Liepos 28-31 d. žuvę Partizanai

Kęstučio apygardos partizanai Kazimieras Levickas-Dagys (kairėje) ir Petras Levickas
ginkluoti vokišku automatu MP-43/44 (Sturmgewehr 44) ir 1928 m. modelio Dekteriovo kulkosvaidžiu (padėtas ant žemės).
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Levickas Kazimieras-Dagys gimė 1925 m. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Klevinių kaime. Kęstučio apygardos partizanas. Žuvo 1951 m. liepos 31d. Tauragės rajone, Obelynės miške kautynėse su MGB pajėgomis kartu su bendražygiais K. Beržiniu-Algirdu, A. Atkočaičiu-Žilvičiu ir A. Marinu-Broniumi

Eglinskas Boleslovas-Saulius gimė 1926 m. Ukmergės apskrityje. Vyčio apygardos Kecioriaus būrio vado pavaduotojas. Žuvo 1946 m. liepos 30 d. Ukmergės apskrities Lėno kaimo apylinkėse

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Iš dėšinės pirmas - J.Levickas-Dagys

Liepsna-Pranas Aglinskas, g.l918m. Girininkų km, Prienų valsč,    Marijampolės apskr. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke.

1945m pavasarį stojo į partizanų gretas. Buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4 kuopos II būrio vada 1946m. pabaigoje jam buvo suteiktas grandinio laipsnis, apdovanotas juostele už narsumą. 1947m. vasarą paskirtas laikinai eiti 4 kuopos vado pareigas, bet už nusižengimą Drausmės Statuto nuostatams, rudenį buvo iš šių pareigų atleistas.

Žuvo išduotas 1948 07 26 Pamoterio km, Pakuonio valsč, Prienų apskr.

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/kai-zuvom-del-tevynes.htm

 

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.
I    eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
II    eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BAREIKA Stasys, Kosto-Krienas, gim. 1922 m. Kunigiškių k., Vadoklių vls., tėvai nuomojo žemę. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. liepos 31d. Šilų miške, Vadoklių vls. Palaidotas Šapio k. kapinėse.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Tėvas Kostas Bareika – ūkininkas, šeima nuomojo žemę.

Pokario metais S. Bareika išėjo partizanauti. Jis buvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, nuo 1949 m. gegužės, žuvus būrio vadui Antanui Žiliui-Žaibui, – šio būrio vadas.

Žaibo būrio partizanai aktyviai veikė Traupio valsčiuje ir ten žuvo, didžioji dalis to būrio partizanų palaidota Šapio kaimo kapinėse. 

Mirė 1949 m. liepos 30 d. Šilų miške (Panevėžio r.) – žuvo mūšyje, sovietinėms represinėms struktūroms atakavus laisvės gynėjų bunkerį. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Raguvos (Panevėžio r.) miestelyje, paskui artimųjų rūpesčiu slapta perlaidoti senosiose Šapio kaimo (Anykščių r.) kapinėse. Kapą ženklina Lietuvos kario kryžius (autorius – Eligijus Smetona) su įrašu "Stasys Bareika "Krienas" 1922–1944–1949", pastatytas 1990 m. rugsėjį Jono Kadžionio rūpesčiu.

Šaltinis: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=767

 
Išniekinti ir patvoryje numesti 1949 m. liepos 31 d. Šilų miške žuvę Vyčio apygardos partizanai
 

BITVINSKAS Vytautas, Jono - Vyturys, g. 1927 Šeimyniškiuose, Girkalnio v. Mokytojas. LLA karys. Pašvaistės būrio partizanas. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl. Iš viso žuvo 6 partizanai.

DIRMEIKIS JuozasDiemedis, g. 1929 Tukiuose, Viduklės v. Ūkininkų sūnus. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. Iš viso žuvo 6 partizanai.

GERULIS Jokūbas, g. 1933 Šiuraičiuose, Švėkšnos v. Žuvo 1952 07 28 Šiuraičiuose. Kartu žuvo V. Oželytė.

KRULIUS Leonas, Leono, g. 1919 Rudžiuose, Šimkaičių v. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. 

LAURYNAS Pranas, g. 1925 Naukaimyje, Girkalnio v. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r. 

MALINAUSKAS Juozas, g. 1911 Gervinėje, Raseinių apyl. Būrio vadas. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r.

OŽELYTĖ Vida, kilusi iš Švėkšnos. Žuvo 1952 07 28 Šiuraičiuose, Švėkšnos apyl. Kartu žuvo J. Gerulis.

TAMOŠAITIS Antanas iš Vengerskų k., Kalnujų apyl., Raseinių r. Žuvo 1949 07 28 Žagarėje, Kalnujų apyl., Raseinių r.

PAKARKLIS Teofilis, Jono (Alfonso brolis), g. 1925 Beržytėje, Raseinių v. Buhalteris. Birutės rinktinės štabo darbuotojas. Žuvo 1948 07 29 ties Lioliais.

POCIUS Jonas, Kazio, g. 1922 Girkalnio v. Nuo 1944 slapstėsi nuo tarnybos okupacinėje kariuomenėje. Žuvo 1945 07 31.

POCIUS Jonas, Prano, g. 1910 netoli Girkalnio. Šaulys. Dubysos pakrantėje turėjo įsirengęs bunkerį. Žuvo 1945 07 31.
http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Gudaitis Jonas. ? - 1945 07 28. Žalgirio rinkt.

Lelešius Albinas - Šernas, Mekšras. ? - 1946 07 30.

Lelešius Viktoras - Jovaras gimė Navasadų k. 1922 - 1947 07 30. Žuvo Raišupyje. Grafo brolis

Melnykas - Žvalgas. ? - 1947 07 30. Žalgirio rinkt.

Mykolaitis Kazys - Lakūnas iš Trakiškių k. 1909 -1947 07 30. Žuvo Raišupyje.

Mykolaitis Vitas - Aidas iš Trakiškių k. 1928 -1947 07 30. Žuvo Raišupyje.

Stanaitis Juozas - Liūtas iš Būdnykų k. 1912 -1947 07 30. Žuvo Raišupyje.

Popiera Jonas - Šalmas gimė Dambraukos k. 1923    - 1947 07 31. Žuvo Raišupyje.

http://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 
Jurgis Grigaliūnas-Naras

1946 metų liepos 31 d. Strošiūnų - Vladikiškių miške keturi partizanai pakliuvo į pasalą. Visi jie žuvo ir buvo atpažinti. Tai Jurgis Grigaliūnas - Naras iš Kiemelių k., kuopos vadas, g. 1924 m., Adomas Ramantauskas - Obuolys iš Kietaviškių, Jeronimas Naudžiūnas iš Naujos Slabados k. Žiežmarių valsčiaus ir Jonas Jacinevičius iš Kiemelių.

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm

1949 m. liepos 31 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške (dabar – Panevėžio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu buvo aptiktas Vyčio apygardos štabo bunkeris. Kautynėse žuvo Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo pavaduotojas ir apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis, Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis ir apygardos štabo narys Jonas Tumšys-Kytras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Panevėžio aps. Raguvos mstl. aikštėje, vėliau užkasti Raguvos miestelio pakraštyje, vietoje, kuri vadinama „Melinsko pelke“ arba „Melinsko krūmais“. Kitą naktį slapta Dailydėnaitė, Vienuolio sesuo Elena Baltušnikaitė, du bendražygiai ir partizanų ryšininkė Elena Kizytė Raganėlė jų palaikus kartu su žuvusiais Antano Žilio-Žaibo būrio partizanų Stasio Bareikos-Krieno, Kazimiero Janonio-Perlo ir Edvardo Vingrio palaikais sudėjo į karstus ir palaidojo senosiose Šapio k. kapinėse (dabar Anykščių r. Traupio sen.).

Vyčio  apygardos  partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Simonas Tumšys-Simonas, antras –Alfonsas Gritėnas-Skalikas, trečias – Jonas Tumšys-Kytras; antroje eilėje iš kairės: trečias – Mykolas Pociūnas-Erdvė, šeštas – Antanas Smetona-Žygaudas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 
 

Vyčio apygardos Vienuolio būrio partizanų priesaika. 1949 m. liepos 30 d. Kryžių laiko būrio vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

KOSTAS TVASKA-RUGELIS
1926 01 13–1949 07 31

Kostas Tvaska gimė 1926 m. sausio 13 d. Ukmergės aps. Traupio vls. Šapio k. Jurgio ir Kotrynos Tvaskų šeimoje. Kartu augi dvi seserys: Genovaitė (g. 1920 m. ) ir Valerija (g. 1930 m.). Mokėsi Levaniškių pradžios mokykloje.

Baigė Raguvos mokyklos 5-ą ir 6-ą klases, Panevėžio gimnaziją. Svajojo Vilniaus universitete studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. 1944 m., vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, tapo Vyčio apygardos Jono Baltušniko-Vienuolio būrio partizanu. Būrio vadas jam patikėjo spausdinti raštus ir partizanų dokumentus. K. Tvaska taip pat rašė partizanų dienoraštį, fiksavo kovų istoriją, tvarkė partizanų archyvą, kūrė eilėraščius. 1949 m. pradžioje buvo paskirtas Vyčio apygardos naujai sudaryto štabo viršininku. Tų pačių metų balandžio 20 d. Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas K. Tvaską paskyrė savo pavaduotoju, kartu einant ir apygardos štabo viršininko pareigas.

Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas (stovi), rašomąja mašinėle spausdina apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 
 

Vyčio apygardos štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis su motina. 1948 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1950 m. gruodžio 31 d. K. Tvaska Vyčio apygardos vado A. Smetonos-Žygaudo apdovanotas Pasižymėjimo lapu, 1999 m. rugpjūčio 17 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, LR krašto apsaugos ministerijos 1999 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu jam su teik tas pulkininko leitenanto laips nis, 2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

JONAS BALTUŠNIKAS-VIENUOLIS

1915 10 17–1949 07 31

Jonas Baltušnikas gimė 1915 m. spalio 17 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Vėžiškių k. Kartu augo trys broliai ir keturios seserys. Raguvos valsčiaus policijos viršininkas. Partizanas nuo 1944 m. rugsėjo mėn. Vyčio apygardos junginio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos vls., būrio vadas. Kruopščiai tvarkė dokumentus, reikalavo drausmės. Jo būrio vyrai buvo tvarkingai apsirengę partizanų uniformomis su skiriamaisiais lietuviškais ženklais. Jie turėjo automatus, kulkosvaidžius, žiūronus, dvi rašomąsias mašinėles. Būryje kiekviena diena prasidėdavo malda ir Lietuvos himno giedojimu. 1949 m. balandžio 20 d. Vyčio apygardos vado A. Smetonos-Žygaudo paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės, veikusios Panevėžio apskrityje, vadu. Partizanaudamas sudarė savo būrio „Partizanų, žuvusių 1945–1948 m., sąrašą“.

Du J. Baltušniko broliai buvo jo būrio partizanai. Brolis Kazys-Jupiteris žuvo 1946 m. vasario 18 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške, brolis Liudas-Leika žuvo 1949 m. birželio 22 d. Panevėžio aps. Noriškių k.

 

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

JONAS TUMŠYS (TUMŠIS)-KYTRAS
1920–1949 07 31

Jonas Tumšys gyveno Panevėžio aps. Vadoklių vls. Miliešiškių k. Nuo 1945 m. Vyčio apygardos Prano Keciorio (Kecioriaus) būrio, veikusio Panevėžio aps. Vadoklių vls., partizanas, vėliau – apygardos štabo narys.

Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/07/201407_baltusnikas_zutis.pdf

 

Krištaponio rinktinės partizanai 1949 m. Antroje eilėje trečias iš kairės J. Baltušnikas-Vienuolis, ketvirtas - Žaibas

Šaltinis: http://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

Petras Mainelis, Rokiškio vls., Lileikių k., Dariaus ir Girėno b. Ž.1948 07 28.

http://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

 

Gudaitis Jonas - Žvirblis. G. 1926 m. Maliejiškės k. Jankų vlsč. Gyveno Lodiškės k. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Žuvo 1945.07.28 (kita versija: 1948.02.11) Vierčiškės k. Jankų vlsč. Būrio vadas.

Marčiulionis Vytautas - Viesulas, Saulė iš Pašventupio k. Pakuonio vlsč. 1923-1946.07.28. Žuvo Margininkų k. Prienų-Panemunės partizanų būrio vadas. Audronio brolis.

Vosylius Antanas - Vilkas iš Skriaudžių k. 1924- 1949.07.28. Žuvo Čiuoderiškių k. Geležinio Vilko rinktinės 52 kuopos 2 būrio vadas.

Morkūnas Kazys iš Mačiūnų k. Prienų vlsč. 1914(?)-1944.07.29(7). Žuvo.

Bridžius Vincas - Žaibas. G. Pagirėlių k. Sasnavos vlsč. 1920-1947.07.30. Žuvo Raišupyje.

Lelešius Albinas - Šernas, Mekšras iš Sasnavos vlsč. ?- 1946.07.30.

Lelešius Viktoras - Jovaras. G. Navasodų k. 1922- 1947.07.30. Žuvo Raišupyje. Grafo brolis. Geležinio Vilko rinktinė.

Mykolaitis Kazys - Lakūnas iš Trakiškių k, 1909- 1947.07.30. Žuvo Raišupyje. Jono, Kosto ir Vito brolis.

Mykolaitis Vitas - Aidas iš Trakiškių k. 1928-1947.07.30. Žuvo Raišupyje. Jono, Kazio ir Kosto brolis.

Palavinskas Antanas. 1900-1946.07.30. Algupio būrys. Žuvo Kauno apskr.

Stanaitis Juozas -Trimitas, Liūtas iš Būdnykų k. Prienų raj. 1912-1947.07.30. Žuvo Raišupyje. Geležinio Vilko rinktinė.

Vasiliauskas Stasys - Bizūnas, Kirvelis iš Aukštojo Balbieriškio k. Marijampolės apskr. 1944 m. rudenį įstojo į partizanus. Nuo 1947 m. pradžios Geležinio Vilko rinktinės skyrininkas, kuopos vadas. 1948.07.30 ilgai trukusios kratos metu, kareiviams dar nesuradus bunkerio, kuriame jis slėpėsi, nusišovė. Palaidotas N. Ūtos apyl. Skersabalio partizanų kapinaitėse. Bevardžio pusbrolis. Iki 1946 m. - Geležinio Vilko, nuo 1946 - Dzūkų rinktinės Vaidoto būrio kovotojas.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

Bradulskas Nikodemas, Jono, sl. Alksnis, g. 1926 Juodžiūnų k., Žemaitkiemio vlsč. B rinktinės Plieno būrio partizanas. Žuvo 1945 07 28 prie Šešuolių kapinių: sužeistas susisprogdino. Slapta palaidotas Šešuolių kapinėse.

Drumstas Kazys, sl. Spurgas, g. 1919 Leliušių k., Rumšiškių vlsč. Nuo 1945 - Kariūno bataliono, 04 - A rinktinės 2-o bataliono Meškos kuopos partizanas. Žuvo 1946 07 29 Kaspariškių miške kartu su J. Sidaru-Klajokliu.

Sidaras Juozas, sl. Klajoklis, Kazio brolis, g. 1927 Leliušių k., Rumšiškių vlsč. Nuo 1945 DKR, Nuo 1945 - Kariūno bataliono, 04 - A rinktinės 2-o bataliono Meškos kuopos partizanas. Žuvo 1946 07 29 Kaspariškių miške kartu su K. Drumstu-Spurga.

Ramanauskas Matas, sl. Vėtra, g. 1921 Kietaviškių k. A rinktinės Naro kuopos partizanas. Žuvo 1946 07 30 Pajautiškių k. Užkastas Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidotas į Kaišiadorių kapines.

Grigaliūnas Jurgis, Mykolo, sl. Naras, g. 1922 Kiemelių k., Kaišiadorių vlsč. Nuo 1945 04 01 - A rinktinės 3-o bataliono 2-os kuopos partizanas, 3-o būrio, kuopos vadas. Žuvo 1946 07 31 Strošiūnų-Vladikiškių miške, patekęs į pasalą su A. Ramantausku-Obuoliu, J. Naudžiūnu, J. Jacinevičiumi. Užkastas Žiežmarių žydkapiuose. 1991 perlaidotas į Kaišiadorių kapines.

Jacinevičius Jonas, g. 1920 Kiemelių k., Kaišiadorių vlsč. A rinktinės 3-o bataliono Naro kuopos partizanas. Žuvo 1946 07 31 Strošiūnų-Vladikiškių miške, patekęs į pasalą su Naru, A.Ramantausku-Obuoliu ir J.Naudžiūnu. Užkastas prie Žiežmarių žydų kapų.

Krilavičius Bronislovas (Bronius), Jono, sl. Lieptas, Kiemelis, Vaclovo-Vytenio brolis, g. 1921 Vaidžionių k., Žaslių vlsč. DKR Meškos būrio, A rinktinės Dramblio bataliono partizanas. Žuvo 1946 07 31 Strošiūnų-Vladikiškių miške, patekęs į pasalą su J. Grigaliūnu-Aru, taip pat A. Ramantausku-Obuoliu, J. Naudžiūnu, J. Jacinevičiumi. Palaikai išniekinti Žiežmarių turgaus aikštėje, užkasti žydkapiuose. 1991 perlaidotas į Kaišiadorių kapines. 

Naudžiūnas Jeronimas, g. 1924 N. Slabados k., Žiežmarių vlsč., A rinktinės partizanas. Žuvo 1946 07 31 Strošiūnų-Vladikiškių miške pasaloje kartu su Naru ir kitais dviem partizanais. 

Ramantauskas Adomas, sl. Obuolys, g. 1928 Kietaviškių mstl. A rinktinės Naro kuopos partizanas. Žuvo 1946 07 31 Strošiūnų-Vladikiškių miške, netoli Pajautiškių k. patekęs į pasalą su Naru, J. Naudžiūnu, J. Jacinevičiumi. Užkastas Žiežmarių žydkapiuose.

Vingrys Edvardas, sl. Kuoka, Nuo 1944 - B rinktinės partizanas. Žuvo 1949 07 31.

Jeronimas Naudžūnas (g. 1924 m.) žuvo 1946 07 31 Strošiūnų miške, netoli Kauno-Vilniaus plento, sako, buvo drąsus ir sumanus patrizanas.

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Jasevičius 1923 Teizų k. Diemedis 1947 07 30

Milkevičius, Juozas 1922 Šlavantų k. Šaltis 1947 07 30

Rudzikas, Jonas 1911 Neravų k. Sidabras 1947 07 30

Armanavičius, Motiejus 1909 Neravų k. Dobilas 1947 07 30

http://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

GRIGALIŪNAS VLADAS, Kosto, g.1905 m. Gatelių k., Tauragnų vls. Žuvo 1945    07 28.

KUZMA JONAS, Jono, g. 1916 m., gyv. Satarečiaus k., Antalieptės vls. Suimtas 1944 07 25 ir liepos 29 d. nužudytas.

RŪGŠTELĖ BALYS - Ramūnas, g.1926 m. Pavarlio k., Tauragnų vls. Partizanas. Veikė Tauragnų - Kuktiškių apylinkėse. Priklausė Voveraičio būriui. Pagal agento Jurkos pranešimą, prie Kazimieravos kaimo buvo surengta pasala. 1947 07 29 į tą pačią vietą atėjo antra čekistų grupė, ir pavyko nukaut vieną partizaną. Žuvo B.Rūgštelė. Kiti du pabėgo.

ADOMĖNAS STASYS - Auklėtinis, g,1927(?)m. Miliūnų k., Utenos vls. Priklausė Geležinio Vilko partizanų būriui. Žuvo 1947 07 30 kartu su Baliu Linskiu - Kardu netoli Utenėlės k.

LINSKIS BALYS - Kardas, g.1922 m. Dubelkos k., Kuktiškių vls. Priklausė P.Karaliaus - Dobilo Geležinio Vilko būriui. B.Linskį su kitais partizanais čekistai vijos nuo Antalgės ir 1947 07 30 prie Utenėlės nušovė. Kartu žuvo Juozas Adomėnas ir civilis Kakanis. B.Linskis buvo užkastas kažkur apie Utenėlę.

MASIULIS JUOZAS, gimęs Jociškių k., Užpalių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, išėjo į partizanus. 1945 07 30 kareivių užkluptas traukėsi ir Mikėnų kaime, baloje prie Vanago sodybos, buvo nušautas. Tą pačią dieną buvo nušautas ir jo brolis Pranas, Jurgis Kučinskas, Pranas Sabutis, Jonas Žvironas. Juozą Masiulį Antanas Vanagas iš Mikėnų nuvežė prie Svėdasų koplytėlės.

SABULIS PRANAS. Partizanas. Žuvo 1945 07 30 prie Vilučių.

BIRIETA JUOZAS, Kazio, g.1903 m. Narkūnų k., Utenos vls. 1949 07 31 nušautas.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Žuvo Kazimieras Beržinis-Algirdas 1952 m. liepos 28 d. Tauragės r., Pagrįžupio k., Sutkų miške

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-21-1997.pdf

JONAS POPIERA, slap. „ŠALMAS" gimė 1927 m. Dambraukos km., Igliškėlių valsč., Marijampolės apskr. Išėjo partizanauti 1946 m. partizanavo „Geležinio Vilko" rinktinėje. Žuvo didvyriškoje kovoje su gausiais sovietinės kariuomenės būriais Raišupyje, Marijampolės apskr. 1947 m liepos 30 d. 

http://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-kovu-aidai.htm

Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 30 d., Biržų r. Obelaukio apyl. Medžvalakių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės vadas Petras Tupėnas-Ąžuolas ir partizanas Jonas Jurėnas-Jurgėnas.

http://genocid.lt/centras/lt/219/c/

Juozas Masiulis iš Jociškių k. žuvo 1945 07 30.

http://partizanai.org/failai/html/dejavo-zeme.htm

Foto: Baltušnikų šeima 1948m. vasarą: Liudvikas Baltušnikas, Elena Baltušnikaitė ir Jonas Baltušnikas-Vienuolis (žuvo 1949.07.31)

1949.07.31 Vadoklių valsčiuje Šilų miške žuvo apygardos štabo viršininkas K. Tvaska-Rugelis ir visi Krištaponio rinktinės štabo pareigūnai

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-10-1994.pdf

 

Vingrys Edvardas-Kuoka iš Nuotekų k.; partizanavo 1944-1945 m.; ž.1949 07 31.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000.pdf