Juozas Girnius
Iš naujausio veikalo Tauta ir tautinė ištikimybė, išleisto Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI.
Ištikimybė — kuklus, beveik kasdieniškai pilkas žodis, tačiau jame slypi visa žmogiškoji didybė — ištesėti nežiūrint visko (aplinkos, neapsimokėjimo, “kitų” etc.). Nebūtų įmanomi žmogaus santykiai su žmogumi, jei nebūtų pasitikėjimo tarpusavio ištikimybe. Negali būti bičiulis tas, kurio bičiulystės tėra akimirkos nuotaikos. Visų asmeninių ryšių versmė yra žmogaus patikimumas ne tik šiuo momentu, bet ir visą laiką. Ištikimybė liudija žmogaus moralinę rimtį. Reikia moralinio subrendimo ištikimybei dėl to, kad ji yra ne kas kita, kaip laisvas angažavimasis ateičiai. Negali būti ištikimas tas, kuris vadovaujasi akimirkos įspūdžiais, pats nežinodamas, ko jis norės sekančią akimirką. Tik tas gali būti ištikimas, kas yra apsisprendęs pats save lemti, o ne būti nešamas besikeičiančių aplinkybių. Kaip toks apsisprendimas, ištikimybė yra dvasinė žmogaus tapatybė laiko tėkmėje ir aplinkybių sekoje.
Kaip Šalkauskio ir Maceinos knygos anksčiau, taip Girniaus veikalas šiandien atstovauja susirūpinimą tautos gyvybės išlaikymu naujos tautos istorijos posūkio metu. Šiuo veikalu todėl verta susidomėti ne tik tautos diasporom pasauly, bet ir pačiai tautai, šiandien tik instinktyviniu, ne racionaliniu būdu tegalinčiai palaikyti savo tapatybę.
Dr. Vytautas Vardys
Skaityti daugiau: IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ
DARBAI IR IDĖJOS
PRIEŠ 25 METUS
Nesmagi polemika su vairininkais Šalkauskį nuliūdino, bet greit kitas naujosios kartos pasireiškimas jam vėl suteikė džiaugsmo. Lietuvių visuomenė dar nebuvo atsidžiaugusi tuo sujudimu, kurį sukėlė Naujoje Romuvoje atspausdinta dekliaracija ir su ja susijusi polemika, gaivinusi demokratiškai nusiteikusių piliečių jausmus, kai visus nustebino pasirodymas naujo dienraščio, kurio užsimojimai, kiek tai buvo galima anais laikais, siekė dar giliau. Tai buvo nauja pradžia Lietuvos žurnalistikoje. Kaip ji užsimezgė?
_files/I-Laisve-1961-26(63)-27.jpg)
Prof. Juozas Eretas, svečias iš Šveicarijos, šią vaharą lankėsi JAV ir Kanadoje.
Anais laikais jaunoji katalikų šviesuomenė gyvai svarstė naujas idėjas ir naujus veiklos metodus. Taip subrendo organiškoji valstybinės santvarkos idėja, panašiu būdu gimė ir mintis leisti naują modernų dienraštį. Toji mintis, reikia pažymėti, išdygo ne tiek iš žurnalistinių motyvų, kiek iš susirūpinimo pagilinti dvasinį lietuvių tautos gyvenimą. Tai svarstė būrelis jaunų kunigų ir studentų klierikų, radę gyvą atgarsį ir pasauliečių inteligentų. Jų inspiratorius buvo kun. Stasys Yla, teologijos — filosofijos fakulteto vyr. asistentas, dėstęs pastoralinę teologiją. Jisai 1935 vasarą važinėjo po vakarų Europą, kur studijavo naujus pastoracijos metodus. Domėjosi taip pat vakarų Europos katalikų spauda, skiriama religiniams klausimams svarstyti. Grįžęs kėlė mintį ir Lietuvoje leisti religinės kultūros savaitraštį, kuris pakeistų lėkštuosius religinius laikraštėlius, nepatenkinančius dvasinio lietuvių inteligentų alkio.
Skaityti daugiau: JAUNOJI KARTA APDOVANOJO LIETUVĄ NAUJU DIENRAŠČIU
Šių metų pavasarį trims metams išrinktosios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmasis suvažiavimas įvyko rugsėjo 3-4 dienomis New Yorke. Svarbiausi suvažiavimo uždaviniai buvo priimt baigiančių kadenciją JAV Lietuvių Bendruomenės organų pranešimus, išrinkti naujus vykdomuosius organus, išspręsti milijoninių (Lietuvių ir Geležinio) fondų suderinimo klausimą ir aptarti veiklos gaires.
_files/I-Laisve-1961-26(63)-30.jpg)
Jonas Jasaitis
JAV L. B. Centro Valdybos pirmininkas
Ligšiolinis JAV LB Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Šlepetys padarė pranešimą apie prezidiumo ir Tarybos veiklą. Centro Valdybos pirmininkas St. Barzdukas perskaitė raštų patiektą CV veiklos pranešimą. Jis taip pat perskaitė CV iždininko J. Staniškio ir Švietimo Tarybos pirmininko J. Tamulio (nedalyvavusių suvažiavime) pranešimus. Po pranešimų buvo trumpos, bet gyvos diskusijos.
Skaityti daugiau: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SUVAŽIAVIMAS
Kurie psichologiniai ir moraliniai nusiteikimai atveda į kolaboravimą?
Kalbant apie Sovietų Sąjungą, yra tik vienas visai tikras dalykas, kad ji savo idėjas ir viešpatavimą skleidžia pasaulyje kolaboravimu bei patikimų bendradarbių iš kiekvienos tautos žmonių parinkimu. Šiems bendradarbiams ruošti yra specialios mokyklos, net universitetai, Sovietų atstovybės užsieniuose, įvairios ekskursijos ir milžiniška jų propaganda. Šių visų priemonių dėka Sovietų Sąjungoje yra žmonių, kurie yra priartėję Orvelio atvaizduotam, veik automatu virtusiam žmogaus tipui, kuris jau yra praradęs savo žmoniškumą, ir tapęs paklusniu režimo įrankiu. Tokių žmonių yra ir lietuvių tarpe, tiek pačioje Lietuvoje, tiek ir laisvajame pasaulyje.
Jei prileidžiame, kad Sovietų Sąjunga turi savo atsidavusių bendradarbių lietuvių tarpe, iškyla klausimas: kokios psichologinės ir moralinės priežastys veda juos į šį kolaboravimą? Jų be abejo daug, todėl stengsimės iškelti tik pačias svarbiausias. Kaip pirmą ir pagrindinę reikia suminėti tą visuotiną psichologijos dėsnį, pagal kurį didelė įtampa, dideli jausmų pakilimai, dideli entuziazmai ir aistros žmonių masėse negali išsilaikyti neribotai ilgai: jie patys išsemia save, išnaudoja savo energiją ir taip įvyksta sugrįžimas į kokią nors lygsvaros padėtį. Tad ir rezistencija prieš komunizmą, kuri remiasi didele valios įtampa ir auka, negali tęstis neribotai ilgai: ji sudildo savo rėmėjus ir savo priešus. Žmonės pavargsta ir nepajėgia eiti šia kryptimi neribotai ilgai, bet stovėti vietoje irgi neįmanoma. Todėl įvyksta vidinis pasikeitimas, prisitaikymas prie esamosios padėties, kolaboravimas su komunizmu. Tai ypač vyksta jaunojoje kartoje, kuri išaugusi esamose sąlygose, su jomis apsipranta ir jai lengviau jas pakelti ir prie jų prisitaikyti.
Skaityti daugiau: KOLABORANTŲ VEIDAI LIETUVOJE IR TARP LIETUVIŲ VAKARUOSE
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
Jau aštunti metai iš eilės Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai ruošia studijų savaites Vakarų Vokietijoje. Vokietijos ateitininkam sendraugiam pageidaujant, nuo 1959 m. tokias stud. savaites Europos LFB ruošia labai sutartinai su Vokietijos ateitininkais. Šiemetinė tokia bendra studijų savaitė yra jau trečioji. Ji įvyko rugpjūčio 6-13 dienomis kurortiniame miestelyje Gautinge arti didmiesčio Miuncheno. Ši savaitė vyko ypačiai gerose patalpose — UNESCO Instituto rūmuose. Jie visą savaitę priklausė vien tik lietuviams. Šie rūmai yra nuošaliai nuo gatvių triukšmo dideliame parke, su instituto nuosavu maudymosi baseinu, krepšinio ir teniso aikštėmis, stalo tenisu ir kita.
Savaitėje dalyvavo iš viso apie 60 dalyvių, susirinkę iš 11-kos valstybių: Anglijos, Australijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, o taip pat iš JA Valstybių, Venecuelos ir Kanados.
Savaitės oficialioji dalis prasidėjo rugpjūčio 7 d., nors didelė dalyvių dalis susirinko jau išvakarėse, rugp. 6 d.
TRIJŲ SUKAKČIŲ MINĖJIMO ŽENKLE
Savaitės atidarymo posėdyje rugp. 7 ryte dalyvavo ir UNESCO Instituto atstovė Dr. Mara, kuri pasveikino dalyvius instituto vardu ir palinkėjo geriausios sėkmės.
Skaityti daugiau: VIII- JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ
Ji įvyko studijų savaitės Vokietijoje metu, Gautinge, rugpiūčio 11 dieną. Kun. D. Kenstavičiui sukalbėjus maldą, trumpu žodžiu konferenciją atidarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių valdybos pirmininkas rd. K. J. Čeginskas, paprašydamas bičiulius, kad šioje stud. savaitėje minimų trijų sukakčių dvasia lydėtų ir šią konferenciją. Pirmininkauti pakviestas dr. J. Grinius.
Pradžioje perskaitomas LFB Tarybos pirmininko prof. J. Brazaičio laiškas. Jis dėkoja už jo, kaip Laikinosios Lietuvos Vyriausybės nario pasveikinimą ir kartu pabrėžia, kad 1941 m. rezistencijos nuopelnai priklauso ne ano meto vyriausybei, bet jaunimui. Europos LFB veiklą prof. Brazaitis įvertina kaip labai pozityvų, reikšmingą faktorių tremties gyvenime ir ypačiai iškelia ELI, studijų savaitės, biuletenį Europos LF Bičiulį, ryšį su pavergtu kraštu bei visais tautiečiais, ir kita. Labai įvertino prof. Z. Ivinskio ir prof. Maceinos paskaitas svetimiesiems svetimom kalbom. Kartu prof. Brazaitis nusiskundė, kad Amerikoje lietuvybei daugiau kenkia aptukimas, kaip suliesėjimas. Bet drauge pasidžiaugė, kad Amerikoje yra ir prasiveržusio jaunimo lietuviškai veiklai, tik jis esąs gal dar palaidas. Pabaigoje pasveikino visus Europos LFB ir visą studijų savaitę. — Konferenciją dar sveikino prof. Ivinskis, dr. J. Uleckas, inž. P. Narutis ir kiti — raštu.
Skaityti daugiau: EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA
* * *
Reikia aiškiai ir stipriai pabrėžti visai nediskutuotiną faktą, kad sąmoningų, patriotiškai nusiteikusių lietuvių emigrantų ar pabėgėlių čia gimę vaikai dar gali būti išauginti sąmoningais, susipratusiais lietuviais. Tai teigiama, pasiremiant pedagogikos mokslo patyrimu, kad vaikai pasiduoda tėvų bei auklėtojų įtakai. Jei to nebūtų, bet koks auklėjimas būtų beprasmis dalykas.
...Ir pagaliau, jei visa tai nepadėtų, tai ar ne laikas būtų pagalvoti apie naujo rezistencinio sąjūdžio organizavimą, apie kovingą rezistenciją priešui, esančiam mūsų tarpe, apie rezistenciją mūsų apsileidimui, ištižimui, išsigimimui. Turim kalbėti aiškiai: nauji ateiviai, kurių vaikai jau tekalba angliškai, yra savos tautos išdavikai. Ar mes turime juos slėpti?
Skaityti daugiau: IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO
Šiais metais Lietuvių Fronto Bičiulių studijų dienoms buvo pasirinkta kurortinė vietovė, Union Pier, Mich., kur paskutiniu metu nemažas skaičius lietuvių įsigijo vilas ir tuo pačiu pats Union Pier vasarviečių miestelis gavo lietuvišką atspalvį. Ši vietovė, esanti už 80 mylių nuo Čikagos, nesunkiai pasiekiama detroitiškiams ir clevelandiečiams, todėl ir į studijų savaitę ypač gausiai suvažiavo bičiulių ne tik iš Čikagos, bet iš Detroito ir Clevelando. Organizacinius ir administracinius Studijų dienų reikalus tvarkė LF Bičiulių Čikagos apygardos valdyba.
Bičiuliai į Studijų dienas, kurios vyko didžiausioje ir gražiausioje Union Pier lietuvių turimoje vasarvietėje — Karaičių Gintare — daugumoje suvažiavo sekmadienį, liepos 30 d. Visa didelė Gintaro vasarvietė iki paskutinio kambario buvo užimta suvažiavusių LF Bičiulių ir jų šeimų narių, o kiti, netilpę Gintare, apsigyveno kitose kaimyninėse lietuvių vasarvietėse.
_files/I-Laisve-1961-26(63)-35.jpg)
Lietuvių Fronto Bičiulių būrelis studijų savaitės metu. Viduryje prof. Juozas Brazaitis, kairėje dr. Juozas Girnius, dešinėje — prof. dr. Pranas Padalis ir kiti.
Sekmadienio vakare įvyko trumpas susipažinimo vakaras, suartinęs iš visur suvažiavusius LF Bičiulius ir jų šeimas į vieną bendrą, gyvą ir draugišką studijų dalyvių šeimą.
Skaityti daugiau: V-JI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ
K. Škirpos sveikinimas
Man buvo labai džiugu patirti iš p. J. Brazaičio, kad esate numatę vispusišką 1941 m. mūsų tautos sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės paskelbimo aptarimą bėgyje šios Jūsų studijų savaitės, įvykių, kuriuose daugeliui iš Jūsų tarpo teko anuomet dalyvauti asmeniškai po bendra Lietuvių Aktyvistų Fronto vėliava ir žymiai prisidėti prie suminėtų čia istorinių mūsų tautos laimėjimų.
Nuoširdžiai dėkodamas už malonų pakvietimą pabūti tų Jūsų reikšmingų studijų proga Jūsų tarpe labai apgailestauju, kad aplinkybės sukliudė man ta garbe pasinaudoti, kad gyvu žodžiu pasidalinčiau su Jumis prisiminimais apie tai, kaip buvo siekiama sutelkti veiklesnes bei ryžtingesnes mūsų tautos jėgas lemtingam kovos žygiui už laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, ir prieš kokius spaudimus iš nacių pusės teko LAF branduoliui Berlyne atsilaikyti, tiek artėjant rusų — vokiečių ginkluotam konfliktui, tiek birželio 23 dienos lietuvių sukilimui įvykus ir jam pilnai pasisekus.
Nors ir negalėdamas asmeniškai atvykti, užtikrinu Jus, jog minėtų istorinių įvykių prisiminimo dienomis jaučiuos siela ir mintimis pilnutiniai su jumis, nes visa tai, ką Jūs ten susirinkę aptarsite, yra man tiek pat artimi ir brangūs dalykai, kaip ir visiems jums. Netenka aiškinti, kad suprastume, jog niekas žmonių taip giliai nesuartina, kaip kova už bendrą tautos idealą, ypač kai ji yra susijusi su didesnėmis rizikomis, pareikalauja aukščiausių aukų ir įpareigoja prisiimti pilną atsakomybę prieš tautą ir jos istoriją už visas tokios kovos pasekmes.
Skaityti daugiau: Sveikinimai
Dr. Petras Daužvardis, Lietuvos konsulas Čikagoje, pakeltas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje. Valstybės departamentas išdavė jam pažymėjimą Valstybės sekretoriaus Dean Rusk parašu rugpiūčio 11 d., kad nuo tos dienos jis yra oficialiai pripažįstamas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje.
Dr. Petras Daužvardis gimė 1895 m. lapkričio 16 d. Diplomatinį darbą pradėjo 1925 m., kai buvo paskirtas vicekonsulu New Yorke. Lietuvos konsulu Čikagoje paskirtas 1937 m.
J. Kajeckas, Lietuvos atstovas Wa-shingtone, Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje dr. P. Daužvardžio lydimas, dalyvavo Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių prof. Juozui Eretui ir prof. dr. Zenonui Ivinskiui pagerbti suruoštose vaišėse. Svečių iš Europos pagerbimo vaišėse taip pat dalyvavo prel. Juras, dr. J. Girnius, K. Jurgėla, Amerikos Balso direktorius, kun. prof. St. Yla, kun. dr. A. Baltinis, dr. A. Damušis ir per 100 Lietuvių Fronto Bičiulių.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
Pranešimas
Dr. Vytautas Vardys, vyriausias Į Laisvę žurnalo redaktorius, iš redakcijos pasitraukė. Jo metų darbą skaitytojai bus įvertinę su pasigėrėjimu. Vargiai buvo galima norėti tinkamesnio asmens, kuris žurnalą padarytų gyvą, aktualų, stebintį gyvenimo klausimus ir juos sprendžiantį konkrečiai ir realiai. Tačiau LF Bičiulių vadovybė gerai suprato motyvus, dėl kurių dr. Vytautas Vardys turėjęs būti išimtas iš žurnalo ir paleistas kitiems uždaviniams. Su dėkingumu už sėkmingą redagavimą ir kitus organizacijai atliktus darbus LFB vadovybė lauks, kada nauji uždaviniai bus atlikti ir dr. V. Vardys vėl galės būti bičiulių dispozicijoje.
Žurnalo redakcijos darbą tęsia kiti kolektyvo prityrę nariai — Stasys Daunys, Aloyzas Baronas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, P. Bagdonas, Vincas Rygertas. Taip pat darbo pasidalinimo ir specializacijos motyvais eilė bičiulių prisiėmė atsakomybę talkinti redakcijai specialių sričių problemomis, jų apžvalga bei sprendimu.
Manome, kad darbo našta, išdėliota ant didesnio pečių skaičiaus, bus naujas sėkmingas žingsnis žurnalo tobulinime ir linkime redakcijos kolektyvui ir jo artimiesiems talkininkams sėkmės.
LFB Tarybos Prezidiumas
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Bernardas Žukauskas — Pirmojo pasaulinio karo tremty. Atsiminimų pluoštas. Lietuvių krikščioniškosios demokratijos studijų klubų leidinys, 134 psl., kaina $1.50.
Sakalų keliai — Mokslevių metraštis. Čikagos Aukštesniosios Lituanistikos Mokyklos leidinys. Redagavo: N. Radvilaitė, D. Šukelytė, M. Dranga, K. Grabauskaitė, M. Pakalniškytė, Š. Valiukėnas. Metraščio globėjas — Domas Velička. Gražus, didelio formato ir jaunųjų prirašytas leidinys turi 94 psl.
Algirdas Gustaitis — Lietuva — Europos nugalėtoja. Didelio formato gausiai iliustruotas leidinys. Išleido Lietuvių Dienos, 40 psl., kaina $2.50.
Gaudeamus— Studentų Ateitininkų Sąjungos informacinis leidinys. 1961 m. spalio mėn., nr. 1.
Skaityti daugiau: Atstovybės, atsiųsta paminėti
_files/I-Laisve-1961-27(64)-1.jpg)
MIELUS SKAITYTOJUS, BENDRADARBIUS, RĖMĖJUS IR VISUS LF BIČIULIUS NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME NAUJŲ METŲ PROGA, LINKĖDAMI VEIKLIŲ IR KŪRYBINGŲ METŲ
Į Laisvę Redakcija ir Administracija
T U R I N Y S
Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą ............. 1
Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis ................. 9
Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe 14
Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje . 22
Aviac. kap. Albertas Švarplaitis .................. 34
Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą 37
Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai .............. 42
1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose .... 45
J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje .. 48
Jonas Jasaitis: Letuva enciklopedijose ............ 51
Darbai ir Idėjos
• Idėjos Spaudoje
• Vardai Įvykiuose
• Žvilgsnis knygų lentynon .............. 48-64
Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 27(64)
ŽVILGSNIS 20 METŲ PERSPEKTYVOJE
Kazys Škirpa
KOVŲ IR PASTANGŲ LAIKOTARPIS
Dvidešimt metų yra tik lašas tautos istorijoje. Bet dabartinei mūsų kartai tai jau atrodo ilgoku laikotarpiu, nes tebeperpildo lietuvių širdis giliu sielvartu, kad netekome valstybinės nepriklausomybės.
Istorija atžymės šį laikotarpį, kaip dekadas desperatiškų kovų ir nepaliaujamų pastangų gelbėti Tėvynę—Lietuvą iš ją ištikusios nelaimės, kaip etapą didingo bei nepaprasto lietuvių ištvermingumo kryžių kelyje po sovietų žiauria priespauda ir kaip begalinių kalimų, nebesuskaitomų aukų, bet sykiu ir aukščiausio heroizmo laikotarpį.
_files/I-Laisve-1961-27(64)y-5.jpg)
KAZYS ŠKIRPA
Savanoris - Kūrėjas, aktyvus nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Vėliau politikas, diplomatas, Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministeris Vokietijoj. Rezistencijoje Lietuvių Aktyvistų Fronto organizatorius ir vadas, 1941 m. lietuvių tautos sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės ministeris pirmininkas. Nacinei Vokietijai nusprendus Lietuvos nepriklausomybės nepripažinti ir Lietuvos žemę paversti vokiečių žeme, iš Berlyno neišleistas ir tautos patikėtų pareigų perimti negalėjo. Dar vėliau nacių internuotas Godesberge ir kartu su kitais internuotaisiais sąjungininkų kariuomenės išlaisvintas 1945 m. Dabar gyvena Washingtone, D.C.
1961 m. Į Laisvę puslapiuose minėjome 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį ir apžvelgėme sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės darbus, pastangas, nacinio okupanto darytus trukdymus, vartotas priemones ir turėtas užmačias. Sukilimo minėjimą baigiame Kazio Škirpos žodžiu, specialiai Į Laisvę žurnalui parašytu, rodančiu kelią į tautos sukilimą, vertinančiu sukilimo reikšmę ir Laikinosios Vyriausybės darbą jau istorinėje dvidešimties metų perspektyvoje.
Šį heroizmą vainikuoja 1941 m. birželio 23 d. visuotinas lietuvių tautos sukilimas, nueina į istorijos mėtas ir buvo įgalinęs lietuvių tautos laisvės kovotojus pakartotinai deklaruoti Lietuvos valstybinę nepriklausomybę ir atkurti jos suverenumo vykdomuosius organus, nors po 6 savaičių rezistavimo buvo kito Lietuvos okupanto vėl nušalinti.
Skaityti daugiau: Gairės į Tautos sukilimą
Vladas Šlaitas
Ateis vidurnaktį nežinomas kareivis,
ateis toks liūdnas ir išbalęs
ir ims grūmot,
ir ims pamišėliu kvatoti,
ir amputuotas, sopamas rankas iškels.
Nusiramink, nežinomas kareivi,
nusiraminki, broli:
mes su tavim, atsimeni?, andai tą patį purvą apkasuose bridom,
gulėm į drėgną guolį;
arba, atsimeni?, svajojom apie meilę
(lyg atvirutėje) su mylima po liepom.
Tik kad buitis tave lyg tyčia sušaudė ir išniekino.
Tik tu nešauk, nežinomasis kareivi
senų žaizdų nejudink:
tą pačią žaizdą aš nešu
kiekvieną mielą rudenį.
Prel. Pranciškus M. Juras, Amerikos lietuvių tarpe vienas iškiliausių visuomenininkų ir nepavargstąs lietuviškosios knygos mecenatas, 1961 m. atšventė 70 metų sukaktį. Gimė 1891 m. birželio 16 d. Bridų kaime, Šiaulių parapijoj. 1911 m. baigė Šiaulių gimn. 4 kl. ir 1912 m. rudenį atvyko į JAV. Kun. A. Varnagirio paremtas, 1913 m. pradėjo studijas šv. Karolio kolegijoj Catonsville, Md. Susirgęs džiova, 1914 m. turėjo studijas nutraukti ir pusę metų išbūti sanatorijoj. Pasveikęs toliau tęsė studijas šv. Vincento Pauliečio universitete Čikagoje, Kenrick seminarijoj St. Louis, Mo., šv. Jono seminarijoj Brightone, Mass. 1922 m. birželio 18 d. kardinolo W. O’Connellio Bostono Šv. Kryžiaus katedroje buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į šv. Pranciškaus lietuvių parapiją, Lawrence, Mass. 1927 m. paskirtas Lowillio, Mass., šv. Juozapo lietuvių parapijos klebonu. 1929 m. kun. Pranciškus M. Juras paskirtas Lawrence, Mass., šv. Pranciškaus lietuvių parapijos klebonu, kur baigė įrengti naują bažnyčią, atidarė parapinę mokyklą, nupirko namus mokyklai ir seselėms mokytojoms.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS KNYGOS MECENATO SUKAKTIS
Moderniaisiais laikais valstybių ir tautų grumtynėse ir lenktynėse informacijai skirtas milžiniškas uždavinys. Kiekviena valstybė ir tauta rūpinasi savosios informacijos paskleidimu. Informacijai nesigailima pinigų, laiko, jos paruošimui skiriami tinkamiausi žmonės.
Lietuvos laisvės kovoje informacija paliko gal svarbiausias ir vienintelis ginklas, kuriuo galime kovoti ir kuriuo kovoti laisvajame pasaulyje mums .niekas nedraudžia ir nevaržo. Betgi lietuviškoji informacija svetimųjų tarpe negausi, liesa ir neatlieka jai skirto uždavinio.
Spausdinamo straipsnio autorius, prieš 43 metus įsteigęs lietuviškosios informacijos biurą ir jam vadovavęs, kai buvo siekiama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, su informacijos paskirtimi ir darbu yra gerai susipažinęs.
Jonas Julius Bielskis
Informacijos tikslas
Mūsų veikloje informacijų tikslas yra sudominti platesnę visuomenės dalį savais reikalais, supažindinti ir įsigyti jos palankumą. Tai pavyksta, jei teikiamos informacijos būna apgalvotai ir gerai paruoštos. Šių laikų veikloje viešoji nuomonė beveik viską nulemia. Kartą prezidentas Lincoln’as yra pasakęs: “Viešoji nuomonė yra viskas. Su viešąja nuomone galima viską nuveikti. Todėl, kas sudaro viešąją nuomonę, tas pasiekia giliau negu tas, kuris sprendžia”.
JONAS JULIUS BIELSKIS
Daktaras, teisininkas, Lietuvos konsulas, politikas, visuomenininkas ir lietuvių spaudos bendradarbis. 1961 m. pradžioje atšventė 70 m. sukaktį. Veikli ir šakota asmenybė.
_files/I-Laisve-1961-27(64)-11.jpg)
Konsulas J. J. Bielskis
Jonas Julius Bielskis gimė 1891 m. Tytuvėnuose, Raseinių apskrityje. Lietuvoje išėjęs pradžios mokslą ir pradėjęs gimnaziją, 1908 m. atvyko į JAV. 1915 m. baigė Blumer Naturopathic College Hartforde, Conn., naturopatijos daktaro (N.D.) laipsniu. 1917 -1919 m. George Washingtono universitete klausė bendrosios ir tarptautinės teisės paskaitų. Vėliau New Yorko universitete studjjavo ekonomiką ir finansus, o Georgetowno universitete tarptautinius santykius ir konsulinę tarnybą. 1932 m. baigė teisę American University, Calif. L. L. B. laipsniu. 1916 m. buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotiniu Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. Grįžęs iš Lietuvos į JAV, lankė kolonijas ir organizavo aukas nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje. 1917 m. įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 m. vadovavo. Tuo pačiu metu buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas. 1918 m. Lietuvos Vyčių centro pirmininkas. 1919 - 1920 m. Lietuvos karinės misijos JAV narys, vėliau finansinės komisijos narys. 1921 m. paskirtas Lietuvos finansiniu įgaliotiniu JAV, 1923 m. konsuliariniu agentu. Tas pareigas eidamas suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV. 1924 m. paskirtas Lietuvos konsulu, kuriuo išbuvo ligi 1926 m. pabaigos. 1939 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulu. Tas pareigas tebeina ligi šiol Los Angeles, Californija. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 m. Lietuviškai ir angliškai yra parašęs ir išleidęs keletą knygų.
Spausdinamas straipsnis originale yra kiek sutrumpinta paskaita, skaityta 1961 m. lapkričio 11 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių parengime lietuvių visuomenei.
Gerai parengta ir sumaniai vartojama informacija viešąją nuomonę ugdo ir pageidaujama kryptimi pasuka. Kaip kitataučiams taip ir saviems informaciją rengiant laikomasi tų pačių bendrų principų. Platinamų informacijų pageidaujamos pasėkos daug priklauso nuo pačių informacijų turinio ir formos. Bet ypatingai priklauso nuo to kur, kada, kam ir kaip tos informacijos būna teikiamos.
Skaityti daugiau: INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE
Jonas Grinius
Lietuviai savo temperamentu yra gana ramūs žmonės. Tačiau jų literatūra dėl istorinių aplinkybių nuo XIX amž. pradžios iki šių dienų yra kovos literatūra, išskyrus laikotarpi tarp 1906-40 metų, kada buvo nemažai dėmesio skirta psichologinėms, estetinėms ir meno technikos problemoms. Susirūpinimas jomis nėra nė dabar išnykęs, bet tarp jų galingai suaidi ir sutelktinės kovos motyvai. Bet čia tuoj reikia pasakyti, kad lietuvių literatūros kovingumas, pasirodęs XIX amžiuje, suprastinąs plačia prasme, kaip užsiangažavimas kai kurioms vertybėms bei idealams, kuriuos rašytojai norėjo matyti realizuotus lietuvių viešajame gyvenime. Pradedant Ant. Strazdeliu ir Ad. Mickevičium, per visą XIX amžių beveik iki I-jo pasaulinio karo lietuvių literatūroj dažnai skambėjo trys kovos temos: 1. Protestas dėl socialinių skriaudų, 2. kultūrinės, ypač moralinės pažangos skelbimas bei reikalavimas, 3. protestas prieš Lietuvos rusifikaciją ir polonizacija su reikalavimu gerbti lietuvių kultūrinį savitumą, atremtą į lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Šitos trys kovos trimitų gaidos kartais suskambėdavo viename ir tame pačiame kūriny duetu arba tercetu. Sakysim, A. Baranauskas Anykščių šilely simboliškais vaizdais protestavo prieš socialines ir kultūrines skriaudas Lietuvai; V. Kudirka Lietuvos tilto atsiminimuose kėlė ironišką protesto balsą taip pat prieš kultūrines ir socialines neteisybes, kurias atnešė į Lietuvą rusų carų priespauda; Maironis savo poemoj Per skausmus į garbę (vėliau perdirbtoj į Jaunąją Lietuvą) panašiai protestavo, ypač pabrėždamas kultūrines kovos svarbą ir į ją kviesdamas įvairių pažiūrų bei luomų lietuvius. Panašiai elgėsi Vydūnas, Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir kiti XIX ir XX amž. pradžios lietuvių rašytojai.
_files/I-Laisve-1961-27(64)x-1.jpg)
Jonas Grinius,
gimęs 1902 m. vasario 21 d. Šaulių apskrityje, yra rašytojas, literatūros kritikas. 1926 m. baigė Lietuvoje teologijos filosofijos fakultetą, vėliau studijavo Paryžiuje ir Grenoblyje prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką. 1929 m. gavo daktaro laipsnį už studiją apie poetą Milašių. Vėliau profesoriavo VD Universitete Kaune. Vokiečių okupacijos metu buvo uždarytas kalėjiman drauge su kitais universiteto senato nariais, už nesutikimą pritarti nacių skelbiamam studentų mobilizacijos planui. Yra paskelbęs mokslo veikalų, dramos kūrinių, buvo visos eilės laikraščių bei žurnalų redaktorius. Buvo Vasario 16 d. gimnazijos direktorius. Šiuo metu gyvena Vokietijoj.
Skaityti daugiau: Rezistencija lietuvių literatūroje
Aš prisiekiu Visagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybes, griežtai pildyti vadovybes įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme.
Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.
_files/I-Laisve-1961-27(64)-13.jpg)
Aviacijos kapitonas Albertas Švarplaitis.
Nuotraukoje jį matome pėstininkų vyresniojo leitenanto uniformoje.
ALBERTAS ŠVARPLAITIS
Lietuvos karo aviacijos kapitonas, iškilus sportininkas, vienas pirmųjų rezistentų, pirmasis ryšininkas iš Vakarų liko šviesiu pavyzdžiu kiekvienam kritusiam ir išlikusiam rezistencijos kovotojui. Kad kapt. Švarplaitis sienos į Vokietiją neperžengęs buvo išduotas ir peršautas, Liet. Aktyvistų Frontui buvo žinoma tuojau po to įvykio. Visos kitos aplinkybės sužinotos iš kartu su juo kalėjime buvusiųjų. Alberto Švarplaičio sušaudymą patvirtino kartu su juo Minsko kalėjime buvęs kapt. Jasiunkas, miręs tremties metu Vokietijoj. Vėliau paaiškėjo, kad kapt. Alberto Švarplaičio lankymasis Vilniuje nebuvo išaiškintas ir jis nebuvo ieškomas.
•
Sovietams įskundėjas pusbrolis Kyzelbakas ir jo bendras Jančaitis, Albertą Švarplaitį sužeidęs kirviu, tuojau po 1941 m. birželio mėn. lietuvių tautos sukilimo buvo sušaudyti.
REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS
Albertas Švarplaitis gimė 1911 m. balandžio 19 d. Ežeriukuose, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Aukštesnįjį mokslą pradėjo Šakiuose, vėliau tęsė Marijampolėje, kur 1930 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo karo mokyklon. Ją baigęs, buvo paskirtas į 7 pėstininkų pulką, Klaipėdoj. Ten jis pasireiškė kaip rimtas ir sumanus karininkas, sportininkas ir sporto instruktorius. 1933 metais jis nubėgo 200 metrų per 23,2 sek. ir pasiekė naują Lietuvos rekordą, kuris išsilaikė ilgus metus. Jau būdamas vyresnysis leitenantas, 1937 m. perėjo į karo aviaciją ir 1939 m. gavo kapitono laipsnį. Sovietams Lietuvą okupavus, 1940 m. rugpiūčio gale pabėgo į Vokietiją — savo automobiliu pervažiavo tada dar nestipriai saugomą sieną. Vokietijoje įsijungė į Liet. Aktyvistų Fronto gretas ir pasidarė baimės nežinąs lietuvių rezistencijos kovotojas ir kankinys.
Skaityti daugiau: AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS
Okupuotos Lietuvos biudžetinės teisės
Vytautas Vaitiekūnas
Šiokia tokia pažanga nuo 1959
Sov. Sąjungos aukščiausiasis sovietas tik 1959. 10. 30. priėmė “Sovietų Sąjungos ir Sąjunginių Respublikų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1959/256). O pagal jį 1961. 6. 26. ir okup. Lietuvos aukščiausiasis sovietas priėmė ‘‘LTSR ir LTSR Vietinių Darbo Žmonių Deputatų Tarybų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1961/153). Nors iš esmės tiedu sovietiniai įstatymai į okup. Lietuvos biudžeto sudarymą nieko nauja neįnešė, vis dėlto okup. Lietuvos biudžetinių teisių atžvilgiu šiokia tokia pažanga padaryta.
Kaip žinia, sovietinio biudžeto pajamų pagrindines pozicijas sudaro: (1) suvalstybintų įmonių bei ūkinių organizacijų pajamų dalis pavidalu apyvartos mokesčio ir atskaitymų nuo pelno, (2) kolchozų ir kitų vadinamų kooperatinių bei visuomeninių įmonių ir organizacijų pajamų mokestis, (3) asmeninių pajamų mokestis, (4) kolchozininkų mokestis už naudojamus sklypus, (5) privačiai laikomų, vadinamų pavienininkų, arklių mokestis, (6) muitai, (7) viengungių ir mažašeimių mokestis, (8) miškų ūkio pajamos, (9) mašinų-traktorių stočių, dabar mašinų remonto stočių pajamų, (10) valstybinės paskolos realizavimo pajamos, (11) valstybinės loterijos pajamos, (12) vietiniai mokesčiai bei rinkliavos.
Skaityti daugiau: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą
Siekiant geresnio tarptautinio bendravimo, pirmiausia reikia pažinti svetimas kultūras. Pasauliui mažėjant, tarptautiniai ryšiai didėja, ir jie nesiriboja tik diplomatais, o apima ir žmonių mases. Meskime žvilgsnį į kaimynų lenkų daržą.
Antanas Musteikis
Sociologijos daktaras, pedagogas, lituanistas, nuo 1955 m. sociologijos katedros vedėjas Buffalo D’Youville kolegijoj, 1961 m. pakeltas į pilnus profesorius.
Antanas Musteikis gimė 1914 m. sausio 11 d. Laučiūniškių kaime, Salako valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Bukanto vardo komercijos mokykloj, 1933 m. pradėjo lituanistikos ir pedagogikos studijas VDU Kaune. Diplomą gavo 1941 m. Vilniuje. Gyvendamas tremtyje, Vokietijoj, studijavo sociologiją Heidelbergo universitete. New Yorko universitetą magistro laipsniu baigė 1951 m., o 1954 m. jam suteiktas daktaro laipsnis. Lietuvoje ir tremtyje mokytojavo gimnazijose, priklauso eilei organizacijų ir mokslinių draugijų, bendradarbiavo ir bendradarbiauja spaudoje. Žurnaluose yra išspausdinęs straipsnių anglų kalba. Aktyvus Į Laisvę bendradarbis.
Šovinistinis amžius
Nors nacionalizmo pradai sietini su naujųjų amžių pradžia, dvidešimtasis šimtmetis ateities istorikų gali būti labiausiai charakterizuojamas tautiniais siekiais bei savitomis kultūromis. Pirmasis ir antrasis pasaulinis karas pasėjo nacionalizmo sėklą ir tuose kraštuose, kurie buvo laikomi atsilikę. Mat, didžiosios Europos tautos, valdydamos svetimus kraštus, koloninę politiką dažnai remdavo ,augštesnės tautos pranašumu’. Tą pačią misiją skelbė ir japonai Azijoj. Kraštutine nacionalizmo filosofija — rasės ,grynumu’ bei ,augštumu’ rėmėsi ypatingai nacinė Vokietija. Vienos ar kitos rūšies nacionalistinės bacilos užkrėtė daugybę Afrikos ir Azijos tautų. O po nacizmo ir fašizmo kritimo ir pats nacionalizmo vardas pasirodė esąs suteptas. Mūsuose, pvz., jo vietoje yra vartojamas kitas žodis — tautiškumas, o viena politinė grupė save vadina tautininkais arba dar atsargiau — tautine sąjunga, bet ne nacionalistais.
Skaityti daugiau: YPATINGI KAIMYNAI
Amerikos lietuviai ir jų spauda su didele meile ir giliu pasišventimu rėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir didvyriškas laisvės kovas. Rėmė pinigais, darbu Amerikoje ir tarptautinėse konferencijose Europoje, organizavo informaciją (apie tai šiame Į Laisvę nr. rašo Lietuvos konsulas Los Angeles mieste dr. J. J. Bielskis), Amerikos vyriausybei siuntė rezoliucijas, surinko vieną milijoną parašų, kad iš Jungtinių Amerikos Valstybių išgautų greitesnį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Šis darbas nuvedė į pergalę. Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. Amerikos lietuvių pastangos nesibaigė su Lietuvos nepriklausomybės atstatymu ir pripažinimu. Jaunai Lietuvos valstybei rinko aukas, steigė fondus, organizavo į Lietuvą ekskursijas. Iš Amerikos atvykę Amerikos lietuviai krepšininkai 1937 m. padėjo Lietuvai iškovoti Europos krepšinio nugalėtojo vardą. Niekada neliks užmirštas didvyriškas, nors ir tragiškai pasibaigęs, Dariaus ir Girėno skridimas per Atlantą, skirtas Lietuvos garbei.
Amerikos lietuviai skaudžiai išgyveno Lietuvos pavergimą 1940 m. Lietuvai gelbėti susitvėrė naujos organizacijos, prasidėjo padidintas aukų rinkimas, Amerikos Lietuvių Taryba apsilankė pas Amerikos prezidentą, visose lietuvių kolonijose prieš Lietuvos pavergimą pasipylė rezoliucijos.
Skaityti daugiau: 1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE
DARBAI IR IDĖJOS
Ar yra vilties Lietuvos bylą iškelti Jungtinėse Tautose
Amerikos lietuvių visuomenės potencialą reprezentuojąs Lietuvos laisvinimo vežimas rutinos ratais besisukdamas vos vos bejuda į priekį, stokodamas ir krypties, ir idėjų, ir plano ir veržlumo. Organizacinė šio veiksnio struktūra, atremta ne į kokį formalų statutą, bet į tradiciją, išsigimė į oligarchinę valdymo formą. Vad. „keturių srovių” principas nebeturi jokio pateisinimo Amerikos lietuvių visuomenėje, juo labiau, kad net su šiomis srovėmis save identifikuoją šio krašto lietuviai neturi įtakos į asmenų parinkimą, sudarant vykdomuosius organus.
Nereikia didelio akylumo, kad pastebėtume dabartinėje lietuvių visuomenėje dvi būdingas apraiškas: nuobodulį ir abuojumą tuose, kurie savo egoizmui ieško lengvų pateisinimų, nerimą ir jaudinimąsi (net pesimizmą) toje visuomenės dalyje, kurioje laisvos Lietuvos troškimas, nepajungtas asmeninei garbei nei autoreklamai, dar skaisčiai tebeliepsnoja. Pasižvalgę, tų nerimo ženklų pastebėtume gan daug. Vienu iš tokių reikia laikyti ir Kuchel-Lipscomb rezoliucijos JAV-bių kongrese atsiradimą.
Skaityti daugiau: PERIFERIJOS ŽYGIS LAISVINIMO KOVOJE
Maždaug keturi šimtai Chicagos lietuvių gruodžio 2 d. Jaunimo Centro salėje stebėjo, Santaros — Šviesos federacijos iniciatyva surengtą, rugsėjo 11 d. Pennsylvania autostradoje tragiškai žuvusiųjų: rašytojo Antano
Škėmos, visuomenininko Jurgio JaksTyrio ir studentės Juditos Audėnaitės minėjimą. Į minėjimo komitetą simboliškai įsijungė ir kitos žuvusiems artimos organizacijos: Filisterių Varpininkų sąjunga, JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos Apygarda, Lietuvių Skaučių seserija, Lietuvių Studentų sąjungos Chicagos skyrius, Lietuvių Valstiečių Liaudininkų ir Scenos Darbuotojų sąjungos.
Pirmoje minėjimo dalyje, atidarytoje Valdo Adamkavičiaus, iš Kanados atvykęs Henrikas Nagys skaitė dedikacinius eilėraščius žuvusiems ir tarė ilgesnį poetinio pobūdžio žodį, plačiau stabtelėdamas ties Antanu Škėma. Tarp Henriko Nagio dedikacinių eilėraščių ir pagrindinio pirmosios dalies žodžio buvo perduota Antano Škėmos Baltos drobulės ištrauka, juoston įskaityta paties autoriaus.
Skaityti daugiau: MINĖJIMAS BE ATSITIKTINUMŲ