tigro būrio vadą Juozą Matulionį-Barzdą¹⁷⁷. Nepaisant suėmimų ir išdavysčių, Aro būrys išliko gana gausus, turėjo apie 12-14 kovotojų, nuolat pereinančių į Granito raj. veiklos rajoną¹⁷⁸.

19511126 Šileikių k. žuvus Granito raj. štabo viršininkui Antanui Morkūnui ir 4 Aro būrio partizanams, būrio vadas Alksnis išvedė kovotojus į legalizaciją. Vadui ir keturiems jo būrio kovotojams sudėjus ginklus, būryje liko tiktai partizanai Gaidelis ir Viesulas¹⁷⁹.

Atskiri Rambyno rajono partizanai MGB ataskaitoje minimi iki 1952m. rudens. Vasario mėn. Aro būryje (vadas Algirdas Varnas-Gaidelis) dar buvo trys kovotojai

Paskutiniaisiais aktyvios rezistencijos metais bene daugiausia kovotojų buvo Žėručio rajone (Gtenos - Molėtų rajonų sankirta). Sprendžiant pagal Liūto rinktinės štabo dokumentus ir MGB ataskaitas, jis buvo sudarytas ne anksčiau kaip 1950m. birželio mėnesį. Tada jame buvo Vyties - Liūto ir Tigro būriai

Iki 1950m. rugpjūčio mėn. rajono štabo sudėtis nežinoma, MGB ataskaitose minimas tik vienas pareigūnas Mykolas Puodžiūnas-Valteris, ūkio sk. viršininkas (žuvo 1950m.)¹⁸°.

1950-1951m. Žėručio rajono partizanai palaikė glaudžius ryšius su Bazalto rajono kovotojais, kovo 22d. Lygalaukių k. kariuomenei sunaikinus Trimito būrio bunkerius, žuvo Žėručio rajono kovotojai Vyties būrio vadas Liudas Kepalas-Tremtinys, Steponas Petronis-Gintaras ir partizanas Narsutis¹⁸¹.

1950m. pavasarį Vyties būrio vadu buvo paskirtas Henrikas Rukšys-Liū-tas. Jam vadovaujant, Vyties būrys gerokai padidėjo, 1951m. rudenį vienijo 14 kovotojų¹⁸² (1950m. gegužės mėn. buvo tik 5)¹⁸³. Tada Demono įsakymu jis buvo paskirtas rajono vadu, o štabo viršininku - Antanas Kraujalis-Siaubū-nas¹⁸⁴.

1951m. gruodžio mėn. saugumui per agentūrą išaiškinus slapstymosi vietą, sužeistas į krūtinę Liūtas pateko į priešo rankas gyvas. Išdavystės retino partizanų gretas ir 1952m. pradžioje iš gausaus Vyties-Liūto būrio laisvėje liko vos 3 kovotojai: A.Kraujalis-Siaubūnas, Danas Bružas-Atlantas ir J.Apacianka-Viesulas.

Kiek vėliau į būrį atėjo Vladas Petronis-Nemunas. 1952-1954m. Viesulas ir Tauras buvo suimti, partizanavo tik Nemunas ir Siaubūnas¹⁸⁵.

Granito rajono sudėtin įėjo Aitvaro ir Vyties būriai 1949 06 03 nuo priešo rankos žuvus Aitvaro būrio vadui Vasariui, vadovauti ėmėsi Dylys. Vyties būriui tada vadovavo Bronius Musteikis-Karvelis¹⁸⁶.

1950m. gegužės mėn. žuvus Dyliui, Aitvaro būrio vadu tapo Julius Juodis-Pavasaris, tačiau neilgam; Demono įsakymu Juodis perkeliamas į Žėručio rajoną, o jo vietoje paskirtas Algirdas Bražeika-Šeduikis¹⁸⁷.

1951m. balandžio 12d. agentui Meškai į Užpalių valsč. Pušnios mišką atvedus MVD opergrupę, žuvo: Granito raj. štabo viršininkas Antanas Morkūnas-Jaunutis, Granas, Puškinas ir trys Automato būrio kovotojai būrio vadas Bronius Morkūnas-Strausas, Jonas Tyla-Ežys, Vaišvila ir Zosė Tylaitė-Gulbė, Birutė¹⁸⁸.

Sukūrus rajonų organizaciją, vietiniai štabai įgijo plačią autonomiją. Vadovaujant Demonui, rinktinės štabas jau mažai reglamentavo rajonų vidaus organizaciją, tenkindavosi tiktai centrinės vadovybės ir apygardos štabo įsakymų paskelbimu.

Paskutinieji žinomi Liūto rinkt, štabo įsakymai datuojami 1950m. rugpjūčio mėnesiu. Nuo 1950m. vasaros MGB agentūriniuose pranešimuose nebėra informacijos apie A.Lapienio-Demono veiklą, tuo metu jis jau buvo nutraukęs ryšius su apygardos štabu ir slapstėsi individualiai

Teodoro Kvyklio-Klajūno ryšininkės parodymais, duotais Utenos MGB 1950-1951m. žiemą, apyg. vado Liutauro įsakymu Demonas dėl neveiklumo pašalintas iš rinktinės vado pareigų ir paskirtas rinkt, vado T.Kvyklio-Klajūno adjutantu¹⁸⁹.

1951m. pavasarį Liūto rinktinė štabo bunkerio neturėjo. Pareigūnai slapstėsi su partizanų būriais. A.Lapienis-Demonas laikėsi su Rambyno raj. štabo pareigūnais Aknystėlės k. Čia jis ir žuvo (1951 04 06).

Rinktinės vadas Klajūnas paskutiniaisiais partizanavimo mėnesiais slapstėsi su Aro būriu. 1951m. rugsėjo mėnesį slaptame susitikime su MGB pareigūnais jis gavo užduotį išvesti į legalizaciją Povilo Jankausko-Alksnio vadovaujamą Aro būrį. Pasinaudodamas Alksnio ir A.Varno-Gaidelio nesutarimais, T.Kvyklys įtikino partizanus tolimesnės kovos beprasmybe. 1951 09 23 P.Jankausko vadovaujami 5 Aro būrio partizanai, nešini raudonąja vėliava ir sovietine konstitucija, sudėjo ginklus, pasidavė saugumo organams¹⁹⁰.

Išsišifravęs kaip išdavikas T.Kvyklys 1951 11 14 suimamas, nuteisiamas ir 1952 lapkričio mėn. sušaudomas¹⁹¹.

1951m. rudenį MGB operatyvinėse suvestinėse paskutiniuoju Liūto rinkt, vadu vadinamas Aitvaro būrio vadas Vladas Bražeika-Šeduikis¹⁹².

Mažai tikėtina, kad jis buvo oficialiai paskirtas eiti šias pareigas, nes Vytauto apygardos štabas buvo iš dalies sunaikintas, o apyg. vadas Liutauras tuo metu buvo suimtas MGB.

1952m. sausio mėn. agentai Medis ir Veselkovas nustatė Šeduikio vadovaujamo Aitvaro būrio bunkerio rajoną. Kadangi per Aitvaro būrį ėjo ryšys su Gaidelio grupe, nutarta Seduikį paimti gyvą, tačiau čia saugumo organams nepasisekė: sausio 25d. Šeduikis ir Antanas Laucius-Tigras žuvo Antalgės kaime. Iš viso Aitvaro būrio gyvas liko tiktai Julius Juodis-Pavasaris¹⁹³.

Paskutinysis Liūto rinktinės štabo pareigūnas Balys Putrimas-Vaidūnas slapstėsi su Lokio rinkt. Laisvės kuopa, vėliau Bazalto rajone. 1951m. pavasarį drauge su Pranu Pakalniu-Briedžiu Vaidūnas perėjo į Aitvaro būrį. Šį išblaškius - pasitraukė pas ryšininkus, kurį laiką gyveno globojami buvusio Granito būrio vado Šimonėlio-Hitlerio (1952m. rudenį nuteistas)¹⁹⁴. MGB organai Briedžio ir Vaidūno medžioklei užverbavo buvusį ryšininką agentą Beržą.

1952 04 27 Adelės Jasudytės namuose agentas Briedį ir Vaidūną pavaišino specpreparatu užtaisyta degtine. Abu partizanai pateko į MGB rankas¹⁹⁵.

Balandžio mėnesį krito ir paskutinieji Aro būrio partizanai 1952 04 05 Staliariškių k. žuvo Granito — Rambyno ra j. vadas Algirdas Varnas-Gaidelis, o po trijų savaičių — ir paskutinieji Aro būrio kovotojai: Bronius Morkūnas-Diemedis, Bronius Mažūra-Kunatas ir Mykolas Gabužis-Viesulas¹⁹⁵.

Tigro rinktinė (1944-1952m.)

1945m. gegužės mėnesį, Švilpai-Barzdylai sudarius LLA Sakalo rinktinės štabą, Tigro rinktinė išlaikė savo tiesioginį pavaldumą nuo centrinio LLA štabo.

Suėmus Leoną Vilutį-Arūną, Tigro rinktinei vadovauti ėmė Benediktas Kaletka-Kęstutis.

Lietuvos Respublikos kariuomenės kapitonas Benediktas Kaletka 1943m. balandžio mėn. įstojo į Kęstučio organizaciją. Čia ėjo būrio vado pareigas. 1944m. pavasarį įstojo į Plechavičiaus Vietinę rinktinę, ten buvo paskirtas 395 atskirojo bataliono vadu, saugojo geležinkelius ir tiltus nuo sovietinių ir lenkų partizanų išpuolių. 1944 0515, išformuojant Vietinę rinktinę, pasitraukė į nelegalią padėtį. 1944m. vasarą K.Veverskio nurodymu atvyko į Švenčionių apskritį organizuoti vietos partizanų¹⁹⁷.

Atsiskyrus Utenos ir Zarasų apskričių partizanams, Tigro rinktinės veiklos rajonu liko Švenčionių ir dalis Vilniaus apskrities, tačiau Vilniaus apskrities partizanų junginiams jos įtaka buvo tiktai deklaratyvi. Čia veikė Žaliojo Velnio (Misiūno) rinktinė, vėliau tapusi LLA Didžiosios Kovos apygarda.

Į Sakalo rinktinę perėjus Aukštaičio, Kovos ir Dilgėlės kuopoms, rinktinė tapo kompaktiškesnė. 1945m. pavasarį įvyko organizaciniai Tigro rinktinės pertvarkymai, pirmiausia palietę rinktinės štabą. Iki 1945m. rugpjūčio mėn. Tigro rinktinės štabas atliko ir apygardinio štabo funkcijas, buvo pavaldus Vilniaus LLA štabui, vėliau Žaliojo Velnio vadovaujamai Didžiosios Kovos apygardai.

1945m. balandžio - gegužės mėn. rinktinės štabą sudarė šie asmenys: Jungtinės Tigro rinktinės vadas - LR kpt. Benediktas Kaletka-Kęstutis; jo pavaduotojas LR kpt. Jonas Kimštas-Dobilas, Dėdė; Rinktinės vado adj. Švilpa-Barzdyla (iki 1945m. gegužės mėn.); ūkio sk. viršininkas - Griausmelis; ryšių sk. viršininkas - Jonas Basys-Putinas; Žvalgybos sk. viršininkas - Putinas; Sanitarinio sk. viršininkas — Putinas¹⁹⁸.

Atskilus Sakalo rinktinei, Tigro jungtinis štabas vienijo 3 kuopas su 290 kovotojų; iš jų 4 vyresnieji karininkai, 24 jaunesnieji karininkai ir puskarininkiai ir 262 eiliniai partizanai. Kuopų vadais paskirti: 1-osios kuopos vadas J.Kimštas-Dobilas; 2-osios kuopos vadas Ožys; 3-osios kuopos vadas V.Želidonis-Rokas.

Rinktinės ginkluotę sudarė: 24 kulkosvaidžiai, 40 automatų, 216 šautuvų, 19 pistoletų. Prisidėjus parašiutininkams, rinktinės štabe buvo 2 siųstuvai, 1 rašomoji mašinėlė ir 1 rotatorius¹⁹⁹.

1945 06 14 NKGB organai agentiniu būdu suėmė Jungtinės Tigro rinktinės vadą Kaletką-Kęstutį, štabo viršininką LR kpt. Feliksą Kvartūną ir Tigro rinktinės aktyviai veikiančio dalinio vadą, LR kpt Joną Tumėną. Buvo suimtas ir Tigro štabavietės slėpėjas, rinktinės kapelionas Kirdeikių kunigas Petras Liutkus-Juodasis Petras. Po keleto dienų į saugumo organų rankas pateko Kęstučio organizacijos štabo viršininkas Bronius Vaivada ir kt Iš viso 9 partizaninio pogrindžio vadai²⁰⁰.

Nors štabo pareigūnų suėmimas buvo didelis smūgis Tigro rinktinei, laisvėje likusi partizanų vadovybė sureagavo operatyviai: Šuminas-Kurklys, Vėjas įsakymu 1945 0615 Nr.l deklaravo Šarūno rinktinės sudarymą. Vadovauti Tigro rinktinei J.Kimštas-Žalgiris operatyviniu įsakymu bataliono vadu paskyrė Kamarauską-Karijotą, o Švenčionėlių apskr. šiaurinės dalies, taip pat ir Baltarusijos partizanų vadu — Vincą Želidonį-Roką.

1945m. rugppčio mėn., remiantis LIKo direktyva, J.Kimštas-Dobilas sukūrė Vytauto apygardos štabą. Tigro rinktinės vado pareigoms laikinai eiti paskirtas Pranas Zinkevičius-Kalvis, Artojas. Šiam perėjus dirbti į apygardos štabą, rinktinės vadu tapo Kamarauskas-Karijotas.

Birželio — rugpjūčio mėn. Švenčionių apskrityje NKVD vykdė dideles miškų košimo operacijas. Tuo metu Švenčionių apskrityje veikė 3 stambūs partizanų daliniai: Daugėliškio valsč. Karijoto-Gabio kuopa — 90 žmonių; Antanavo miškuose Kęstučio kuopa — 150 žmonių; Utenos — Švenčionių apskričių sandūroje -Krivicko-Romelio kuopa — 120 žmonių.

Be šių dalinių, apskrityje dar veikė 4 partizanų būriai, juose buvo 75 partizanai²⁰¹.

Košiant miškus ir per agentūrines operacijas 1945 06 01 — 1945 08 20 Saldutiškio valsčiuje žuvo daugiau kaip 30 ir suimta 15 Krivicko-Romelio kuopos partizanų, Kamarausko kuopa neteko 26 nukautų ir 4 suimtų kovotojų.

NKGB kovai su partizanais įtraukė ir vietos aktyvą, užverbuoti agentai, slapti informatoriai sekė kiekvieną partizanų žingsnį. Padidėjusį atotrūkį tarp partizanų ir vietos gyventojų liudija ir šie faktai: 1944 07 01 -1945 01 20 Švenčionių apskrityje lenkų ir lietuvių partizanai nužudė 23 civilius asmenis. 1945 06 05 —1945 09 20 Utenos operatyviniame sektoriuje (Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Ukmergės apskritys) nukauti 127, sužeisti 34 ir dingę be žinios 4 civiliai asmenys²⁰².

Birželio - rugpjūčio mėn. po masinių partizanų žuvimų (sunaikintas 41 Ivanausko būrio partizanas) ir legalizacijos bangos, įvyksta Tigro rinktinės reorganizacija. Kariniu -organizaciniu pagrindu lieka 3 kuopų rinktinė. Antanavo miškuose (Tverečiaus valsč.) kovojusio Kaletkos-Kęstučio dalinio vadu paskirtas Antanas Klonis. 60 partizanų kuopa, ginkluota 4 kulkosvaidžiais, buvo pavadinta Sakalo vardu.

Daugėliškio — Ignalinos valsčiuose veikusi Karijoto kuopa vienijo apie 50 kovotojų. Ji buvo padalyta į būrius (po 15 -20 partizanų), o pastarieji - į skyrius. Rugsėjo mėn. Karijotui ėmus vadovauti rinktinei, kuopos vadu tapo Gobis-Varpas, todėl MGB ataskaitose ši kuopa dažnai vadinama Kamarausko-Gobio "bandgrupe".

LLA Romelio kuopa rugpjūčio mėn. buvo faktiškai sunaikinta, tačiau Prano Zinkevičiaus sumanaus vadovavimo dėka išblaškyti partizanai buvo sujungti į vieną Šarūno rinktinės štabui pavaldžią kuopą (45 partizanai). 1945m. rudenį jai vadovauti ėmė nuo Karijoto atsiskyręs Gobis-Varpas.

Kuopos statusas suteiktas ir Mykolo Cicėno-Kapitono vadovaujamam būriui, kovojusiam Mielagėnų valsčiaus Ceikinių miškuose. 1945 02 04 Kapitono būrys buvo iš dalies sunaikintas (žuvo 19 partizanų), bet greitai atsinaujino ir rugpjūčio mėn. jau priskaičiavo 15 partizanų²⁰³.

Apie V.Želidonio-Roko kuopą žinių nėra, tačiau žinoma, kad tuo metu tai buvo viena pajėgiausių kuopų.

Nežinomas Tverečiaus valsčiuje veikusio Linkaus būrio (40 partizanų) statusas. Teritoriniu atžvilgiu šis kovotojų būrys, skaičiumi lygus kuopai, turėjo būti pavaldus Sakalo kuopai

Rugsėjo mėn. Karijotui tapus LLA Tigro rinktinės vadu, partizanų aktyvumas labai pakilo. Iki 1945m. vidurio Tigro rinktinės veiklą koordinavo dar Leono Vilučio-Arūno parengtos instrukcijos, kuriose buvo nurodoma susilaikyti nuo aktyvios kovos, vengti susidūrimų su kariuomene, nes galima dekonspiracija ir vietos gyventojų aukos. Atvirkščiai oficialiai LLA linijai, Karijotas ėmėsi aktyvios veikimo taktikos, jėgų išsaugojimui priešpastatydamas drąsius veiksmus, efektyvias pasalas.

1945 04 13 Kaltanėnų valsčiuje, ties Rieškutėnų kaimu, Karijoto kuopa sumušė į operaciją vykstančią istrebitelių grupę. Žuvo 11 stribų ir 2 NKVD darbuotojai, tarp jų ir Kaltanėnų valsč. NKVD sk. viršininkas Itn. Majorovas. Sumanaus vadovavimo ir geros organizacijos dėka iki 1946m. pradžios Karijoto kuopa sunaikino ne mažiau kaip 35 kariškius ir istrebitelius ir 12 išdavikų bei kolonistų²⁰⁴.

Nors Karijoto veikla ir kirtosi su oficialia LLA taktika, pripažįstant jo kovinį ir organizacinį talentą, jis buvo paskirtas Tigro rinktinės vadu.

Saugumo komiteto dokumentuose yra užuominų, kad Karijotas uzurpavęs rinktinės vado postą, tai lyg ir patvirtina, kad 1945 - 1946m. Rokas atvirai nepakluso Karijotui Tačiau žinant, kad Karijotas gaudavo Vytauto apyg. štabo instrukcijas, manyčiau, kad apygardos štabas bent jau susitaikė su šia uzurpacija.

Į Šarūno rinktinę perėjus Gobiui-Varpui, Karijoto kuopos vado pareigas perėmė Mamertas Laurinėnas-Mingaila.

1945m. vasarą saugumo organai ir karinė vadovybė parengė karinių -čekistinių ir agentūrinių - operatyvinių priemonių planą partizaniniam pogrindžiui sunaikinti

Miškų košimo operacijose dalyvavo 137 šp kariuomenė, istrebitelių būriai. Per 4 mėnesius (birželio 15d. - spalio 15d.) Tigro rinktinė neteko 132 nukautų ir 140 suimtų partizanų. Buvo visiškai arba iš dalies sunaikinti Griškinio-Karužio (žuvo 1945 06 21), jį pakeitusio Aleksandravičiaus-Skrajūno, Lapienio būriai. 1945 07 06 Ginučių miške žuvo vienas iš Tigro rinktinės kūrėjų Gumauskas-Gailius. Labai nukentėjo Krivicko, Želidonio ir Klonio vadovaujamos kuopos²⁰⁵.

Nėra žinomas tikslus Tigro rinktinės kovotojų skaičius, sunku yra spręsti ir apie rinktinės struktūrą. 1945m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. Tigro rinktinė vienijo apie 20 organizacinių vienetų (nuo rinktinės štabo iki būrio), tai liudija laikinai einančio Vytauto apyg. vado pareigas Storulio laiškas Šauliui, kuriame raginama Tigro rinkt, nusiųsti 20 LLA statuto kopijų, įteikiant jas pareigūnams nuo rinktinės iki būrio vado įskaitytinai²⁰⁶. Bene labiausiai nutolusi nuo rinktinės štabo buvo Želidonio-Roko kuopa. 1945m. rudenį, iš dalies sunaikinus kuopą, liko tik 12 partizanų, gruodžio mėnesį žuvus 3 ir pasidavus 6 partizanams, liko vos 4 kovotojai. Nepaisant to, šis negausus būrys išlaikė kuopos statusą ir vaidino svarbų vaidmenį Tigro rinktinės organizacijoje. Laikinai einančio Vytauto apyg. vado pareigas Storulio nurodymu Rokui buvo pavesta normalizuoti santykius su Armija krajova junginiais, taip pat gudų partizanais (lenkų ir gudų partizanai šiame rajone veikė iki pat 1949-1950m. Paskutinė Sketušskio grupė sunaikinta 1951m. pradžioje - aut.past)²⁰⁷.

Kaip matyti iš Storulio laiškų Rokui, ši užduotis buvo labai svarbi, nes Rokas ne tik išsklaidė susidariusią įtampą santykiuose su lenkų — gudų pogrindžiu, bet ir bendradarbiavo su jais.

1945m. žiemą Karijoto įsakymu rinktinės veiklos rajone pradėta antirinkiminė agitacija. Buvo platinami antitarybinio turinio atsišaukimai, apšaudomi agitatorių namai 1945 gruodžio ll-12d. rinktinės veiklos rajone Zarasų apskr., Rimšės valsčiaus Laurinėno-Mingailos kuopos partizanai įvykdė karo lauko teismo nuosprendį Magūnų apyL pirmininko Alfonso Miškinio šeimai Grįždami į stovyklą, partizanai surengė pasalą išskubėjusiai į teroro akto vietą NKVD opergrupel Pasaloje žuvo 13 kariškių, vadovaujamų Rimšės valsč. NKVD viršininko ltn. Bondarevo. Sėkmės paskatinti partizanai patraukė į Dūkšto miestelį, tačiau sužinoję apie artėjančią kariuomenę, turėjo skubiai trauktis²⁰⁶.

Mingailos kuopos likvidavimui NKVD 1946m. sausio mėn. parengė karinę — čekistinę operaciją. 1946 01 15-16 naktį Minčios miške, ties Prūsų k., 137 šp kariuomenė ir Salako valsč, istrebitelių būrys apsupo Mingailos kuopos bunkerius. Užkirtus visus kelius atsitraukimui, užvirė mūšis. Žuvo 23, suimti 2 Mazgelio būrio partizanai. Priešui teko 3 kulosvaidžiai, 4 automatai, 4 šautuvai. Sužeistam Mingailai ir dar keletui kovotojų pasisekė prasiveržti²⁰⁹.

NKGB agentui Milžinui (Mingailos sesers Onos Laurinėnaitės sužadėtiniui) buvo liepta išaiškinti vado slapstymosi vietą. Vasario ld. Mingaila buvo suimtas, nenusišovė, nors turėjo ginklą. Tardomas jis išdavė kovos draugus, nurodė bunkerius, ryšininkus, netgi sutiko bendradarbiauti su NKGB. Saugumo bandymai panaudoti ryšius su Karijotu rezultatų nedavė, todėl Mingaila buvo nuteistas ir sušaudytas²¹⁰.

Po tragedijos Prūsų kaime Tigro rinktinės štabas pakeitė dislokacijos vietą, pasitraukė į Saldutiškio valsčių, Siaurakalnio kaimą. Ši atsargumo priemonė buvo labai laiku, nes jau kitą dieną, sausio 18d., Petrakiškių k. buvo suimti Mingailos kuopos partizanai Mamertas Cicėnas, Petras Petkelis ir Antanas Petkelis.

Suėmus Mingailą (partizanų karo lauko teismo už akių pasmerktas mirti), kuopos vadu tapo Kazys Penkauskas-Narcizas. Kuopai jis vadovavo neilgai kovo 13d. jam apsistojus Juknėnų k., užėjo kareiviai Susišaudžius Narcizas nukovė Tauragnų valsč. NKVD įgaliotinį Danilovą, istrebitelį Balčių, ir pats žuvo nuo priešo kulkų²¹¹.

Vado mirtimi Mingailos kuopos aukos nesibaigė: kovo 27d. žuvo dar 4 partizanai.

Netekus daugiau kaip pusės kovotojų, kuopai ėmė vadovauti Kamarauskas. 1946m. birželio mėn. Mingailos - Karijoto kuopoje vėl buvo per 40 partizanų, ginkluotų daugiausia automatiniais ginklais, buvo 6 kulkosvaidžiai. Prie šios kuopos buvo rinktinės spaustuvė, leidusi pogrindžio laikraštį "Aukštaičių kova" (redaktorius Mickališkių k. mokytojas Vytautas Petkūnas²¹².

1946m. pavasaris Švenčionių apskrities partizanams buvo labai nesėkmingas. Dar sausio mėn. 14d. Saldutiškio valsč. MGB aptiko Dučės būrio bunkerį, kuriame slėpėsi 12 partizanų. Laiku pastebėję priešą, kovotojai pasiruošė gynybai, bet aukų neišvengė. Žuvo 4, sužeistas 1 ir nelaisvėn pateko 1 partizanas²¹³.

Vasario ld., agentui Lapei išdavus, Saldutiškio valsč., Kirdeikių kakarinėje — čekistinėje operacijoje buvo paimti partizanai: Dučės būrio vadas Albertas Dūdėnas-Dučė, Jonas Veickus-Grikis, Algirdas Kaminskas ir Veronika Kamickaitė (Dučės žmona).

Tardant iš partizanų išgautais parodymais, MGB susekė ir nuginklavo partizanus — parašiutininkus Julių Saulį-Rakštelį ir Juozą Šiliniką-Papinigį.

1946 03 20-24 Ignalinos valsčiuje kariuomenė sunaikino 13 Skunčiko kuopos partizanų, tarp jų ir būrio vadą Joną Čepulį-Strazdą²¹⁴.

1946m. birželio mėn. Švenčionių ir Zarasų apskrities Rimšės, Dūkšto valsčiuose veikė šie Tigro rinktinės partizanų koviniai vienetai Vytauto apyg. štabas (susikūrė 1945 09); Karijoto kuopa (1944 12) - Mielagėnų, Ignalinos valsč. — 40žm.; Kavarsko (Bilkio) kuopa (1945 03) — Saldutiškio, Kaltanėnų valsč. - 12žm.; Pavasario kuopa (Malikino) - Daugėliškių, Mielagėnų valsč. -25žm.; Šeškaus (Siniaus) būrys (1945 04) Švenčionių ir Švenčionėlių valsč. -5žm.; Roko (Želidonio) kuopa (1945 01) Daugėliškio valsč. - 8žm.; Naviko (Klonio) kuopa (1944 11) Tverečiaus ir Gudutiškio valsč. — 15žm.

1946m. pavasarį - vasarą iš Tigro rinktinės išėjo ir perėjo į Kazio Kaladinsko-Erškėčio kuopą Skunčiko-Kolto kuopa (10 partizanų). Taip pat Švenčionių apskrities, Saldutiškio valsč, veikė Liūto rinktinei pavaldūs Lašinsko-Liūto, Bilinsko-Baravyko būriai (įėjo į Klevo kuopą)²¹⁵.

1946m. rudenį į Vakarų Lietuvą išvykus Žalgiriui, jo pareigas laikinai perėmė Vladas Mikulėnas-Storulis. Jam vadovaujant, tarp Vytauto apyg. štabo ir Kamarauso-Karijoto kilo konfliktas dėl vadovavimo ir kovos taktikos, taip pat dėl Saldutiškio valsč, partizanų statuso. Padėtis nepagerėjo ir žuvus Storuliui, kai apygardai ėmė vadovauti Pranas Zinkevičius-Kalvis, Artojas, Skudutis.

Kamarauskas vadovavosi Žaliojo Velnio štabo (Didžiosios Kovos apyg.) instrukcijomis ir įsakymais. Karijotas gavo Žaliojo Velnio štabo paskyrimą eiti rinktinės vado pareigas, tačiau su tuo kategoriškai nesutiko Pranas Zinkevičius. Tarp Karijoto ir apygardos vado brendo konfliktas, be to, nesutarta ir dėl santykių tarp Didžiosios Kovos ir Vytauto apygardų. Padėtį kiek švelnino tai, jog Mingailos kuopa formaliai sutiko įeiti į Vytauto apyg. pavaldumą, tačiau jis nenutraukė santykių su Karijotu. Toks dvigubas pavaldumas, dvigubas kuopos statusas netenkino Artojo. Mingailos kuopa iš apygardos štabo gaudavo tik slaptažodžius, o įsakymų -jokių.

1945 12 30 per Pakštą-Narą, Vaidotą Mingaila susitiko su Vytauto apyg. vadovybe, kuri nurodė jo veiklos rajoną -Zarasų apskr. Rimšės ir Dūkšto valsč, ir Švenčionių apskr. šiaurinę dalį.

1946m. pavasarį — vasarą Karijotas, veikdamas Didžiosios Kovos apygardos štabo protekcija, pareikalavo visų Švenčionių apskrities partizanų paklusnumo Tigro štabui. Tuo metu jo vadovaujama kuopa rinktinėje buvo pavyzdinė, todėl Karijotas rinktinės vado įsakymu paskelbė, kad privaloma dėvėti karinę uniformą, įvedė skiriamuosius ženklus su LLA antsiuvais. Karijotas paskelbė kovą kapituliantiškoms nuotaikoms partizanų gretose, savo kuopoje įvedė kūno bausmes, net sušaudymą. Už raginimą legalizuotis 1946m. jo įsakymu buvo sušaudyti du Daugėliškio valsčiaus partizanai²¹⁶.

Diktatoriškoms Karijoto užmačioms pasipriešino Želidonis-Rokas. Pirmiausia jis pasisakė prieš Karijoto vykdomą aktyvios kovos taktiką (LLA programoje buvo numatyta tausoti jėgas lemiamam momentui, t.y. tik pasiruošti sukilimui), motyvuodamas, kad Karijotas asmeniškai kaltas dėl 1946 06 08 rinktinę ištikusių nelaimių.

MGB organai, matydami šią tarpusavio dvikovą, konstatavo: "Mūsų uždavinys - pasiekti, kad konfliktas tarp Roko ir Karijoto taptų abipusiu naikinimu."

Abipusio kraujo praliejimo buvo išvengta, nes 1946m. vasarą Vytauto apygardos štabas ėmėsi ryžtingų priemonių. Kamarauskas-Karijotas paskirtas į nenustatytas pareigas, o Želidonį-Roką numatyta paskirti Tigro rinktinės vadu. Tigro rinktinės vadu Rokas patvirtintas 1946 10 01 apygardos vado įsakymu²¹⁷.

1946m. MGB organai užverbavo agentą Gaidelį (draudimo agentą K.J.), kuriam pavedė užmegzti ryšį su Pr.Zinkevičiaus-Kalvio, Artojo ryšininkais. Spalio mėn. MGB gavo žinias, kad Artojas lankosi Saldutiškio valsč., Sudalaukio k., girininko Petkevičiaus namuose.

1946 10 11, kariuomenei apsupus Petkevičiaus namus, Artojas bandė bėgti, bet kareivių buvo vietoje nušautas. Pas nukautą Zinkevičių priešai rado apygardos štabo dokumentaciją ir apygardos žemėlapius²¹⁸.

Realizuojant agentūrinius duomenis, spalio 17d. Tverečiaus valsč, kariuomenė užklupo 8 Svajūno kuopos partizanus. Vadas Aleksandravičius-Svajūnas žuvo vietoje, o persekiojant - dar 4 partizanai, tarp jų ir vado pavaduotojas²¹⁹.

Karijotas įsakymu rinktinei nurodė susmulkinti kuopas ir būrius, slapstytis pavieniui arba mažomis grupėmis.

Pats Karijotas su savo štabu pasitraukė į Tverečiaus valsč., Dvariškės k., partizanai buvo pastebėti. Prieš 5 vienkiemyje besiilsinčius partizanus buvo pasiųsta 137šp kuopa. Kamarauskas kovotojams įsakė trauktis, o pats su vienu partizanu įsitvirtino kieme. Kareiviai praleido du partizanus (jie išsigelbėjo), o sodyboje užvirė mūšis. Tik uždegus klojimą ir gyvenamąjį namą, po beveik valandą trukusio susišaudymo Karijotas ir du su juo buvę partizanai žuvo²²⁰.

Karijoto kuopa, žuvus vadui, suiro, bet neilgam: gruodžio mėn. juos suvienijo Kostas Malinkėnas-Erelis. Kuopoje tuo metu buvo 14 kovotojų, tarp jų ir parašiutininkas Teofilis-Kalnelis²²¹.

Taigi 1946m. pabaigoje Tigro rinktinė liko be vadovybės. Rinktinės vadu patvirtintas Rokas-Diakonas nieko nežinojo apie paskyrimą. Planavęs peržiemoti Ignalinos miškuose, dėl didelio kariuomenės aktyvumo Rokas persikėlė į Baltarusijos Vydžių rajoną, todėl ryšiai su apygardos štabu ilgesniam laikui nutrūko.

1947m. sausio mėn., vykstant Lietuvos rezistencijos vadų suvažiavimui, Žalgiris Rokui rašė, vildamasis, kad jo asmenine iniciatyva Tigro rinktinė vis dar gyva. Laiške Rokui Diakonui Žalgiris siūlė pertvarkyti ryšių sistemą:"_Būtina sutvarkyti ryšininkų tinklą, ryšių kanalai turi būti dubliuoti ir patikimi". Tuo pačiu Žalgiris nurodė "padėti Zarasų Lokio rinkt, vadui Šarkai - jis silpnas", suteikė visišką laisvę vadovaujant Švenčionių ir Svyrių apskr. partizanams ("... žodžiu, jus skiriu Šiaurės-Rytų Lietuvos partizanų vadu.")²²².

Paketas su J.Kimšto-Žalgirio nurodymais ir laišku buvo pasiųstas per Juodalksnio būrio partizaną Rastenį, kuris buvo suimtas MGB. Dėl šios priežasties Rokas nenuvyko į Vytauto apyg. vadų tarnybinį susirinkimą.

Žalgirio įsakymu į Tigro rinktinės OS sk. viršininko postą paskirtas Leonardas Basys-Pavasaris, kuris apygardos vado nurodymu paskirtas laikinai eiti ir rinktinės propagandos ir agitacijos sk. viršininko pareigas, spausdino Tigro rinktinės laikraštį "Rytų Lietuva". Sprendžiant iš Pavasario laiško Rokui (datuojamas 1947m. balandžiu), Tigro rinktinė ne mažiau kaip pusę metų buvo be vadovybės ("..žuvus Karijotui, rinktinės dokumentacija pateko į rusų rankas, šiuo metu mūsų rinktinė liko be formalių dokumentų, nuolatinės vadovybės ir taip toliau...")²²³. Dėl šios nestabilios padėties vargu ar galima kaltinti Roką, nes 1946-1947m. ryšiai su apygardos štabu buvo palaikomi atsitiktiniais ir dažnai nelabai patikimais kanalais.

19464947m. žiema Tigro rinktinei buvo nerami Nors sausio-kovo mėn. nežuvo nė vienas partizanas, tačiau į saugumo nagus pateko net 5, taip pat legalizavosi 5 kovotojai, o tai sudarė tam tikrą pavojų aktyviems rezistentams. Balandžio-gegužės mėn. Tigro rinktinėje žuvo 5 partizanai, žymiai daugiau nuostolių patyrė Saldutiškio valsčiuje veikianti Liūto rinktinės Liepos kuopa²²⁴.

Saugumo operatyvinėje ataskaitoje rašoma, kad 1947m. sausio — kovo mėn. Tigro rinktinėn įėjo 74 partizanai (iš viso Švenčionių apskr. buvo 90 užregistruotų partizanų). Balandžio-gegužės mėn. suimta ir nukauta 26 Švenčionių apskr. kovotojai, iš jų 10 Tigro rinktinėje. Iki metų pabaigos saugumo organai nukovė 32 ir suėmė 29 partizanus²²⁵. Iki vasaros Tigro rinktinė buvo faktiškai be vadovybės.

Šiauriniuose apskr. valsčiuose kovojo susijungusios Kaladinsko-Erškėčio ir Skunčiko-Kolto kuopos. Kaip rodo Valstybės saugumo komiteto ataskaitos, Rokas izoliavosi nuo kitų organizacijų, palaikydamas epizodiškus ryšius tik su Basio-Pavasario vadovaujamais partizanais. Pasinaudodama atotrūkiu tarp rinktinės štabo ir kovinių vienetų, MGB surežisavo Svajūno, Pavasario ir Roko kuopų vadovybės susitikimą su agentu Svajūnu, kuris, dėdamasis Vilniaus centrinio LLA štabo pareigūnu Gosiu, pasiūlė partizanams pereiti į legalią padėtį, siūlė surinkti fotonuotraukas fiktyviems dokumentams pagaminti. Taip pat vietoj Galatilčio-Briedžio kuopos vadu paskirtas Kazys Gaidelis-Gailius (MGB agentas, 1946m. pasitraukė į partizanų būrį, 1946 rugpjūčio mėn. suimtas, perverbuotas ir infiltruotas į partizaninį sąjūdį). Jo pavaduotoju tapo Galatiltis-Briedis²²⁶.

MGB organams per agentą Svajūną (Algirdą Antanaitį) pavyko gauti rinktinės partizanų sąrašus ir keleto partizanų nuotraukas.

Ryšiai su apygardos štabu buvo labai epizodiški V.Kaulinis-Miškinis, Utenis palaikė ryšius su Tigro rinktine per Baravyko būrį, tačiau šį sunaikinus, padėtis labai komplikavosi. 194710 28-29 Rokas nutarė sušaukti Mickeliškių k. partizanų vadovybės pasitarimą. Šiame rinktinės kuopų ir būrių vadų suvažiavime turėjo būti svarstomi rinktinės organizacijos ir pasiruošimo žiemai klausimai. Tačiau suėmus ryšininką, partizanai nutarė nerizikuoti. Rokas pasitraukė į Baltarusijos miškus²²⁷.

Agentūrai išaiškinus Svajūno kuopos bunkerius, buvo nukauti partizanai Antanas Cibulskas-Siaubelis ir Algimantas Misiūnas-Aglinskas.

1948 0215 agentas Ivanovas paruošė sąlygas sunaikinti Galatilčio-Briedžio vadovaujamus partizanus. MGB opergrupė pasaloje nukovė 4 partizanus. Sunkiai sužeistas Briedis pateko į priešo rankas, bet, nieko neišdavęs, jau kitą dieną ligoninėje mirė²²⁸.

1948m. vasarą Pavasario-Švyturio kuopą sudarė du būriai 1-as būrys Pavasario, 2-as būrys Gylio. Pavasario būrys (7-8 partizanai) veikė Švenčionių, Ceikinių, Mielagėnų valsčių sandūroje. Gylio būrys (4-5 partizanai) — Daugėliškio ir Mielagėnų valsčiuose. Čia laikėsi ir Želidonio-Diakono kuopa²²⁸.

Rugpjūčio mėn. Baltarusijoje, Kazėnų miškuose, Diakono ir Švyturio kuopos sujungė jėgas, jungtinę kuopą sudarė 18 partizanų.

1948m. rugsėjo mėn. įvyko Tigro rinktinės vadovybės pasitarimas, kuriame buvo reorganizuoti koviniai vienetai, pakeisti slapyvardžiai Diakonas išleido įsakymą dėl karo lauko teismo nuosprendžių vykdymo, nurodydamas, kad mirties bausmė taikytina tik tiesiogiai partizaniniam sąjūdžiui nusikaltusiems asmenims. Suvažiavime buvo priimti ir apsvarstyti 1948 05 01 Šiaurės — Rytų Lietuvos srities vadovybės nutarimai.

Buvo patvirtinta Tigro rinktinės OS organizacija, paskirti rajonų vadai: Mielagėnų valse. - Teofilis Vinciūnas-Kalnelis, Tverečiaus valse. - Klonis-Gintautas, Jakutis, Gudutiškio valse. - Galatiltis-Pušynas, Svyrių raj. - Kazys(?) Gaidelis-Gailius, Daugėliškio valse. - Valdemaras Matuliauskas.

Tigro rinktinės 3-os kuopos vadas S.Sabaliauskas-Šarkis (suimtas 1951m. gruodžio mėn. Šiauliuose)

Rinktinės vado įsakymu Kloniui, Galatilčiui ir Gailiui suteikti karininkų laipsniai, jie paskirti arba patvirtinti kuopų vadais²³⁰.

Iškilo sunkumų palaikant ryšius su Vytauto apyg. štabu. Iki 1947m. gegužės mėn. ryšys buvo palaikomas per ryšininką Bukauską, šį suėmus -per Kaladinską-Erškėtį.

Po Kaladinsko žūties nuolatinio ryšio nebuvo.

1948m. per 9 mėn. MGB — MVD jėgomis Švenčionių apskrityje sunaikinti 3 Tigro rinktinės būriai, žuvo 15, suimti 7 partizanai Per tą patį laiką partizanai nukovė 22 ir sužeidė 3 asmenis²³¹.

Apie partizanų veiklą 1949m. žinoma labai mažai. Tigro rinktinės štabą sudarė tik Želidonis-Diakonas ir Basys-Švyturys. Partizanų gretos tolydžio retėjo, 1949m. vasario mėn. visiškai sunaikintas Jeronimo Kaukėno būrys (Kaukėnas-Llsas žuvo 1948 09), suimtas parašiutininkas Pavasario - Švyturio kuopos Kalnelio būrio vadas Teofilis Vinciūnas-Kalnelis²³².

19494950m. Tigro rinktinės veiklos rajone, Ignalinos, Daugėliškio valsčiuose veikė Lokio rinktinės Erškėčio kuopos Žalgirio būrys. Tais metais buvo panaikintas Siniaus-Šeško būrys, suiro Klonio kuopa.

1950m. Želidonis-Diakonas tvirtai įėjo į Šiaurės — Rytų srities štabą, prie Vytauto apyg. OS viršininko pareigų dar prisidėjo pareigos Šiaurės - Rytų srities štabe ir LLKS prezidiume. Diakonui pakeitus slapyvardį į Cezario, daugelyje MGB ataskaitų Tigro rinktinė jau vadinama Cezario vardu.

Žinomi tiktai du štabo pareigūnai, tai rinktinės vadas Vincas Želidonis-Diakonas, Cezaris ir OS sk. viršininko, štabo viršininko bei propagandos -agitacijos sk. viršininko pareigas einantis Leonardas Basys-Pavasaris, Švyturys. Apsauginiam būriui vadovavo Klemensas Basys-Bajoras (5 partizanai).

Tuo metu Švenčionių valsč, veikė šie Tigro-Cezario štabui pavaldūs koviniai vienetai; Adolfo Matuliausko-Valdemaro, Gylio būrys, 5 partizanai; Jono Makausko-Šilo būrys, 4 partizanai; Adolfo Grigonio-Paberžio kuopa, 7 partizanai; (liepos mėn. žuvus 2 kovotojams, kuopoje liko 5 partizanai); Leono Galatilčio-Pušyno kuopa, 12 kovotojų²³³.

1950m. rugpjūčio mėn. Švenčionėlių rajone MGB organai agentūriniu būdu sunaikino Matuliausko-Valdemaro būrį. Iš viso būrio gyvas liko tik vadas, vėliau perėjęs į Pušyno kuopą.

1951 04 10 agentui Gailiui nurodžius, buvo suimta Salomėja Galatiltaitė-Našlaitė, Svajūno kuopos partizanė, Galatilčio-Pušyno duktė. Po dviejų savaičių agentas Gailius išsikvietė į susitikimą ir apsvaiginęs preparatu "Neptun-22" MGB organams įdavė Leoną Galatiltį-Pušyną, Svajūno-Pušyno kuopos vadą. MGB organai, siekdami išlaikyti Gailiaus konspiraciją, inscenizavo mūšį ir Pušyną išvežė apsvaigintą, sudarydami vaizdą, kad jis žuvo²³⁴.

Netekusi vado, Svajūno-Pušyno kuopa susijungė su Bajoro būriu ir perėjo į tiesioginę Roko-Cezario kompetenciją.

Paberžio būriui sunaikinti saugumo organai 1951m. birželio mėn. užverbavo agentą Ungurį, Kauno universiteto I kurso studentą. Birželio 21d., apsistojęs Roko kuopos veiklos rajone, Ungurys susitiko su savo dėde partizanu Zabuliu, kuris pristatė Rokui. Motyvuodamas, kad jam, kaip "liaudies priešo" sūnui (tėvas 1954(?)m. represuotas) pavojinga gyventi legaliai, Ungurys įėjo į Roko kuopą ir gavo Ramūno slapyvardį. Unguriui MGB buvo davusi užduotį perduoti žinias apie Roko dislokacijos vietą ir paruošti sąlygas operatyviniam smūgiui, tačiau, desišifravus konspiracinio buto šeimininkui, ryšiai su MGB nutrūko.

1951m. lapkričio mėn., atstačius ryšį, Ungurio agentūriniu pavedimu, buvo sunaikintas 5-asis Tigro rinktinės OS rajonas, vadovaujamas Mykolo Žemaičio. Štabo viršininko pavaduotoją Bielinį-Karosą MGB paliko laisvėje, buvo ieškoma būdų jį" panaudoti tamsoje" tolesniam Tigro-Cezario rinktinės naikinimui²³⁵,1951m. žuvo Leonardas Basys-Pavasaris, Švyturys. Kas vadovavo jo kuopos likučiams, nėra žinoma.

1951-1952m. žiemą Tigro rinktinę sudarė apie 15, į tris grupes susibūrusių partizanų. Ignalinos — Vydžių rajonuose buvo dislokuotas Diakono-Cezario vadovaujamas Tigro rinktinės štabas (2 pareigūnai) su apsauginio — Bajoro -būrio likučiais. Švenčionių rajone slapstėsi likę laisvėje Pavasario — Švyturio kuopos partizanai Ignalinos rajone ir Kazėnų miškuose (Baltarusijos SSR) savo bazes turėjo A.Grigonio-Paberžio vadovaujami partizanai.

1952m. sausio mėn. MGB organai per agentą Ramojų—Br. Kalytį užmezgė ryšį su Paberžio partizanais. Buvo nustatyta apytikrė slapstymosi vieta, tačiau, kažką įtardamas, Paberžis neskubėjo susitikti su srities vado patikėtiniais. Vasario mėn. per agentūrą buvo nustatyta Paberžio kuopos ryšininkės, partizano Uosio sesers Laurinėnaitės slapstymosi vieta. Panaudojus fizinio poveikio priemones, Laurinėnaitė nurodė ryšininką Meškauską, o šis - Vaclovą Chmielką, aprūpinusį Paberžio kuopą produktais.

1952 02 11d. 65 kareiviai ir 20 istrebitelių blokavo Paberžio bunkerio rajoną. Nors ir turėdami tikslius duomenis, kareiviai bunkerį surado tik po 2 valandų. Į pasiūlymą pasiduoti partizanai nereagavo, todėl priešai bunkerį išsprogdino. Žuvo partizanai kuopos vadas, parašiutininkas Adolfas Grigonis-Paberžis, kovotojai Pranas Grigonis-Narbutas ir Bronius Laurinėnas-Uosis. Išsigelbėti pro atsarginį išėjimą pavyko tik partizanui St.Guigai-Tarzanui²³⁶.

Vasario mėn. MGB organai per agentūrą užmezgė ryšį su Želidonio-Cezario štabu.

Kovo 27d. Ignalinos rajone, Bajutiškių vienkiemyje, žuvo ilgametis Tigro rinktinės vadas (1946-1952m) LR itn. Vincas Želidonis-Rokas, Diakonas, Cezaris ir jo adjutantas Mykolas Cicėnas-Erškėtis. Mūšyje partizanai nukovė Ignalinos rajono MGB sk. viršininką, vyr. Itn. Rozodoje, valsč, ir istrebitelių būrio vadą Ivanovą²³⁷.

Žuvus vadui, apskrityje liko keletas partizanų: Basio-Bajoro būrio likučiai, Paberžio kuopos kovotojai Barzdenis ir Tarzanas. Ar buvo sukurta nauja rinktinės vadovybė -nežinoma.

1952m. vasarą MGB sukūrė agento Gudo (perverbuoto Tigro rinkt, štabo adj. žvalgybos sk. viršininko Kazio Bukausko) vadovaujamą Tigro rinktinės štabą. 1952m. liepos mėn. žuvo partizanai: Vitoldas Galatiltis ir Gabrys Kirdei-ka-Papartis²³⁸.

Iš MGB organų suvestinių matyti, kad buvusiame Tigro rinktinės rajone 1953m. sausio mėn. buvo tiktai du partizanai: Vaclovas Vaitiekaitis-Barzdenis ir Zenonas Puronas-Tarzanas, kuriems sudaroma agentūrinė byla "Antonoviečiai". 1953 10 25 suvestinėje pažymėta, kad "bandpasireiškimų Švenčionių, Švenčionėlių, Ignalinos ir Dūkšto rajonuose neužfiksuota, banditizmas likviduotas galutinai"²³⁹.

Lokio rinktinė (1944-1951 m.)

1944m. birželio mėn., artėjant frontui, Zarasų apskrities LLA organizacija pakvietė kovotojus pasipriešinti raudonajam okupantui Zarasų apskrities viršininkas dr. J.Steponavičius sukvietė apskrities patriotinį aktyvą pasitarti, kaip sutikti sovietinę okupaciją. Buvo nutarta daliai kovotojų pasilikti vietoje, organizuoti judrius partizanų būrius ir pagal situaciją kautis su bolševikais. Kitiems — trauktis į Vakarus, organizuoti lietuvišką junginį kovai su bolševikais fronto sąlygomis. Daugiau kaip 100 neblogai ginkluotų Zarasų krašto vyrų, vadovaujamų apskrities policijos viršininko V.Tamošiūno, Itn. Vl.Garsio ir dr. J.Steponavičiaus patraukė į Žemaitiją, kur sudarė 1944 07 28 įkurtos Tėvynės Apsaugos Rinktinės branduolį²⁴⁰.

Nemaža Antalieptės, Dusetų valsč. LLA narių drauge su Užpalių ir Jūžintų valsč, kovotojais stojo į kovą su pirmyn žygiuojančiais Raudonosios armijos daliniais, trukdė jų persikėlimą per Šventąją Davainių — Linkučių ruože. Šiose kautynėse dalyvavo apie 200 Vanagų, apie 40, daugiausia užpalėnų ir jūžin-tiškių, žuvo, likusieji gyvi pasitraukė į Šimonių girią ir Žaliamiškį prie Kupiškio²⁴¹.

Teroro, suėmimų ir prievartinės mobilizacijos sąlygomis 1944m. rugpjūčio mėn. kūrėsi pirmieji partizanų būriai Visuose apskrities valsčiuose veikė ginkluotų kovotojų grupės, jų kūrimosi bazė - apie 1000 mobilizacijos vengiančių asmenų. Bene pirmasis pasipriešinimo faktas užfiksuotas 1944 08 16-17, kai kėsintasi užpulti Zarasų kalėjimą ir išvaduoti ten kalinamus asmenis. MKGB manymu — tai Kazano būrio išpuolis²⁴².

1944m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais Zarasų apskr. veikė 20 partizanų būrių, vienijančių nuo 8 iki 100 žmonių. Antalieptės — Degučių valsčiuose 1944m. rudenį veikė Petro Žemaičio 18 kovotojų būrys (bazė Lūžų miške), prie Baltriškių — Degučių valsč, sukilėlių vado Juozapo Zavacko 20 žmonių būrys. Drusėnų ir aplinkinių kaimų kovotojus suvienijo Vaclovas Šutas. 1945m. pavasarį jo 15 kovotojų grupė įstojo į Medinio-Lokio, Pypkės vadovaujamą Gedimino kuopą²⁴³.

Antalieptės - Degučių apylinkėse veikęs M.Medinio-Lokio būrys 1944m. pabaigoje jungė per 30 kovotojų. 1945 gegužės-birželio mėn. į jį atėjus kelioms dešimtims kovotojų, būrys reorganizuotas į Gedimino kuopą²⁴⁴.

Retuose Imbrado ir Suvieko miškuose 1944m. rudenį — žiemą bazavosi negausus Antano Ivaškos, Kazio Ramanausko būriai. Stelmužės apylinkėse kovojo M.Šažienio 15 žmonių būrys (1945 birželio - liepos mėn. susijungė su K.Ramanauso būriu), o Raudinės miškuose - Dudorio-Baravyko 20 kovotojų grupė²⁴⁵.1944m. pabaigoje — 1945m. pavasarį būrys laikėsi Gaidiškio miškuose, ginkluotėje turėta 1 sunkusis, 2 lengvieji kulkosvaidžiai, nemaža automatinių ginklų. Imbradiškiai partizanai nevengė kontaktų su latvių laisvės kovotojais - Silinšo, Jamzemio, Voldės, Bliumbergo-Hario grupėmis²⁴⁶.

1945m. balandžio — gegužės mėn. visi Imbrado, Suvieko apylinkių partizanai perėjo į Lokio rinktinę.

Dusetų valsčiaus ginkluoto pogrindžio struktūroms didelę įtaką darė Jūžintų ir Užpalių valsč, pogrindžio organizacijos. Tuo metu Dusetų valsč, veikė A.SIapšinsko 24 žmonių būrys (sunaikintas 1944m. gruodžio pabaigoje), Jono Savicko 18 kovotojų grupė, Dusetų - Jūžintų valsč, sankirtoje bazavosi Motiejaus Paškonio-Don Kichoto būrys, 1944m. spalio mėn. susijungęs su NKVD sunaikinto J.Savicko būrio likučiais. 1945m. pavasarį Dusetų krašto partizanai perėjo į LPS Gedimino rinktinės Ąžuolo kuopą, vadovaujamą J. Kemeklio-Roko²⁴⁷.

Tarp Dusetų ir Antalieptės, Trakelio ir Baraukos miškuose, bazavosi Prano Bertašiaus vadovaujamas 21 kovotoją vienijęs būrys. 1944 11 29 prie Avyžių kaimo žuvus J.Bertašiui, vadovavimą perėmė Balys Kazlauskas-Bijūnas (1945-1947m. - Kalnų būrio vadas, 1949-1951m. - Audros būrio OS viršininkas, OS Upytės rajono vadas. Žuvo 1951 0513 netoli Vaiskumų kaimo, bunkeryje)²⁴⁸.

Sadūnų ir Česnaviškių miškuose laikėsi J.Lašo-Tugaudo būrio kovotojai Būrio užuomazgos - 1944m. gegužės mėnuo, kai LLA vadovui V.Tamošiūnui nurodžius, Pimpių k. sukilėliai J.Lašas, B.Guntulis ir P.Vadišius ėmėsi organizuoti pasipriešinimą artėjančiam okupantui. 1944m. pabaigoje būryje buvo apie 30 partizanų²⁴⁹.

1945m. pavasarį, vienijant Utenos apskr. partizanų būrius, Lašas užmezgė ryšius su Sakalo rinktine. Susitarimu su Sakalo štabo vadovybe J.Lašo būrys gavo Varpo slapyvardį ir buvo priskirtas prie Mindaugo kuopos²⁵⁰.1945m. birželio mėn. po išdavysčių Varpo būrys pradėjo irti. Ypač skaudi netektis įvyko birželio 27d. ryte, kai dalį Varpo būrio partizanų apsupo kariuomenė. Gindamiesi žuvo Albertas Juozėnas, Izidorius Atkočiūnas ir Antanas Urba-nas. Būrio vadas J.Lašas ir J.Šakalys į priešo rankas pateko gyvi. Po keletas dienų, sunaikinus P.Vadišiaus skyriaus partizanus, būrys visiškai iširo²⁵¹.

Dalis kovotojų legalizavosi, o kiti, ištikimi priesaikai, perėjo į LPS Gedimino, Šarūno arba Sakalo apylinkėse veikusius Lokio rinktinės būrius²⁵².

Salako ir Dūkšto valsč. Užvenčio, Minčios miškuose 1944m. rudenį veikė Emanuelio Šlapečio 12 žmonių grupė, Petro Mačiūno 20 kovotojų būrys, gana gerai ginkluoti Kaladinsko ir Antano Juotkos būriai (1945m. pavasarį reorganizuoti į kuopas). 1945m. vasarą Salako valsč, partizanus suvienijo

K. Kaladinskas, suformavęs 75-80 partizanus jungusią Erškėčio kuopą²⁵³.

Bene didžiausi laisvės kovotojų būriai kovojo Antazavės valsč. Antazavės šile, llgašilio miške, laikėsi Broniaus Galvono 20 kovotojų būrys, Balio Pupeikio-Tauro būrys. Antazavės valsč. Kumpuolių, Šniukštų, Suvieko apylinkėse veikė didelis, apie 100 kovotojų, Antano Streikaus-Tamošiuko vadovaujamas būrys (1944m. rugsėjo mėn.laikinai išformuotas). Iš Obelių, Kriaunų apylinkių užklysdavo J.Pupeikio, B.Bislio, B.Vaičėno-Lordo vadovaujamos kovotojų grupės²⁵⁴.

Nemaži ir neblogai ginkluoti partizanų būriai nebuvo pajėgūs sustabdyti krašto sovietizacijos, tačiau sudarė realią grėsmę sovietinės sistemos atramai kaime — partiniam aktyvui Partizanai vengė atvirų teroro formų, žudymų (1944m. rugsėjo - gruodžio mėn. apskrityje nukauti tik 6 civiliai asmenys²⁵⁵), dažniausiai buvo siekiama boikotuoti sovietines institucijas ir vykdomą žemės reformą, apsaugoti nuosavybę nuo aktyvo ir kariškių grobstymo.

Partizanų įtaką sovietinės žemės reformos eigai akivaizdžiai liudija tai, kad 1944m. rugsėjo mėn. Antazavės, Dūkšto ir Rimšės valsčiuose tik 17 valstiečių pareiškė norą gauti iš sovietinės valdžios žemę, o Smalvų valsčiuje, kuriame partizanai pasirodydavo tik epizodiškai, tokių asmenų buvo 135 ²⁵⁶.

Partizaninės kovos užmojį liudija ir LKP(b) Zarasų apskr. sekretoriaus A.Melynio prašymas LKP(b) CK "atsiųsti bent vieną divizioną kariuomenės", nes "mūsų aktyvas iš baimės net nenueina iki vienkiemių"²⁵⁷.

Partizaninės kovos patirties stoka ir menka konspiracija jau pirmaisiais pokario mėnesiais kainavo dideles aukas ginkluotam pogrindžiui NKGB duomenimis, 1944m. rugsėjo -gruodžio mėn. 25 pasienio šaulių pulko kariuomenė fiziškai sunaikino arba visiškai suardė, išblaškė 7 ginkluoto pogrindžio būrius.

1944 0913d. 25 šp kariuomenė sunaikino 12 žmonių Emanuelio Šlapečio būrį. 8 kovotojai žuvo, o 4 (tarp jų ir vadas) sužeisti ir paimti gyvi²⁵⁸.

1944 10 01 NKVD kariuomenė likvidavo Dusetų valsčiuje veikusį Jono Savicko 18 žmonių būrį. Kautynių metu žuvo pats Savickas su broliu, keletas kovotojų pateko į nelaisvę²⁵⁹.

1944 11 29 nukautas Antalieptės - Dusetų valsč, partizanų vadas P.Bertašius. Gruodžio 8-18d. Pašilės ir Trakelio miškuose žuvo 11 šio būrio partizanų²⁶⁰.

194412 21-27 Bikūnų miške sunaikintas A.Slapšinsko 24 žmonių būrys. Žuvo pats vadas ir 5 jo kovotojai Kiti būrio kovotojai legalizavosi arba buvo suimti²⁶¹.

1944 12 08-25 suimta dauguma Antazavės — Imbrado valsč, veikusio P.Šakalio grupės partizanų²⁶².

1944m. pabaigoje kariuomenė išblaškė J.Zavacko būrį²⁶³.

Nepaisant didelio kariuomenės aktyvumo, gausių aukų partizanų gretose, 1944m. rudenį - žiemą partizanai veikė gana aktyviai Turėdami platų ryšininkų, rėmėjų tinklą, neskubėjo kasti bunkerių (jie plačiau paplito tik po 1945 0717 trėmimų ir ypač 1945-1946m. žiemą). Išeiti iš miško ir legalizuotis nebuvo skubama. Masiškai pradėta tiktai 1945m. birželio - liepos mėnesiais.

Atvirkščiai Švenčionių ir Utenos apskričių rezistenciniam pogrindžiui Zarasų apskrities partizaninės struktūros iki pat 1946m. rudens nesukūrė vieningos organizacijos, nors tokių bandymų būta. Jau 1944m. rugsėjo mėn. Antalieptės valsč. įvyko 200 kovotojų pasitarimas. Čia buvo svarstomos susivienijimo galimybės ir partizaninės kovos perspektyvos. Susirinkimo dalyviai, neišrinkę bendros vadovybės ir nepriėję vieningos nuomonės, išsiskirstė²⁶⁴. Greičiausiai ne dėl vietinių, smulkių būrių separatizmo, bet todėl, kad nebuvo ryškių, galinčių vadovauti, asmenybių.

Iki pat 1945m rugsėjo mėn. NKGB dokumentuose neminimas LLA apskrities štabas, nors LLA narių apskrityje būta nemažai. 1944-1945m. suimtų LLA narių K.Gudo ir V.Čiegio liudijimu, likę be vadovybės, atitrūkę nuo vadovaujančių centrų, LLA nariai neturėjo aiškios veikimo linijos, tenkinosi tik pogrindžio literatūros ir fragmentiškai gaunamų centrinio LLA štabo atsišaukimų dauginimu²⁶⁵ (pvz., 194412 18 Vyriausiojo LLA štabo įsakymas Nr.13)²⁶⁶.

Pirmosios žinios apie apskrities LLA štabą atsiranda 1945 09 08 NKGB parengtame ginkluoto pogrindžio likvidavimo plane. Čia pažymima, kad Zarasų apskrities ginkluotam pogrindžiui vadovauja buvęs vyr. agronomas Butkus ir štabo viršininkas V.Tamošiūnas²⁶⁷. Šis štabas didesnės įtakos ginkluoto pogrindžio organizacijoms neturėjo. Bendros LLA krizės metu dėl intensyvių miškų košimų, dažnų išdavysčių nutrūko ryšiai su centrine LLA vadovybe; ginkluoto pasipriešinimo mastas peržengė 1944m. pabaigos LLA programos apimtį, o naujos instrukcijos jau buvo NKGB veiklos rezultatas. Šioje situacijoje LLA apskrities štabas galėjo atlikti nebent ideologinio vėliavnešio, bet ne realaus partizaninio pogrindžio organizatoriaus funkcijas.

Tikruoju Zarasų apskr. partizaninio sąjūdžio centralizatoriumi buvo Lietuvos Respublikos kariuomenės kapitonas Afanasijus Kazanas (1898m. Rusteikių k. — 1953 08 01 Vorkutoje), NKGB vadinamas "vyriausiuoju Zarasų apskrities Vanagų vadu". Savanoris, nepriklausomybės karų dalyvis, kapitonas Kazanas nacių okupacijos metais tarnavo policijoje, vėliau — savisaugos bataliono sudėtyje kovojo su raudonaisiais partizanais Baltarusijoje²⁶⁸.

1944m. rugsėjo - spalio mėn. A.Kazanas savo sūnui Mykolui pavedė organizuoti Zarasų apskrityje LLA Vanagų rinktinę, o pats išvyko už fronto linijos — į Vakarų Lietuvą²⁶⁹.

Lapkričio mėn. atvykęs į Antazavės miškus Mykolas Kazanas ėmėsi suvienyti vietinius partizanus. Remdamasis žodiniu tėvo - kapitono Kazano -įsakymu, perėmė vadovavimą Br.Galvono būriui Lapkričio — gruodžio mėnesiais, prisidėjus kelioms dešimtims partizanų, būrys reorganizuotas į kuopą²⁷⁰.

Gruodžio pradžioje, apsirūpinęs būtiniausiais reikmenims štabui, M.Kazanas drauge su VI.Kuzma išleido atsišaukimus, kurie buvo išplatinti Antazavės, Dusetų ir Antalieptės valsčiuose²⁷¹.

1944 12 13-14, prisidėjus 15 asmenų prie Balio Bislio vadovaujamos Kriauniškių partizanų grupės, kuopą sudarė 83 kovotojai²⁷².

1944 12 15 M.Kazanas įsakymu Nr.l paskelbė apie LLA Lokio rinktinės susikūrimą ir rinktinės štabo suformavimą:

Rinktinės vadas - Mykolas Kazanas-Mutka, Siaubas;

Rinktinės vado adjutantas ir einantis ryšių ir informacijos sk. viršininko pareigas — Vladas Kuzma-Bocmanas;

Rinktinės vado pavaduotojas — Bronius Galvonas;

Rinktinės vado patarėjas ir einantis sanitarinio sk. viršininko pareigas — vokiečių kariuomenės leitenantas (duomenys nežinomi)²⁷³.

Būrių vadais paskirti B.Bislys ir Br.Galvonas. Tą pačią dieną rinktinės štabavietėje, Antazavės šilo bunkeryje, M.Kazanas ir VLKuzma išspausdino rinktinės oficiozo "Laisvė ir nepriklausomybė" pirmąjį numerį. Antrasis rinktinės organo numeris išėjo 20-30 egz. tiražu. Jis pasirodė 1944 12 23 ²⁷⁴.

Lokio rinktinės susidarymas buvo tik pirmas žingsnis sunkiame Zarasų apskrities partizaninės centralizacijos kelyje. M.Kazanui pavyko suvienyti tik Antazavės, iš dalies Dusetų, Kriaunų ir Obelių valsč, laisvės kovotojus. Salako, Imbrado apylinkių laisvės kovotojai į Lokio rinktinę atėjo 1945m., o Degučių partizanai — tik 1946m. rudenį.

Didelė partizanų koncentracija Antazavės šile netruko patraukti NKVD dėmesį. Į Antazavės - Dusetų valsčius buvo įvestos spec. paskirties kariuomenės dalys.

1944 12 24 eidami švęsti šv.Kalėdų, Vainiūnų k. žuvo Lokio rinktinės partizanai J.Bislys ir Makarskas(?), sužeistas B.Bislys²⁷⁵. Po keleto dienų, 1944 12 27, Antazavės šilą blokavo kariuomenė. Po visą dieną trukusio mūšio, sulaukę nakties, 85 Lokio rinktinės kovotojai išėjo iš dviejų susiglaudžiančių pasagų formos apsupimo žiedo. Mūšio metu žuvo J.Kairys, sužeisti rinktinės vadas M.Kazanas ir sanitarinės tarnybos vokiečių kariuomenės leitenantas²⁷⁶. Priešo nuostoliai nurodomi įvairiai*.

---------------------
^*Analizuojant partizanų susirėmimus su kariuomene, susiduriama su labai prieštaringu abipusių nuostolių traktavimu. NKVD 4-osios divizijos vadovybė ataskaitoje Bartašiūnui nurodė, kad operacijos metu nukauta 5 ir paimta į nelaisvę 40 "banditų".(V.lndrašius. Pasipriešinimas tarybinams okupantams Zarasų krašte 1944-1945 metais. - "Zarasų kraštas", 1995 02 07).

Šito mūšio dalyvis, istrebitelių būrio vadas I.Konyšev 1948m. nurodė žuvus 2 "banditus".

Nežinomo partizano dienoraštis mini 1 nukautą ir 2 sužeistus partizanus ("Zarasų kraštas", 1992 12 09).

Dar labiau prieštaringai pateikiami Raudonosios armijos nuostoliai. Remdamasis gyventojų gandais, V.Kuzma nurodo žuvus "apie 150 bolševikų kareivių", ('Viltis'', 1993. Nr.3(80). Pagal panašius šaltinius, nežinomas partizanas dienoraštyje mini žuvus "gal apie 80 mongolų", tačiau kiek anksčiau rašo "jau tikrai vienas mongolas užvertė kojas ir ...šis, nors ir mažytis laimėjimas labai pakėlė vyrų nuotaiką''.('Zarasų kraštas", 1992 12 09).

Kad daug aukų nebūta, patvirtina ir I.Konyševas: "Nukautas Mykolas Burokas ir sunkiai sužeistas vienas kareivis". (1948 07 22I.Konyševo parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55 B.164. L.67-68).
------------------

Pasitraukę iš apsupimo kovotojai pasidalijo į būrius ir išsiskirstė. 10 žmonių grupė pasitraukė į Šimonių miškus, kuriuose tuo metu būta nemažai dusetiškių Vanagų. Pakeliui sužinoję apie Rokiškio ir Kupiškio miškuose vykdomus šukavimus, partizanai patraukė atgal, tačiau ties Baršėnų k. buvo pastebėti kariuomenės. Vl.Kuzmos vadovaujami partizanai, supant kariuomenei, traukėsi Sartų ežero ledu, tačiau daugelis kovotojų taip ir nepasiekė kito kranto. Tą dieną (1945 01 08) žuvo Vytautas ir Vilhelmas Zablackai, Antanas Puslys, Jonas Zarakauckas, Bronius Vaikutis, Jonas Gražys. Išsigelbėti pavyko tik Vladui Kuzmai ir Palivonui²⁷⁷.

Praradus bazę Antazavės šile ir sunaikinus VLKuzmos būrį, partizanai išsiskirstė po kaimus ir slapstėsi individualiai. Tik dalis jų 1945m. pavasarį vėl grįžo į atkurtą Lokio rinktinę. 1945m. balandžio mėn. suėmimų ir netekčių išretinta rinktinė susijungė su Antano Streikaus-Tamošiuko vadovaujama

Vyties kuopa.

Nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris, Vyčio kryžiaus kavalierius Antanas Streikus (1897m. Maniuliškių k. -1945 09 28 Raudinės miške, 1940m. įstojo į LAF organizaciją ir 1941m. birželio mėn. aktyviai dalyvavo išvejant sovietinę kariuomenę iš Antazavės ir Obelių valsčių. 1944m. vasarą, artėjant frontui, nujausdamas galimas represijas, drauge su sūnumis Izidoriumi ir Juozu 1941m. sukilimo dalyvis, I941-I942m. tarnavo savisaugos dalyse, 1943-1944m. - veikiančioje reguliarioje kariuomenėje, už narsumą apdovanotas Sturmapzeitung ženklu) pasitraukė į pogrindį ir tapo tikru Antazavės ir Imbrado valsč, partizanų vadu²⁷⁸.

1944m. rugpjūčio mėn. A.Streikaus būrys buvo menkai organizuotas, nepaisė konspiracijos.

1944 08 31 A.Streikaus partizanai Antazavės valsč. Šelavės miške surengė pasalą iš gaudynių grįžtantiems baudėjams. Susišaudymo metu sunkiai sužeistas Antazavės valsč, milicijos Įgaliotinis P.Timofejev, lengviau sužeisti milicininkas Burkov ir NKVD kariuomenės 4-osios divizijos 25 šaulių pulko raudonarmiečiai Detočkin ir Rozgojev²⁷⁹.

Paskatinti sėkmės partizanai 1944 09 03 ryžosi pulti valsčiaus centrą -Antazavę, tačiau smarki liūtis pažliugdė vieškelį ir puolimą teko atidėti. Tos pačios dienos vakare susirėmime su milicija Ajočių k. žuvo A.Dieninis. Priešas taip pat neišvengė aukų: PAbariaus mesta granata sunkiai sužalojo Antazavės milicijos viršininką Ivaną Konyševą²⁸⁰.

Antroje rugsėjo pusėje partizanai vėl rengėsi pulti Antazavę, tačiau, sužinojęs apie rengiamą miškų košimą, A.Streikus būrį paleido, nurodydamas vėl susirinkti tik pavasarį. Pats su V.Lukošiūnu ir sūnumis Juozu ir Izidoriumi pasitraukė į Kūdrų miške iškastą bunkerį, kuriame ir peržiemojo²⁸¹.

1945m. balandžio mėn. prie vėl sudaryto A.Streikaus būrio prisidėjo A.lvaškos, K.Ramanausko ir Dudorio-Baravyko grupės. Taip Žalgirio būrys padidėjo iki 80 aktyvių laisvės kovotojų, todėl būrys reorganizuotas į Vyties kuopą. Kuopos vadu tapo A.Streikus-Tamošiukas, būrių vadais: A.lvaška, K.Ramanauskas, Dudoris-Baravykas. Kuopa sudaryta daugiau formaliai, nebuvo tiesioginės atskaitomybės, nepakeista būrių struktūra ir sudėtis, nevesta dokumentacija²⁶². Tuo pat metu atsikūrusi M.Kazano vadovaujama Lokio rinktinė negalėjo plėstis, nes sugriežtinus konspiraciją ir drausmę, pasitraukė

Br.Galvono būrys, nemažai partizanų pasitraukė į Dusetų — Jūžintų valsč, veikusias J.Kemeklio ir K.Jurevičiaus-Dobilo kuopas. Siekiant suvienyti šiaurinių apskrities valsčių partizanus, M.Kazanui buvo reikalingas A.Streikaus autoritetas, nes dėl jauno amžiaus (20 metų) jis negalėjo pelnyti Imbrado partizanų pasitikėjimo.

1945m. balandžio mėn. M.Kazano ir A.Streikaus kuopos susijungė, rinktinės vadu liko M.Kazanas-Siaubas, rinktinės vado pavaduotoju — A.Streikus. Vl.Kuzmai-Bocmanui perėjus į Medinio-Lokio, Pypkės kuopą, į štabo narius priimtas VLukošiūnas. Būrių sudėtis ir vadovybė išliko nepakeista. Kuopoms vadovavo M.Kazanas ir A.Streikus²⁸³.

1945m. balandžio — gegužės mėn. rinktinės vado vedami partizanai Antazavės - Dusetų vieškelyje nukovė istrebitelius Novikovą ir Frolovą²⁸⁴, o A.Streikaus kovotojai persekiojo Kumpuolių ir Šniūkštų apylinkių aktyvistus Budzilą, Vasiliauską ir Ramanauską²⁸⁵.

1945 05 28 K.Mickaus vedama partizanų grupė atvyko į Vėdarių kaimą nuginkluoti aktyvistą Kononovą. Šiam pabėgus, prieš besitraukiančius partizanus buvo pasiųstas Antazavės istrebitelių būrys. Ties Dervinių kaimu baudėjai susidūrė su pagrindinėmis partizanų jėgomis ir buvo priversti bėgti Patekęs į apsupimą F.Kudriašovas susisprogdino, o 4 istrebiteliai buvo paimti gyvi ir vietoje sušaudyti* ²⁸⁶. Iš partizanų buvo sužeisti AJvaška ir Datkūnas²⁸⁷.

-----------------------------
* Zarasų LKP(b) sekretorius Mėlynis, analizuodamas šios nesėkmės priežastis, informaciniame pranešime Šupikovui rašo, kad "Kazano gauja vien priešakinėse linijose turėjo 100 žmonių, dar 300 buvo rezerve”, ir prisipažįsta, kad "banditų taktika ištobulėjo tuo atžvilgiu, kad prieš operaciją sujungiamos mažos grupės, puikiai parenkama vieta mūšiui ir išdėstomi kulkosvaidžiai". (Informacinis pranešimas orginstruktyvinio sk. viršininkui Šupikovui. -LVVOA. F.1771. Ap.8. B.253).

Artėjant kariuomenei Lokio rinktinės B.Vaičėno ir B.Pupeikio būriai pasitraukė į Obelių valsčių, o pagrindinės partizanų jėgos per Suvieką nužygiavo į Latvijos pasienyje esančius Gaidiškio miškus, kur ir įsikūrė bazę. 1945 06 28 iš Antazavės miškų atvykstančią B.Pupeikio-Tauro grupę pastebėjo išdavikas. Pasiųsta kariuomenė bandė blokuoti mišką, tačiau partizanai laiku pasitraukė ir didesnių nuostolių išvengė (žuvo partizanas Magyla iš Kriaunėnų kaimo)²⁸⁸.

Raudinės miškuose prasiveržė ilgai brendęs konfliktas tarp M.Kazano ir A.Streikaus palaikomų Imbrado valsč, partizanų. Kazanas kaltino Streikų skaldytojiška veikla ir reikalavo įvesti griežčiausią drausmę ir atskaitomybę, o Streikaus šalininkai kaltino Kazanę patirties stoka ir autoritarizmu²⁸⁹.

Latvijos pasienyje, Raudinės miške, M.Kazaną-Siaubą aplankė Lietuvos kariuomenės kapitonas Urbanas (agentas Jablokov). LLA štabo vardu jis apkaltino Kazaną neveiklumu ir perdavė dokumentus, kuriuose reikalaujama nedelsiant perduoti rinktinės vado postą Urbanui. Kazanas tai atsisakė padaryti, motyvuodamas turįs kitus nurodymus ir protesto ženklan su artimiausiais partizanais pasitraukė į Dusetų miškus²⁹⁰.

1945 07 06 M.Kazanas su kovotojais A.Bražiu, J. ir L.Lukošiūnais apsistojo Jaskoniškių kaime pas vietos gyventoją. Šeimininkas A.Markelis (NKGB ag. Stankevičius) nedelsdamas apie tai pranešė NKGB. Netikėtai priešų užklupti partizanai po trumpo mūšio susisprogdino²⁹¹. Tą pačią dieną Obelių valsč., netoli Keleželio k., Obelių girioje 137šp 9-oji kuopa, Obelių ir Antazavės valsč, istrebitelių būriai susidūrė su B.Vaičėno-Lordo, Pupeikio-Tauro ir K.Ramanausko vadovaujamais partizanais. Po keletą valandų trukusio mūšio, palikę 6 nukautus, partizanai pasitraukė. Priešo nuostoliai: 2 nukauti ir 6 sužeisti kareiviai²⁹².

Žuvus M.Kazanui-Siaubui, rinktinės ir Vyties kuopos vado pareigas pradėjo eiti A.Streikus-Tamošiukas, kuopos vado pavaduotoju paskyręs B.Vaičėną-Lordą. Buvo užmegzti ryšiai su Eglainės, Šventės miškuose veikusiais Voldės ir Jamzemio latvių partizanų būriais. Rugpjūčio mėn. partizanai J.Streikus ir Šileikis kaip Lokio rinktinės atstovai vyko į Latvijos gilumą, latvių rezistencijos vadovybės pasitarimą. Pakeliui į susitikimo vietą jie susidūrė su latvių istrebiteliais. Žuvo lydėjusieji latvių partizanai ir sužeistas Šileikis²⁹³.

Pasitraukus į Latvijos miškus, A.Streikus prarado galimybę vienyti Zarasų apskrities pogrindžio jėgas. 1945m. vasarą vykstant miškų košimams, A.Streikui svarbiausia buvo išsaugoti rinktinės asmeninę sudėtį. Po nemalonaus incidento su kpt. Grbanu, centralizacijos iniciatyvą palaipsniui perėmė pietinių Zarasų apskrities valsčių rezistencijos organizacijos.

1945m. birželio -rugsėjo mėnesiais Lokio rinktinės bazė buvo įsikūrusi Raudinės miške. 1945 09 28, išdavikui ag. Orlovui (Volungių kaimo gyventojas J.B.) nurodžius, prieš Raudinės miške įsikūrusius partizanus buvo atsiųsta 18 mašinų raudonarmiečių. Mūšio metu žuvo 11 — 14 partizanų (2 moterys), tarp jų ir A.Streikus-Tamošiukas²⁹⁴. Vadas buvo sužeistas jau mūšio pradžioje Jis trauktis atsisakė ir ginkluotas sunkiuoju kulkosvaidžiu liko dengti atsitraukiančiųjų. Pasibaigus šoviniams, nenorėdamas pakliūti į priešo rankas gyvas, susisprogdino²⁹⁵. Iš apsupimo prasiveržė apie 10 kovotojų. Nuostoliai galėjo būti dar didesni, tačiau prieš susirėmimą J.Streikaus partizanų grupė išėjo į llzemės miškus²⁹⁶.

NKVD konstatavo, kad "mūšio metu nuostolių nepatyrėme, lengvai sužeistas vienas kareivis ir nušautas pėdsekys šuo Igoris²⁹⁷.

Po šios rinktinę ištikusios tragedijos dalis partizanų pasirinko legalų gyvenimo būdą. Partizanai Vl.Davidavičius, Vl.Bernotavičius, V.Lukošiūnas, jau sudėję ginklus, buvo patykoti Antazavės valsč, istrebitelių ir Kūdrų miške nužudyti (užbadyti durtuvais)²⁹⁸. Maniuliškių kaime nušautas besislapstantis nuo karinės tarnybos Albinas Streikus²⁹⁹. 1946 04 23 išduotas bunkeryje nusišovė partizanas Kazys Mickus, nuo 1945m. spalio mėn. slapstęsis individualiai³⁰⁰.

Menki Lokio rinktinės Vyties kuopos likučiai pasitraukė į Latvijos miškus, kur susijungė su Bliumbergo-Hario, Silinšo ir Jamzemio būriais. 1945m. pabaigoje į Latvijos miškus atėjo B.Vaičėnas-Lordas, kuris ir perėmė vadovavimą Vyties kuopai³⁰¹. Tokiu būdu Antazavės miškuose įsikūrusi Lokio rinktinė nesukūrė bendros visos apskrities partizanų organizacijos. Dusetų valsč, pasipriešinimo struktūros perėjo į LPS Gedimino, o Antalieptės — Degučių valsč, kovotojai į LLA Sakalo (Šarūno) rinktinę.

1945m. pavasarį Tigro rinktinės štabo pareigūnas Pr.Zinkevičius-Kalvis išvyko į Zarasų apskritį, norėdamas suvienyti Tigro rinktinei pavaldžias Zarasų apskrities ginkluoto pogrindžio struktūras. Dėl didelės kariuomenės koncentracijos ryšių nustatyti nepavyko, todėl jis kreipėsi į Mindaugo kuopos vadą Girinį, siūlydamas savo iniciatyva suvienyti Antalieptės, Degučių ir Daugailių valsč, laisvės kovotojus³⁰².

1945m. balandžio mėn. užmegzti ryšiai su J.Lašo-Tugaudo, Maniušio-Kaupo ir M.Medinio-Pypkės būriais. Susitikime su partizanais Girinis pasiūlė jiems priimti LLA priesaiką, sudaryti atskirą Sakalo rinktinės štabui pavaldžią kuopą³⁰³. Kuopos kūrimosi baze buvo paskirtas labiausiai organizuotas ir gausus M.Medinio-Pypkės (nuo 1945m. vasaros — Lokys) būrys. M.Medinio vadovaujama kuopa 1945m. balandžio -gegužės mėn. sujungė V.Šuto, J.Stulčio, Br.Šileikio ir A.Kibirkščio būrius. Palaipsniui prie kuopos šliejosi ir kitų, kiek apnaikintų būrių kovotojai Gegužės mėn. į Gedimino kuopą perėjo dalis V.Maniušio-Kaupo būrio partizanų³⁰⁴.

Gedimino kuopos statusas labai problematiškas, tikėtina, kad kurį laiką ji buvo pavaldi LPS Gedimino štabui, o nuo 1945 gegužės mėn. perėjo į LLA Sakalo rinktinės pavaldumą, tuo paaiškinamas ir toks pavėluotas kuopos partizanų prisaikdinimas LLA priesaika (1945 06 25 Šlapečių miške)³⁰⁵.

1945m. birželio pradžioje Medinio-Lokio kuopoje buvo per 60 partizanų; sudarytas štabas: kuopos vadas - M.Medinis-Lokys, kuopos vado pavaduotojas ir propagandos — agitacijos sk. viršininkas — Vl.Kuzma-Bocmanas, Audrūnas, kuopos vado 2-asis pavaduotojas ir žvalgybos sk. viršininkas -N.Kilbauskas, ūkio sk. viršininkas — K.Juodvalkis³⁰⁶. Būrių vadais paskirti A.Kibirkštis-Katinas, V.Maniušis, V.Šutas, J.Stulčys³⁰⁷.

Kuopa suformuota griežtai pagal Lietuvos kariuomenės struktūrą: būrys — skyrius — grandis, tačiau M.Medinis, siekdamas išlaikyti suvienytų būrių interesus, nesiėmė stambinimo, palikdamas juose po 10-25 partizanus³⁰⁸.

Gedimino kuopos veiklos rajone (Degučių, Daugailių, dalis Antalieptės valsč.) sparčiai plito antisovietinė agitacija. Vien birželio mėn. Vl.Kuzmos-Audrūno iniciatyva išspausdinta ir išplatinta apie 100 pogrindžio laikraščio ir apie 1000 atsišaukimų egzempliorių³⁰⁹.

1945m. gegužės mėn. sudarytoji kuopa gyvavo neilgai 1945 07 01 kautynėse su NKVD kariuomene Šlapečių miške nukauta ir paimta į nelaisvę 12 kovotojų. Ne mažesnis smūgis ištiko ir liepos 4d. Lūžų miške, ties Antaliepte, kur kuopa neteko 9 partizanų³¹⁰. Po šių netekčių, stiprėjant NKVD kariuomenės puolimui prieš partizaninį sąjūdį, sutinkamai su 1945 07 26 LLA Šarūno junginio vado įsakymu Nr.4 "Dėl partizanų dalinių demobilizavimo", nemažai partizanų legalizavosi³¹¹.

1945m. rudenį, likus apie 30 aktyvių kovotojų, kuopa turėtą statusą prarado, ir iš jos likučių suformuoti Mindaugo (nuo 1946 birželio — Gosio) kuopai pavaldūs Perkūno ir Sakalo būriai (1946 spalio mėn. sunaikinti)³¹². Neaiškus ir M.Medinio partizanų grupės statusas. Aktyviai veikdami savo veiklos rajone (Degučių, dalis Salako valsč.), 1945-1946m. jie sunaikino 8 aktyvistus³¹³.1946 05 07 žuvo būrio vado pavaduotojas Br.Dūdėnas ir trys jo būrio partizanai, o 1946m. rudenį ir didžioji kovotojų dalis drauge su vadu M.Mediniu-Lokiu. Menki jo būrio likučiai 1946m rudenį perėjo į Lokio rinktinės Erškėčio kuopą³¹⁴.

Partizaninis sąjūdis pietiniuose Zarasų apskrities valsčiuose (Salako, Dūkšto, Rimšės) nuo pat pirmų okupacijos mėnesių pasižymėjo plačiu užmoju ir dideliu aktyvumu. 1944m. rudenį Salako valsčiuje susikūrė Antano Juotkos vadovaujamas būrys, 1945m. pavasarį subūręs apie 70 partizanų. Tuo pat metu susikūrė ir Kazio Kaladinsko-Erškėčio vadovaujama kuopa. Gegužės mėn. kuopos veiklos rajone, Ažvinčių miškuose, jau buvo apie 100 kovotojų. Kuopos ginkluotę sudarė du rankiniai kulkosvaidžiai, 25 brauningai, 12 vokiškų šautuvų ir kt.³¹⁵.

Erškėčio kuopa aktyviai bendradarbiavo su LLA Tigro rinktinės Karijoto kuopa, vykdė bendras akcijas prieš Salako, Dūkšto aktyvą. Informaciniame pranešime LKP(b) CK Zarasų apskr. sekretorius A.Mėlynis su nerimu pažymėjo, kad "1945m. kovo mėnesį banditai nužudė Salako valsč. LKP(b) sekretorių, VK pirmininką, apylinkių tarybų pirmininkus (iš viso 7 žmonės), tuo palikdami Salako valsčių be valdžios"³¹⁶.

Veikdami iš vien su Karijoto kuopos partizanais, 1945m. gegužės mėn. Kaladinsko vadovaujami partizanai beveik dvi paras laikė apsupę Rimšės miestelį ir pasitraukė tiktai gavę žinią apie artėjančią kariuomenę³¹⁷.

Gegužės mėn. A.Juotkos ir K.Kaladinsko kuopos susijungė ir buvo pavaldžios neseniai iš Vilniaus atvykusiam Lietuvos kariuomenės kapitonui* Birželio mėn. Kaladinsko ir Juotkos kuopoms ėmė vadovauti buvęs Zarasų apskrities policijos viršininkas Antanas Keberža-Preibis, Kartelis³¹⁹.

----------------------
* NKGB agentūros pranešimuose neminima kapitono asmenybė. Žinoma, kad 1945m. gegužės mėn. jis buvo apie 50km nuo Salako, Latvijos miškuose. Mažai tikėtina, kad tai buvo kapitonas A.Kazanas. M.Kazano-Siaubo liudijimu (VSK arch. F.18. B.4/14. L134-135) 1945m. vasarą jis buvęs Lenkijoje. Minimu kapitonu galėjo būti Urbanas, V.Tamošiūnas ar netgi B.Kaletka-Kęstutis, Tigro rinktinės vadas³¹⁸.

1945m. gegužės — birželio mėn. į Erškėčio kuopą NKGB įterpė vidaus agentūrą Romelį ir Fedotą, o į Juotkos kuopą — vidaus agentą ir du informatorius. Po agentūrinių pranešimų NKGB gerokai apnaikino Erškėčio kuopą: liepos 5d. Minčios miške agentui Vakariui nurodžius, kariuomenė apsupo kuopos bazę, kur dienojo 40 partizanų. Netikėtai užklupti partizanai pabėgo, persekiojant nukauti 7, suimti 2 partizanai Priešui teko 6 kulkosvaidžiai 3 automatai, 24 šautuvai 13 granatų ir kt³²⁰. Aktyviai panaudojant vidaus agentūrą, kuopa sparčiai retėja iki spalio pab. nukauta 18, legalizavosi 39 partizanai Spalio 12d. kariuomenei apsupus kuopos vadavietę, žuvo dalis jungtinės Juotkos — Kaladinsko kuopos partizanų³²¹.

Kuopa buvo faktiškai sunaikinta. Atsiskyrus A.Juotkos-Sakalo grupei su Kaladinsku-Erškėčiu liko tik 8 partizanai, o kuopos vado pavaduotojas Jurgis Vadeiša su 3 partizanais perėjo į Lokio rinktinės vado Keberžos apsauginį būrį³²².

Rugpjūčio mėn., suformavus Vytauto apygardą, buvo patvirtinti rinktinės veiklos rajonai Lokio rinktinės veiklos rajonu paskirta nepriklausomos Lietuvos laikų Zarasų apskritis (be Dūkšto, Rimšės valsčių, kuriuose veikė Tigro rinktinės struktūros) ir Svyrių ra j. Tai liudija ir laikinai einančio apygardos vado pareigas Vl.MikuIėno-Storulio laiškas pareigūnui Sauliui, kuriame raginama padauginti ir pasiųsti Lokio rinktinės vadui 15 įsakymo egzempliorių, skirtų organizacinių vienetų vadovams iki būrio vado įskaitytinai³²³.

Neaišku, ar būtent Keberžai buvo skirtas šis įsakymų paketas, tačiau jis buvo pasiųstas per Tigro rinktinės Karijoto kuopą.

Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, Lokio rinktinės vadas Antanas Keberža (1945 spalio - lapkričio mėn. Zarasų apskr. NKGB sk. suvestinėse figūruojantis kaip "Banditinės Vanagų rinktinės vadas") spalio — lapkričio mėn., padalijęs vadovavimą kuopoms, pasitraukė į Salako valsč. Kiškelių k. įrengtą bunkerį³²⁴.

Lapkričio 3d, agentui Uosiui-lgnui Bivainiui nurodžius, NKVD kovinė grupė apsupo Keberžos bunkerį. Priešai bunkerį apmėtė granatomis, tačiau partizanai suspėjo jas išmesti atgal ir, prasiskynę kelią kulkosvaidžių ugnimi (nukautas 1 kareivis), net nesužeisti, pasitraukė³²⁵.

Keberžai likviduoti NKGB organai paruošė agentūrinę operaciją, kurios tikslas - užverbuoti A.Juotkos kuopos partizanus: būrio vadą Juozą Juotką-Tarzaną ir jo pavaduotoją Alfonsą Umbrasą. Tarpininkaujant agentui Meškai 1945 11 22 Baltabiržės kapinėse įvyko slaptas susitikimas, kurio metu abu partizanai sutiko bendradarbiauti su NKGB³²⁶. Taip susikūrė pirmoji agentūrinė grupė "Vanagai", kurią partizanai demaskavo tik 1950m.*

^{-------------------------}^*Agentūrinės grupės "Vanagai" veikla nušviečiama labai prieštaringai. V.Indrašius (Pasipriešinimas tarybiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. "Zarasų kraštas". 1995 02 24) mini partizanų nukautą ag. Vanagą (greičiausiai A.Umbrasą) MGB specpranešime minima, kad "Juotka Juozas-Tarzanas... 1946m. nutraukė ryšius su MGB ir suformavo 4 žmonių būrj. 1948 07 15 agentas Tomilin pranešė, kad Juotka ateis į Varkulių vienkiemj, kur pasiųstos kovinės grupės ir buvo sunaikintas” (specpranešimas. VSK arch. F3.B20/115. L.194). Kitais duomenimis, Juotka dar 1948-1949m. vadovavo Lokio rinktinės, Erškėčio kuopos būriui, aktyviai bendradarbiavo su MGB, tai liudija ir Laisvės kuopos išplatintas įspėjimas apie J.Juotkos darbą MGB organams (VSK arch. B.b. 4200213. T.6. L.53.

"Vanagai" NKGB organams įsipareigojo iki gruodžio 10d. nukauti A.Keberžą. Tikslių žinių apie šį faktą nėra, tačiau žinoma, kad A.Keberžą buvo nukautas savo bunkeryje išdavikų.

Kariuomenei sunaikinus Erškėčio kuopą, Kaladinskas su 7 partizanais perėjo į Dūkšto — Rimšės valsč, kovojusią M.Laurinėno-Mingailos kuopą, kurioje užėmė būrio vado pareigas.

194512 12-13d. Kaladinsko būrys dalyvavo mūšyje su Rimšės valsč, istrebiteliais, tada žuvo 13 baudėjų, vadovaujamų NKVD leitenanto Bondarevo³²⁷. Kariuomenei pradėjus krėsti miškus, Erškėčio būrys atsiskyrė nuo Mingailos kuopos ir pasitraukė į Ažvinčių miškus. Tiesioginis pavaldumas Mingailos kuopai, o per ją - Tigro rinktinės štabui išliko.

Situacija iš esmės pasikeitė po tragedijos Prūsų kaime, kada 1946 0115 žuvo 22 Mingailos kuopos K.Padvaisko-Mazgelio (1908-1946) būrio partizanai³²⁸. Suėmus Mingailą (1946 01 30) ir žuvus Keberžai, Kaladinskas išėjo iš Tigro rinktinės ir 1946m. vasario — kovo mėn. tapo Erškėčio — Lokio rinktinės vadu. Švenčionių apskrities MGB sk. pranešimuose ir ataskaitose rašoma: "Suėmus Mingailą, Erškėčio kuopa atsiskyrė, K.Kaladinskas paskelbė apie jo vadovaujamos rinktinės sudarymą"³²⁹.

Saugumo organų ataskaitose iki pat žuvimo Erškėtis vadinamas "Zarasų banditinės rinktinės vadu", arba "Erškėčio rinktinės vadu". Kyla klausimas, ar čia kalbama apie Zarasų - Svyrių apskrityse veikusią Lokio rinktiną, ar apie visiškai naujos rinktinės suformavimą. Aiškumo įneša J.Kimšto-Žalgirio laiškas Rokui, kuriame pavedama padėti Zarasų Lokio rinktinės vadui Šarkai (antrasis Kaladinsko slapyvardis). "...Prašau jus padėti Zarasų Lokio rinktinės vadui Šarkai, jis silpnokas..."³³⁰.

Erškėčiui vadovaujant rinktinei (1946m. vasaris - 1947 lapkritis), į Lokio rinktinę susibūrė visi Zarasų apskrities partizanų būriai, išskyrus Dūkšto ir Rimšės valsčius, kuriuose veikė Tigro rinktinei pavaldūs Mingailos kuopos likučiai.

1946m. į Erškėčio kuopą perėjo LLA Šarūno rinkt. Kadagio kuopos (LLA Liūto rinktinės Klevo kuopos Kadagio būrio) likučiai: partizanai V.Mikolaičiukas ir J.Stanionis-Lizdeika³³¹. Maždaug tuo pačiu metu iš Tigro rinktinės su grupe kovotojų perėjo A.Skunčikas-Koltas, tapęs Lokio rinktinės vado Šarkos adjutantu (slpv. Kuršis)³³². Apie 1946m. rudenį iš Erškėčio kuopos pasitraukė Povilo Butrimo-Vaidilos vadovaujamas 7 kovotojų būrys, apsistojęs Linkmenų apylinkėse. Laimingai peržiemoję Ripelaukio kaime, Lisauskų sodyboje įrengtame bunkeryje, partizanai buvo išduoti 1947 05 07 tarp Ginučių ir Šiliniškių k. įvykusiame susirėmime su NKVD dalimis žuvo būrio vadas Povilas Butrimas-Strausas, Vaidila ir Petras Šimkūnas-Klajūnas. Netekę vado 5

Vytauto ir Algimanto apygardų partizanai

partizanai sugrįžo į Erškėčio kuopą, o Vytautas Staričenka-Ūdras su partizanais Keru ir Audra sudarė Sėlos Kerų (Ūdros) būrį³³³.

1946-1947m. Lokio rinktinę sudarė Erškėčio ir Vyties kuopos: Erškėčio kuopa, vadovaujama rinktinės vado adjutanto A.Skunčiko-Kolto, Kuršio, veikė Salako ir iš dalies Dūkšto, Rimšės, Degučių, Tauragnų valsčiuose. 1947m. ją sudarė Pr.Račinsko-Žaibo ir Sėlos Kerų (Ūdros) būriai (iš viso 18-20 partizanų). Formaliai Erškėčio kuopai buvo pavaldūs A. ir J.Juotkų vadovaujamas Tarzano būrys (5 partizanai), veikęs Utenos apskr.³³⁴.

Vyties kuopa dėl mažo miškingumo tik fragmentiškai pasirodydavo Zarasų apskrityje. Nuo 1945m. rudens jai vadovavo B.Vaičėnas-Lordas, Liubartas, savo pavaduotoju paskyręs J.Streikų-Stumbrą. Tuo metu ją sudarę A.Ivaškos, K.Ramanausko, B.Pupeikio, B.Bislio, EVaičėno būriai (ne mažiau kaip 40 partizanų). Vyties kuopos veiklos rajonas -Rokiškio apskrities Obelių, Juodupės, Zarasų apskrities Imbrado valsčiai ir Latvijos lluksės rajono Pruodės, Asarės, llzemės miškai, kuriuose buvo kuopos bazės.

1945-1946m. žiemą, sunaikinus Vyties kuopos bunkerį Obelių valsčiaus Antakriaunio miške, B.Vaičėno vadovaujami partizanai pasitraukė į Latvijos miškus. Į Zarasų apskritį dažniau užklysdavo tiktai aktyviai kovojęs A.lvaškos būrys. 1946 10 23 Imbrado valsč. Suvieko k. partizanai apšaudė posėdžiaujantį partinį aktyvą. Šūviais pro langą buvo nukauti: Zarasų valsč. VK pirmininkas E.Misiūnas, Suvieko apyL tarybos pirmininkas P.Berdinskas; sužeisti: Zarasų KP(b) instruktorė P.Arulienė ir namo šeimininkas P.Malinauskas³³⁵. Atlikę užduotį, kovotojai nedelsdami pasitraukė į lluksės rajoną. 1947 04 06 A.Ivaškos būrio partizanai likvidavo lluksės rajono MVD viršininką Sokolovą, MGB operįgaliotinį Usovą ir du kareivius³³⁶.

Ne mažiau aktyvus ir 14 partizanų jungęs Kazio Ramanausko būrys. MGB duomenimis, 1944-1947m. šio būrio partizanai veikė Imbrado, Obelių valsč, ir Latvijos teritorijoje³³⁷.

1945m. pab., kuopos vadu tapus B.Vaičėnui-Liubartui, buvo imtasi priemonių konspiracijai ir drausmei gerintu dubliuoti ryšių kanalai, kiek įmanoma sumažinta ryšininkų, pereita prie "pašto dėžučių" sistemos, vengta atvirų susirėmimų su naikintojais ir kariuomene. Šių priemonių dėka 1945m. pab. — 1947m.pr., nepaisant atskirų kovotojų netekčių, Vyties kuopa išlaikė savo struktūrą (Žalgirio būrio išformavimas 1946m. - organizacinės pertvarkos rezultatas)³³⁶.

Situacija iš esmės pasikeitė 1947m. vasarą. Panaudodami sudėtingą agentūrinę operaciją, MGB įterpė į A.lvaškos būrį vidaus agentą Malinin. Agentui buvo pavesta sunaikinti Ivaškos būrio partizanus, ką jis ir padarė: 1947 07 13 nušovė miegančius Joną ir Antaną Ivaškas, Juozą Miliūną, o po keleto dienų - ir kovotoją Buroką. MGB inscenizavus mūšį tarp kariuomenės ir partizanų, buvo sudaryta galimybė tolimesniam agento panaudojimui³³⁹.

1947 11 17 agentas iškvietė į susitikimą K.Ramanausko būrio partizanus. Pokalbyje su būrio vadu Malinin išsiaiškino ryšių su Vaičėnu-Liubartu kanalus. Grįžtantys į stovyklą partizanai pateko į pasalą ir buvo nukauti: žuvo Kazys Ramanauskas, Mykolas Sožėnis ir Povilas Kuosa. Susišaudymo metu nukautas ir vienas naikintojas³⁴⁰.

1947m. rudenį MGB nurodymu OS narys agentas Klevas (J.Ragulis) užmezgė ryšius su Balio Bislio-Lokio, Bitės(?) būriu. Panaudojant "tamsoje" ryšininką LGruodį, spalio 5d. agentas į savo namus, Antazavės valsčiaus Lukštynių k., atvedė 6 partizanus, kuriuos MGB kovinė grupė čia pat nukovė. Žuvo B.Bislys, J.Juozėnas, A. ir J.Medikiai, Ks.Turkevičius ir vienas nežinomas partizanas³⁴¹.

MGB perkeltas į nelegalią padėtį ag.Klevas 1948 05 12 į savo slėptuvę Antazavės šile pasikvietė paskutiniuosius Bislio būrio partizanus J.Vainauską-Senuką ir Nemunėlį, kuriuos agentas asmeniškai ir sušaudė³⁴².

Vyties kuopą medžiojo ir Latvijos SSR MGB organai 1947m. vasarą į kuopos stovyklą atvyko du latvių partizanai, kurie J.Streikaus įžvalgumo dėka buvo demaskuoti kaip MGB agentai. Vienas agentas buvo sušaudytas, o kitas (Eduardas Pleps) iškvietė į susitikimą Ilukstės MGB viršininką majorą Baniną, kurį partizanai vietoje sušaudė. Išpirkęs kaltę EPIeps tapo partizanu (1950m. suimtas, sušaudytas)³⁴³.

Katastrofiškai tirpstant partizanų gretoms, Vyties kuopos vadas J.Streikus-Stumbras išleido įsakymą sustabdyti naujų partizanų priėmimą, maksimaliai susiaurinti ryšius, saugumo sumetimais veikti mažomis grupėmis. Dėl šios priežasties J.Streikus atmetė rokiškėnų partizanų Ižo būrio pasiūlymą susivienyti ir bendrai kovoti prieš okupantus³⁴⁴.

Ryšiai su Lokio rinktinės štabu 1945m.pab. — 1947m. buvo labai fragmentiški Pavaldumas rinktinės štabui buvo formalus, nėra žinomas nė vienas šio laikotarpio įsakymas rinktinei, kuris būtų pasiekęs Vyties kuopą*.

Išdavystės ir suėmimai neaplenkė ir Minčios - Ažvinčių miškuose kovojusios Erškėčio kuopos. 1947m. rugsėjo mėn. į Lokio rinktinę įterpus vidaus agentūrą, prasidėjo masiniai ryšininkų suėmimai. Rinktinės vado Erškėčio, Šarkos įsakymu būriams buvo nurodyta pasidalyti į grandis ir slapstytis 2-3 žmonių grupėmis. Pats Kaladinskas su štabu pasitraukė į Puzeniškių kaimą.

1947 11 15, Jonui Lukoševičiui išdavus, 137šp kuopa apsupo Balio Rukštėno namus, kuriuose dienojo Lokio rinktinės štabas. Mūšio metu žuvo: rinktinės vadas K.Kaladinskas-Erškėtis, rinktinės vado adjutantas A.Skunčikas-Koltas, Kuršis, Erškėčio kuopos partizanai A.Čičelis-Ūdra ir kovotojas Signalas³⁴⁵.

Po mėnesio, 1947 12 25, Šėlos kaime nuo priešo kulkų krito būrio vadas V.Staričenka-Ūdras, kovotojai Keras ir Audra. Menki Sėlos Kero būrio likučiai (2 partizanai) perėjo į išretėjusį Erškėčio kuopos Pr.Račinsko-Karajedo, Drugio būrį³⁴⁶.

1947m. gruodžio pab, žuvus Kaladinskui-Šarkai ir Skunčikui-Koltui, Kuršiui, Lokio rinktinė ir Erškėčio kuopa liko be vadovybės. Iš visos kuopos liko tik 7 partizanai: Pr.Račinskas-Drugys, P.Cicėnas-Žalgiris, A.Burauskas-Karklinis, Juozapavičius-Papartis, J.Čičelis-Leopardas, V.Mikolaičiukas-Sakalas ir J.Stanionis-Lizdeika. Rinktinės ir kuopos vado pareigas iki naujos vadovybės paskyrimo ėjo P.Cicėnas-Žalgiris³⁴⁷.

Vytauto apygardos vado V.Kaulinio-Miškinio įsakymu Mr55-61 Lokio rinktinės vadu nuo 1948 03 01 paskirtas Steponas Grumbinas-Audra, iki tol buvęs OS nariu (pasyviu partizanu)³⁴⁶. Dar 1948 0115 jo iniciatyva Tauragnų valsč. Minčios kaime įvyko bendras Lokio ir Liūto rinktinės Erškėčio kuopos partizanų susirinkimas. St.Grumbinas-Audra supažindino partizanus su apygardos vado nurodymais dėl vadovavimo rinktinei, nušvietė LLA taktikos klausimus. Susirinkime dalyvavo apie 20 partizanų, tarp jų ir MGB agentūrinė grupė "Vanagai"³⁴⁵.

---------------------------
*‘Nepaisant aktyvių K.Kaiadinsko propaguojamos kovos formų, jam vadovaujant, Lokio rinktinė skyrėsi silpna organizacine - propagandine dalimi. Neturėta rinktinės oficiozo, nežinoma, ar buvo vedama štabo dokumentacija, vieninteliai išlikę šio laikotarpio (1946-1947m.) dokumentai - kaltinamieji aktai, palikti prie nukautų sovietinių aktyvistų. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.82 L94.

Sausio — kovo mėn. saugumo organai ne sykį bandė sunaikinti Audrą. Agentui Vandai pranešus, Saldutiškio valsč. Stripeikių k. pas Kazį Lekavičių buvo padaryta krata, bet gerai užmaskuoto Audros bunkerio MGB organams taip ir nepavyko surasti³⁵⁰.

Audros paieškoms buvo panaudotas agentas Peilis, kuris "tamsoje" panaudodamas "objektą Chameleoną” (Juozą Dumbrauską) užmezgė ryšį su St.Grumbinu. Saugumo surežisuotos agentūrinės operacijos metu Audra buvo iškviestas ryšiui į agento namus, Tauragnų valsč. Balytėlės k., ir 1948 03 19 suimtas³⁵¹.

Vado netektis nebuvo vienintelis Lokio rinktinę ištikęs smūgis: po 1948m. sausio - kovo mėn. agentų Kuzmos, Peilio, Aro-Vanago (J.Juotka-Tarzanas), agentūrinės grupės Žalieji (ag. Bitinas ir Malinin) išdavysčių Erškėčio kuopa neteko 5 aktyvių kovotojų ir OS narių³⁵².

Tuo sunkiu Lokio rinktinei metu 1948 03 24 Vytauto apyg. vado įsakymu laikinai eiti rinktinės vado pareigas paskirtas Pr.Račinskas-Karajedas, Drugys, pakeitęs slapyvardį į "Žaibas" (g. 1917m. Geibų kaime, partizanas nuo 1944m., 1946-1947m. Erškėčio kuopos būrio vadas)³⁵³.

Remiantis 1948 03 01 Vytauto apyg. vado įsakymu, Žaibas suformavo tokį Lokio rinktinės štabą: rinktinės vado adjutantas — Žalgiris (P.Cicėnas); rikiuotės skyriaus viršininkas — Vl.Juozapavičius-Šarūnas; žvalgybos sk.viršininkas — Vilius (A.Adomėnas); ūkio sk. viršininkas — Juodvarnis (PAraminas); organizacinio sk. viršininkas - Šermukšnis (V.Araminas)³⁵⁴.

Reorganizacijos metu rinktinės štabui buvo pavaldžios dvi kuopos — Erškėčio ir Vyties. Žuvus A.Skunčikui-Koltui, vadovavimą Erškėčio kuopai perėmė Smauglys, pavaduotojas Albertas Vytėnas-Siaubas. Kuopos veiklos rajonas - Salako, iš dalies Degučių, Tauragnų, Saldutiškio valsč., vienijo 3 būrius: Tarzano, būrio vadas J.Juotka-Tarzanas (ag. Vanagas-Aras), Salako, Tauragnų valsč.; Kadagio, būrio vadas V.Mikolaičiukas-Sakalas; Šarkos, būrio vadas Strazdas³⁵⁵.

MGB dokumentuose priskiriami ir Liūto rinkt. Erškėčio kuopos likučiai, 4 partizanai, vadovaujami kuopos vado J.Bitkevičiaus-Sakalaičio. Su Lokio rinktine juos siejo tik bendros veiklos rajonas (1949 05 15 Liūto Rn.V. įsakymas A.R. Nr.18. skr.7.) akivaizdžiai liudija, kad Sakalaičio vadovaujami partizanai pavaldūs Liūto rinktinei³⁵⁶.

Nepaisant gausių praradimų 1947-1948m.pr., Vyties kuopa išlaikė 5 būrių struktūrą; Birutės būrys - vadas B.Pupeikis-Tauras, 1948-1949m. jį pakeitė J.Streikus-Girėnas; Vyties būrys - vadas J.Žaržojus-Prieauglis, Jazminas, pavaduotojas VLKrasauskas-Kukutis; Šarūno būrys — po K.Ramanausko žūties jam vadovavo E.Vaičėnas (1949m. legalizavosi, nužudytas); Gintaro būrys -vadas Pr.Dominauskas-Dobilas (suimtas 1951m.); Margio būrys — vadas V.Pupelis-Seniūnas; Kuopos vadas B.Vaičėnas-Liubartas, pavaduotojas J.Strei-kus-Stumbras³⁵⁷.

1948m. rugsėjo mėn. į Vyties kuopos stovyklą Obelių valsč, atvyko Ignalinos miškų girininkas, Lokio rinktinės organizacinio sk. viršininkas VAraminas-Šermukšnis. Rinktinės vado įpareigotas, jis pakvietė patyrusius Vyties kuopos partizanus vykti į Ignalinos miškus, perimti vadovaujančius postus Lokio rinktinės struktūrose. Į Lokio rinktinės štabą išvyko kuopos vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Alfonsas Gamelis-Čigonas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vytautas Dručkus-Šemas ir Juozas Žaržojus-Jazminas. Netoli Dusetų partizanų grupė susidūrė su kariuomene. Susirėmimo metu buvo sunkiai sužeistas E,Garnelis, o J.Žaržojus pasiklydo ir turėjo grįžti į Latvijos miškus, į J.Streikaus vadovaujamą Vyties kuopą³⁵⁶.

Reorganizacijos eigoje Pr.Raščinskui pavyko suformuoti pavyzdinę Vytauto apyg. rinktinę. Po ilgos pertraukos vėl buvo pradėtas leisti rinktinės oficiozas "Sutemų keleivis", kurį redagavo B.Vaičėnas (1948 12 16 įsakymu paskirtas Lokio rinktinės spaudos ir švietimo sk. viršininku, pakeitė slapyvardį į "Pavasaris")³⁵⁹. Žaibo iniciatyva pertvarkytas ir partizanų karo lauko teismo aparatas. Vadovaujant Kaladinskui-Erškėčiui, pasitaikydavo nemotyvuotų mirties bausmių įvykdymo aktų, todėl rinktinės vado įsakymu buvo griežčiausiai uždraustas teroro aktų vykdymas be išankstinio partizanų KLT sprendimo, taip pat gyventojų plėšimas, numatant už šiuos nusikaltimus net mirties bausmę³⁶⁰. (1949m. Vyties kuopos partizanai už plėšikavimą sušaudė partizaną Krapą³⁶¹.)

Suaktyvėjo ir ginkluoti veiksmai prieš okupacinį aktyvą: 1948 08 21 rinktinės vado vadovaujami partizanai ties Sabališkių kaimu sunaikino automobilį, kuriame važiavo 7 ginkluoti aktyvistai Visi jie buvo nukauti, partizanai pasitraukė be nuostolių³⁶². 1948m. rugsėjo - lapkričio mėn. vien Erškėčio kuopos kovotojai pasalose sunaikino tris kolaborantus, neįskaitant žuvusių baudėjų ir kareivių (visi suimti)³⁶³. Kiek anksčiau, 1948 07 15 tarp Paminčios ir Varkulių k. žuvo Tarzano būrio partizanai: Juotka-Tarzanas, J.Saulis-Beržas, L. ir J.Mačiuliai³⁶⁴.

Po 1948 05 22 trėmimų į Lokio rinktine įsiliejo nemažai tremties išvengusių asmenų, o prisidėjus sunaikintų Liūto rinkt struktūrų likučiams, Erškėčio kuopa padidėjo dvigubai. Remdamasis Vytauto apyg. štabo įgaliotinio tvarkai "Kauno"rajone palaikyti Juozo Bulkos-Svajūno, Skrajūno 19481215 raportu Nr.31., 1949 0104 Pr.Raščinskas-Žaibas įsakymu rinktinei deklaravo apie naujos - Laisvės kuopos suformavimą: kuopos vadas - Lizdeika (J.Stanionis); kuopos vado pavaduotojas - Dainius (A.Bulka); 1. Gedimino būrio vadas -Sakalas; Gedimino būrio vado pavaduotojas — Deimantas (Jeronimas Buika); 2. Algirdo būrio vadas — Žvalgas; Algirdo būrio vado pavaduotojas -Kalnas; 3. Kęstučio būrio vadas — Dagilis; Kęstučio būrio vado pavaduotojas — Krūminis. Kuopos veikimo ribos: "Kauno" rajonas Tauragnų - Saldutiškio valsč.³⁶⁵.

Naujos kuopos sukūrimu rinktinės reorganizacija nesibaigė. Sutinkamai su 1948 1110-12d. įvykusio Vieningos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadų suvažiavimo priimtu Lietuvos Išlaisvinimo Kovos Sąjūdžio Statutu, 1949-1950m. Lokio rinktinės veikimo ribose sukurti nauji organizaciniai vienetai - rajonai ir paskirta rajonų vadovybė:

1. Kiaunės raj. (buvusios "Kauno" raj. ribos) - rajono vadas (RjV) - J.Bulka-Skrajūnas, štabo viršininkas (SV) - Antanas Bulka-Dainius³⁶⁶;

2. Sartų raj. (Degučių, Daugailių, iš dalies Zarasų, Dusetų (?) valsč.);

3. Džiugo raj. - Vyties kuopos veikimo ribos (Obelių, Antazavės, Imbrado valsč., Latvijos miškai) — RjV -E.Garnelis-Čigonas, ŠV V.Dručkus-Šernas³⁶⁷.

Pirmasis buvo suformuotas Kiaunės rajonas (1949m. balandžio -gegužės mėn.), savo apimtimi jis atitiko Laisvės kuopos veikimo ribas. Kiek vėliau (1949m. rudenį ar net 1950m.) sudaryti Sartų ir Džiugo rajonai. Vėliausiai 1950m. pab. suformuotas ketvirtasis - Šventosios-Vilnelės rajonas, RjV Vl.Juozapavičius-Papartis, Šarūnas³⁶⁸.

1949 06 05, agentui Arui (J.Juotkai) išdavus, MVD kovinė grupė Salako valsč. Miškiniškių k. sunaikino Lokio rinktinės bunkerį. Priešui teko nemaža amunicijos ir štabo dokumentacija³⁶⁹. Dėl šios ir kitų išdavysčių Pr.Raščinsko-Žaibo įsakymu buvo pakeisti kovotojų ir org. vienetų kriptonimai.

Remiantis 1949 0715 įsakymu Nr27,1949 09 06 įsakymu Nr.6 (Rikiuotės dalis), už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės į aukštesniųjų puskarininkių (viršilų) laipsnius pakelta 15, o jaunesniojo puskarininkio — 9 kovotojai³⁷⁰.

1949m., vykstant totalinei kolektyvizacijai, Lokio rinktinės partizanai, pagal Karaliaus Mindaugo (Kalnų) sr. vado Šarūno 1949 03 15 įsakymą Nr.l, pradėjo plačią antikolūkinę kampaniją. Iki 1949 05 15 Laisvės ir Erškėčio kuopų kovotojai nukovė 3 naikintojus ir sužeidė 1 milicininką³⁷¹, o iki metų pab. likvidavo dar 11 aktyvistų ir jų šeimų narių³⁷². Pr.Račinsko vadovaujami kovotojai kolūkių kūrimo iniciatoriams kirpo plaukus³⁷³, o J.Dūdėno-Vyno būrio kovotojai tarybinei santvarkai lojaliems sentikiams skuto barzdas³⁷⁴.

1949m. vasarą į nelegalią padėtį perėjo Salako valsč. Trinkuškių k. veikusi patriotinė - antitarybinio pobūdžio grupė, vadovaujama Jono Dūdėno-Vyno (MGB organų suvestinėse šiai grupei pradėta agentūrinė byla "Urody" (išsigimėliai)). Grupę sudarė J.Dūdėnas, V.Miškinis ir St.Bagdonavičius. Pr.Račinskas-Zaibas J.Dūdėnui pavedė partizanus V.Miškinį-Viesulą, V.Rusakevičių-Tigrą, nurodydamas veiklos rajoną Salako valsčių. Prisidėjus P.Poškui-Gediminui, P.Lukošiūnui-Žilvyčiui, E.Juodvalkiui-Arui 1949m. rudenį būryje buvo 6 kovotojai, o 1951m. vasarą - 9 partizanai³⁷⁵.

1949m. birželio - liepos mėn. Zarasų apskrityje kovojo apie 30 Lokio rinkt, partizanų, 17 iš jų sudarė štabą ir štabo apsauginį būrį. MGB operatyvinėje įskaitoje buvo 9 kovotojai Nuo 1949m. sausio iki gegužės 15d. Erškėčio ir Laisvės kuopos neteko 4 žuvusių kovotojų³⁷⁶. Ypač nelaimingas buvo 1949m. lapkritis, tada suimtas vienas ir nukauti 4 partizanai³⁷⁷.

1949 11 06, Saldutiškio valsč, kariuomenei sunaikinus Lokio rinktinės štabą, žuvo Lokio rinktinės organizacinio sk. viršininkas Vincas Araminas-Šermukšnis, Šarūnas, jo brolis Petras, Lokio rinktinės ūkio sk. viršininkas ir eilinis partizanas Kazys Blaževičius-Perkūnas. Priešui teko 3 kulkosvaidžiai, 5 automatai ir štabo dokumentacija³⁷⁸.

Dar didesnės nesėkmės ištiko gausią Vyties kuopą. Per trumpą laiką saugumo organai išaiškino ir sunaikino Baltušio ir Bieliausko būrius. Iš 1945m. A.Streikaus suformuotos Vyties kuopos 1950m. vasarą buvo likę tik du senojo būrio partizanai, todėl MGB agentūrinę bylą "Vragi naroda" Nr. 411 nutraukė³⁷⁹.

1949m. pab. vietoj žuvusiųjų Lokio rinktinės štabą papildė nauji pareigūnai.

Organizacinio sk. viršininku paskirtas Ignalinos valsč, girininkas Jonas Strazdas. Jam išaiškinti MGB pasiuntė informatorių Mykolą, kurį numatyta įterpti į Lokio rinktinę vidaus agentu³⁸⁰. Rinktinės žvalgybos sk. viršininko pareigas ėjo Antanas Adomėnas-Vilius (1945-1947m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, sugrįžęs dirbo apylinkės pirmininku), kuris, netgi būdamas rinktinės štabo pareigūnu, išsilaikė legalioje padėtyje. Agentūrinei grupei "Vanagams" nurodžius, Adomėnas "tarnybiniais reikalais" pasiųstas į Vilnių, kur buvo suimtas ir MGB užverbuotas (informatorius Ąžuolas). Jam buvo pavesta informuoti saugumo organus apie org. vienetų sudėtį, judėjimą, paruošti sąlygas operatyviniam smūgiui³⁶¹.

Tvirtas pozicijas rinktinės štabe turėjo B.Vaičėnas-Pavasaris. 1949m. jis perėmė agitacijos -propagandos sk. viršininko pareigas, buvo Partizanų KLT pirmininku ir rinktinės vado Žaibo pirmuoju pavaduotoju. 1949m. rudenį Pavasaris paskirtas Lokio rinkt štabo viršininku ir šias pareigas ėjo iki perimdamas vadovavimą rinktinei (1951m. sausis — vasaris)³⁸².

MGB naikinant Liūto rinktinę, yrant Tigro rinktinei, 1950m. Lokio rinktinė išlaikė savo gyvybingumą ir tobulą tam laikotarpiui organizaciją. Apygardos ir Kalnų srities vadovybė įvertino Lokio rinktinės organizacinį darbą; 1950m. pradžioje į apygardos ir srities štabą pakviestas B.Vaičėnas-Pavasaris³⁸³.

MGB organai Erškėčio kuopos paieškoms pradėjo agentūrinę bylą N r. 40 "Povstancy" (sukilėliai), o rinktinės štabui - Nr.39 "Polynė". Realizuojant agento Ragausko agentūrinį pranešimą, 1950 03 09 Ignalinos valsč. MGB grupė aptiko Erškėčio kuopos Žalgirio būrio bunkerį. Jis pasirodė besąs tuščias, partizanai buvo ką tik pasitraukę. Atvykus pastiprinimams ir blokavus mišką, baudėjai susidūrė su P.Cicėno vadovaujamais partizanais. Mūšio metu žuvo rinktinės vado adjutantas P.Cicėnas-Žalgiris, Čičelis-Ramūnas, Erškėčio kuopos vadas A.Vytėnas-Siaubas, StButrimas-Kėkštas ir vienas neatpažintas partizanas. Išsigelbėti pavyko tik J.Rūkui-llgakakliui³⁸⁴.

Po šių netekčių Erškėčio kuopa buvo faktiškai sunaikinta. Gyvi liko tik Vl.Juozapavičius-Papartis, Šarūnas, J.Čičelis-Leopardas ir J.Rūkas. Rinktinės vado įsakymu Erškėčio kuopa reorganizuota į Lokio rinktinės štabo apsauginį būrį. Jo vadu (kuopos vado teisėmis) paskirtas J.Čičelis, slapyvardį pakeitęs į "Tėvas"³⁸⁵.

Retėjant partizanų gretoms Utenos apskrityje, Žaibo-Demono susitarimu išblaškyti Tauragnų — Saldutiškio valsč. Liūto rinktinės kovotojai sujungti į Lokio rinktinei pavaldžią Kadagio kuopą (tai buvo Laisvės kuopos dalis, būrys), kuri artimai bendravo su Liūto rinkt. Bazalto rajono kovotojais. Čia laikėsi ir Laisvės kuopos vadas J.Stanionis-Lizdeika. J.Bulkai perėjus į apyg. ir srities štabą, jis perėmė Kiaunės (Kauno) RjV pareigas³⁸⁶.

Blėstant greito išsivadavimo viltims, skverbiantis išdavystėms į partizaninį pogrindį, 1950m. birželio mėn. apyg. vadas Br.Kalytis-Siaubas, Liutauras pakvietė Lokio rinktinės pareigūnus į pasitarimą. Br.Kalytis pasiūlė saugumo sumetimais sumažinti naujų partizanų priėmimą, pagrindinį dėmesį sutelkiant OS laisvės kovotojų slapukų grandžių kūrimui³⁸⁷. Lokio rinktinės pasyvių kovotojų, ryšininkų ir rėmėjų organizavimui daugiausia nuveikė Jonas Dudėnas-Vynas, Dagys.

1949m., įstojęs į Lokio rinktinę, jis per trumpą laiką suformavo būrį, kuriam buvo lemta tapti pavyzdingiausiu rinktinėje. Už aktyvią kovą dėl Lietuvos laisvės, ištvermę ir pasiryžimą J.Dūdėnas-Dagys rinktinės vado įsakymu Nr.112 nuo 1950 05 25 paskirtas eiti Sartų rajono vado (PRjV) pareigas, įsakymu Nr.114 nuo 1950 05 28 paskirtas ir į Žalgirio kuopos (iš Laisvės kuopos atsiskyręs J.Dūdėno būrys) vado (DKpV)) pareigas³⁸⁸.

Tuo metu Sartų rajono štabą sudarė šie pareigūnai: Rajono vadas — J.Dūdėnas-Dagys; rajono vado pavaduotojas — P.Poškius-Gediminas; rajono štabo viršininkas - V.Miškinis-Viesulas³⁸⁹.

Žalgirio kuopos veikimo teritorijoje suformuoti 8 OS rajonai, po 4-6 slapukų grandis kiekviename. Sartų rajono OS struktūroms vadovavo RjV pavaduotojas P.Poškus-Gediminas. 1950m.pab. -1951m. Lokio rinktinės Kiaunės, Sartų ir Šventosios - Vilnelės rajonuose veikė 52 OS skyriai (grandys), vienijantys daugiau kaip 130 asmenų³⁹⁰. Apie Džiugo rajono rezervines organizacijas duomenų nėra.

1950m. vasarą, Lokio rinktinei išplėtus veiklą į Švenčionių apskr. Ignalinos, Zarasų apskr. Dūkšto valsč, kovojo 35 partizanai, įeinantys į 9 būrius. MGB linija buvo nustatytos 30 partizanų tapatybės³⁹¹. Šie skaičiai realios padėties neatspindi, nes nėra žinių apie Vyties kuopos asmeninę sudėtį.

1948m. rudenį tapęs kuopos vadu J.Streikus-Stumbras laikėsi kovotojų išsaugojimo taktikos. Buvo atsisakyta aktyvių veiksmų, pasalų rengimo, dažnai keičiamos dislokacijos vietos. Stabilaus veikimo rajono kuopa neturėjo: kovotojai laikėsi daugiausia Latvijos miškuose ir tik fragmentiškai pasirodydavo Obelių — Antazavės valsčiuose. Ryšių sistema nebuvo tobula, bet saugi: partizanai žinias gaudavo per "pašto dėžutes". 1949m. rinktinės štabo paketus ir instrukcijas Stumbras gaudavo labai pavėluotai, atsitiktiniais kanalais. Vyties kuopos OS skyriaus viršininko Šimkūno liudijimu (nurodymai dėl paskyrimų buvo beviltiškai pasenę), pavėlavę 3-4 mėn., todėl J.Streikus juos nesivaržydamas vadino popiergaliais³⁹². 1949m. pab. gavęs užminuotą paketą Stumbras suprato, kad ryšiai su Lokio rinktinės štabu kontroliuojami MGB, todėl į kontaktą nesileido.

1950m. pavasarį per A.Vartabavičių nustatytas tiesioginis ryšys su rinktinės štabu. 1950m. vasarą apyg. vadas Liutauras pakvietė apyg. partizanų vadovybę į pasitarimą. Atstovauti Vyties kuopai išvyko kuopos vadas J.Streikus-Stumbras, jo brolis Girėnas, partizanai A.Dručkus ir A.Vartabavičius.Pakeliui į susitikimo vietą susirgus A.Dručkui, partizanai tris dienas praleido Aleksandravėlės apyl. prie Degučio ežero, pelkėje. 1950 07 01 čia juos apsupo kariuomenė. Traukiantis buvo sužeisti A.Dručkus ir A.Vartabavičius, pastarasis, nebegalėdamas paeiti, nusišovė ³⁹³.Su jo mirtimi buvo palaidotos viltys atkurti ryšius su Lokio rinktinės ir apygardos štabais.

1950m. rudenį — žiemą 5-oji Lokio rinktinė žymių nuostolių nepatyrė. Buvo išaiškinta nemažai MGB agentų, tarp jų ir būrio vadas J.Juotka-Tarzanas (MGB ag. Vanagas-Aras), o tai, nors ir trumpam, leido išvengti išdavysčių. Tuo metu pradiniame rinktinės veiklos rajone - Zarasų apskrityje veikė tik 9 kovotojų Žalgirio kuopa, o Laisvės kuopos kovotojai laikėsi Molėtų ir Švenčionėlių rajonuose drauge su Liūto rinktinės Bazalto rajono partizanais³⁹⁴. Erškėčio kuopos likučiai (5 partizanai), sudarę apsauginį rinktinės štabo būrį, keitė dislokacijos vietą drauge su rinktinės štabu³⁹⁵.

1950-1951m. žiemą Lokio rinktinės štabas laikėsi Minčios miškuose. 1951m. sausio pradžioje ryšininkų įspėti štabo pareigūnai pasitraukė į pamiškę, į bunkerį prie Utenykščio ežero.

1951m. sausio 26d. pamiškę pradėjo supti kariuomenė (išdavė agentūra Beržas ir Rūta). Nors kareiviai vilkėjo maskavimosi chalatus, kovotojai laiku pastebėjo pavojų ir pasiruošė mūšiui Priešo kulkos pakirstas rinktinės vadas Pr.Raščinskas-Žaibas sunkiai sužeidė S.Purevičių-Švyturį. Įsakęs veržtis kovotojams iš apsupimo, Žaibas drauge su Švyturiu sunaikino štabo dokumentaciją ir nusišovė. Kiti partizanai laimingai pasitraukė³⁹⁶.

Žuvus Žaibui, rinktinės vado pareigas perėmė B.Vaičėnas-Pavasaris. Nutarę pavieniui slapstytis ir susitikti tik pavasarį, štabo pareigūnai išsiskirstė, o B.Vaičėnas išvyko į Kalnų srities štabą pranešti apie rinktinę ištikusią nelaimę³⁹⁷.

Rinktinės vado žūtis, štabavietės ir spaustuvės įrangos sunaikinimas buvo didelė netektis, tačiau Lokio rinktinė dar buvo pakankamai gyvybinga; 1951m. vasario mėn. ji vienijo 40 eilinių kovotojų ir pareigūnų. B.Vaičėnas tikėjosi atnaujinti pogrindžio spaudos leidimą, reorganizuoti rinktinės struktūrą.

1951m. pr. MGB 2N valdybos 1 skyrius pradėjo realizuoti sudėtingą agentūrinę — operatyvinę operaciją "Vostok". Šiam tikslui panaudotas MGB specagentas Šturmas, kuris įgijęs Tigro rinktinės partizanų pasitikėjimą, nuginklavo ir perdavė MGB partizaną Mažytį (užverbuotas)³⁹⁶. Tolimesnė ag. Šturmo veikla padėjo MGB išaiškinti ir sunaikinti Kalnų srities štabą. 195103 19 Kalnų srities štabe žuvo 10 štabo pareigūnų ir štabo apsauginio būrio kovotojų, tarp jų — Laisvės kuopos Treniotos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas. Paimtas gyvas Kalnų srities ir Vytauto apyg. štabo įgaliotinis ryšių reikalams, 1949-1950m. Kiaunės rajono vadas Juozas Bulka-Skrajū-nas³⁹⁹. Tardomas J.Bulka sutiko nurodyti jam žinomus bunkerius ir buvo nedelsiant užverbuotas (MGB ag. Vincas).

Po trijų dienų, kovo 22d., jo žiniomis, Molėtų raj. Lygalaukių k. kariuomenė sunaikino Bazalto rajono (BLRj) Trimito būrio bunkerį, kuriame žiemojo ir Lokio rinktinės Laisvės kuopos partizanai. Tarp 12 žuvusiųjų — Lokio rinktinės Laisvės kuopos ir Kiaunės rajono vadas Juozas Stanionis-Lizdeika, Aukštaitis, partizanas Narsutis, į nelaisvę paimtas Laisvės kuopos Viesulo būrio vado pavaduotojas Alfonsas Mačiulis-Viesulas⁴⁰⁰.

Po šios operacijos J.Bulka perėjo į MGB 2N valdybos 1 skyriaus kompetenciją ir pradėtas naudoti agentūrinėms kombinacijoms prieš išlikusius Lokio rinktinės partizanus.

1951m. balandžio pr. J.Bulka per ryšininkus pasiuntė laiškus Lokio rinktinės štabo pareigūnams, kviesdamas juos į susitikimą, įvyksiantį balandžio 10d. Tauragnų valsč. Strazdų k., Čibiro sodyboje⁴⁰¹.

Sutartu laiku atvykusių 7 partizanų laukė Staškevičiaus vadovaujama agentų - smogikų grupė Nr2. Vakarieniaujant pokalbio metu smogikai išsišifravo. Pastebėję partizanų įtarimą, agentai - smogikai ryžosi juos likviduoti ir išeinančius iš namo sušaudė⁴⁰². Žuvo 7 Lokio rinktinės štabo pareigūnai ir apsauginio būrio kovoto jai:

1. Kalnų srities ir Vytauto apyg. vado pavaduotojas, apyg. ir rinktinės propagandos - agitacijos sk. viršininkas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris;

2. Lokio rinktinės rikiuotės sk. viršininkas, operatyvinio -mobilizacijos sk. viršininkas, Šventosios raj. vadas Vladas Juozapavičius-Papartis, Šarūnas;

3. Erškėčio kuopos (štabo apsauginio būrio) vadas Jonas Čičelis-Leopardas, Tėvas;

4. Laisvės kuopos vado pavaduotojas, Šventosios raj. štabo narys, Juozas Sidaravičius-Sadauskas;

5. Gintaro būrio vadas, Šventosios raj. ryšininkas, centrinis Vytauto apyg. vado ryšininkas Jeronimas Bulka-Titnagas, Deimantas;

6. Džiugo raj. vadas Edvardas Gamelis-Čigonas;

7. Džiugo raj. štabo pareigūnas Vytautas Dručkus-Šernas.

Drauge su partizanais smogikai nušovė namo šeimininką ir dvi moteris⁴⁰³.

Po Strazdų kaimo tragedijos iš Erškėčio ir Laisvės kuopų beliko tik 4 partizanai; V.Mikolaičiukas-Sakalas, A.Eglinskas-Margis (buvęs Kėkšto būrio vadas, 1951 03 22 sužeistas išėjo iš apsupimo), J.Karklas ir J.Rūkas-Ilgakaklis. Siekiant dezinformuoti partizanus, MGB per agentūrą paskleidė žinią, esą Rūkas dirbąs saugumo organams. Tai atrodė tikėtina, nes būdamas raišas ir kuprotas, Ilgakaklis du kartus (1950 03 09 ir 1951 0126) išėjo iš apsupimo⁴⁰⁴.

Dėl šios dezinformacijos Rūkas pasitraukė į Dūkšto valsč, miškus, kur buvo pastebėtas ir operatyvinės grupės 1951 06 18 nušautas⁴⁰⁵.

Sunaikinus Lokio rinktinės štabą, Vytauto apyg. vadas ieškojo būdų, kaip atkurti rinktinės organizaciją. Vado pareigoms buvo dvi kandidatūros; J.Dūdėno ir J.Streikaus-Stumbro. Liutauro bandymai užmegzti ryšius su Streikaus vadovaujama Vyties kuopa nedavė rezultatų, todėl apsistota ties J.Dūdėno-Dagio kandidatūra. Pasinaudodamas Br.Kalyčio svarstymais, MGB nurodžius, J.Bulka (ag. Vincas-Bimba) per A.Eglinską-Margį pasiuntė Dagiui laišką, kuriame kviečiama į susitikimą gauti paskyrimo raštus⁴⁰⁶. Įtardamas išdavystę, J.Dūdėnas, motyvuodamas patirties stoka, siūlomo pašto atsisakė, o rinktinės vadu pasiūlė skirti A.Eglinską-Margį⁴⁰⁷. Kiek vėliau (1951m. liepos — rugpjūčio mėn.) jis atsisakė ir analogiškų Br.Kalyčio pasiūlymų⁴⁰⁶.

Kas buvo paskutiniuoju Lokio rinktinės vadu, nėra žinių. Tikėtina, kad šias pareigas galėjo eiti Margis. Skrajūno-Bimbos bandymai "tamsoje" panaudoti Margį MGB operatyviniuose žaidimuose rezultatų nedavė: J.Dūdėnas nesugebėjo užmegzti ryšių su J.Bulka. Išsisėmus panaudojimo "tamsoje" galimybėms, A.Eglinskas-Margis buvo suimtas ir nuteistas⁴⁰⁹.

1950-1951m. Lokio rinktinės Žalgirio kuopa nuostolių nepatyrė, netgi pagausėjo: 1951m. vasario mėn. į partizanų gretas įstojo J.Žemaitis-Beržas⁴¹⁰, o 1951m. liepos mėn. — A.Miškinis-Dobilas⁴¹¹.

Agentūrinės operacijos, kariuomenės aktyvumas vis labiau varžė partizanų veiklą. Nepaisant to, 1951m. Dagio vadovaujami partizanai nevengė žygių prieš partinį -tarybinį aktyvą. 1951m. rugpjūčio mėn. Žalgirio kuopos partizanai, pasitelkę į pagalbą Kunigaikščio Margio rinktinės Audros būrio Durklo skyriaus kovotojus Baltriškių kaime likvidavo du valstybinių įstaigų tarnautojus -aktyvistus⁴¹².

1951m. rugsėjo mėn. Sartų raj. partizanai susitiko su Vytauto apyg. vadu Br.Kalyčiu-Siaubu, Liutauru. Pasitarime nutarta mažinti mobilių ginkluotų grupių kūrimą, esamus kovinius vienetus padalyti į grandis ir atsisakyti aktyvios kovos. Siekiant apsaugoti jaunimą nuo žūties, o jų artimuosius — nuo represijų, nutarta netrukdyti šaukimui į sovietinę armiją⁴¹³.

1951m. rudenį Dagys kuopą padalijo į du būrius (skyrius): pirmajam vadovavo pats, antrajam - P.Poškus-Gediminas. Musteikių kaime įvyko paskutinysis kuopos kovotojų pasitarimas. Susitarę dėl ryšių palaikymo, Gedimino būrio partizanai išvyko į Tauragnų valsč. Kvyklių k. pas Vėžiuko būrio partizanus, o Dagio būrys pasiliko Dūkšto rajone⁴¹⁴.

Lapkričio mėn. partizanai užsuko pas ilgametį rėmėją, Šožėnų k. gyventoją Kazį Juodvalkį. Pokalbio metu šeimininkas pažadėjo paremti laisvės kovotojus maistu ir parūpinti amunicijos. Apie rengiamą susitikimą Juodvalkis informavo MGB ir šiam tikslui gavo preparatu Neptun-22 apdorotos degtinės. Lapkričio 24d. pas agentą atėjo 6 Dagio būrio partizanai Pavaišinti specdegtine, jie prarado sąmonę ir buvo nuginkluoti ir surišti pasislėpusių operatyvininkų. Suimti partizanai Žalgirio kuopos, Sartų raj. vadas J.Dūdėnas, eiliniai kovotojai - V.Rusakevičius-Tigras, EJuodvalkis-Aras, AMiškinis-Dobilas, Z Tūmėnas-Kęstutis. Prie namo sargybą ėjusį A.Dubravą-Aidą tiesiog nušovė* ⁴¹⁵.

------------------
* Iškentėję tardymus ir kalėjimus, 1952 balandžio mėn. keturi partizanai pasmerkti mirti (nuosprendis įvykdytas 1952 08 18), A.Miškiniui-Dobilui teko 25m lagerio bausmė. Atlikęs bausmę, sugrįžo į gimtąjį Trinkuškių k. Mirė 1991m.

Laisvėje likę V.Miškinis-Viesulas, P.Poškus-Gediminas ir P.Lukošiūnas-Žilvitis pasitraukė į Zarasų raj. V.Miškinis ir P.Poškus, įsigiję fiktyvius dokumentus, apsigyveno Vilniuje*, o J.Lukošiūnas pasitraukė į Utenos raj. Žuvo 1952m.⁴¹⁶.

------------------------
^*V.Miškinis-Viesulas agentūriniu būdu išaiškintas, nuteistas ir sušaudytas. P.Pošius 1958 11 23 legalizavosi. Buvo teisiamas, kalėjo, miręs.

1952-1953m. Kiaunės ir Sartų rajonuose ginkluotas pasipriešinimas jau buvo išblėsęs. Paskutinieji kovotojai iš aktyvios veiklos pasitraukė ir apsigyveno pas rėmėjus, tačiau jų dienos buvo suskaičiuotos: 1952 04 11 krito paskutinysis Erškėčio kuopos partizanas Juozas Karklas⁴¹⁷, o po metų — 1953 03 13 Daunorių kaime sužeistas į nelaisvę pateko paskutinis Kiaunės, Šventosios — Vilnelės raj. partizanas, buvęs Kadagio kuopos vadas Vaclovas Mikolaičiukas-Sakalas⁴¹⁸.

Išdavystės, provokacijos, suėmimai neaplenkė ir Lokio rinktinės Vyties kuopos. Ypač skaudūs praradimai J.Streikaus partizanus persekiojo 1951m.-gegužės 15d. Klimbalių miške nuo žaizdų mirė Pranas Pupelis, liepos mėn. Prodės miške, netoli J.Streikaus bunkerio, žuvo Albinas Dručkus, išduoti į saugumo nagus pateko Gintaro būrio vadas Pranas Dominauskas-Seniūnas, Dobilas, jo brolis Vladas-Virėjas⁴¹⁹, partizanės EKrapaitė, EMackutė (1951m. rugsėjo mėn. suimant bandė nusinuodyti, išgydyta, nuteista)⁴²⁰.

Irstant kuopai, Vyties kuopos ir Džiugo raj. vadas J.Streikus-Stumbras (1950m. gavo atestaciją P karininko laipsniui) panaikino Šarūno, Gintaro būrius, o jų likučius prijungė prie Birutės (vadas I.Streikus-Girėnas) ir Vyties (vadas JŽaržojus-Jazminas) būrių. Kuopos vado pavaduotojas — Vl.Kra-sauskas-Kukutis⁴²¹.

1952-1956m Vyties kuopos paieškoms mobilizuota Zarasų, Rokiškio, Obelių, Dusetų, llukstės, Aknystės rajonų MGB agentūra. 1953m. paieškoms pasiųsta agentų — smogikų grupė drauge su perverbuotu Vaižganto rinktinės vadu V.Čepukoniu-Tigru (ag. Kietis), tačiau Streikus į kontaktą nesileido⁴²², tik 1953m. pr. netoli Eglainės suimtas B.Pupeikis-Tauras⁴²³.

llukstės MGB linija užverbuotas ilgametis partizanų rėmėjas Jurys Šlikta, MGB nurodymu "specdegtine" pavaišinęs pelkėje apsistojusius partizanus. Preparato dozė pasirodė nepakankama, dar prieš atvykstant kareiviams, kovotojai pabudo ir spėjo pasislėpti krūmuose⁴²⁴.

1953-1954m. būrys (6 žmonės) galutinai persikėlė į Rokiškio raj. Steponių ir Grukų miškus. Čia įsirengė 2 bunkerius: vieną Steponių, kitą Grukų miške. Kai 1956m. legalizavosi P.Kniazys ir V.Streikutė, Stumbras, Girėnas, Kukutis ir Jazminas saugumo sumetimais persikėlė į Paduobio mišką.

1957m. gruodžio pab. partizanas J.Žaržojus-Jazminas atėjo į Prano Januškos namus. Neseniai iš kariuomenės grįžęs šeimininkų sūnus Jonas Januška iš po miegančio Žaržojaus pagalvės ištraukė pistoletą, prispaudė rankas ir kartu su saugumiečiais jį surišo⁴²⁵.

Likę dviese, broliai Streikai gyveno Plunksnuočių miško bunkeryje. Per giminaičius, buvusius ryšininkus, juos pasiekdavo raginimai pasiduoti Gavę raštu Vidaus reikalų ministro generolo Liaudžio garantijas, 1958 0718 Juozas ir Izidorius Streikai, Vladas Krasauskas pasidavė Obelių raj. milicijos viršininkui Kišonui⁴²⁶.

Neilgai pabuvę laisvėje broliai Streikai ir Krasauskas 1961m. rugsėjo mėn. buvo suimti. 1962m. birželio mėn. sovietinio teismo nuosprendžiu Izidorius Streikus ir Vladas Krasauskas nuteisti po 15 metų laisvės atėmimo, o J.Streikus - mirties bausme sušaudant⁴²⁷.

Šis, vienas paskutiniųjų, laisvės kovotojų teismo procesas užbaigė ištisą dešimtmetį trukusią Lokio rinktinės partizanų kovą dėl Lietuvos laisvės.

Legendinio Šiaurės-Rytų Lietuvos srities štabo veikla

(1951 -1953m.)

1950m. rudenį į Adutiškio valsč. MGB organai atkėlė MGB specagentą Šturmą (Stasį Šimkų), kuriam buvo pavesta įeiti į Skrajūno būrį ir užmegzti ryšius su Šiaurės — Rytų srities štabu. Agentūrinei operacijai, aplenkiant apskrities MGB, tiesiogiai vadovavo Vilniaus m. MGB, kovos su banditizmu sk. viršininko pavaduotojas, plk. Leonardas Martavičius.

Per agentūrine operaciją buvo paimtas ir užverbuotas Skrajūno būrio (Labanoro miškai) partizanas Mažytis. Panaudojant gautus duomenis, saugumas apsupo ir sunaikino Skrajūno būrio bunkerį, žuvo visi 9 ten buvę partizanai.

Iš ag. Šimkaus ir partizano Mažyčio buvo suformuota agentūrinė grupė, kuriai pavyko paimti tėvonijos vadą Tarzaną, kurį perverbavus, sudaryta trijų agentų grupė⁴²⁸.

1951m. spalio — lapkričio mėn. Labanoro girios pakraštyje, prie Stirnių ežero, agentūrinė grupė suėmė Šiaurės — Rytų srities vadą Liutaurą ir jo pavaduotoją M.Grboną-Liepą⁴²⁹.

MGB organai per trumpą laiką užverbavo abu pogrindžio vadus. Nešina Liutauro pasirašytais įsakymais ir Liepos lydima, karinė — čekistinė grupė prasiskverbė į Vytauto apygardos štabo viršininko J.Kemeklio-Roko, Rimtučio, Granito štabavietę ir sunaikino 7 ten buvusius partizanus. Drauge su Granitu žuvo ir Liepos kuopos partizanai ir Garso būrio likučiai⁴³⁰.

Br.Kalytis, agentas Ramojus, pavestas MGB organų, per ryšininkus išsiuntinėjo laiškus į Briedžio (Vaižganto rinkt. vado adjutanto), Pavasario, Siaubūno, Gaidelio, Žėručio, Erelio, Kranto, Šarkio, Diakono, Tigro ir Mokytojo būrius. Laiškuose buvo pranešama, kad sukuriamas Šiaurės - Rytų srities štabas ir kad žuvus Kemekliui-Rokui, Rimtučiui, Granitui, būtina atstatyti pašlijusius ryšius ir formuoti naują Šiaurės — Rytų partizanų organizaciją⁴³¹.

Šitaip buvo užmegzti ryšiai su visais minėtais būriais, nepavyko tiktai susisiekti su Rokiškio — Juodupės raj. kovojančia Vyties kuopa (8 partizanai), vadovaujama J.Streikaus-Stumbro ir Gedimino būrio (buv. Žalgirio kuopa) likučiais Zarasų apskrityje.

1952m. vasario mėn., nešinas agento Ramojaus parengtomis Šiaurės — Rytų srities štabo instrukcijomis, agentas Alfa (Alfonsas Radzevičius), smogikų grupės lydimas, išsikvietė į susitikimą Šarkio būrio partizanus. Pokalbio metu agentai -smogikai likvidavo 3 partizanus, o būrio vadą Klajūną paėmė gyvą. Po operatyvinio paruošimo Klajūnas buvo užverbuotas ir parengtas tolimesnėms agentūrinėms kombinacijoms⁴³².

Buvusioje Švenčionių apskrityje 1952m. veikė Adolfo Grigonio-Paberžio kuopos likučiai (5 partizanai) ir Tigro rinktinės štabas, vadovaujamas Vinco Želidonio-Roko, Diakono, Cezario.

1952m. sausio pabaigoje, panaudojant legendinio Šiaurės -Rytų Lietuvos štabo fikciją, MGB pavyko užmegzti ryšius su Paberžio būriu ir suimti ryšininkę Oną Laurinėnaitę. Panaudojant spec. priemones, saugumas iš jos išgavo tolimesnius ryšio kanalus. Realizuojant tardymo metu gautus duomenis, 1952 02 11 Paberžio bunkerį blokavo MGB agentūrinė grupė. Bunkeriui likviduoti buvo pasiųsta 40 kareivių. Išsigelbėjo tik vienas St.Guiga-Tarzanas⁴³³.

Vasario mėn. Ramojaus agentūrinė grupė užmezgė ryšius su Vincu Želidoniu-Cezariu. Laiške Cezariui Ramojus rašė apie Vytauto kuopą ištikusius smūgius ir primygtinai siūlė susitikti Neaišku, ar Cezaris nebematė susitikimo prasmės, ar jam įtarimą kėlė Pavasario žuvimo aplinkybės, tačiau jis susitikti delsė. Cezario nepasitikėjimas didėjo, ir jis pareiškė, kad susitiksiąs tik asmeniškai su Ramojumi, ir paskyrė susitikimo vietą⁴³⁴.

Nenorėdama rizikuoti tokio vertingo agento, kaip Ramojus, gyvybe, MGB į susitikimo vietą pasiuntė operatyvinę grupę, vadovaujamą Ignalinos rajono MGB sk. viršininko.

1952 03 27 Ignalinos raj., Bijutiškiu vienkiemyje, žuvo vyriausios partizanų vadovybės narys, Šiaurės — Rytų Lietuvos srities vado pavaduotojas Vincas Zelidonis-Rokas, Diakonas, Cezaris ir jo adjutantas Mykolas Cicėnas- Erškėtis⁴³⁵.

Tuo pat metu Ramojus per ryšininkus palaikė ryšius su Didžiosios Kovos rinktinės (Vyties apyg.) vadu Žėručiu. Balandžio mėn. buvo suplanuotas susitikimas.

1952 04 29 agentai nusivedė partizanus toliau nuo susitikimo vietos, Žėrutį suėmė, o du partizanus vietoje nušovė. MGB užverbavo tolimesnėms agentūrinėms kombinacijoms. Po spec. MGB paruošimo Žėrutis gavo agento slapyvardį Mokytojas ir buvo paskirtas toliau eiti Didžiosios Kovos rinktinės vado pareigas MGB agentui Mokytojui pavedė ypatingos svarbos užduotį - užmegzti ryšius su Šibaila-Merainu ir Vyties apyg. štabu, vadovaujamu Algimanto, ir Erelio būrio likučiais.

1952m., pagal agento Mokytojo pateiktus duomenis ir jam asmeniškai dalyvaujant agentų - smogikų grupėje, sunaikinta Kranto būrio 6 partizanai, iš dalies Erelio būrys (5 partizanai) ir Skirmanto būrio likučiai (2 partizanai). Savo išdavikiška veikla Žėrutis-Mokytojas 1952m. gegužės mėn. — 1953 m. spalio mėn. tiesiogiai kaltas dėl 17 partizanų fizinio sunaikinimo arba perdavimo MGB''³⁶.

1952m. birželio mėn. agentas Bimba su Ramojaus pasirašytais dokumentais, lydimas agentų - smogikų, nuvyko į Seklio būrio (Tigro rinkt) veiklos rajoną Susitikus su partizanais, smogikai nukovė du partizanus, o K.Bukauską-Seklį suėmė. MGB Seklį užverbavo agentu (Gudas) ir paskyrė vadovauti Tigro rinktinės likučiams⁴³⁷.

1952 02 08 Užpalių valsč, legalizavosi Vaižganto rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos Audros būrio vadas Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytenis. Jau balandžio mėn. MGB organai Vyteniui pasiūlė bendradarbiauti, padedant sunaikinti Audros būrio likučius. Nėra žinoma apie jo įvykdytas išdavystes, bet iš brolio Vytauto laiško artimiesiems žinoma, kad Siaubas "privirė košės" ir "anksčiau ar vėliau susilauks pelnyto galo"⁴³⁸ (J.Abukauskas 1952m. pab. suimtas ir drauge su V.Abukausku, A.Rože, J.Zavacku nuteistas).

1952m. balandžio mėn. agentas Mažytis išsikvietė į susitikimą būrio vadą Mokytoją, per kurį MGB tikėjosi užmegzti ryšius su Žalgiriu. Birželio mėn. Ramojus atstatė ryšį su Žalgiriu, bet susitikimą pasisekė suorganizuoti tik rugpjūčio mėn.⁴³⁹

1952 08 14 Šimonių girios pakrašty, prie Šventosios malūno, atvyko agentūrinė grupė: Ramojus, Mažytis, Alfa ir 3 agentai - smogikai Susijungę su Mokytojo būriu, agentai nuvyko į Šimonių girios pakraštį, kur susitiko su LLKS prezidiumo nariu Žalgiriu.

Šimonių girioje, dalyvaujant MGB agentams, įvyko bene paskutinis Šiaurės — Rytų srities partizanų štabo posėdis. Rekomendavus agentui Ramojui, agentas Šturmas (Stasys Šimkus) buvo paskirtas žvalgybos skyriaus viršininku ir pakeitė slapyvardį į Lakūno sl. (buvo Klajūnas). Kadangi susitikime su srities partizanų vadovybe dalyvavo Mokytojo, Kirvio, Tigro būriai (19 partizanų), tai jų fiziškai likviduoti smogikai negalėjo.

Pasibaigus posėdžiui, rugpjūčio 16d. agentūrinė grupė pasiūlė Žalgiriui vykti į Labanoro miškus. Žalgiris į tai atsakė teigiamai, motyvuodamas, kad reikia paruošti vietą žiemojimui. Nutolus nuo stovyklavietės apie 10 km., agentūrinė grupė Žalgirį nuginklavo ir perdavė MGB⁴⁴⁰.

Po MGB "auklėjamojo darbo" Žalgiris sutiko bendradarbiauti ir, rugsėjo mėn. gavęs Jurgino slapyvardį, pradėtas naudoti agentūrinėms kombinacijoms.

Įtraukus į MGB agentūrinį tinklą agentus Ramojų ir Jurginą, agentas Alfa-Lakūnas perėmė Siaurės — Rytų srities štabo dokumentaciją, partizanų sąrašus ir ryšio schemas.

Nuo 1952m. rugpjūčio mėn. Žalgiriui-Jurginui tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujant, sunaikinta per 20 srities partizanų. Agentūriniuose žaidimuose MGB Jurginą panaudojo visos Lietuvos mastu. Šiam tikslui buvo numatyta Žal-girį-Jurginą paskirti LLKS prezidiumo pirmininku ⁴⁴¹.

Realizuojant agentūrinės bylos "Rytai" planą, Vytauto apygardos vadu paskirtas agentas Bimba, Šiaurės — Rytų Lietuvos srities vadu liko ag. Ramojus, kuris, saugumui kontroliuojant, užmezgė ryšius su 13 srities partizanų būrių⁴⁴².

1952m. rudenį MGB iš esmės likvidavo organizuotą pasipriešinimą Vytauto apygardos Liūto, Tigro ir Lokio rinktinių veiklos rajonuose. Lygiagrečiai su tuo vyko ir Vaižganto rinkt, likvidavimo darbas.

Vytauto ir Algimanto apygardų partizanų vadai: iš kairės- Antanas Kisielius-Sakalas (Algimanto apyg. vado adjutantas), Bronius Kazickas-Sauliukas (spaudos darbuotojas), Vincas Kaulinis-Miškinis (Vytauto apyg. vadas), Antanas Slučka-Šarūnas (Algimanto apyg. vadas), Jonas kimštas-Žalgiris (Šiaurės-Rytų Lietuvos srities vadas), Jurgis Urbonas-Lakštutis, Vytautas Vilutis-Perkūnas

1952m. spalio mėn. saugumo organai suėmė Vaižganto rinktinės vadą Vaclovą Čepukonį-Tigrą. Tardymo metu jis nedavė parodymų, bet panaudojus "operatyvinės kombinacijos" metodą, iš jo buvo išgauti duomenys apie Teofilio Gudo-Eskimo bunkerį. Karinės — čekistinės operacijos metu sunaikinti 7 partizanai, o Gintaro tėvonijos vadas Gudas-Eskimas paimtas gyvas. Psichologiškai ir moraliai palaužtas Čepukonis sutiko bendradarbiauti su MGB ir, gavęs agentūrinį slapyvardį Kietis, buvo sugrąžintas į senąsias pareigas. Jam tiesiogiai dalyvaujant, 1952m. spalio mėn. -1953 birželio mėn. suimti 6 partizanų vadai, 3 iš jų Vaižganto rinktinėje⁴⁴³.

1951m. žiemą, suėmus partizanus Tigrą, Žaibą ir Granitą, ir juos užverbavus, norėta sunaikinti apsauginį Kunigaikščio Margio - Vaižganto rinktinės Ąžuolo būrį. MGB organams to padaryti nepavyko: Ąžuolo būrio partizanai nėjo į kontaktus nei su Audros būrio kovotojais, nei su legendine partizanų -smogikų grupe. 1952m. rudenį šiam tikslui MGB organai parengė agentūrą — Arą (Degėsių k. malūnininką, buvusį partizaną, vėliau — agentą — smogiką, veikusį Ramygalos rajone) ir Kaimyną. Agentūros tikslas — įgyti Ąžuolo būrio ryšininkų pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas partizanų sunaikinimui⁴⁴⁴.

1952 10 21 agento Kaimyno žiniomis, Dusetų — Rokiškio raj. sandūroje, ties Skrebiškių k., bunkeryje buvo nukautas Ąžuolo būrio vadas Antanas Tijūnėlis-Liepa⁴⁴⁵. Kiek anksčiau, 1952 04 07 buvo išaiškintas ir suimtas ilgametis Alaušo būrio vadas Pranas Pašilys-Žaibas⁴⁴⁶.

Lapkričio mėn. į priešo rankas pateko ir Kunigaikščio Margio-Vaižganto rinkt, vado adjutantas Bronius Žukauskas-Žaibas⁴⁴⁷.

Partizanų gretos retėjo, MGB tinklas vis labiau varžė jų veiksmus. Paskutinieji Dariaus ir Girėno kuopos Ąžuolo būrio kovotojai visiškai atsisakė aktyvios kovos, nėjo į kontaktus su priešo siunčiamais pseudopartizanais.

1952m. lapkričio mėn. saugumo organai užverbavo agentę Neužmirštuolę (Janina Diržienė, buvusi Mackaus-Vėjo ryšininkė). Per ją buvo sudarytos sąlygos agentui Kaimynui įgyti partizanų rėmėjos Jackevičiūtės pasitikėjimą. 1952 12 12 Jackevičiūtė agentą Kaimyną pakvietė į susitikimą su partizanais Viliumi Nemeikšiu-Šešku ir Antanu Dyliu-Litu. Atėjęs į susitikimo vietą, agentas Kaimynas pavaišino kovotojus specdegtine. Specpreparatu apsvaiginti partizanai, Jackevičiūtė ir jos motina buvo perduoti MGB organams ⁴⁴⁸.

Aukštaitijos partizanų leidinys

Tardomi suimti partizanai nurodė būrio vado Mackaus-Vėjo slėptuvę. Po dviejų dienų, gruodžio 14d., Rokiškio raj., Kuosų kaime, Julijos Tarvydaitės namuose, žuvo paskutinis Ąžuolo kuopos partizanas, būrio vadas Jonas Mackus-Vėjas, Don Kichotas⁴⁴⁹.

Agentūriniu būdu buvo sunaikinti ir pavieniai Audros būrio partizanai Daugelis jų žuvo 1952m. rugsėjo - lapkričio mėn. 1953 04 05 specpreparatu apsvaigintas gyvas paimtas paskutinis Audros būrio partizanas Motiejus Paškonis-Don Kichotas⁴⁵⁰.

Paskutiniesiems Vytauto apygardos partizanams Vyties kuopos Stumbro ir Girėno būriams likviduoti 1953m. liepos mėn. buvo pasiųsta agentų — smogikų grupė, vadovaujama Tigro-Kiečio. J.Streikaus-Stumbro partizanai su agentais į ryšį nėjo, tai juos ir išgelbėjo.

1952m. rudenį Ramojaus — Jurgino agentūrinę grupę pradėta naudoti Vyties ir Didžiosios Kovos apygardos likučiams likviduoti. 1952 12 25 specpreparatu Neptun apsvaigintas ir suimtas Žaliosios rinktinės Kirvio kuopos partizanas Laimutis. Psichologinio ir fizinio spaudimo būdu Laimutis palūžo ir sutiko dirbti saugumo organams. Pagal jo suteiktas žinias, 1953 01 30 suimtas būrio vadas Kazys Riauba-Rimgaudas (vėliau — agentas Kazokas), kovojęs Kupiškio - Vabalninko rajonuose⁴⁵¹.

1953 03 11 Šimonis-Laimutis nuginklavo ir MGB organams perdavė Žaliosios rinkt. Eimučio būrio vadą Tautvilą Vaitiekūną-Zubrį, kurį MGB tuojau pat užverbavo. Jo asmeniniu dalyvavimu kovo 28d. suimtas Gedimino raj. vadas Audrius, kuris norėdamas išsaugoti gyvybę, sutiko dirbti MGB. Įterptas į agentų - smogikų grupę, Audrius dalyvavo likviduojant Eimučio būrio partizanus (1953 03 29 - 1953 05 06 nukauti 4 partizanai). MGB pavestas Tautvilas Vaitiekūnas-Zubrys nustatė Pilėnų kuopos (Biržų, Pandėlio raj.) dislokacijos vietą. Pasiųsta karinė — čekistinė grupė sunaikino 15 Žaliosios rinktinės Pilėnų kuopos partizanų.

1953 04 06 Latvijos pasienyje buvo likviduoti Kirvio būrio likučiai žuvo partizanai Jonas Krivickas-Kirvis ir Povilas Dagys⁴⁵².

Tuo pat metu MGB legendizuotos Šiaurės — Rytų srities vadas agentas Ramojus su agentų - smogikų grupe suėmė Kirvio kuopos partizaną Kazoką. Pastarąjį užverbavus, Ramojaus smogikų grupė "nukenksmino" Didžiosios Kovos rinktinės vadą Grigalių Štarolį-Plieną, kurį MGB tuojau pat užverbavo⁴⁵³. Kol Plienas buvo rengiamas operatyviniam panaudojimui, Kazoko-Ramojaus smogikai išsikvietė į susitikimą ir nuginklavo Vyties apygardos žvalgybos sk. viršininką Mykolą Janulį-Tautvilą (1953 04 10). Saugumo komitete, tardomas Tautvilas išdavė partizanus, būrio vadą Igną Černiauską-Nevėžį ir partizaną Verpetą, kuriuos smogikai tuojau pat sunaikino⁴⁵⁴.

Vasario 28d., užverbavus Plieną, norėta sunaikinti Didžiosios Kovos ir Gedimino rinktinių vadovybę. Balandžio pradžioje iš rinktinės vado Plieno, partizanų — smogikų ir agento Šnekučio buvo sudaryta agentūrinė grupė, kurios tikslas - sunaikinti Gedimino rinktinės vadovybę.

1953 0418 susitikime su štabo darbuotojais agentai išsišifravo, partizanai į smogikus pradėjo šaudyti, bet šių atsakomaisiais šūviais buvo nukauti. Žuvo Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Rimantas, būrio vadas Henrikas Markauskas-Mėnesėlis, Petras Markauskas-Klevas ir Stasys Lukšys-Kiškis. Žuvo ir MGB agentas Grigalius Štarolis-Plienas⁴⁵⁵.

Koplytstulpis Lietuvos partizanams Švenčionių rajone. V.Striužo nuotrauka

Likvidavus Vyties apygardos Gedimino rinktinės vadovybę, 1953m. birželio mėn. Ramojaus smogikų grupė (Ramojus, Alfa, Tigras, Astra ir agentai - smogikai) atvyko į Žaliosios rinktinės veiklos rajoną, užmezgė ryšius su vietos gyventojais. Čia Ramojus susitiko su Vaižganto rinktinės partizanų būrio vadu Kostu Kregžde-Ūsoriumi, Piršliu, Hitleriu. 1953 06 03 per eilinį susitikimą Kregždė buvo nuginkluotas. Agentų perduotas MGB organams, jis sutiko "išpirkti nuodėmes" ir tiesiogiai dalyvauti kovos draugų naikinime. Birželio 12d. agentų grupė išsikvietė j susitikimą ir nuginklavę perdavė saugumui Vanago būrio vadą Šukį-Meškinį⁴⁵⁶.

Nuo birželio pabaigos Ramojaus grupė pradėjo sistemingą Žaliosios rinktinės partizanų naikinimą.

Praeityje narsaus, atsidavusio kovotojo autoritetas ir aukštos srities vado postas Br.Kalyčiui garantavo neliečiamybę, laužė nepasitikėjimo ledus, partizanai skubėjo užmegzti ryšį su aukštais partizaninio sąjūdžio pareigūnais.

1953 06 29 smogikai suėmė Žaliosios rinktinės visuomeninio sk. viršininką Julių Naviką-Tilviką ir rinktinės štabo pareigūną Alfonsą Verbicką-Angį.

Kryžius partizanų kapinyne prie Švenčionių. V.Striužo nuotrauka

Pilėnų rajono partizanas Kazys Kregždė-Hitleris, Piršlys (užverbuotas) suorganizavo susitikimą su Pilėnų rajono vadovybės likučiais. Liepos 13d. agentūrinė grupė susitiko su Pilėnų rinktinės visuomeninio sk. Viršininku Alfonsu Valentu-Milžinu. Bandant nuginkluoti, Milžinas pasipriešino, todėl smogikai jį nušovė.

Rugpjūčio mėn. smogikai sunaikino Čerčilio būrio vadą Antaną Žygą-Aptiekorių (žuvo 1953 08 06) ir Algirdo būrio partizanus: būrio vadą Joną Žeimį-Bitiną, Laimutį, partizanus A.Mažylį-Dūmelį ir Kazį Mažylį-Kaziuką⁴⁵⁷.

Rudens pradžioje išduotas į saugumo rankas pateko Žaliosios rinktinės partizanas E.Bačelis-Gebelsas. Jį užverbavus, MGB per agentą Ramojų užmezgė ryšius su Žaliosios rinktinės štabo viršininku Čerčiliu.

1953 11 02 agentūrinė grupė (agentas Titnagas, buvęs partizanas Gebelsas ir du smogikai) nušovė Žaliosios rinktinės štabo viršininką Juozą Šomką-Čerčilį ir partizaną Joną Vincevičių-Žaltį, Narsutį. Agentams buvo pavesta Šomką pristatyti gyvą, tačiau šis, bandant nuginkluoti, spėjo išsitraukti ginklą, todėl buvo vietoje nušautas.Čerčilio žūtimi buvo sunaikintas Žaliosios rinktinės štabas, paskutinė Šiaurės - Rytų Lietuvos srities partizanų organizacija, kurios vadovybė išliko nesutepta saugumo agentų veikla.

1953m. spalio pabaigoje iš 87 respublikos rajonų 54-iuose dar veikė partizanų būriai arba pavieniai kovotojai. KGB linija buvo nustatyti 28 partizanų būriai, vieniję 96 partizanus (iš viso respublikoje užfiksuoti 136 partizanai).

Aukštaitijoje, Vytauto apygardos teritorijoje, miškuose dar veikė 6 būrių likučiai: Širvintų rajone — Boso grupė — 2 partizanai; Molėtų — Anykščių rajone - Siaubūno grupė - 2 partizanai; Zarasų, Dūkšto rajone - Gedimino grupė — 2 partizanai; Biržų rajone — Girėno grupė — 6 partizanai; Pandėlio rajone — Suvaizdžio grupė — 5 partizanai; Obelių rajone — Stumbro grupė — 8 partizanai⁴⁵⁸.

1954-1956m. visi šie būriai buvo sunaikinti. Vieni partizanų būriai faktiškai neegzistavo (Gedimino būrio partizanai Poškus ir Vytautas Miškinis su padirbtais dokumentais apsigyveno Vilniuje), kiti išliko aktyvūs iki pat 1955-1956m.

Kovoje dėl gimtojo krašto laisvės galvas paguldė tūkstančiai Rytų Aukštaitijos partizanų. Būtent jie pirmieji pasipriešino iš Rytų slenkančiam okupantui, paskutinieji jie ir sudėjo ginklus. 1965 03 17 krito paskutinysis garbingai pasipriešinęs Vytauto apygardos ir visos Lietuvos partizanas A.Kraujalis-Pabaisa, Siaubūnas.

Partizaninės kovos prasmės ieškantiems skeptikams pabaigai norėčiau

Kryžius partizanams prie Švenčionių. V.Striužo nuotrauka

pacituoti Kunigaikščio Margio rinktinės Ąžuolo būrio kovotojo Augusto Pipinio-Robinzono dienoraščio ištrauką:

"Mes prisiekėme ištikimybę Lietuvai... Pakelėse ir aikštėse niekinami mūsų kovos brolių kūnai liudija tos didžios priesaikos išpildymą Kada būna begaliniai sunku, prisimenu žodžius "Atiduok Lietuvai, ką privalai", ir vėl atgyja viltis, kad žlugs šėtono Stalino valdžia su visais jo viršvelniškais žiaurumais.

Mūsų garbė - ištikimybė priesaikai, tad padėk man, Viešpatie, išpildyti ją iki galo!"

...Ir jis priesaiką įvykdė: 1950 03 23 žuvo didvyrio mirtimi Imbrado valsč. Raudinės kaime⁴⁵⁹. Argi jo galėtume klausti: kodėl tu kovojai?

Nuorodos

1. Vilutis L. Likimo mozaika. K.1992 P.129.

2. Ten pat. P.116.

3. Ten pat P.130.

4. Ten pat P.135-136.

5. Pranešimas apie Švenčionių apskrities MGB skyriaus agentūrinį - operatyvinį darbą 1946 02. Buvęs Valstybės Saugumo Komiteto Archyvas (toliau - VSKA). F.3. B.12/4. L.94

6. Ten pat. L.95-96.

7. Pažyma apie Kaletkos gaują. Ten pat. B.7/104. T.l L.252

8. Karinių - čekistinių ir agentūrinių - operatyvinių priemonių planas. Lietuvos Valstybinis Visuomeninių Organizacijų Archyvas (toliau - LVVOA). F.913. Ap.913-18. B.l. L5.

9. Vilutis L. Ten pat P.14L

10. Pažyma apie Švenčionių apskrityje sunaikintas gaujas. VSKA. F3. B.4/7. L.30.

11. Pranešimas VČ. Ten pat F.18. B.4/3. T.l. L.197-198.

12. Opersuvestinė. Ten pat. T.3. L.386.

13. Ten pat

14. Ten pat

15. Pranešimas. Ten pat L.122

16. Vilutis L. Ten pat P.14L

17. Pranešimas. VSKA. F.18. B.4/3. T.3. L127.

18. Opersuvestinė. Ten pat L387.

19. Ten pat. L388-388a.

20. Ten pat. L388a.

21. Ten pat. L389.

22. Ten pat. L389a.

23. Ten pat

24. Ten pat

25. Pranešimas. Ten pat. L.127.

26. Ten pat

27. įsakymas Nr.2 Ten pat L245.

28. Pranešimas. Ten pat L.127.

29. Opersuvestinė. Ten pat L389-389a.

30. Šarūno rinktinės štabo dokumentai. Ten pat L.179.

31. Ten pat L181

32. Opersuvestinė. Ten pat. L389a.

33. Ten pat

34. Pranešimas. Ten pat. L.128.

35. Ten pat

36. Ten pat

37. Ten pat L. 129.

38. Informacija. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.136. L83.

39. Įsakymas Nr.4. VSKA. F.18. B.4/3. T.3. L258.

40. Dokumentas Nr.42 Ten pat. L.287.

41. Opersuvestinė. Ten pat L389.

42. Pranešimas. Ten pat. F3. B.4/4. L48.

43. Ten pat L49.

44. Opersuvestinė. Ten pat. F.18. B.4/3. T.3. L.389.

45. Ten pat. L390.

46. Pažyma. Ten pat L.46.

47. Ten pat. L.99.

48. Apie agentūrinę bylą 'Teroristai". Ten pat F.3. B.12/4. L.24L

49. Pranešimas. Ten pat. B.4/4. L.65-91.

50. Pranešimas. Ten pat. L.136.

51. Ten pat. Cž rugpjūčio mėn. B.12/4. L24L

52. BDPS Statutas. LVVOA. F3377. Ap.55. B.219. L36.

53. Pranešimas... 1946 12 VSKA. F3. B.12/4. L.416.

54. Agentūrinių - operatyvinių priemonių planas. Ten pat B20/113. L68.

55. Pažyma. Ten pat. B.20/117. L18.

56. Agentūrinis pranešimas. Ten pat. B20/113. L332-333.

57. Pranešimas. Ten pat Ag.b.f. B.107. T.2 L71

58. Ten pat

59. 1948.05.01 posėdžio nutarimas. Ten pat F.3. B35/16. L.284-285.

60. Pažyma. LVVOA. F.177L Ap.52 B20. L175.

61. Pažyma. VSKA. F.3. B20/116. L114.

62. Pranešimas. Ten pat. B.41/72 T.2 L226.

63. Pranešimas. Ten pat. T.l. L.166.

64. StGimbuto parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.164.

65. Aktas. VSKA. Baudžiamųjų bylų fondas (toliau - B.b.f.). B.36492/3. T.l L15.

66. Specpranešimas. VSKA. F3. B.41/72 T.4. L62

67. Ten pat

68. J.Abukausko 1952 12 07 parodymai. Ten pat B.b.f. B27151. T.L L25.

69. Pranešimas Ten pat. F3. B.41/72 T3. L44-45.

70. Pranešimai Ten pat. B.41/73. T.L L242

71. Ten pat L246.

72. Ten pat L237.

73. Mėnesinė ataskaita už 1951 03-04. Ten pat F.16. B39/17. T.L L277.

74. Pažyma. Ten pat. B.b.f. B.41153/3. T.6. L92

75. Pranešimas (mėnesinė ataskaitą už 1950 06.). Ten pat. F.16. B.39/20. T2. L2

76. Pranešimai, už 1951 12 Ten pat. T.3. L16L

77. Pranešimas... už 1951 03. Ten pat T2. L.174-175.

78. Ten pat L.177-178.

79. Pranešimas. Ten pat. B.39/17. T.L L.277.

80. Pažyma. Ten pat B.b.f. B.41153/3. T.6. L17L

81. Malonės prašymas. Ten pat. Sekimo byla L.114.

82 Ten pat. L117.

83. Ten pat. L. 123.

84. Pataisos iš plano "Kaip likviduoti Žemaitijos banditus ir banditinį centrą". Ten pat L181-1-6.

85. Pažyma. Ten pat T.3. L203.

86. J.Zavacko parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.136. L219.

87. Pažyma. VSKA. F.3. B.60/7. L.43-44.

88. Ten pat

89. Šimkus St. Pasmerktųjų gelbėjimas// Liaudies gynėjų žodis. V.1987. P.55.

90. Pažyma apie vadinamąsias Šiaurės - Rytų Lietuvos srities banditines formuotes. VSKA. F.3. B.60/7. L8.

91. Ten pat L12

92. Ten pat L8.

93. Ten pat

94. Ten pat L1L

95. Pranešimas. Ten pat. B.12/2 L.189.

96. Mėnesinė ataskaita už 1946 08 Ten pat

97. Pranešimas Ten pat. B.20/112 T.l L139.

98. Pranešimas Ten pat. B.20/11L T.l L135.

99. Ten pat L.135-136.

100. Ten pat L3-4.

101. Ten pat 102 Ten pat L4.

103. Ten pat

104. Pranešimas. Ten pat. F.18. B.4/3. T.3. L126.

105. Ten pat. L.128.

106. Opersuvestinė. Ten pat. L.390.

107. Penkiadienė ataskaita. 1945 08 20-25.Ten pat B.20/111. L26.

108. Ataskaita (penkiadienė suvestinė už 1946 04 14-19d.). Ten pat. B.12/2 L134.

109. Pranešimas-, už 1946 11. Ten pat B20/11L L.199.

110. F.Niauros 1949 11 18 parodymai. Ten pat B.b.f. B.36792/3. T.L L36.

111. Pranešimas... už 1946 08. Ten pat. F3. B.20/11L T.l. L.134.

112. Pranešimas VČ. Ten pat L.112.

113. Pranešimas..už 1947 02. Ten pat. B.12/4. L.446.

114. Pranešimas_.už 1946 12. Ten pat. B.20/111. L219.

115. Ten pat L215.

116. Veikiančių banditinių formuočių sąrašas. Ten pat L146.

117. Ten pat L145.

118. Ten pat

119. Ten pat L135.

120. Pranešimas Ten pat. B.12/2 L189.

121. Pranešimas-.už 1946 12 Ten pat. B20/11L L219.

122. Veikiančių gaujų sąrašas Ten pat L.183.

123. Pranešimas. Ten pat. L.135.

124. Žalgirio laiškas Rokui. Ten pat B.20/113. L.123-124.

125. Pažyma. Ten pat. B.20/114. L142.

126. Pažyma apie 3-ią apygardą "Vytautas". Ten pat B.20/117. L18.

127. Pranešimas Ten pat L27.

128. Pranešimas...už 1947 12 Ten pat. B.20/125a. L.190.

129. Pranešimas...už 1948 02. Ten pat. B.20/114. L.143.

130. Pranešimas...už 1948 03. Ten pat L.252

131. Ten pat

132 F.Niauros 1949 11 18 parodymai. B.b.f. B36492/3. T.l L28.

133. Ten pat. L.29.

134. Pranešimas F.3. B.41/79. T.l. L.181

135. Pranešimas. Ten pat. B.41/72 T.2 L.226.

136. Pažyma. LVVOA. F.1771. Ap.52 B.20. L173.

137. Agentūrinis pranešimas. VSKA. F3. B.41/72 T.l L.134.

138. Pranešimas-už 1948 12. Ten pat L.70.

139. Agentūrinis pranešimas Ten pat. L134.

140. Pranešimas...už 1948 10. Ten pat B.20/116. L72.

141. Pranešimas...už 1949 02 Ten pat. B.41/72 T.l L.130.

142. Ten pat L131.

143. Pranešimas...už 1949 03. Ten pat. L.166.

144. Ten pat

145. Ten pat. L.167.

146. Pranešimas...už 1949 04. Ten pat. L.181.

147. Pranešimas...už 1949 06. Ten pat L.310.

148. Ten pat L312

149. Pranešimas_.už 1949 05. Ten pat B.41/45. T.2 L.76.

150. įsakymas Nr.20. Ten pat F.16. B39/20. T.l L.113.

151. Įsakymas AR Nr.22 Ten pat L.100.

152. Pranešimas...už 1949 09. Ten pat. F.3. B.41/72. T.4. L37.

153. Pranešimas_.už 1950 04. Ten pat. B.41/73. T.l L240.

154. Ten pat

155. Ten pat

156. Ten pat

157. Ten pat

158. Pranešimas...už 1949 11. Ten pat. B.41/72. T.3. L48.

159. Pranešimas...už 1950 01. Ten pat. B.41/73. T.l. L72

160. BLRj įsakymas Nr.2 Ten pat. F.16. B.39/20. T.l L.95.

161. Pranešimas_.už 1950 04. Ten pat. F.3. B.41/73. T.l I 240 162 TmBV raportas Nr.13. Ten pat. F.16. B39/20. T.l L102

163. R V įsakymas Nr.5/29. Ten pat L82-83.

164. Įsakymas Nr.9/33. Ten pat L90.

165. BLRj įsakymas Nr.7. Ten pat L92-93.

166. Pranešimas..už 1950 08. Ten pat T2 L54.

167. Pranešimas...už 1950 12 Ten pat L.126.

168. Pranešimas_.už 1951 03. Ten pat L.174-175.

169. Ten pat L.177-178.

170. Pranešimas...už 1951 04. Ten pat L.197.

171. Pažyma apie ag. Ramojų. Ten pat F3. B.60/7. L43.

172. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L83.

173. Pranešimas..už 1950 04. VSKA. F.3. B.41/73. T.L L242

174. Pranešimas...už 1951 03. Ten pat F.16. B39/20. T.2 L182

175. Ten pat

176. Pažyma...už 1951 04. Ten pat L195.

177. Pažyma... už 1951 09. Ten pat L265.

178. Pažyma... už 1951 11. Ten pat. T3. L40.

179. Ten pat L40.44.

180. Utenos apskr. MGB sk. apskaitoje esančių banditų sąrašas. 1950 08 01 Ten pat. T.2 L.15.

181. Pranešimas..už 1951 03. Ten pat. L.177-178.

182. Šiukščius A. Nenugalimas// LKA. Nr.10. 1994. P.146.

183. Pranešimas...už 1950 05. VSKA. F.3. B.41/73. T2. L29.

184. Šiukščius A. Ten pat. P.145-146.

185. Ten pat P.15L

186. Įsakymas AR Nr22. VSKA. F.16. B.39/20. T.l. L.100.

187. Pranešimas...l951 11. Ten pat T.2. L.106.

188. Pranešimas apie likvidavimą. Ten pat. B.39/17. T2. L.8-8a.

189. Pranešimas...už 1951 01 Ten pat. B39/20. T.2 L.135.

190. T.Kvyklio malonės prašymas. Ten pat. B.b.f. B.41153/3. Sekimo byla. L.114.

191. Pažyma. Ten pat T.3. L203.

192. Specpranešimas. Ten pat. F.16. B.39/20. T.4. L21-22

193. Specpranešimas apie Aitvaro gaujos likvidavimą. Ten pat T.7. L.131-132

194. Pranešimas VČ. Ten pat. T.5. L274.

195. Specpranešimas. Ten pat. L253-254.

196. Aktas apie Gaidelio gaujos likvidavimą. B.b.f. B.41153/3. T.6. L96-97.

197. Penkiadienė ataskaita (suvestinė) 1945 08 01-05. Ten pat. F.18. B.4/3. T.2. L.23.

198. Pranešimas. Ten pat. F.3. B. 12/4. L. 131.

199. Pažyma apie Kaletkos gaują. Ten pat. B.7/104. T.l. L.252.

200. Opersuvestinė. Ten pat. F.18. B.4/3. T.3. L386.

201. Pranešimas Ten pat. F.3. B.4/7. L.210-21L

202. Pažyma. Ten pat F.18. B.4/3. T.2 L.240.

203. Pranešimas apie agentūrinį - operatyvinį darbą. Ten pat. F.3. B.4/7. L.210-21L

204. Informacinė suvestinė Nr.2 Ten pat. B32/L L45.

205. Pažyma apie NKGB organų darbą 1945 06 01-08 20. Ten pat B.4/7. L397.

206. Dokumentas N r.42. Ten pat F.18. B.4/3. T.3. L.287.

207. Agentūrinių bylų sąrašas. Ten pat F.16. B.39/18. T.L L230.

208. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L82

209. Pranešimas VČ VSKA. F3. B.4/4. L46.

210. Pažyma apie M.Laurinėną. LVVOA. B.3377. Ap.55. B.148. L.4.

211. Pranešimas...už 1946 03. VSKA. F3. B.23/L L.10L 212 Pranešimas„.už 1946 05. VSKA. F3. B.23/1 L.197.

213. Pažyma apie gaujos sunaikinimą. L162

214. Ten pat

215. Pranešimas...už 1946 10. Ten pat B.24/7. L.137-138.

216. Pranešimas_.už 1946 02 Ten pat B23/L L67.

217. Žalgirio laiškas Rokui. Ten pat B20/113. L.123-124.

218. Pranešimas...už 1946 10. Ten pat. B.12/4. L.416.

219. Ten pat

220. Ten pat

221. Pranešimas. Ten pat. B.27/30. L.4.

222. Žalgirio laiškas Rokui. Ten pat B20/113. L.123-124.

223. Pavasaris - Rokui. Ten pat L.125.

224. Pažyma apie kovos su banditizmu 1947m. rezultatus. Ten pat B.20/123. LL

225. Ten pat

226. Agentūrinė Valatkos byla. Ten pat B20/124. L.16L

227. Agentūrinis pranešimas. Ten pat B,20/125a. L.107.

228. Pranešimas-.už 1948 02. Ten pat. B.20/124. L24.

229. Ten pat

230. Raportas. Ten pat F.16. B.39/5. T.L L55.

231. Pažyma. Ten pat F.3. B20/124. L178.

232. Specpranešimas. Ten pat. B.41/79. T.l. L66.76.

233. Pranešimas..už 1950 09. F.16. B.39/5. T.L L38-39.

234. Pranešimas-už 1951 04. Ten pat L.205.

235. Pranešimas..už 1951 11. Ten pat. T2 L84.

236. Pranešimas_.už 1952 02 Ten pat. T3. L75.

237. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L83.

238. Pažyma apie agentūrinę bylą "Vostok" (Rytai). Ten pat. F.3. B.56/43. T3. L97.

239. Apibendrinanti kovos su banditizmu 1952m. suvestinė. VSKA. F.16. B39/5. T.3. L263-

264.

240. Kazlauskas VI. Tėvynės apsaugos rinktinė (1944m)// Lietuvos Aidas. 1994 05 26.

241. Ramojus VI. Kritusieji už laisvę. Čikaga. T2. 1968. P.65.

242. LVVOA. Informacinis pranešimas. F.177L B.145. L.130.

243. Indrašius V. Pasipriešinimas tarybinams okupantams Zarasų krašte (1944-1945m.) // Zarasų kraštas. 1995 02 14.

244. VI.Kuzmos 1948 08 03 parodymai. LVVOA. F3377. Ap.55. B.164. L50.

245. Karinių - čekistinių ir agentūrinių - operatyvinų priemonių planas. LVVOA. F.913. Ap.913-18. B.l. L.4.

246. J.Streikaus 1958 07 18 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L172

247. KPetronio 1949 07 27 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.120. L56.

248. Pažyma. VSKA. B.b.f. B2715L T.4. L319.

249. Indrašius V. Ten pat. 1995 02 28.

250. J.Lašo apklausos protokolas VSKA. F3. B.4/14. T.l. L.108.

251. Specpranešimas. Ten pat L91-92.

252. Pažyma apie M.Medinio nacionalistinę gaują. LVVOA. F3377. Ap.55. B.136. L32

253. Pažyma apie Kaladinsko banditinę kuopą. VSKA. F3. B.4/14. T.2 L28a29.

254. VI. Kuzmos 1948 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.164. L128.

255. Abarius L. Politinė padėtis ir partizaninis sąjūdis Zarasų apskrityje 1944-1952m. Diplominis darbas. V.1993. L165.

256. Ten pat L36.

257. Pranešimas orginstruktyvinio sk. viršininkui Supikovui. LVVOA. F.1771. Ap.7. B.89. L29.

258. Gen.-mjr. Vetrovo ataskaita LKP(b) sekretoriui A.Sniečkui. LVVOA. F.1771. Ap.7. B.91. L27.

259. Indrašius V. Ten pat. 1995 02 14.

260. 'Ten pat.

261. Ten pat

262. Ten pat

263. Ten pat

264. Informacinis pranešimas. LVVOA. F.1771. Ap.7. B.194. L23.

265. K.Gudo 1945 04 19 parodymai. LVVOA. F3377. Ap.55. B.136. L.175-177.

266. Pranešimas apie banditizmo apraiškas. LVVOA. F.1771. Ap.7. B.194. L99.

267. Karinių - čekistinių ir agentūrinių - operatyvinių priemonių planas. LVVOA. F.913. Ap.913-18. B.L L3.

268. Pažyma apie Antazavės valsčiuje veikiančias bandgrupes. VSKA. F3. B.4/14. T.2 L21.

269. Raubiškienė L. Iš Kazanų šeimos istorijos // Zarasų kraštas. 1992 03 07.

270. VI.Kuzmos 1948 08 03 parodymai. LVVOA. F3377. Ap.55. B.164. L.47-48.

271. Ten pat L48.

272. Ten pat

273. Ten pat L48-49.

274. Ten pat L48.

275. Ten pat L49.

276. Šukys A. Šilo dūmas// Zarasų kraštas 1989 12 07; Bevardžiai ir bežadžiai. Partizano dienoraštis// Dienovidis 199L Nr.49.

277. A.Šukys. Ten pat.

278. J.Streikaus 1958 07 19 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L.166-167.

279. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L.79.

280. Specpranešimas VSKA. B.b.f. B.47200/3. T.3. L.74-73.

281. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L169.

282. J.Streikaus 1962 01 09 parodymai. VSKA B.b.f. B.47200/3. T.l. L.121-122

283. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L.171.

284. lnformacija...Ten pat B.82 L.8L

285. Budziłaś S. Ir sunki, ir lengva tu, žemele, artojui// Tarybinė žemė. 1980 12 25

286. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L.171-172

287. Iš asmeninio autoriaus archyvo. EJurevičienės 1991 04 28 parodymai.

288. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L173.

289. Ten pat L174.

290. Agentūrinis pranešimas VSKA. F3. B.4/14. T.l. L134.; J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA F3377. Ap.55. B.163. L.173-174.

291. Apie M.Kazano gaują (specpranešimas). VSKA. F.3. B.4/14. T.l. L134-136.

292. Specpranešimas. Ten pat. L.154-155.

293. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163.

294. Penkiadienė ataskaita (1945 09 24-29). VSKA. F.3. B.4/14. T.l. L.401-402

295. Iš asmeninio autoriaus archyvo. L.Abariūtės 1991 04 28 parodymai.

296. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA F.3377. Ap.55. B.163.

297. Penkiadienė ataskaita (1945 09 24-29). VSKA. F.3. B.4/14. T.l. L402

298. J.Streikaus 1958 07 22 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163; A.Kesylio 1991 05 12 parodymai.

299. Iš asmeninio autoriaus archyvo. EJurevičienės 1991 04 28 parodymai.

300. Ten pat

301. J.Streikaus 1961 12 20 parodymai. VSKA. B.b.f. B.47200/3. T.L L123.

302. Pažyma apie Sakalo-Perkūno bandgrupės likvidavimą. VSKA. F.3. B.20/13L L.44-47.

303. Apibendrinanti informacija. VSKA. F3. B.4/14. T2. L78.

304. VI.Kuzmos 1948 08 03 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.164. L49-50.

305. Ten pat L130.

306. Ten pat L.56.

307. Indrašius V. Specpranešimas..// Zarasų kraštas. 1995 02 24.

308. VI.Kuzmos 1948 07 28 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.164. L.130.

309. Ten pat L.128,133.

310. V.Maniušio 1948 09 22 parodymai. VSKA. F.3. B.20/13L L.34-35.

311. LLA Šarūno junginio vado įsakymas Nr.4. VSKA. F.18. B.4/3. T.3. L258.

312 A.Narkūno 1946 11 02 parodymai. VSKA. F3. B20/13L L48.

313. Pažyma apie M.Medinio nacionalistinę gaują. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.136. L3L

314. Ten pat L32

315. Agento Romelio pranešimas. VSKA. F.18. B.4/14. T.L L25.

316. Informacinis pranešimas. LVVOA. F.177L Ap. 7. B. 194. L182

317. Informacinis pranešimas Ten pat. Ap.8. B.253. L74-75.

318. Agento Romelio pranešimas. VSKA F3. B.4/14. T.L L25.

319. Pažyma apie Salako valsč, veikiančias gaujas. Ten pat L33.

320. Penkiadienė ataskaita (1945 07 04-09). Ten pat. L.119.

321. Specpažyma. VSKA. F J. B.4/14. T2 L72

322. Penkiadienė ataskaita (1945 10 30 - 11 04). Ten pat L110.

323. Dokumentas Nr.42 (Šarūno RnV laiškas Šauliui). Ten pat B.4/3. T.3. L.287.

324. Penkiadienė ataskaita (1945 10 30 - 11 04). Ten pat B.4/14.12L93.

325. Ten pat

326. Pažyma. Ten pat. L.178.

327. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L82

328. M.Laurinėno 1946 02 07 parodymai. Ten pat. B.164. L7-8.

329. Pažyma apie banditinę Erškėčio kuopą. VSKA F.16. B39/18. T.l L19.

330. Žalgirio laiškas Rokui. VSKA. F3. B20/113. L.123-124.

331. Iš K.Čeponio asmeninio archyvo. ZLisausko 1993 06 25 parodymai.

332. Švenčionių MGB apskrities sk. ataskaita už 1946 10. VSKA. F3. B24/7. L138.

333. Iš K.Ceponio asmeninio archyvo. Br.Staričenkienės 1993 05 05 parodymai.

334. Mėnesinė ataskaita. VSKA. F.3. B20/129. L276.

335. Informacija. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.82

336. Pažyma apie nusikalstamą M.Sožėno veiklą. Ten pat B.136. L32

337. Pažyma apie K.Ramanausko vadovaujamą nacionalistinę gaują. Ten pat. F.331. Ap331-2 B.6. L17.

338. Vl.Šinkūno 1949 12 07 parodymai. VSKA. B.b.f. B.47200/3. T.5. L.120-121

339. Pažyma apie ag. Malinin. VSKA.F3. B.35/15. L14.

340. Pažyma apie K.Ramanausko nacionalistinės gaujos sunaikinimą. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.136. L62; Pažyma. Ten pat. F.1771 Ap.52 B.20. L40.

341. Pažyma apie agentą Klevą. VSKA. F3. B.20/128. L.221.

342. Agentūrinio operatyvinio darbo ataskaita už 1948 05. Ten pat L189.

343. Pažyma. Ten pat. B.b.f. B.47200/3. T.4. L36.

344. Vl.Šinkūno 1949 12 07 parodymai. Ten pat. T.5. L121.

345. Mėnesinė ataskaita už 1947 11. Op.b.f. F.3. B.20/125a. L.149.

346. Iš K.Čeponio asmeninio archyvo. ZLisausko 1993 06 25 parodymai.

347. Pažyma. VSKA. F.3. B.41/45. T.3. L.43.

348. Pažyma apie banditinę Erškėčio kuopą. Ten pat. F.16. B.39/18. T.l L19.

349. Pažyma. Ten pat. F3. B35/15. L22.

350. Pažyma apie agentūrinių duomenų realizavimą. Ten pat L60.

351. Pažyma apie Zarasų apskr. MGB sk. agentūrinį -operatyvinį darbą už 1948 03. Ten pat L.113.

352. Ten pat. L. 216.

353. Zarasų apskr. MGB sk. ataskaita už 1949 11 Ten pat B.41/45. T.3. L.43-44.

354. Įsakymas rinktinei. Ten pat T.l. L44-45.

355. Mėnesinė ataskaita. Ten pat B.20/129. L276.

356. Įsakymas AR Nr.18. Ten pat. F.16. B.39/20. T.3. L91

357. Vl.Šinkūno 1949 12 15 parodymai. LVVOA. F3377. Ap.55. B.169. L56-57.

358. V.Krasausko 1961 12 16 parodymai. VSKA. B.b.f. B.47200/3. T2. L.61-62.

359. Čekys A. Ką skelbė "Sutemų keleivis"// Semaškaitė J. Vaičėno būrio žūtis. V.1994. P259.

360. Pažyma...už 1948 11. VSKA. F3. B.35/15. L.395.

361. Iš asmeninio autoriaus archyvo. EJurevičienės parodymai 1991 04 28.

362. Pažyma...už 1948 08. VSKA. F.3. B35/15. L.324.

363. Specpranešimas. Ten pat. B.20/113. L.194.

364. Operatyvinio - agentūrinio darbo ataskaita už 1948 07. Ten pat B.20/115. L.101.

365. Įsakymas rinktinei Nr.2. 1949 01 04. Ten pat. B.41/45. T.L L46-47.

366. Įsakymas B Nr.14, 1949 09 06. B.b.f. B.47200/3. T.5. L.234-235.

367. Dūkšto MGB skyriaus ataskaita už 1951 03-04. VSKA. F.16. B.39/18. T.l. L.247-248.

368. Ten pat

369. Operatyvinio agentūrinio darbo atsakaita už 1949 06. Ten pat. F.3. B.41/45. T.l. L92

370. 1949 09 06 įsakymas B Nr.6. Ten pat. B.b.f. B.47200/3. T.5. L.234-235. _f'.

371. Pažyma apie Zarasų MGB apskrities skyriaus agentūrinį -operatyvinį dalbą. Ten pat F.3. B.41/45. T.2 L115.

372. Ten pat L46, 91-92.

373. Guzejeva L Keli vieno gyvenimo puslapiai// Tarybinė žemė. 1985 04 27.

374. L.Zakarausko parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.136. L.20L

375. V.Rusakevičiaus 1951 11 25 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.167. L117.

376. Pažyma...VSKA. F.3. B.41/45. T.l. L.115, 129, 178.

377. Pranešimas apie operatyvinio - agentūrinio darbo rezultatus už 1949 1L Ten pat L.246.

378. Ten pat. T2 L49.

379. Apibendrinanti pažyma agentūrinei bylai Nr.411 "Vragi naroda”. Ten pat T.l L.169-175.

380. Pranešimas_.už 1949 12. Ten pat L79. F.16. B.39/18. T.l. L116. Strazdas figūruoja kaip slaptas informatorius Ąžuolas

381. Pažyma. F.16. B39/18. T.L L293.

382. LP BRŠ Nr.486. 1949 12 21 raštas. Paskyrimo raštas TrV Nr.112 B.b.f. B.42002/3. T.l. L.170.

383. Pažyma. Ten pat F.16. B39/18. T.l. L247.

384. Pranešimas..už 1950 03. Ten pat F.3. B.41/80. T.l. L117.

385. Pažyma apie Dūkšto MGB rajono skyriaus darbą 1951 01-02 Ten pat F.16. B39/18. T.L L.218.

386. Mėnesinė ataskaita... 1951 03. Ten pat B39/20. T.2 L177. 1949 09 06. B.Nr.6. B.b.f. B.47200/3. T.5. L234.

387. V.Rusakevičiaus 1952 02 07 parodymai. Ten pat B.b.f. B.42002/3. T.2 L137.

388. Rinktinės vado įsakymai Nr.112, 114. Ten pat T.L L.170.

389. J.Dūdėno 1951 12 07 parodymai. Ten pat. L30.

390. Mėnesinė ataskaita.,.1951 09. F.16. B.39/18. T.17. L.105.

391. Ten pat

392. Vl.Šinkūno 1949 12 15 parodymai. LVVOA. F3377. Ap.55. B.169. L.56-57.

393. J.Streikaus 1958 07 18 parodymai. Ten pat. B.163. L.179.

394. Pažyma apie Dūkšto rajono MGB skyriaus darbą 1951 03. Ten pat F.16. B39/20. T.2 L.177.

395. Pažyma apie agentūrinę bylą Nr.39(923) Polynė. Ten pat B.39/18. T.Z L.96.

396. Pažyma... 1951 01-02. Ten pat T.L L.216.

397. Semaškaitė J. Vaičėno būrio žūtis. V.1994. P.64.

398. Pažyma. VSKA. F.3. B.60/7. L45.

399. Operatyvinio - agentūrinio darbo ataskaita.,.1951 03. Ten pat F.16. B.39/20. T.ZL.174.

400. Ten pat. L.177-178.

401. Semaškaitė J. Vaičėno būrio žūtis. V.1994. P.65.

402. Kpt. Sokoiovo 1951 12 27 raportas gen.-mjr. Kapralovui. VSKA. F3. B.33/13. L2(57).

403. Ataskaita už 1951 03-04. Ten pat. F.16. B.39/18. T.l. L.247-248.

404. Specpranešimas. VSKA. F.16. B.39/18. T.2 L.50.

405. Ten pat

406. J.Dūdėno 1951 12 18 parodymai. Ten pat. B.b.f. B.42002/3. T.l L66.

407. Ten pat. L.66-68.

408. J.Dūdėno 1951 12 07 parodymai. Ten pat L31.

409. Pažyma. Ten pat T.2. L214.

410. Žemaitis J. Vilčių ir praradimų metai, (rankraštis), sk. Laisvės kovų sąjūdyje.

411. A.Miškinio 1951 11 25 parodymai. VSKA. B.b.f. B.42002/3. T.2 L221.

412. V.Rusakevičiaus 1952 02 07 parodymai. Ten pat. L137.

413. Ten pat. L.137.

414. A.Miškinio 1951 11 25 parodymai. Ten pat T2. L.222-223.

415. Operatyvinio - agentūrinio darbo suvestinė. Ten pat F.16. B.39/L T.2. L.5.

416. Žemaitis J. Vilčių ir praradimų metai (rankraštis). Slapyvardžių ir pavardžių santrauka.

417. Specpranešimas. B.39/18. T.3. L144.

418. Iš K.Čeponio asmeninio archyvo. V.Mikolaičiuko 1992 06 05 parodymai. L6.

419. VI.Krasausko 1962 01 24 parodymai. VSKA. B.b.f. B.47200/3. T.2 L68.

420. Pažyma apie E.Mackutės suėmimą 1951 09 22. Ten pat. T.5. L.103-106.

421. J.Streikaus 1961 12 20 parodymai. Ten pat T.17. L.124.

422. Pažyma. VSKA. F.3. B.60/7. L.45.; Agentūrinė byla "Vostok". F.3. B.56/43. T3. L3.

423. Semaškaitė J. Vaičėno būrio žūtis. V.1994. P.146.

424. J.Streikaus 1958 07 18 parodymai. LVVOA. F.3377. Ap.55. B.163. L.173.; Vilimas J. Savanorio kūrėjo šeimos tragedija// Laisvas žodis. 1992 Mr.6.

425. Vilimas J. Ten pat.

426. Pažyma. VSKA. B.b.f. 47200/3 T.5. L.242.

427. Teismo nuosprendis. Ten pat.

428. Šimkus St. Pasmerktųjų gelbėjimas// Liaudies gynėjų žodis. V.1987. P.47-52.

429. Pažyma apie agentūrinę bylą "Vostok" (Rytai). VSKA. F3. B.56/43. T3. L95.

430. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82. L81.

431. Pažyma apie agentūrinę bylą "Vostok". VSKA. F.3. B.56/43. T3. L95-96.

432. Ten pat. L95.

433. Pranešimas (mėnesinė ataskaita)...už 1952 02 Ten pat F3. B.39/5. T3. L75.

434. Ten pat L76.

435. Informacija. LVVOA. F3377. Ap.55. B.82 L83.

436. Pažyma.VSKA. F.3. B.56/43. T.2. L.4.

437. Pranešimas apie operatyvinio - agentūrinio darbo rezultatus 1953m. Ten pat T3. L3.

438. V.Abukausko laiškas. Ten pat. B.b.f. B27151. T.5. L96.

439. Pažyma.Ten pat. F3. B.65/43. T3. L96.

440. Ten pat L96-97.

441. Ten pat Lili

442. Ten pat

443. Pranešimas...l953m. Ten pat. T.2 L.43.

444. Pranešimas...l952m. Ten pat. B39/17. T.5. L63.

445. Pranešimas...Ten pat. T.4. L141.

446. Ten pat T3. L.137.

447. Ten pat. T.4. L.142

448. Ten pat L.143-144.

449. Ten pat L145.

450. Raubičkienė L Stasė ir Motiejus Paškoniai// Zarasų kraštas. 1992 02 15.

451 Pranešimas_.1953m. VSKA. F.3. B.56/43. T2 L25.

452. Ten pat L18.

453. Pranešimas...už 1953 04. Ten pat. T2 L15.

454. Ten pat

455. Ten pat L16.

456. Pranešimas...už 1953 06. Ten pat L73.

457. Pažyma. Ten pat. L.106-107.

458. 1953 10 01 Lietuvos SSR teritorijoje veikiančių gaujų sąrašas. Ten pat L.63-64.

459. Pažyma apie likvidavimą. Ten pat. B.41/46. T.l L.152.

L LIETUVOS PARTIZANU (iki 1948.05.) LLA 3-oji VYTAUTO APYGARDA Sukurta 1945m. rugpjūčio mėn. Steigiamajame posėdyje Švenčionių apskr. Saldutiškio ir Sudalaukio k. J.Kimštas-Dobilas, Žalgiris pasiūlė suformuoti Rytų Lietuvos partizanų būrius koordinuojantį štabą. Apygardos veikimo rajonas Utenos, Zarasų, Švenčionių apskritys. Vienijo LLA pagrindu ir įstatais sudarytas struktūras. 1946m. susitarimo tarp LLA ir LP keliu suvienijo ir įtraukė į apygardą Rokiškio apskr. pogrindžio organizacijas. 1946m. apygardos vadas Žalgiris dalyvavo BDPS steigiamajame posėdyje, kur buvo įkurta Šiaurės Rytų Lietuvos sritis (Karaliaus Mindaugo, Kalnų). 1946-1951m. daugelis srities štabo pareigūnų anksčiau dirbo apygardos štabe. 1946-1947 07-08 palaikė ryšius su BDPS. 1947 08-09 nutraukė visus ryšius su J.Markuliu-Ereliu. 1948 05 01 Jungtiniame Vytauto, Algimanto ir DKA "B" pareigūnų posėdyje išdavikiška Erelio veikla pasmerkta. Vietoj LLA įvestas LP Vytauto apygardos pavadinimas. Kūrimo momentu apygarda jungė Šarūno, Tigro (iki 1946m. pavald. ginčytinas) ir Lokio rinktines. Nuo 1946 iki susikuriant Algimanto apygardai - Šarūno rinktinę. 1946m iš Šarūno rinktinės likučių suformuota Liūto rinktinė (Utenos apskr.). 1950m. pradžioje iš Algimanto apygardos Šarūno ir K.Margio rinktinių likučių sudaryta ir įjungta į Vytauto apygardą Vaižganto rinktinė. 1951m. gruodžio mėn. apygardos štabas sunaikintas, atgimė 1952m. pr., veikė tiesioginėje MGB kontrolėje. Apygardai vadovavo: 1945 08-09 — J.Kimštas-Žalgiris; 1945 09-12 01 — VLMikulėnas-Liepa,Lubinas; 1945 12 — 1946 11 — Pr.Zinkevičius-Kalvis, Artojas; 1947 01 — 1947 06 07 — J.Kimštas-Žalgiris; 1947 07 —1949 03 24 — V.Kaulinis-Miškinis; 1949 04 — 195111 — Br.Kalytis-Siaubas, Liutauras. 195111 suimtas, užverbuotas MGB, 1952 pavasarį - 1953m. pab. vadovavo legendizuotam MGB kontroliuojamam Vytauto apygardos štabui.

1.VAIŽGANTO RINKTINĖ 1950-1953m. Suformuota 1950m. iš K.Margio ir Šarūno rinktinių likučių. 1950m. vadovavo J.Kemeklis-Rokas; 1950-1952m. — V.Cepukonis-Tigras. 1952.10.17. suimtas, perverbuotas kaip MGB ag. Kietis

1.1. ŠARŪNO RINKTINĖ 1945-1949.11-12. Suformuota 1945m. A.Slučkos-Šarūno ir A.Starkaus-Blindos, Montės iniciatyva. Veikė Kupiškio apskr. miškuose. Bazė buvo įsikūrusi Šimonių girioje. 1945-1946m įsijungė į Vytauto apygardą (Dobilo ir Algirdo kuopos). 1947.06.-1950m. pr. - Algimanto apygardos sudėtyje. 1949.11-12. sunaikinus Algimanto apygardą ir rinktinės organizaciją, nebeatsikūrė, todėl likučiai įjungti į Vytauto apygardai pavaldžią Vaižganto rinktinę. Rinktinei vadovavo: 1945-1946m. — A.SIučka-Šarūnas; 1947-1947 04 05 - A.Gura-Šarūnas; 1947 04 08 - A.Starkus-Montė; 1947 08 — ? -B.Baltušis-Kiriuška; 1949 08 — 1949 11 01 — St.Gimbutas-Tarzanas, Paulius, Siaubas (suimtas).

1.1.1. PLECHAVIČIAUS KUOPA. Suformuota vietoj sunaikintos Algirdo

Lietuvos partizanų LLA 3-osios Vytauto apygardos

kuopos. Sudaryta apie 1948 08. į jos sudėtį įėjo Liūto rinktinės, Žalgirio būrio (1948m.pr. —1948 06. kuopa) veiklos ra j. 1949m. įėjo į Gintaro tėvūniją. Kada nustojo veikti kaip vieningas org. vnt. - nežinoma. 1949 04-08 vadovavo StGimbutas-Tarzanas, Paulius, Siaubas; 1949 08-11 — Vl.Karosas-Vilkas.

1.1.10. GINTARO TĖVŪNIJA 1949-1952. Skapiškio, Šimonių, Kupiškio, Aukštupėnų valsč. Iki 1951m. vadovavo V.Čepukonis-Tigras.

1.1.11. VYTENIO. Veikė Viešintų, Kupiškio, Šimonių valsč. 1950 01 sudarė 8 partizanai. Vadovavo T.Gudas-Eskimas.

1.1.12 JAUNIAUS ?-1950.1950m sausio mėn. vadovavo Tardytojas. Būryje tik 2 partizanai.

1.1.13. ŽALGIRIO. Vadovavo 1948 08 — 1949 04 St.Gimbutas-Tarzanas; 1949 04 — 1949 11 02 Alb.Žilys-Kęstutis.

1.1.14. MARGIO ?-1950. Veikė Kamajų valsč. Ilgą laiką vadovavo V.Čepukonis-Tigras. 1950m. pr. sunaikintas.

1.1.2. BUTIGEIDŽIO KUOPA. Iki 1947-1948m. apie jos veiklą nežinoma. MGB ataskaitose pranešama, kad sudaryta vietoj likviduotos Dobilo kuopos. Veikė Kupiškio apskr. miškuose. 1949m. rudenį — žiemą labai nukentėjo nuo areštų ir išdavysčių. Ilgą laiką vadovavo V.Sabaliauskas-Kirvis. Kada nustojo egzistuoti kaip vieningas org. vnt. - nežinoma.

1.1.20. LAISVĖS TĖVŪNIJA 1949-1952. Viešintų, Subačiaus, Troškūnų valsč. Vadovavo: Povilas Tunkevičius-Konstantas (žuvo 1950 09 30).

1.1.21. DOLERIO. Veikė Skapiškio valsč. Vadovavo Vilčinskas-Doleris.

1.1.22. PANDERIO. Veikė Kupiškio miškuose. Vadovavo Tūbelis-Panderis.

1.1.23. KIRVIO. Veikė Kupiškio apskr. Šimonių miškuose. Ilgą laiką vadovavo V.Sabaliauskas-Kirvis.

1.2. KUNIGAIKŠČIO MARGIO RINKTINĖ. Suformuota J.Kemeklio-Roko iniciatyva 1948 08. Suvienijo Dusetų, Jūžintų, Užpalių, Rokiškio, Juodupės, Antalieptės, Svėdasų, Kamajų valsč, partizanus. 1948-1950m. pr. įėjo į Algimanto apygardą. 1950m. iš K.Margio ir Šarūno rinktinių, suformuota Vaižganto rinktinė, pavaldi Vytauto apygardos štabui. 1948-1950m. pr. jungė tris kuopas. 1948 08 - 1950m. pr. vadovavo J.Kemeklis-Rokas, Rimtutis, Narsutis, Granitas. Štabui vadovavo: 1948m. ir 1949 04-08 V.Baltrūnas-Uoselis,Strazdelis; 1948-1949 04 K.Jurevičius-Dobilas; 1949 11 — 12 04 Stasiškis-Sukūrys; 194912 —1951 B.Žukauskas-Žaibas. Žvalgybos skyriaus viršininkas P.Dylys-Eimutis (ž.1949 11); ūkio skyriaus viršininkas Urbonavičius-Dėdė; Organizacinio skyriaus viršininkas B.Narbutas-Šernas, Radvila.

1.2.1. GEDIMINO KUOPA. Suformuota apie 1945m. LPS pagrindu. Jungė Rokiškio apskr. partizanus. 1948-1950m. pr. - laikėsi Juodupės, Žiobiškio valsč. Vadovavo; J.Bulovas-lksas (žuvo 1948 11 07). 1950m. pr. kuopoje buvo tik vienas partizanas J.Kublinskas-Šturmas.

1.2.2. VAIŽGANTO KUOPA. Suformuota K.Margio rinktinės kūrimo metu. Veikė Rokiškio apskr. Kamajų ir Svėdasų valsč. 1949 11-12 žymia dalimi sunaikinta. 1950m. pr. žinomi tik 3 partizanai. Sudarė du OS rajonus (Nemunėlio ir Kalnapilio). Vadas Alb.Nakutis-Viesulas (žuvo 1949 11).

1.2.3. DARIAUS IR GIRĖNO KUOPA. Suformuota K.Margio rinktinės kūrimo metu. Jungė Dusetų, Jūžintų, Užpalių, Antalieptės, Rokiškio valsč, partizanus. 1948-1950m. atliko rinktinės štabo apsaugines funkcijas. 1948 ir 1949 11-12 dalinai sunaikinta. Tačiau organizaciją atkūrė. Vadovavo: 1948-1949 11 — Čemius-Tigras; 1949 11 20 - 1949 12 04 - F.Stasiškis-Smūgis; 195110-11 -1952 02 J.Abukauskas-Vytenis.

1.2.23. AUŠROS TĖVŪNIJA 1949-1952m.

1.2.10.ALAUŠO 1945-1948; 1952. Suformuota 1945 03-04. LPS Gedimino štabo įsakymu. 1948m. sunaikintas, 1951-1952m. vėl atsikūrė. Pavaldumas nenustatytas. 1945-1948m. ir 1951-1952m. vadovavo Pranas Pašilys-Žaibas.

1.2.20. VIESULO. Iki 1949m. pab. veikė Svėdasų valsč.

1.2.21. VAIDEVUČIO. Veikė Kamajų valsč. Vadovavo Alb.Nakutis-Viesulas (žuvo 1949 11). 1950m. pr. būryje buvo 3 partizanai.

1.2.23.1. KALNŲ. 1945-1948m. pab. veikė Jūžintų, Užpalių valsč. 1948m. pab., būrį sunaikinus vadas B.Kazlauskas-Bijūnas perėjo į Audros būrį.

1.2.23.2. ŽALGIRIO ?-1950m. Veikė Rokiškio valsč. 1950m. pr. buvo tik du partizanai. 1950m. vadas J.Mackus-Vėjas perėjo į Ąžuolo būrį.

1.2.23.3. AUDROS 1946-1948; 1949-1953. Veikė Antalieptės, Daugailių, Užpalių valsč. Vadovavo 1949 04-12 - F.Stasiškis-Smūgis; 1949 12 -1952 02 - JAbukauskas-Siaubas.

1.2.23.4. ĄŽUOLO 1945-1952 12. Veikė Dusetų, Jūžintų valsč. Vadovavo 1944 08 - 1945 05 - Kirvis; 1945-1947m. - M.Paškonis-Don Kichotas; 1948-1952 10 21 - A.Tijūnėlis-Liepa; 1952 10-12 14 J.Mackus-Vėjas.

2.LIŪTO RINKTINĖ 1946-1951m. Suformuota 1946 06 iš LLA Šarūno rinktinės Gedimino, Mindaugo ir Kęstučio kuopų likučių. Rinktinės kūrimo iniciatoriai - V.Pakštas-Vaidotas, V.Kaulinis-Miškinis. Oficialiai veikimo rajonas — Utenosapskr., tačiau rinktinei pavaldūs būriai veikė ir Švenčionių, Zarasų, o nuo 1946m. pab. ir Rokiškio apskr. (LPS Užpalių štabas). 1946m. pab. jungė 8 kuopas. 1947m. Jovaro kuopa, o 1948 08 Beržo kuopos Žalgirio būrys perėjo į Algimanto apygardos kompetenciją. Rinktinei vadovavo: 1946 06-08 V.Pakštas-Vaidotas; 1946 08 25 - 1947 06 - V.Kaulinis-Miškinis; 1947 06 — 1949 09 28 - J.Morkūnas-Šiaurys, Vėjas (1948 04-05 V.Laucius-Kirvis);

1949 10 — 1951 04 06 A.Lapienis-Demonas. Paskutiniuoju vadu laikomas T.Kvyklys-Klajūnas (suimtas 195111 14).

2.1.6-oji ALGIMANTO KUOPA 1946 03-1946 10. Suformuota Pakšto-Vaidoto įsakymu 1946 03. Veiklos rajonas — Skiemonių, Debeikių valsč. Jungė 2 būrius po 16-20 part. (viso 36žm.). 1946 03-07 03 vadovavo J.AIišauskas-Beržas. 194610 kuopa išformuota, likučiai įjungti į Jovaro kuopos, Perkūno būrį.

2.1.1.1-as BŪRYS.

2.1.2. 2-as BŪRYS.

2.2. BERŽO KUOPA. Suformuota 1946 06-08 iš Šarūno rinktinės, Gedimino kuopos likučių. Veikė Vyžuonų - Leliūnų valsč. Jungė 4 būrius. 1947m. pr. dalinai sunaikinta, bet organizaciją atkūrė ir išlaikė iki 1949-1950m. 1948 08-09 į Algimanto apygardos kompetenciją perėjo Žalgirio būrio veiklos ra j. Kuopai vadovavo: 1946 08 25 — 1947m. pr. — V.Laucius-Kirvis; 1947m. pr. — 1947 06 - J.Morkūnas-Šiaurys; 1947 07 - 1949 07 - Keblys-Ūsas; 1949 07 - 1950 04 05 — J.Bertašius-Saulius (ėjo ir Rambyno Rajono Vado pareigas).

2.3. JOVARO KUOPA 1945(46)-1950. Suformuota 1945-1946m. Veiklos raj.- Anykščių, Debeikių valsč. 1946 -1947 09(?) vadovavo J.Urbonas-Lakštutis. 1947 06-07 perėjo į Algimanto apygardos pavaldumą, 1950m. vėl įsijungė į Vytauto apygardą. 1949-1952m. įėjo į Granito-Rambyno rajonų sudėtį. Apie 1950m. kaip vieningas org. vnL kuopa nebeegzistavo, nors MGB žiniomis 1951-1952 04 kuopos likučiams vadovavo Ant.Bagočiūnas-Džimas.

2.23. GRANITO RAJONAS 1949-1952; RAMBYNO RAJONAS 1949-1952. Sukurtas 1949m. pavasarį. Jungė Vyžuonų, Leliūnų, Anykščių partizanus. Bendra vadovybė. Rajonams vadovavo iki 1949 05 - T.Kvyklys-Klajūnas; 1949 05 - 1950 04 - J.Bertašius-Saulius; 1950 04 -1951 04 T.Limba-Sakalas; 1951 07 —1952 04 — A.Vamas-Gaidelis.

2.23.1. ŠMĖKLOS. 1945-1946m. vadovavo J.Morkūnas-Viesulas; 1947-1948 09 - Grižas-Liepsna.

2.23.2. AUŠROS. 1945-1946 08 - V.Laucius-Kirvis; 1946 1947m. -Br.Keblys-Ūsas; 1949 07 — 1950 04 05 — J.Bertašius-Saulius; 1950 05 — (?) — V.Gabužis-Viesulas.

2.23.3. ARO 1945-1952 04. 1946-1947m.; 1948m. - T.Kvyklys-Klajūnas;

1948-1949 05 - Vanagas; 1949 05 - 1951 09 25 - P.Jankauskas-Alksnis.

2.23.4. ŽALGIRIO. 1946-1948 08 vadovavo Briedis; 1948 08 - 1949 04 -St.Gimbutas-Tarzanas. 1949-1950m. Įėjo į Gintaro rajono sudėtį.

2.23.5. TAURO 1946-1949.1946-1949m. vadovavo Kemeklis-Tauras. Žuvo 1949 03 15 1948-1949 03 15 ėjo ir kuopos vado pareigas.

2.23.6. TIGRO 1945-1952. Apie 1945-1946m. vadovavo Viesulas; 1949-1951 08 13 - J.Matulionis-Barzda; 1951-1952 04 - J.Banys-Šūvis.

2.23.7. PERKŪNO 1945-1952.1945-1946m. vadovavo J.Urbonas-Lakštut-is. 194610-11 į būrį įsijungė 6-os Algimanto kuopos likučiai. Apie 1950-1952m. vadovavo Br.Puodžiūnas-Garsas.

2.4. UOSIO (iki 1946 06 MINDAUGO) KUOPA. Sukurta 1946m. vasarą iš Šarūno rinktinės Mindaugo kuopos ir kitų Daugailių valsč, veikusių org. vnt. Veiklos rajonas - Daugailių, Degučių valsč. Kuopos kūrimo metu vadovavo Girinis (žuvo 194610 04). 194610 — 1947m. pr. kuopa žymia dalimi sunaikinta (3 iš 5 būrių). 1948 09 01 - 1949 03 02 vadovavo A.Markevičius-Barzda. Apie 1948m. pab. —1949 06 kuopa buvo sunaikinta ir nebeatsikūrė.

2.4.1. AUDROS (ŪDROS) 1945-1946.1945-194610 21 vadovavo V.llčiūnas-Galiūnas. 1946 10 būrys visiškai sunaikintas.

2.4.2. PLIENO. 1946m. vadovavo Trimitas.

2.4.3. SAKALO 1945-1946 10.1945 04 - 1946 03 - VLManiuškis; 1946 03 — 0714 — N.Kilbauskas-Kaunas; 1946 07 —1017 — J.Dūdėnas-Vaidila. 1946m. spalio pab. būrys visiškai sunaikintas.

2.4.4. ĄŽUOLO (buv. PERKŪNO). 1946m. būriui vadovavo Mintautiškis-Ąžuolas. 1946 09 14 visas būrys, įskaitant vadą, sunaikintas.

2.4.5. SŪKURIO 1945 - (?). 1946m. vadovavo Pinokis.

2.5.ĄŽUOLO KUOPA 1946-(?). Suformuota 1946 05-06 iš Šarūno rinktinės likučių. Sujungė buvusios Šarūno rinktinės Gedimino, Mindaugo, Kęstučio kuopų partizanus. Veikė Kuktiškių, Utenos valsč. Įvairiu metu jungė 3-9 būrius. 1949-1950m. pertvarkyta į rajoną (tėvūniją). Steigimo metu vadovavo Kęstučio Kuopos Vadas Br.Kalytis-Siaubas; 1946 07 - 12 05 - B.Pelėda-Zubrys, Tankas; 1946 12 — 1949 09 28 — VI. Patumsis-Aukštaitis.

2.50. ŽĖRUČIO RAJONAS 1950-1951/52. Suformuotas 1950m. pavasarį (?). Jungė ne tik buvusios Ąžuolo kuopos, bet ir visus Utenos - Molėtų raj. sankirtoje kovojusius partizanus (Aitvaro, Tigro, Vyties būriai). 1950 -195112 vadovavo H.Ruškulys-Liūtas.

2.51. SIAUBO. 1946-1947 0319 - Kunčinas-Leopardas; 1947 03 - 06 25 -A.Katinas-Barzda; 1947 07-08 - Aukštaitis; 1947 08 - ? J.Meškuotis-Ambo.

2.52.KOVO 1945-1949 10. 1946-1947m. - Tijūnas; 1947-1948 06 25 -A.Jakštonis-Tauras; 1948 09 —1949 0219 — B.Deveikis-Beržas; 1949 03 —10 15 — Steibys-Ramūnas.

2.53. ŽAIBO. Iki 1946m. pab. - Kaušylas-Margis; 1947 - (?) — S.Urbanas-Lapinas.

2.54. VAIDUOKLIO (ŠMĖKLOS). 1946 - (?) - Arūnas; 1947-1948 03 27 M.Valančiūnas-Vaiduoklis.

2.55. GRAFO (GRANITO) 1946. 1946-1946 09 Šimonėlis drauge su visu būriu legalizavosi

2.56. AITVARO 1945-1952.1945-1947 - Pr.Pakalnis-Briedis; 1948m. pr. -1949 06 - Putrimas-Vasaris; 1949 06 03 - 1950 05 - Dylys; 1950 05 07 J.Juodis-Pavasaris; 1950 08 - 1952 0127 - Alg.Bražeika-Šeduikis.

2.57. GELEŽINIO VILKO 1945-1947. 1946m. - P.Karalius-Dobilas; 1946 09-12 S.Petkevičius-Suvalkietis.

2.58. MEDVĖGALIO 1946 - (?) - Slibinas.

2.59. VYTIES 1945-1952. 1948-1949 09 28 - J.Karvelis-Klajūnas; 1949-1951 — Br.Musteikis-Karvelis; 1951-1952 Gražys (legalizavosi).

2.6. ERŠKĖČIO KUOPA 1946-1951. Suformuota 1946m. Veikė Kuktiškių, Tauragnų valsč. 1947-1948m. dalinai sunaikinta. 1947m. išformuota, bet vėl greitai sudaryta. 1948m. sujungė ir Šriubio būrio partizanus. Kuopos statusą išlaikė iki 1951m. gruodžio mėn. Vadovavo: 1946-1947 05 - Lakūnas; 1947m. pab. -194812 20 - J.Bitkevičius-Sakalaitis; 194812 -1949 04 22 - J.Deveikis-Lapas; 1950 —195112 22 J.Čeponis-Garsas. Apie 1949 05 —1950 04 vadovavo St.Juodis-Čižikas.

2.60. BAZALTO RAJONAS 1950 03 - 1951 04. Suformuotas 1950m. kovo mėn. Nuo 1950m. vasaros vadovavo ir Perlo Rajono partizanams. Vadovavo: 1950 03 - 1951 03 19 St.Juodis-Dūdelė.

2.61. LAISVĖS 1946-1948 12; 1950-1951m. 1946-1948m. - J.Bitkevičius-Sakalaitis. 1948 12 būrys kaip org. vnt. sunaikintas, likučiai įjungti į Trimito būrį. Atkurtas 1950-1951m.

2.62. URAGANO (1950-1951m. - KRIAUŠĖS). Kurį laiką vadovavo Graužinis-Uosis. Apie 1948m. pab. sunaikintas, likučiai sujungti į Trimito būrį.

2.63. VIESULO. 1947-1949m. - J.Deveikis-Lapas. 1948 12 - 1949 04 22 ėjo ir Kuopos Vado pareigas.

2.64. TRIMITO 1948m. pab. — 195(?)m. Vadovavo: 1948m. pab. —1950 03 - B.Graužinis-Uosis; 1950 04 24 -1950 08 28 - V.Pelėda-Laputis; 1950 09-10 J.Juotka-Vėžys; 1950 10 — 1951 03 22 - V.Ryliškis-Bitinas.

2.7. KLEVO KUOPA 1946-1948. Suformuota 1946m. Veikė Daugailių, Salako, Tauragnų valsč. 1946-1948 02 15 vadovavo K.Gaivenis-Ėglius (kartu ėjo ir Kadugio Būrio Vado pareigas). 1946-1947m. Perkūno, Tarzano ir Varno būriai sunaikinti, todėl 1948 02-03 kuopa išformuota, o likučiai įjungti į Erškėčio kuopą.

2.70. PERLO RAJONAS 1949-1950m. Iki 1950 03 jungė visą Erškėčio kuopos rajoną. 1950m. pavasarį, likvidavus, prijungtas prie B.L.Rj.

2.71. KADUGIO (ĖGLIAUS) 1944 10 - 1949m. 1944 10 - 1945 07 -J.Šimkūnas-Kadugys (legalizavosi); 1946m. J.Gaivenis-Ėglius. 1948-1949m. reorganizuotas į Klevo būrį (1948-1949 02 14 — J.Kurmis).

2.72. PERKŪNO 1945-1947(?). Žinių nėra.

2.73. TARZANO 1944 10-11 - 1946m. 1944-1945 07 - M.Palepšis-Tarzanas; 1945-1946m. daugelis legalizavosi, likučiai susijungė su P.Butrimo-Vaidilos (žuvo 1947 05 06) būriu.

2.74. VARNO (?)-1947(?). Žinių nėra.

2.8. LIEPOS KUOPA. Suformuota 1946m. iš Sakalo, Šarūno ir dalinai Tigro rinktinių dalių. Veikė Saldutiškio, dalinai Kuktiškių valsč., Labanoro girioje. Steigiamuoju momentu vadovavo Gobis-Varpas (žuvo 194610). 1946 10 — 1947 12 — J.Buivydas-Grafas, 1948 01 — 1948 08 10 — A.Krinickas-Romelis; 1948 08 -1949 - D.Zaptorius-Tigras (pastarieji atliko ir būrių vadų pareigas). Apie 1949m. rudenį išformuota.

2.80. Atskiro rajono (tėvūnijos) nesudarė. Negausūs sunaikintų būrių likučiai šliejosi prie Bazalto - Perlo rajonų būrių, arba Tigro rinktinės org. vienetų.

2.81. KERŠTO. 1946-1946 10 - J.Buivydas-Grafas; 1947-1948 01 -A.Krinickas-Romelis; 1948 01 - 1949 - D.Zaptorius-Tigras.

2.82. LIEPOS. 1946-1947(?) - Meidus-Liepa. Apie 1947m. pab. išformuotas.

2.83. SALDAIČIO 1944-1947m. pr. Iki 1946m. pr. vadovavo KZenkevičius-Saldaitis. 1946m. pr. - 1946 06 — M.Petkevičius (suimtas). 1947m. pr. būrys visiškai sunaikintas.

2.84. AFRIKOS. Būrys sunaikintas 1946-1947m. Vadovavo Alb.Dūdėnas-Dučė (suimtas 1946 02 01).

2.85. BERŽO. Būrys sunaikintas 1946m. pab.

2.86. ZUBRIO. Kurį laiką vadovavo A.Krinickas-Romelis. Apie 1948m. vid. išformuotas.

3. TIGRO RINKTINĖ 1944 10 - 1952m. Suformuota 1944 10 L.Vilučio iniciatyva. Oficialiai jungtinės rinktinės veiklos rajonas - Zarasų, Švenčionių, Utenos apskr. 1945 05 atsiskyrė Utenos apskr. partizanai sukūrę Sakalo rinktinę, nuo 1945 05 jungė tik Švenčionių apskr. ir Zarasų apskr. Rimšės bei dalinai Dūkšto partizanus. Iki 1946m. rudens vadovavosi DKA įsakymais ir instrukcijomis. 1945-1952m. jungė 3-6 kuopas. Rinktinei vadovavo: 194410 -1945 01 - L.Vilutis-Arūnas; 1945 01-0615 - B.Kaletka-Kęstutis; 1945 06-09 — J.Kimštas-Dobilas; 1945 09 -1946 10 01 - Kamarauskas-Karijotas (faktiškai vadovavo iki 1946 11 15); 1946 10 01 - 1952 03 27 - V.Želidonis-Rokas.

3.1. ROKO KUOPA 1945-1952m. Suformuota iš Kęstučio kuopos, atskilus V.Želidonio grupei. Veikė Ignalinos, Dūkšto ir Baltarusijos Vydžių miškuose. 1945m. dalinai sunaikinta, augo lėtai 1946-1951m prisijungdama išblaškytų būrių partizanus. Bazė Baltarusijos miškuose. 1945-1952 03 27 vadovavo V.Želidonis-Rokas, Cezaris.

3.1.1. BAJORO (?)-1951-52. Suformuotas Roko vadovaujamos Tigro rinktinės štabo apsaugai Vadovavo K.Basys-Bajoras. Būrys sunaikintas 1951m. pab. - 1952m. pr.

3.1.2. VOLDEMARO 1945-1950 08. Vadovavo 1947-1950 08 AMatuliauskas-Voldemaras. Sunaikinus būrį perėjo į Pušyno grupę.

3.2. PAVASARIO - ŠVYTURIO KUOPA. Suformuota 1945m. Veikė

Daugėliškių, Melagėnų valsč. Kūrimo metu kuopai vadovavo Gumauskas-Gailius (žuvo 1945m. vasarą). 1945m. kuopai vadovavo Malinkėnas-Pavasaris. Nuo 1946m. iki 1951-52m. kuopos vadas — LBasys-Pavasaris, Švyturys. Nuo 1948m. kuopos sudėtis nenustatyta, sudarė 2-3 būriai.

3.2.1. KALNELIO 1944-1949m. Įėjo į Pavasario kuopos pavaldumą. Vadovavo T.Vinciūnas-Kalnelis (1949m. suimtas).

3.2.2. ŪSO (?)-1949 02.1947-1948 09 vadovavo J.Kaukėnas-Ūsas. Būrys visiškai sunaikintas 1949 02.

3.2.3. JUODALKSNIO 1944-1948m. Iki 1945m. pr. - kuopa. 1945-1947m. pr. vadovavo Juodalksnis; 1947 03 - (?) - J.Makauskas-Šilas.

3.3. KARIJOTO - MINGAILOS KUOPA 1945-1947m. Suformavo

K.Kamarauskas-Karijotas 1945 01. Veikė Ignalinos, Rimšės, Kaltanėnų valsč., 1945m. jungė pietinių Zarasų apskr. valsč, būrius. 194611 01-07 kuopa dalinai sunaikinta, apie 1947m. pab. išformuota. Vadovavo: 1945 01-06 - Karijotas; 1945 06-09 — Gobis-Varpas; 1945 09 — 1946 01 — M.Laurinėnas-Mingaila; 1946 01 20- 03 13 - Penkauskas-Narcizas; 1946 04-11 15 - Kamarauskas-Karijotas; 194612 - 1947 — K.Malinkėnas-Erelis. 33.1. MAZGELIO 1945-1946m. Jungė apie 30 partizanų. Vadovavo Padvaiskas-Mazgelis. 1946 01 15 ties Prūsų kaimu žuvo vadas ir 22 partizanai Būrys sunaikintas 1946 01 pab.

3.3.2.STRAZDO (?)-1947m. Žinių nėra. 1947m. pr. vadovavo Fakyras.

33.3. PABERŽIO 1944-1952 02. Iki 1950-1951m. pavaldumas neaiškus. Apie 1951m. suteiktas kuopos statusas. Vadovavo A.Grigonis-Paberžis (žuvo su būriu 1952 02).

3.4.KĘSTUČIO KUOPA. Suformuota 1945m. pr. B.Kaletkos-Kęstučio (nuo šio ir kuopos pavadinimas). Veikė Tverečiaus, Adutiškio valsč. 1945m. pr. jungė keletą būrių. 1946m. dalinai sunaikinta. Nuo 1945 07-08 vadovavo Klonis-Navikas.

3.4.1. ŠEŠKAUS 1945 04 - 1950m. pr. Veikė Švenčionių - Švenčionėlių valsč. Pavaldumas ginčytinas. Vadovavo Sinius-Šeškus.

3.4.2. GAIDELIO 1945 — (?). Laikėsi Baltarusijos miškuose, fragmentiškai pasirodydavo Adutiškio valsč. 1946-1947m. vadovavo Poška-Gaidelis.

4.3-oji LOKIO RINKTINĖ 1944-1951m.Suformuota Antazavės valsč. 1944 11 M.Kazano iniciatyva. 1945m. išplėtė vadovavimą visos Zarasų apskr. ir

Svyrių raj. partizanų būriams. 1945m. rudenį jungė 15 org. vnt Rinktinei vadovavo: 1944 11 - 1945 07 - M.Kazanas-Siaubas; 1945 07 - 09 28 - A.Streikus-Tamošiukas. 1945 09-12 - A.Keberža-Preibis, Kartelis; 1946 02 — 1947 11 —

K.Kaladinskas-Erškėtis, Šarka; 1947 11 — 1948 02 — M.Cicėnas-Žalgiris; 1948 03 — St.Grumbinas-Audra (suimtas 1948 08 18). 1948 06 01 — 1951 01 27 — Pr.Raščinskas-Drugys, Žaibas; 1951 02 - 1951 04 10 - B.Vaičėnas-Pavasaris; 1951 04-11 rinktinės likučiams vadovavo Kp.V. J.Dūdėnas-Drugys, Žaibas.

4.1. ERŠKĖČIO KUOPA 1944-1951m. Suformuota 1945m. pr. K.Kaladinsko iniciatyva. 1945 09 susijungė su A.Juotkos kuopa. Veikė Salako, Dūkšto valsč. 1950 03 performuota į Lokio rinktinės štabo apsauginį būrį. Vadovavo: 1945 01 - 1947 11 - K.Kaladinskas-Erškėtis; 1947 11 - 1948m. pr. M.Cicėnas-Žalgiris; 1948 03 - 1950 03 09 - A.Vytėnas-Siaubas; 1950 04 -1951 04 10 -J.Čičelis-Leopardas, Tėvas (kuopos vado teisėmis).

4.10. ŠVENTOSIOS-VILNELĖS 1950-1951 04. RAJONAS. Rajono vadas - Vl.Juozapavičius-Papartis, Šarūnas (žuvo 1951 04 10).

4.11. TARZANO 1945-1950m. 1945-1947m. - J.Juotka-Tarzanas (MGB agentas); 1948-1949 04 - Erelis; 1949 04 - 1949m. pab. - Kirvis; 1950m. -Tarzanas.

4.12. ŠARKOS 1946-1950m. 1946 03 24 žuvo būrio įkūrėjas J.Čepulis-Strazdas; 1947-1949 03 - Strazdas; 1949 05 01 - (?) - Pūkas.

4.13. VIESULO (Žalgirio(?)) 1945-1950(?)m. 1945-1947 11 - A.Skunčikas-Koltas (kuopos vado teisėmis); 1948m. pr. - 1950 03 - P.Cicėnas-Žalgiris.

4.2. ŽALGIRIO KUOPA 1950 05 - 1951 11. Suformuota 1950 05 23-25d. Laisvės kuopos Laisvės būrio pagrindu (8 partizanai). Kuopos suformavimas

— daugiau formalaus pobūdžio. 1950 05 - 1951 11 vadovavo J.Dūdėnas-Dagys, Vynas.

4.20. SARTŲ RAJONAS 1950 05 - 1951m. Rajono vadas 1950 05 - 1951 11 14 — J.Dūdėnas-Dagys.

4.21. DAGIO 1951 09 — 195111. Susikūrė suskaldžius Žalgirio kuopą. Vadovavo J.Dūdėnas-Dagys.

4.22. GEDIMINO 1951 09 - 1952m. Susikūrė suskilus Žalgirio kuopai. Vadas P.Poškus-Gediminas.

4.23. LAISVĖS 1949 06 — 1950 05 (reorganizuotas į Žalgirio kuopą rinktinės vado įsakymu Nr.114 nuo 1950 05 25). Vadas J.Dūdėnas-Dagys.

4.3. LAISVĖS KUOPA 1949 01 - 1951 03. Suformuota 1949 01 04 rajono vado Žaibo įsakymu. Veikė Salako, Tauragnų valsč. Steigimo metu sudarė trys būriai, 1949 06 prisidėjo Laisvės būrys. 1949m. vasarą būrių pavadinimai pakeisti 1949 01 — 1951 03 22 vadovavo J.Stanionis-Lizdeika, Aukštaitis.

4.30. KIAUNĖS (KAUNO) RAJONAS 1949 04-05 - 1951.1949-1950 11-12 - rajono vadas J.Bulka-Skrajūnas; 195012 -195103 22 - J.Stanionis-Aukštaitis.

431.GEDIMINO 1949 01 - 1952(?)m. 1949 01 - 1949 07 - Sakalas (V.Mikolaičiukas(?)); 1949 07 — (?) — Jeronimas Bulka-Deimantas.

4.32. ALGIRDO 1949 01 - 1951.1949 01 - 1949m. pab. - Žvalgas; 1949-1950 03 — J.Kušeliauskas-Putinas.

433.KĘSTUČIO 1949 01 — (?). 1949-(?) vadovavo Dagilis.

4.4. VYTIES KUOPA 1944-195(?). Suformuota 1944 11 Zarasų apskr., Antazavės valsč. Veikė Zarasų apskr. Antazavės, Imbrado, Rokiškio apskr. Obelių, Juodupės, Latvijos — llukstės, Aknystės apskr. 1945m. kuopoje buvo 150-300 partizanų. Aktyviai kovojo iki 1952-1953m., atskiri partizanai išsilaikė iki 1958m. liepos mėn. Kuopai vadovavo: 1944 11 —1945 07 07 - M.Kazanas-Siaubas; 1945 07-09 28 - A.Streikus-Tamošiukas; 1946-1947 09 - B.Vaičėnas-Lordas, Liubartas; 1947 09 — 1958 07 18 — J.Streikus-Stumbras.

4.40. DŽIUGO RAJONAS 1949-1951m. 1949-1951 04 10 vadovavo Edv.Gamelis-Čigonas. 1951 04 sunaikinus Lokio rinktinės štabą naujas vadas nepaskirtas.

4.41. ŽALGIRIO 1945-1946m. Vadovavo J.Streikus-Stumbras. 1946m. išformuotas.

4.42. VYTIES. Vadovavo V.Žaržojus-Jazminas 1948-195711-12.

4.43. GINTARO. Vadovavo Pupelis-Seniūnas (1948-1950).

4.44. BIRUTĖS 1945-1958. Vadovavo B.Pupeikis-Tauras (1945-(?)). 1948-1958 07 18 — J.Streikus-Girėnas.

4.45. MARGIO. Vadovavo 1948-(?) Pieperis.

4.46. ŠARŪNO 1946-1948m. Vadovavo 1946-1948m. E.Vaičėnas-Edzka.

4.47. BITĖS 1945-194810 04.1945-194810 04 vadovavo B.Bislys, 194810 04 būrys visiškai sunaikintas.

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti

LIETUVOS PARTIZANŲ ŠIAURĖS-RYTŲ SRITIES 3-OJI VYTAUTO APYGARDA (1945-1952m.)