VIENOS SUKAKTIES AKIVAIZDOJ
POV. DIRKIS
Paskutiniu laiku mūsų spaudoje teko pastebėti keliama šių metų reikšmė lietuviškame gyvenime. 1958 m. pavadinami jubiliejiniais. Tai neeiliniai, bet sukaktuviniai metai, nes jau iškilmingai atšventėme 40 m. nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir 35 m. nuo Klaipėdos krašto susijungimo su D. Lietuva. Tai vis neeiliniai įvykiai, kurie šiemet jau įvairiose JAV vietovėse buvo labai iškilmingai paminėti.
Be to, šiemet išpuola vienintelio Lietuvos šventojo — šv. Kazimiero gimimo 500 m. sukaktis, šv. Kazimieras (gimęs 1458 m. spalio 3d.) iš visų šventųjų lietuviams yra artimiausias: jo seneliai — Jogaila ir Sofija — abu lietuviai. Jis kaip pasaulietis yra šešiais protarpiais gyvenęs Vilniuje, Trakuose ir palaidotas Lietuvos sostinės Vilniaus katedroje. Keturių Lietuvos miestų herbuos» šv. Kazimieras yra vaizduojamas su Kryžium ir lelija rankose. Lietuvių jaunimui jis yra ypatingas globėjas ir žavingas pavyzdys savo asmeniu bei dorybėmis.
Toliau, šiemet būtų šventę 100 metų sukaktis, jei dar tebegyventų, net du žymūs mūsų tautinio atgimimo laikotarpio veikėjai: Martynas Jankus (rugpjūčio 7 d.) ir Vincas Kudirka (gruodžio 31 d.).
Ypač paskutinysis, Vincas Kudirka, yra atsimintinas todėl, kad jis išvydo pasauli kaip tik tais laikais, kai Lietuvos-Lenkijos apirusią valstybę, 18 a. gale, savo ranka prispaudė Rusijos imperija ir išlaikė Lietuvą vergijoje ištisus 120 m. Lietuviškoji šviesuomenė buvo sulenkėjusi ir žuvusi savo tautai, o lietuviškasis kaimas skurdo, vargo, ėjo sunkią baudžiavą. Iš tikro atrodė, kad ši tamsi, nemokyta tauta turi žengti į mirtį. Tačiau iš jos kilo veikėjai, tautos žadintojai, kurie išgelbėjo lietuvių tautą nuo mirties. Toks buvo Vincas Kudirka, valstietis, kapsas, vienas iš pirmųjų stojęs budinti tautinės sąmonės per savo “Varpą”, kuris buvo įsteigtas 1889 m. Ragainėje.
Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio aps., Paežerių km. Prad. mokyklą baigė Paežeriuose. Paskui įstojo į Mariampolės gimnaziją, kurioje pasireiškė savo nepaprastais gabumais. Baigęs 6 kl., įstojo į Seinų kunigų seminariją. Tačiau, nejausdamas pašaukimo į kunigas iš seminarijos pasitraukė ir grįžo į gimnaziją tęsti mokslo. Baigęs gimnaziją,
Kudirkos Naumiestis su V. Kudirkos paminklu
išvyko į Varšuvą studijuoti mediciną. Varšuvos universitete buvo stipriai aplenkėjęs. Tačiau, “Aušrai” sušvitus ir draugam paveikus, su atgaila atsivertė ir tapo nepaprastu lietuvybės kovotoju.
Kaip vienas iš pažangiausiųjų studentų, jis labai nepakentė rusų caro valdžios ir prieš ją įvairiais būdais bei priemonėmis kovojo, už tai net du kartus buvo pašalintas iš universiteto ir uždarytas į kalėjimą. Vienok Vincas Kudirka po įvairių politinių persekiojimų vis dėlto universitetą baigė ir gavo gydytojo diplomą. Apsigyveno jis Naumiesty. Jame tūlą laiką gyveno, praktikavo ir pagaliau 1899 m. lapkričio 19 d. mirė. Naumiestis buvo pavadintas Kudirkos vardu ir jame buvo pastatytas jam paminklas.
Dr. V. Kudirkos kova prieš carizmą, rusų priespaudą ir rusifikaciją buvo herojiška. Tautiniam lietuvių atgimimui jo nuopelnai yra milžiniški. Jo raštų palikimas — kultūrinio lobyno dalis.
Tačiau mes Dr. V. Kudirką jau retai beprisimename, o mūsų jaunimas net per mažai jį tepažįsta. Ar gali tad nežinomasis didvyris šviesti jauniesiems pavyzdžiu? Supažindinti mūsų jaunimą ir patiems prisiminti, būtinai ir prideramai privalome dr. V. Kudirkos gimimo 100 m. sukaktį paminėti. Jis juk — didysis kentėtojas ir kovotojas dėl Lietuvos. Jo sukurtasis Tautos Himnas tai ištisa lietuvių tautos egzistencijos programa.
Čikagoje to didvyrio 100 m. sukaktį tinkamai paminėti yra jau susiorganizavęs komitetas iš jaunųjų studentų, būtent: Zigmas Dailitka, Kęstutis Dirkis, Alg. Antanaitis, Donatas Belskus ir Leonas Narbutis. Komitetas jubilėjinio minėjimo darbą intensyviai varo į priekį.
