IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

Juozas Girnius

Iš naujausio veikalo Tauta ir tautinė ištikimybė, išleisto Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI.


Ištikimybė — kuklus, beveik kasdieniškai pilkas žodis, tačiau jame slypi visa žmogiškoji didybė — ištesėti nežiūrint visko (aplinkos, neapsimokėjimo, “kitų” etc.). Nebūtų įmanomi žmogaus santykiai su žmogumi, jei nebūtų pasitikėjimo tarpusavio ištikimybe. Negali būti bičiulis tas, kurio bičiulystės tėra akimirkos nuotaikos. Visų asmeninių ryšių versmė yra žmogaus patikimumas ne tik šiuo momentu, bet ir visą laiką. Ištikimybė liudija žmogaus moralinę rimtį. Reikia moralinio subrendimo ištikimybei dėl to, kad ji yra ne kas kita, kaip laisvas angažavimasis ateičiai. Negali būti ištikimas tas, kuris vadovaujasi akimirkos įspūdžiais, pats nežinodamas, ko jis norės sekančią akimirką. Tik tas gali būti ištikimas, kas yra apsisprendęs pats save lemti, o ne būti nešamas besikeičiančių aplinkybių. Kaip toks apsisprendimas, ištikimybė yra dvasinė žmogaus tapatybė laiko tėkmėje ir aplinkybių sekoje.


Kaip Šalkauskio ir Maceinos knygos anksčiau, taip Girniaus veikalas šiandien atstovauja susirūpinimą tautos gyvybės išlaikymu naujos tautos istorijos posūkio metu. Šiuo veikalu todėl verta susidomėti ne tik tautos diasporom pasauly, bet ir pačiai tautai, šiandien tik instinktyviniu, ne racionaliniu būdu tegalinčiai palaikyti savo tapatybę.

Dr. Vytautas Vardys

Skaityti daugiau: IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

JAUNOJI KARTA APDOVANOJO LIETUVĄ NAUJU DIENRAŠČIU

DARBAI IR IDĖJOS

PRIEŠ 25 METUS

Nesmagi polemika su vairininkais Šalkauskį nuliūdino, bet greit kitas naujosios kartos pasireiškimas jam vėl suteikė džiaugsmo. Lietuvių visuomenė dar nebuvo atsidžiaugusi tuo sujudimu, kurį sukėlė Naujoje Romuvoje atspausdinta dekliaracija ir su ja susijusi polemika, gaivinusi demokratiškai nusiteikusių piliečių jausmus, kai visus nustebino pasirodymas naujo dienraščio, kurio užsimojimai, kiek tai buvo galima anais laikais, siekė dar giliau. Tai buvo nauja pradžia Lietuvos žurnalistikoje. Kaip ji užsimezgė?


Prof. Juozas Eretas, svečias iš Šveicarijos, šią vaharą lankėsi JAV ir Kanadoje.


Anais laikais jaunoji katalikų šviesuomenė gyvai svarstė naujas idėjas ir naujus veiklos metodus. Taip subrendo organiškoji valstybinės santvarkos idėja, panašiu būdu gimė ir mintis leisti naują modernų dienraštį. Toji mintis, reikia pažymėti, išdygo ne tiek iš žurnalistinių motyvų, kiek iš susirūpinimo pagilinti dvasinį lietuvių tautos gyvenimą. Tai svarstė būrelis jaunų kunigų ir studentų klierikų, radę gyvą atgarsį ir pasauliečių inteligentų. Jų inspiratorius buvo kun. Stasys Yla, teologijos — filosofijos fakulteto vyr. asistentas, dėstęs pastoralinę teologiją. Jisai 1935 vasarą važinėjo po vakarų Europą, kur studijavo naujus pastoracijos metodus. Domėjosi taip pat vakarų Europos katalikų spauda, skiriama religiniams klausimams svarstyti. Grįžęs kėlė mintį ir Lietuvoje leisti religinės kultūros savaitraštį, kuris pakeistų lėkštuosius religinius laikraštėlius, nepatenkinančius dvasinio lietuvių inteligentų alkio.

Skaityti daugiau: JAUNOJI KARTA APDOVANOJO LIETUVĄ NAUJU DIENRAŠČIU

JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

Šių metų pavasarį trims metams išrinktosios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmasis suvažiavimas įvyko rugsėjo 3-4 dienomis New Yorke. Svarbiausi suvažiavimo uždaviniai buvo priimt baigiančių kadenciją JAV Lietuvių Bendruomenės organų pranešimus, išrinkti naujus vykdomuosius organus, išspręsti milijoninių (Lietuvių ir Geležinio) fondų suderinimo klausimą ir aptarti veiklos gaires.


Jonas Jasaitis

JAV L. B. Centro Valdybos pirmininkas


Ligšiolinis JAV LB Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Šlepetys padarė pranešimą apie prezidiumo ir Tarybos veiklą. Centro Valdybos pirmininkas St. Barzdukas perskaitė raštų patiektą CV veiklos pranešimą. Jis taip pat perskaitė CV iždininko J. Staniškio ir Švietimo Tarybos pirmininko J. Tamulio (nedalyvavusių suvažiavime) pranešimus. Po pranešimų buvo trumpos, bet gyvos diskusijos.

Skaityti daugiau: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

KOLABORANTŲ VEIDAI LIETUVOJE IR TARP LIETUVIŲ VAKARUOSE

Kurie psichologiniai ir moraliniai nusiteikimai atveda į kolaboravimą?

Kalbant apie Sovietų Sąjungą, yra tik vienas visai tikras dalykas, kad ji savo idėjas ir viešpatavimą skleidžia pasaulyje kolaboravimu bei patikimų bendradarbių iš kiekvienos tautos žmonių parinkimu. Šiems bendradarbiams ruošti yra specialios mokyklos, net universitetai, Sovietų atstovybės užsieniuose, įvairios ekskursijos ir milžiniška jų propaganda. Šių visų priemonių dėka Sovietų Sąjungoje yra žmonių, kurie yra priartėję Orvelio atvaizduotam, veik automatu virtusiam žmogaus tipui, kuris jau yra praradęs savo žmoniškumą, ir tapęs paklusniu režimo įrankiu. Tokių žmonių yra ir lietuvių tarpe, tiek pačioje Lietuvoje, tiek ir laisvajame pasaulyje.

Jei prileidžiame, kad Sovietų Sąjunga turi savo atsidavusių bendradarbių lietuvių tarpe, iškyla klausimas: kokios psichologinės ir moralinės priežastys veda juos į šį kolaboravimą? Jų be abejo daug, todėl stengsimės iškelti tik pačias svarbiausias. Kaip pirmą ir pagrindinę reikia suminėti tą visuotiną psichologijos dėsnį, pagal kurį didelė įtampa, dideli jausmų pakilimai, dideli entuziazmai ir aistros žmonių masėse negali išsilaikyti neribotai ilgai: jie patys išsemia save, išnaudoja savo energiją ir taip įvyksta sugrįžimas į kokią nors lygsvaros padėtį. Tad ir rezistencija prieš komunizmą, kuri remiasi didele valios įtampa ir auka, negali tęstis neribotai ilgai: ji sudildo savo rėmėjus ir savo priešus. Žmonės pavargsta ir nepajėgia eiti šia kryptimi neribotai ilgai, bet stovėti vietoje irgi neįmanoma. Todėl įvyksta vidinis pasikeitimas, prisitaikymas prie esamosios padėties, kolaboravimas su komunizmu. Tai ypač vyksta jaunojoje kartoje, kuri išaugusi esamose sąlygose, su jomis apsipranta ir jai lengviau jas pakelti ir prie jų prisitaikyti.

Skaityti daugiau: KOLABORANTŲ VEIDAI LIETUVOJE IR TARP LIETUVIŲ VAKARUOSE

VIII- JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Jau aštunti metai iš eilės Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai ruošia studijų savaites Vakarų Vokietijoje. Vokietijos ateitininkam sendraugiam pageidaujant, nuo 1959 m. tokias stud. savaites Europos LFB ruošia labai sutartinai su Vokietijos ateitininkais. Šiemetinė tokia bendra studijų savaitė yra jau trečioji. Ji įvyko rugpjūčio 6-13 dienomis kurortiniame miestelyje Gautinge arti didmiesčio Miuncheno. Ši savaitė vyko ypačiai gerose patalpose — UNESCO Instituto rūmuose. Jie visą savaitę priklausė vien tik lietuviams. Šie rūmai yra nuošaliai nuo gatvių triukšmo dideliame parke, su instituto nuosavu maudymosi baseinu, krepšinio ir teniso aikštėmis, stalo tenisu ir kita.

Savaitėje dalyvavo iš viso apie 60 dalyvių, susirinkę iš 11-kos valstybių: Anglijos, Australijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, o taip pat iš JA Valstybių, Venecuelos ir Kanados.

Savaitės oficialioji dalis prasidėjo rugpjūčio 7 d., nors didelė dalyvių dalis susirinko jau išvakarėse, rugp. 6 d.

TRIJŲ SUKAKČIŲ MINĖJIMO ŽENKLE

Savaitės atidarymo posėdyje rugp. 7 ryte dalyvavo ir UNESCO Instituto atstovė Dr. Mara, kuri pasveikino dalyvius instituto vardu ir palinkėjo geriausios sėkmės.

Skaityti daugiau: VIII- JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA

Ji įvyko studijų savaitės Vokietijoje metu, Gautinge, rugpiūčio 11 dieną. Kun. D. Kenstavičiui sukalbėjus maldą, trumpu žodžiu konferenciją atidarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių valdybos pirmininkas rd. K. J. Čeginskas, paprašydamas bičiulius, kad šioje stud. savaitėje minimų trijų sukakčių dvasia lydėtų ir šią konferenciją. Pirmininkauti pakviestas dr. J. Grinius.

Pradžioje perskaitomas LFB Tarybos pirmininko prof. J. Brazaičio laiškas. Jis dėkoja už jo, kaip Laikinosios Lietuvos Vyriausybės nario pasveikinimą ir kartu pabrėžia, kad 1941 m. rezistencijos nuopelnai priklauso ne ano meto vyriausybei, bet jaunimui. Europos LFB veiklą prof. Brazaitis įvertina kaip labai pozityvų, reikšmingą faktorių tremties gyvenime ir ypačiai iškelia ELI, studijų savaitės, biuletenį Europos LF  Bičiulį, ryšį su pavergtu kraštu bei visais tautiečiais, ir kita. Labai įvertino prof. Z. Ivinskio ir prof. Maceinos paskaitas svetimiesiems svetimom kalbom. Kartu prof. Brazaitis nusiskundė, kad Amerikoje lietuvybei daugiau kenkia aptukimas, kaip suliesėjimas. Bet drauge pasidžiaugė, kad Amerikoje yra ir prasiveržusio jaunimo lietuviškai veiklai, tik jis esąs gal dar palaidas. Pabaigoje pasveikino visus Europos LFB ir visą studijų savaitę. — Konferenciją dar sveikino prof. Ivinskis, dr. J. Uleckas, inž. P. Narutis ir kiti — raštu.

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA

IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO

* * *

Reikia aiškiai ir stipriai pabrėžti visai nediskutuotiną faktą, kad sąmoningų, patriotiškai nusiteikusių lietuvių emigrantų ar pabėgėlių čia gimę vaikai dar gali būti išauginti sąmoningais, susipratusiais lietuviais. Tai teigiama, pasiremiant pedagogikos mokslo patyrimu, kad vaikai pasiduoda tėvų bei auklėtojų įtakai. Jei to nebūtų, bet koks auklėjimas būtų beprasmis dalykas.

...Ir pagaliau, jei visa tai nepadėtų, tai ar ne laikas būtų pagalvoti apie naujo rezistencinio sąjūdžio organizavimą, apie kovingą rezistenciją priešui, esančiam mūsų tarpe, apie rezistenciją mūsų apsileidimui, ištižimui, išsigimimui. Turim kalbėti aiškiai: nauji ateiviai, kurių vaikai jau tekalba angliškai, yra savos tautos išdavikai. Ar mes turime juos slėpti?

Skaityti daugiau: IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO

V-JI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Šiais metais Lietuvių Fronto Bičiulių studijų dienoms buvo pasirinkta kurortinė vietovė, Union Pier, Mich., kur paskutiniu metu nemažas skaičius lietuvių įsigijo vilas ir tuo pačiu pats Union Pier vasarviečių miestelis gavo lietuvišką atspalvį. Ši vietovė, esanti už 80 mylių nuo Čikagos, nesunkiai pasiekiama detroitiškiams ir clevelandiečiams, todėl ir į studijų savaitę ypač gausiai suvažiavo bičiulių ne tik iš Čikagos, bet iš Detroito ir Clevelando. Organizacinius ir administracinius Studijų dienų reikalus tvarkė LF Bičiulių Čikagos apygardos valdyba.

Bičiuliai į Studijų dienas, kurios vyko didžiausioje ir gražiausioje Union Pier lietuvių turimoje vasarvietėje — Karaičių Gintare — daugumoje suvažiavo sekmadienį, liepos 30 d. Visa didelė Gintaro vasarvietė iki paskutinio kambario buvo užimta suvažiavusių LF Bičiulių ir jų šeimų narių, o kiti, netilpę Gintare, apsigyveno kitose kaimyninėse lietuvių vasarvietėse.


Lietuvių Fronto Bičiulių būrelis studijų savaitės metu. Viduryje prof. Juozas Brazaitis, kairėje dr. Juozas Girnius, dešinėje — prof. dr. Pranas Padalis ir kiti.


Sekmadienio vakare įvyko trumpas susipažinimo vakaras, suartinęs iš visur suvažiavusius LF Bičiulius ir jų šeimas į vieną bendrą, gyvą ir draugišką studijų dalyvių šeimą.

Skaityti daugiau: V-JI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Sveikinimai

K. Škirpos sveikinimas

Man buvo labai džiugu patirti iš p. J. Brazaičio, kad esate numatę vispusišką 1941 m. mūsų tautos sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės paskelbimo aptarimą bėgyje šios Jūsų studijų savaitės, įvykių, kuriuose daugeliui iš Jūsų tarpo teko anuomet dalyvauti asmeniškai po bendra Lietuvių Aktyvistų Fronto vėliava ir žymiai prisidėti prie suminėtų čia istorinių mūsų tautos laimėjimų.

Nuoširdžiai dėkodamas už malonų pakvietimą pabūti tų Jūsų reikšmingų studijų proga Jūsų tarpe labai apgailestauju, kad aplinkybės sukliudė man ta garbe pasinaudoti, kad gyvu žodžiu pasidalinčiau su Jumis prisiminimais apie tai, kaip buvo siekiama sutelkti veiklesnes bei ryžtingesnes mūsų tautos jėgas lemtingam kovos žygiui už laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, ir prieš kokius spaudimus iš nacių pusės teko LAF branduoliui Berlyne atsilaikyti, tiek artėjant rusų — vokiečių ginkluotam konfliktui, tiek birželio 23 dienos lietuvių sukilimui įvykus ir jam pilnai pasisekus.

Nors ir negalėdamas asmeniškai atvykti, užtikrinu Jus, jog minėtų istorinių įvykių prisiminimo dienomis jaučiuos siela ir mintimis pilnutiniai su jumis, nes visa tai, ką Jūs ten susirinkę aptarsite, yra man tiek pat artimi ir brangūs dalykai, kaip ir visiems jums. Netenka aiškinti, kad suprastume, jog niekas žmonių taip giliai nesuartina, kaip kova už bendrą tautos idealą, ypač kai ji yra susijusi su didesnėmis rizikomis, pareikalauja aukščiausių aukų ir įpareigoja prisiimti pilną atsakomybę prieš tautą ir jos istoriją už visas tokios kovos pasekmes.

Skaityti daugiau: Sveikinimai

VARDAI ĮVYKIUOSE

Dr. Petras Daužvardis, Lietuvos konsulas Čikagoje, pakeltas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje. Valstybės departamentas išdavė jam pažymėjimą Valstybės sekretoriaus Dean Rusk parašu rugpiūčio 11 d., kad nuo tos dienos jis yra oficialiai pripažįstamas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje.

Dr. Petras Daužvardis gimė 1895 m. lapkričio 16 d. Diplomatinį darbą pradėjo 1925 m., kai buvo paskirtas vicekonsulu New Yorke. Lietuvos konsulu Čikagoje paskirtas 1937 m.

J. Kajeckas, Lietuvos atstovas Wa-shingtone, Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje dr. P. Daužvardžio lydimas, dalyvavo Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių prof. Juozui Eretui ir prof. dr. Zenonui Ivinskiui pagerbti suruoštose vaišėse. Svečių iš Europos pagerbimo vaišėse taip pat dalyvavo prel. Juras, dr. J. Girnius, K. Jurgėla, Amerikos Balso direktorius, kun. prof. St. Yla, kun. dr. A. Baltinis, dr. A. Damušis ir per 100 Lietuvių Fronto Bičiulių.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Į Laisvę redakcinio kolektyvo pasikeitimas

Pranešimas

Dr. Vytautas Vardys, vyriausias Į Laisvę žurnalo redaktorius, iš redakcijos pasitraukė. Jo metų darbą skaitytojai bus įvertinę su pasigėrėjimu. Vargiai buvo galima norėti tinkamesnio asmens, kuris žurnalą padarytų gyvą, aktualų, stebintį gyvenimo klausimus ir juos sprendžiantį konkrečiai ir realiai. Tačiau LF Bičiulių vadovybė gerai suprato motyvus, dėl kurių dr. Vytautas Vardys turėjęs būti išimtas iš žurnalo ir paleistas kitiems uždaviniams. Su dėkingumu už sėkmingą redagavimą ir kitus organizacijai atliktus darbus LFB vadovybė lauks, kada nauji uždaviniai bus atlikti ir dr. V. Vardys vėl galės būti bičiulių dispozicijoje.

Žurnalo redakcijos darbą tęsia kiti kolektyvo prityrę nariai — Stasys Daunys, Aloyzas Baronas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, P. Bagdonas, Vincas Rygertas. Taip pat darbo pasidalinimo ir specializacijos motyvais eilė bičiulių prisiėmė atsakomybę talkinti redakcijai specialių sričių problemomis, jų apžvalga bei sprendimu.

Manome, kad darbo našta, išdėliota ant didesnio pečių skaičiaus, bus naujas sėkmingas žingsnis žurnalo tobulinime ir linkime redakcijos kolektyvui ir jo artimiesiems talkininkams sėkmės.

LFB Tarybos Prezidiumas

Atstovybės, atsiųsta paminėti

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Bernardas Žukauskas — Pirmojo pasaulinio karo tremty. Atsiminimų pluoštas. Lietuvių krikščioniškosios demokratijos studijų klubų leidinys, 134 psl., kaina $1.50.

Sakalų keliai — Mokslevių metraštis. Čikagos Aukštesniosios Lituanistikos Mokyklos leidinys. Redagavo: N. Radvilaitė, D. Šukelytė, M. Dranga, K. Grabauskaitė, M. Pakalniškytė, Š. Valiukėnas. Metraščio globėjas — Domas Velička. Gražus, didelio formato ir jaunųjų prirašytas leidinys turi 94 psl.

Algirdas Gustaitis — Lietuva — Europos nugalėtoja. Didelio formato gausiai iliustruotas leidinys. Išleido Lietuvių Dienos, 40 psl., kaina $2.50.

Gaudeamus— Studentų Ateitininkų Sąjungos informacinis leidinys. 1961 m. spalio mėn., nr. 1.

Skaityti daugiau: Atstovybės, atsiųsta paminėti

Į Laisvę 1961 27(64)


MIELUS SKAITYTOJUS, BENDRADARBIUS, RĖMĖJUS IR VISUS LF BIČIULIUS NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME NAUJŲ METŲ PROGA, LINKĖDAMI VEIKLIŲ IR KŪRYBINGŲ METŲ

Į Laisvę Redakcija ir Administracija

   T U R I N Y S
Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą ............. 1
Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis ................. 9
Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe 14
Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje . 22
Aviac. kap. Albertas Švarplaitis .................. 34
Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą 37
Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai .............. 42
1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose .... 45
J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje .. 48
Jonas Jasaitis: Letuva enciklopedijose ............ 51
       Darbai ir Idėjos
       • Idėjos Spaudoje
       • Vardai Įvykiuose
       • Žvilgsnis knygų lentynon .............. 48-64


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 27(64)

Gairės į Tautos sukilimą

ŽVILGSNIS 20 METŲ PERSPEKTYVOJE

Kazys Škirpa

KOVŲ IR PASTANGŲ LAIKOTARPIS

Dvidešimt metų yra tik lašas tautos istorijoje. Bet dabartinei mūsų kartai tai jau atrodo ilgoku laikotarpiu, nes tebeperpildo lietuvių širdis giliu sielvartu, kad netekome valstybinės nepriklausomybės.

Istorija atžymės šį laikotarpį, kaip dekadas desperatiškų kovų ir nepaliaujamų pastangų gelbėti Tėvynę—Lietuvą iš ją ištikusios nelaimės, kaip etapą didingo bei nepaprasto lietuvių ištvermingumo kryžių kelyje po sovietų žiauria priespauda ir kaip begalinių kalimų, nebesuskaitomų aukų, bet sykiu ir aukščiausio heroizmo laikotarpį.


KAZYS ŠKIRPA

Savanoris - Kūrėjas, aktyvus nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Vėliau politikas, diplomatas, Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministeris Vokietijoj. Rezistencijoje Lietuvių Aktyvistų Fronto organizatorius ir vadas, 1941 m. lietuvių tautos sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės ministeris pirmininkas. Nacinei Vokietijai nusprendus Lietuvos nepriklausomybės nepripažinti ir Lietuvos žemę paversti vokiečių žeme, iš Berlyno neišleistas ir tautos patikėtų pareigų perimti negalėjo. Dar vėliau nacių internuotas Godesberge ir kartu su kitais internuotaisiais sąjungininkų kariuomenės išlaisvintas 1945 m. Dabar gyvena Washingtone, D.C.

1961 m. Į Laisvę puslapiuose minėjome 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį ir apžvelgėme sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės darbus, pastangas, nacinio okupanto darytus trukdymus, vartotas priemones ir turėtas užmačias. Sukilimo minėjimą baigiame Kazio Škirpos žodžiu, specialiai Į Laisvę žurnalui parašytu, rodančiu kelią į tautos sukilimą, vertinančiu sukilimo reikšmę ir Laikinosios Vyriausybės darbą jau istorinėje dvidešimties metų perspektyvoje.


Šį heroizmą vainikuoja 1941 m. birželio 23 d. visuotinas lietuvių tautos sukilimas, nueina į istorijos mėtas ir buvo įgalinęs lietuvių tautos laisvės kovotojus pakartotinai deklaruoti Lietuvos valstybinę nepriklausomybę ir atkurti jos suverenumo vykdomuosius organus, nors po 6 savaičių rezistavimo buvo kito Lietuvos okupanto vėl nušalinti.

Skaityti daugiau: Gairės į Tautos sukilimą

NEŽINOMAS KAREIVIS

Vladas Šlaitas

Ateis vidurnaktį nežinomas kareivis,
ateis toks liūdnas ir išbalęs
ir ims grūmot,
ir ims pamišėliu kvatoti,
ir amputuotas, sopamas rankas iškels.

Nusiramink, nežinomas kareivi,
nusiraminki, broli:
mes su tavim, atsimeni?, andai tą patį purvą apkasuose bridom, 
gulėm į drėgną guolį;

arba, atsimeni?, svajojom apie meilę
(lyg atvirutėje) su mylima po liepom. 
Tik kad buitis tave lyg tyčia sušaudė ir išniekino.

Tik tu nešauk, nežinomasis kareivi
senų žaizdų nejudink: 
tą pačią žaizdą aš nešu 
kiekvieną mielą rudenį.

LIETUVIŠKOS KNYGOS MECENATO SUKAKTIS

Prel. Pranciškus M. Juras, Amerikos lietuvių tarpe vienas iškiliausių visuomenininkų ir nepavargstąs lietuviškosios knygos mecenatas, 1961 m. atšventė 70 metų sukaktį. Gimė 1891 m. birželio 16 d. Bridų kaime, Šiaulių parapijoj. 1911 m. baigė Šiaulių gimn. 4 kl. ir 1912 m. rudenį atvyko į JAV. Kun. A. Varnagirio paremtas, 1913 m. pradėjo studijas šv. Karolio kolegijoj Catonsville, Md. Susirgęs džiova, 1914 m. turėjo studijas nutraukti ir pusę metų išbūti sanatorijoj. Pasveikęs toliau tęsė studijas šv. Vincento Pauliečio universitete Čikagoje, Kenrick seminarijoj St. Louis, Mo., šv. Jono seminarijoj Brightone, Mass. 1922 m. birželio 18 d. kardinolo W. O’Connellio Bostono Šv. Kryžiaus katedroje buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į šv. Pranciškaus lietuvių parapiją, Lawrence, Mass. 1927 m. paskirtas Lowillio, Mass., šv. Juozapo lietuvių parapijos klebonu. 1929 m. kun. Pranciškus M. Juras paskirtas Lawrence, Mass., šv. Pranciškaus lietuvių parapijos klebonu, kur baigė įrengti naują bažnyčią, atidarė parapinę mokyklą, nupirko namus mokyklai ir seselėms mokytojoms.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS KNYGOS MECENATO SUKAKTIS

INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE

Moderniaisiais laikais valstybių ir tautų grumtynėse ir lenktynėse informacijai skirtas milžiniškas uždavinys. Kiekviena valstybė ir tauta rūpinasi savosios informacijos paskleidimu. Informacijai nesigailima pinigų, laiko, jos paruošimui skiriami tinkamiausi žmonės.

Lietuvos laisvės kovoje informacija paliko gal svarbiausias ir vienintelis ginklas, kuriuo galime kovoti ir kuriuo kovoti laisvajame pasaulyje mums .niekas nedraudžia ir nevaržo. Betgi lietuviškoji informacija svetimųjų tarpe negausi, liesa ir neatlieka jai skirto uždavinio.

Spausdinamo straipsnio autorius, prieš 43 metus įsteigęs lietuviškosios informacijos biurą ir jam vadovavęs, kai buvo siekiama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, su informacijos paskirtimi ir darbu yra gerai susipažinęs.

Jonas Julius Bielskis

Informacijos tikslas

Mūsų veikloje informacijų tikslas yra sudominti platesnę visuomenės dalį savais reikalais, supažindinti ir įsigyti jos palankumą. Tai pavyksta, jei teikiamos informacijos būna apgalvotai ir gerai paruoštos. Šių laikų veikloje viešoji nuomonė beveik viską nulemia. Kartą prezidentas Lincoln’as yra pasakęs:    “Viešoji nuomonė yra viskas. Su viešąja nuomone galima viską nuveikti. Todėl, kas sudaro viešąją nuomonę, tas pasiekia giliau negu tas, kuris sprendžia”.

JONAS JULIUS BIELSKIS

Daktaras, teisininkas, Lietuvos konsulas, politikas, visuomenininkas ir lietuvių spaudos bendradarbis. 1961 m. pradžioje atšventė 70 m. sukaktį. Veikli ir šakota asmenybė.

Konsulas J. J. Bielskis

Jonas Julius Bielskis gimė 1891 m. Tytuvėnuose, Raseinių apskrityje. Lietuvoje išėjęs pradžios mokslą ir pradėjęs gimnaziją, 1908 m. atvyko į JAV. 1915 m. baigė Blumer Naturopathic College Hartforde, Conn., naturopatijos daktaro (N.D.) laipsniu. 1917 -1919 m. George Washingtono universitete klausė bendrosios ir tarptautinės teisės paskaitų. Vėliau New Yorko universitete studjjavo ekonomiką ir finansus, o Georgetowno universitete tarptautinius santykius ir konsulinę tarnybą. 1932 m. baigė teisę American University, Calif. L. L. B. laipsniu. 1916 m. buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotiniu Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. Grįžęs iš Lietuvos į JAV, lankė kolonijas ir organizavo aukas nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje. 1917 m. įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 m. vadovavo. Tuo pačiu metu buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas. 1918 m. Lietuvos Vyčių centro pirmininkas. 1919 - 1920 m. Lietuvos karinės misijos JAV narys, vėliau finansinės komisijos narys. 1921 m. paskirtas Lietuvos finansiniu įgaliotiniu JAV, 1923 m. konsuliariniu agentu. Tas pareigas eidamas suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV. 1924 m. paskirtas Lietuvos konsulu, kuriuo išbuvo ligi 1926 m. pabaigos. 1939 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulu. Tas pareigas tebeina ligi šiol Los Angeles, Californija. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 m. Lietuviškai ir angliškai yra parašęs ir išleidęs keletą knygų.

Spausdinamas straipsnis originale yra kiek sutrumpinta paskaita, skaityta 1961 m. lapkričio 11 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių parengime lietuvių visuomenei.


Gerai parengta ir sumaniai vartojama informacija viešąją nuomonę ugdo ir pageidaujama kryptimi pasuka. Kaip kitataučiams taip ir saviems informaciją rengiant laikomasi tų pačių bendrų principų. Platinamų informacijų pageidaujamos pasėkos daug priklauso nuo pačių informacijų turinio ir formos. Bet ypatingai priklauso nuo to kur, kada, kam ir kaip tos informacijos būna teikiamos.

Skaityti daugiau: INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE

Rezistencija lietuvių literatūroje

Jonas Grinius

Lietuviai savo temperamentu yra gana ramūs žmonės. Tačiau jų literatūra dėl istorinių aplinkybių nuo XIX amž. pradžios iki šių dienų yra kovos literatūra, išskyrus laikotarpi tarp 1906-40 metų, kada buvo nemažai dėmesio skirta psichologinėms, estetinėms ir meno technikos problemoms. Susirūpinimas jomis nėra nė dabar išnykęs, bet tarp jų galingai suaidi ir sutelktinės kovos motyvai. Bet čia tuoj reikia pasakyti, kad lietuvių literatūros kovingumas, pasirodęs XIX amžiuje, suprastinąs plačia prasme, kaip užsiangažavimas kai kurioms vertybėms bei idealams, kuriuos rašytojai norėjo matyti realizuotus lietuvių viešajame gyvenime. Pradedant Ant. Strazdeliu ir Ad. Mickevičium, per visą XIX amžių beveik iki I-jo pasaulinio karo lietuvių literatūroj dažnai skambėjo trys kovos temos: 1. Protestas dėl socialinių skriaudų, 2. kultūrinės, ypač moralinės pažangos skelbimas bei reikalavimas, 3. protestas prieš Lietuvos rusifikaciją ir polonizacija su reikalavimu gerbti lietuvių kultūrinį savitumą, atremtą į lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Šitos trys kovos trimitų gaidos kartais suskambėdavo viename ir tame pačiame kūriny duetu arba tercetu. Sakysim, A. Baranauskas Anykščių šilely simboliškais vaizdais protestavo prieš socialines ir kultūrines skriaudas Lietuvai; V. Kudirka Lietuvos tilto atsiminimuose kėlė ironišką protesto balsą taip pat prieš kultūrines ir socialines neteisybes, kurias atnešė į Lietuvą rusų carų priespauda; Maironis savo poemoj Per skausmus į garbę (vėliau perdirbtoj į Jaunąją Lietuvą) panašiai protestavo, ypač pabrėždamas kultūrines kovos svarbą ir į ją kviesdamas įvairių pažiūrų bei luomų lietuvius. Panašiai elgėsi Vydūnas, Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir kiti XIX ir XX amž. pradžios lietuvių rašytojai.



Jonas Grinius,

gimęs 1902 m. vasario 21 d. Šaulių apskrityje, yra rašytojas, literatūros kritikas. 1926 m. baigė Lietuvoje teologijos filosofijos fakultetą, vėliau studijavo Paryžiuje ir Grenoblyje prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką. 1929 m. gavo daktaro laipsnį už studiją apie poetą Milašių. Vėliau profesoriavo VD Universitete Kaune. Vokiečių okupacijos metu buvo uždarytas kalėjiman drauge su kitais universiteto senato nariais, už nesutikimą pritarti nacių skelbiamam studentų mobilizacijos planui. Yra paskelbęs mokslo veikalų, dramos kūrinių, buvo visos eilės laikraščių bei žurnalų redaktorius. Buvo Vasario 16 d. gimnazijos direktorius. Šiuo metu gyvena Vokietijoj.


Skaityti daugiau: Rezistencija lietuvių literatūroje

LIETUVOS PARTIZANO PRIESAIKA

Aš              prisiekiu Visagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybes, griežtai pildyti vadovybes įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme.

Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.

AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS


Aviacijos kapitonas Albertas Švarplaitis.

Nuotraukoje jį matome pėstininkų vyresniojo leitenanto uniformoje.

ALBERTAS ŠVARPLAITIS

Lietuvos karo aviacijos kapitonas, iškilus sportininkas, vienas pirmųjų rezistentų, pirmasis ryšininkas iš Vakarų liko šviesiu pavyzdžiu kiekvienam kritusiam ir išlikusiam rezistencijos kovotojui. Kad kapt. Švarplaitis sienos į Vokietiją neperžengęs buvo išduotas ir peršautas, Liet. Aktyvistų Frontui buvo žinoma tuojau po to įvykio. Visos kitos aplinkybės sužinotos iš kartu su juo kalėjime buvusiųjų. Alberto Švarplaičio sušaudymą patvirtino kartu su juo Minsko kalėjime buvęs kapt. Jasiunkas, miręs tremties metu Vokietijoj. Vėliau paaiškėjo, kad kapt. Alberto Švarplaičio lankymasis Vilniuje nebuvo išaiškintas ir jis nebuvo ieškomas.

Sovietams įskundėjas pusbrolis Kyzelbakas ir jo bendras Jančaitis, Albertą Švarplaitį sužeidęs kirviu, tuojau po 1941 m. birželio mėn. lietuvių tautos sukilimo buvo sušaudyti.

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS

Albertas Švarplaitis gimė 1911 m. balandžio 19 d. Ežeriukuose, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Aukštesnįjį mokslą pradėjo Šakiuose, vėliau tęsė Marijampolėje, kur 1930 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo karo mokyklon. Ją baigęs, buvo paskirtas į 7 pėstininkų pulką, Klaipėdoj. Ten jis pasireiškė kaip rimtas ir sumanus karininkas, sportininkas ir sporto instruktorius. 1933 metais jis nubėgo 200 metrų per 23,2 sek. ir pasiekė naują Lietuvos rekordą, kuris išsilaikė ilgus metus. Jau būdamas vyresnysis leitenantas, 1937 m. perėjo į karo aviaciją ir 1939 m. gavo kapitono laipsnį. Sovietams Lietuvą okupavus, 1940 m. rugpiūčio gale pabėgo į Vokietiją — savo automobiliu pervažiavo tada dar nestipriai saugomą sieną. Vokietijoje įsijungė į Liet. Aktyvistų Fronto gretas ir pasidarė baimės nežinąs lietuvių rezistencijos kovotojas ir kankinys.

Skaityti daugiau: AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS

Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą

Okupuotos Lietuvos biudžetinės teisės

Vytautas Vaitiekūnas

Šiokia tokia pažanga nuo 1959

Sov. Sąjungos aukščiausiasis sovietas tik 1959. 10. 30. priėmė “Sovietų Sąjungos ir Sąjunginių Respublikų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1959/256). O pagal jį 1961. 6. 26. ir okup. Lietuvos aukščiausiasis sovietas priėmė ‘‘LTSR ir LTSR Vietinių Darbo Žmonių Deputatų Tarybų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1961/153). Nors iš esmės tiedu sovietiniai įstatymai į okup. Lietuvos biudžeto sudarymą nieko nauja neįnešė, vis dėlto okup. Lietuvos biudžetinių teisių atžvilgiu šiokia tokia pažanga padaryta.

Kaip žinia, sovietinio biudžeto pajamų pagrindines pozicijas sudaro:    (1) suvalstybintų įmonių bei ūkinių organizacijų pajamų dalis pavidalu apyvartos mokesčio ir atskaitymų nuo pelno, (2) kolchozų ir kitų vadinamų kooperatinių bei visuomeninių įmonių ir organizacijų pajamų mokestis, (3) asmeninių pajamų mokestis, (4) kolchozininkų mokestis už naudojamus sklypus, (5) privačiai laikomų, vadinamų pavienininkų, arklių mokestis, (6) muitai, (7) viengungių ir mažašeimių mokestis, (8) miškų ūkio pajamos, (9) mašinų-traktorių stočių, dabar mašinų remonto stočių pajamų, (10) valstybinės paskolos realizavimo pajamos, (11) valstybinės loterijos pajamos, (12) vietiniai mokesčiai bei rinkliavos. 

Skaityti daugiau: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą

YPATINGI KAIMYNAI

Siekiant geresnio tarptautinio bendravimo, pirmiausia reikia pažinti svetimas kultūras. Pasauliui mažėjant, tarptautiniai ryšiai didėja, ir jie nesiriboja tik diplomatais, o apima ir žmonių mases. Meskime žvilgsnį į kaimynų lenkų daržą.

Antanas Musteikis

Sociologijos daktaras, pedagogas, lituanistas, nuo 1955 m. sociologijos katedros vedėjas Buffalo D’Youville kolegijoj, 1961 m. pakeltas į pilnus profesorius.

Antanas Musteikis gimė 1914 m. sausio 11 d. Laučiūniškių kaime, Salako valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Bukanto vardo komercijos mokykloj, 1933 m. pradėjo lituanistikos ir pedagogikos studijas VDU Kaune. Diplomą gavo 1941 m. Vilniuje. Gyvendamas tremtyje, Vokietijoj, studijavo sociologiją Heidelbergo universitete. New Yorko universitetą magistro laipsniu baigė 1951 m., o 1954 m. jam suteiktas daktaro laipsnis. Lietuvoje ir tremtyje mokytojavo gimnazijose, priklauso eilei organizacijų ir mokslinių draugijų, bendradarbiavo ir bendradarbiauja spaudoje. Žurnaluose yra išspausdinęs straipsnių anglų kalba. Aktyvus Į Laisvę bendradarbis.

Šovinistinis amžius

Nors nacionalizmo pradai sietini su naujųjų amžių pradžia, dvidešimtasis šimtmetis ateities istorikų gali būti labiausiai charakterizuojamas tautiniais siekiais bei savitomis kultūromis. Pirmasis ir antrasis pasaulinis karas pasėjo nacionalizmo sėklą ir tuose kraštuose, kurie buvo laikomi atsilikę. Mat, didžiosios Europos tautos, valdydamos svetimus kraštus, koloninę politiką dažnai remdavo ,augštesnės tautos pranašumu’. Tą pačią misiją skelbė ir japonai Azijoj. Kraštutine nacionalizmo filosofija — rasės ,grynumu’ bei ,augštumu’ rėmėsi ypatingai nacinė Vokietija. Vienos ar kitos rūšies nacionalistinės bacilos užkrėtė daugybę Afrikos ir Azijos tautų. O po nacizmo ir fašizmo kritimo ir pats nacionalizmo vardas pasirodė esąs suteptas. Mūsuose, pvz., jo vietoje yra vartojamas kitas žodis — tautiškumas, o viena politinė grupė save vadina tautininkais arba dar atsargiau — tautine sąjunga, bet ne nacionalistais.

Skaityti daugiau: YPATINGI KAIMYNAI

1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE

Amerikos lietuviai ir jų spauda su didele meile ir giliu pasišventimu rėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir didvyriškas laisvės kovas. Rėmė pinigais, darbu Amerikoje ir tarptautinėse konferencijose Europoje, organizavo informaciją (apie tai šiame Į Laisvę nr. rašo Lietuvos konsulas Los Angeles mieste dr. J. J. Bielskis), Amerikos vyriausybei siuntė rezoliucijas, surinko vieną milijoną parašų, kad iš Jungtinių Amerikos Valstybių išgautų greitesnį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Šis darbas nuvedė į pergalę. Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. Amerikos lietuvių pastangos nesibaigė su Lietuvos nepriklausomybės atstatymu ir pripažinimu. Jaunai Lietuvos valstybei rinko aukas, steigė fondus, organizavo į Lietuvą ekskursijas. Iš Amerikos atvykę Amerikos lietuviai krepšininkai 1937 m. padėjo Lietuvai iškovoti Europos krepšinio nugalėtojo vardą. Niekada neliks užmirštas didvyriškas, nors ir tragiškai pasibaigęs, Dariaus ir Girėno skridimas per Atlantą, skirtas Lietuvos garbei.

Amerikos lietuviai skaudžiai išgyveno Lietuvos pavergimą 1940 m. Lietuvai gelbėti susitvėrė naujos organizacijos, prasidėjo padidintas aukų rinkimas, Amerikos Lietuvių Taryba apsilankė pas Amerikos prezidentą, visose lietuvių kolonijose prieš Lietuvos pavergimą pasipylė rezoliucijos.

Skaityti daugiau: 1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE

PERIFERIJOS ŽYGIS LAISVINIMO KOVOJE

DARBAI IR IDĖJOS

Ar yra vilties Lietuvos bylą iškelti Jungtinėse Tautose

Amerikos lietuvių visuomenės potencialą reprezentuojąs Lietuvos laisvinimo vežimas rutinos ratais besisukdamas vos vos bejuda į priekį, stokodamas ir krypties, ir idėjų, ir plano ir veržlumo. Organizacinė šio veiksnio struktūra, atremta ne į kokį formalų statutą, bet į tradiciją, išsigimė į oligarchinę valdymo formą. Vad. „keturių srovių” principas nebeturi jokio pateisinimo Amerikos lietuvių visuomenėje, juo labiau, kad net su šiomis srovėmis save identifikuoją šio krašto lietuviai neturi įtakos į asmenų parinkimą, sudarant vykdomuosius organus.

Nereikia didelio akylumo, kad pastebėtume dabartinėje lietuvių visuomenėje dvi būdingas apraiškas: nuobodulį ir abuojumą tuose, kurie savo egoizmui ieško lengvų pateisinimų, nerimą ir jaudinimąsi (net pesimizmą) toje visuomenės dalyje, kurioje laisvos Lietuvos troškimas, nepajungtas asmeninei garbei nei autoreklamai, dar skaisčiai tebeliepsnoja. Pasižvalgę, tų nerimo ženklų pastebėtume gan daug. Vienu iš tokių reikia laikyti ir Kuchel-Lipscomb rezoliucijos JAV-bių kongrese atsiradimą.

Skaityti daugiau: PERIFERIJOS ŽYGIS LAISVINIMO KOVOJE

MINĖJIMAS BE ATSITIKTINUMŲ

Maždaug keturi šimtai Chicagos lietuvių gruodžio 2 d. Jaunimo Centro salėje stebėjo, Santaros — Šviesos federacijos iniciatyva surengtą, rugsėjo 11 d. Pennsylvania autostradoje tragiškai žuvusiųjų:    rašytojo Antano

Škėmos, visuomenininko Jurgio JaksTyrio ir studentės Juditos Audėnaitės minėjimą. Į minėjimo komitetą simboliškai įsijungė ir kitos žuvusiems artimos organizacijos: Filisterių Varpininkų sąjunga, JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos Apygarda, Lietuvių Skaučių seserija, Lietuvių Studentų sąjungos Chicagos skyrius, Lietuvių Valstiečių Liaudininkų ir Scenos Darbuotojų sąjungos.

Pirmoje minėjimo dalyje, atidarytoje Valdo Adamkavičiaus, iš Kanados atvykęs Henrikas Nagys skaitė dedikacinius eilėraščius žuvusiems ir tarė ilgesnį poetinio pobūdžio žodį, plačiau stabtelėdamas ties Antanu Škėma. Tarp Henriko Nagio dedikacinių eilėraščių ir pagrindinio pirmosios dalies žodžio buvo perduota Antano Škėmos Baltos drobulės ištrauka, juoston įskaityta paties autoriaus.

Skaityti daugiau: MINĖJIMAS BE ATSITIKTINUMŲ

Lietuva Enciklopedijose

Jonas Jasaitis

Dažnai nusiskundžiame, kad apie Lietuvą mažai ir kartais klaidingai informuoja kitų kraštų žinių šaltiniai savo krašto gyventojus. Ypatingai mūsų krašto pažinimą ir žinių stoką pastebime mes patys gyvendami svetimuose kraštuose. Pastebime, kad net mokyklose naudojamuose vadovėliuose ir net mokslo veikaluose ne visada teisingai supažindinama su Lietuva.

Visos kultūringos tautos leidžia enciklopedijas. Enciklopedijos yra siauros, skirtos vienai kuriai žinijos šakai, arba bendrinės, apimančios visas žinijos šakas. Bendrinėse enciklopedijose pakankamai žinių randame ir apie atskiras tautas, jų kilmę, kalbą, kultūrą, istoriją. Netenka abejoti, kad visose bendrinėse enciklopedijose minima lietuviai ir Lietuva.

Apskritai, enciklopedijose, kai kalbama apie tautą ar valstybę, išryškinama pagrindinės tautinės savybės, kurių svarbiausios yra kalba, istorija, kultūra.

Skaityti daugiau: Lietuva Enciklopedijose

Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS

19411962. LietuvojeAmerikoje

Su 1962 m. pradžia rezistencijos žurnalas Į Laisvę pradeda dvidešimt-pirmuosius metus. Istorinėje tėkmėje tai nedidelis laikotarpis. Betgi paskutinieji 20 metų išskirtini iš normalaus gyvenimo. Karas, okupacijos, rezistencija pogrindyje, tremtis, emigracija.

Į Laisvę nueitas kelias — rezistencijos kelias, kovos kelias, erškėčiuotas kelias. Saulėtų dienų Į Laisvę neturėjo. Laisvės prošvaistė, sušvitusi po 1941 m. lietuvių tautos sukilimo, buvo trumpa. Nacinis okupantas užgniaužė Lietuvos laisvę ir Į Laisvę. Bet Į Laisvę išliko gyva ir gaji pogrindyje, tarnaudama tiems patiems idealams.

L. F. B. Chicagos apygardos surengto rašytojų pagerbimo svečių dalis. Kalba V. Ramonas. Iš k. į d. dr. J. Meškauskas, Marija Ambrozaitienė, kun. dr. A. Juška, Nijolė Baronienė, Al. Baronas, kun. dr. A. Baltinis, kun. Pr. Garšva, už jo — vakarui vadovavęs dr. P. Kisielius. Priekyje matyti inž. M. Kvedaras, Vitalija Baleišytė, rašyt. C. Grincevičius.


Kovos kelias dar nebaigtas. Jei Į Laisvę neturėjo šviesių dienų, tai prie jos telkėsi darbo ir pasiaukojimo žmonės. Tokie buvo pirmieji redaktoriai, leidėjai, bendradarbiai, platintojai, skaitytojai.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS

VASTYBĖS DEPARTAMENTO PAAIŠKINIMAS PABALTIJO KLAUSIMU

Ar Lietuva, Latvija ir Estija tradiciniai Sovietų Sąjungos kraštai?

Paskutiniuoju metu Valstybės departamentas dviem atvejais padarė pareiškimus Pabaltijo valstybių klausimu. Pirmasis atvejis iškilo, kai Atstovų Rūmų narys Derwinsky padarė priekaištus Valstybės departamentui, kad jis Pabaltijo valstybes laiko tradiciniais Sovietų Sąjungos kraštais. Antrą kartą Valstybės departamentas Pabaltijo kraštus paminėjo Latvijos nepriklausomybės šventės proga. Valstybės sekretorius Dean Rusk pasirašytame ir Latvijos atstovui Washingtone atsiųstame laiške pareiškė, kad JAV nepripažįsta Latvijos, Lietuvos ir Estijos pavergimo ir išreiškia viltį, kad tie kraštai laisvę atgaus. Šis pareiškimas skelbtas visoje lietuvių spaudoje. Sustokime ties pirmuoju atveju, kuris lietuvių visuomenei mažiau žinomas.

Valstybės departamentas pagal tradiciją atsako visiems, kurie į jį kokiu nors reikalu kreipiasi. Po kongresmano Derwinsky minėto pareiškimo lietuvių laiškai Valstybės departamente pagausėjo. Iš Valstybės departamento atsakymų būdingesnis atsakymas dr. A. Taruliui, kuriame pats departamentas reiškė norą, kad jo pareiškimas pasiektų lietuvių visuomenę.

Skaityti daugiau: VASTYBĖS DEPARTAMENTO PAAIŠKINIMAS PABALTIJO KLAUSIMU

IDĖJOS SPAUDOJE

LIETUVOS LANKYTOJAI PRIEŠ PAGUNDĄ

Pertempti nervai dėl diplomatinės padėties. — Įskilusi vienybė dėl klausimo: imtis akcijos ar ne

Prieš porą metų leista lankytis iš Vakarų ir į Vilnių. Po eilės užsieniečių korespondentų pavyko apsilankyti ir keletui lietuvių. Apsilankius natūralu įspūdžiais pasidalyti spaudoje. Tačiau lietuviai patriotai, tenai lankęsi, atsidūrė kitokioje padėtyje nei komunistinio galvojimo turistai. Pastariesiem natūralu papasakoti tai, kas jiem buvo oficialių pareigūnų papasakota ir parodyta. Jie tai ir pakartojo grįžę. Lietuviui patriotui, pažįstančiam, kiek skiriasi sovietinė dekoracija ir už jos esanti tikrovė, sąžinė vargiai leis tenkintis tuo dekoratyviniu vaizdu, nes jis skirtas klaidinti. O jei jam pasisekė ką patirti ne iš oficialių šaltinių, vargiai jam leis saugumo jausmas skelbti tai, kas yra anapus oficialių dekoracijų. Jo atvirumas virstų inkriminuojama medžiaga tiem, su kuriais jis ten buvo susitikęs Gal tokios medžiagos skelbimas pasunkintų ateičiai dar ir kitų kelionę. Tikslingiausia tokiam keliautojui išvada — pamatyti, patirti ir patylėti. Tačiau žmogiška yra ten buvojusius ir grįžusius pakamantinėti Žmogiška tokiai kamantinėjimo pagundai ir pasiduoti. Kas išeina betgi iš tokio pasidavimo, iliustravo Jokūbo Stuko ir Salomėjos Narkeliūnaitės pasikalbėjimas per radiją, paskelbtas Vienybės ir Nepriklausomos Lietuvos. J. Stukas klausė:

„Bet aš, Salomėja, būdamas Lietuvoje, drąsiai galiu pasakyti, kad nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų patenkintas ta tarybine santvarka... Bet ar jūs nematėte troškimo pakeisti tą santvarką?”

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Sukilimo sukakties minėjimas CIevelande

Prof. Juozas Brazaitis, Lietuvos Laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir ėjęs ministerio pirmininko pareigas, Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos pirmininkas, Darbininko redaktorius gruodžio 3 d. buvo pakviestas į Clevelandą pagrindiniu kalbėtoju minint 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį. Minėjimas pradėtas 10:30 vai. Šv. Jurgio bažnyčioje prieš pamaldas padedant gyvų gėlių vainiką prie paminklinės lentos, dalyvaujant organizacijoms su vėliavomis, veteranų ginkluotai sargybai, čiurlioniečių chorui. Vainiką padėjo prof. J. Brazaitis, jautrią maldą už kritusius dėl Lietuvos laisvės sukalbėjo kun. Gutauskas, S.J. Dešimčiai vėliavų išsirikiavus prieš altorių šv. mišias dienos intencija atnašavo svečias iš Čikagos jėzuitas tėvas Gutauskas, kuris pasakė ir pamokslą. Pamokslininkas lietuvių sukilimą ir kovą prieš nepalyginamai stipresnį priešą prieš 20 metų apibūdino žodžiais: “Kovotojai už laisvę, tiesą ir tautą ne tik žmonių akyse yra didvyriai ir pažibos, bet ir Dievo akyse stovi aukštai”. Bažnyčia buvo pilna besimeldžiančių, darniai skambėjo chorų giesmės. Po pamaldų sugiedotas Lietuvos himnas.

Vakare lietuvių salėje įvyko iškilmingas sukilimo minėjimas. Minėjimą rūpestingai apgalvota tvarka pravedė minėjimui rengti komiteto pirmininkas muz. Alfonsas Mikulskis. Sukilimo paskelbtą atsišaukimą į tautą, prieš 20 metų Levo Prapuolenio paskelbtą per Kauno radiją, perskaitė Juozas Stempužis. Komiteto pirm. Alf. Mikulskis perskaitė Laikinosios vyriausybės min. pirmininko Kazio Škirpos sveikinimo raštą, kuriame laisvės kovų veteranas pabrėžė, kad 1941 m. lietuvių tautos sukilimas įeina į lietuvių tautos garbinguosius istorijos lapus. Tai vienas iš pačių herojiškiausių įvykių. Šis sukilimas paliko neužmirštamą testamentą — tęsti laisvės kovą 1941 m. sukilimo dvasioje. 1941 m. lietuvių tautos sukilimas yra vienintelis tos rūšies sukilimų, kuris tą kovą buvo laimėjęs.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Atsiųsta paminėti

★   Dr. Pr. Gaidamavičius Didysis nerimas, žvilgsnis ieškančion žmogaus širdin. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1961 m. Kaina 2.50 dol. Viršelis dail. V. K. Jonyno. 300 psl. Autorius šioje knygoje rašo apie žmogaus sielos amžiną nerimą, netikrumą ligi jis neatranda Didžiosios Tiesos. Gana įdomiai autorius bando nušviesti žmogaus nerimą, panaudodamas žymiųjų pasaulio ir lietuvių mintytojų, rašytojų ir konvertitų pergyvenimus, randamus jų pačių išpažinimuose arba raštuose. Jis žvelgia į žmogaus prigimties polėkį aukštyn, pastebėdamas, kad šis polėkis krypsta į visatos kūrėją. Gyvenime toks polėkis tampa drama, užsibaigiančia Dievo radimu, neradimu arba praradimu. Knyga, kurią peržiūrėjo prof. St. Yla, turi Norwich vysk. V. J. Heines aprobatą.

★   Stepas Zobarskas The Maker of Gods,The Lithuanian Stories, With an introduction by Alastair Guinan. Išleido Voyages Press. Kaina 3 dol. 132 psl. Kietais viršeliais. Aplankas dail. P. Osmolskio.

Šioje knygoje autorius duoda keletą novelių, kurios savo turiniu yra lietuviškos, tačiau atverdamos kitą pasaulį amerikiečiams bus gana įdomios. Tai mini ir įvadą parašęs Alastair Guinan, universiteto profesorius. Ši gražiai išleista knygutė yra gana tinkama dovana amerikiečiams šalia kitų to pobūdžio knygų.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Aukos, pranešimai, atstovybės

Į Laisvę aukojo:

K. Barzdukas ir Dr. A. Damušis po $3.-—-, V. Macys $2.15, V. Barisas, Prel. P. Juras, L. Dambriūnas, Z. Prūsas ir J. Stelmokas po 2.—, Dr. K. Bobelis ir K. Brazauskas po $1.— Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

Į Laisvę administracija


Šeštoji Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė 1962 m. numatoma Kanadoje. Ji įvyks pirmąją rugpjūčio savaitę.

Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, atstovybės

Į Laisvę 1962 28(65)


     T U R I N Y S
Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos . . . 1
Kazys Bradūnas: Skalbėjos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  5
Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. . . . . . . . . . . . . . . .  8
Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas . . . . . . . . . . . . . .  17
Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas . . . . . . . . . . . . . . 23
Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 25
Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti . . 31
Pro memoria . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
Dr. Jonui Griniui 60 metų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
Darbai ir Idėjos.
                  Vardai Įvykiuose . . . . . . . . . . . . . . . 55-64


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja— Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 28(65)

Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos

1962 M. BALANDIS NR. 28 (65)

Andrius Baltinis

Kiek mes jaučiamės didelės nelaimės prislėgti, visuomet esame linkę apie dabartinę Lietuvos padėtį kalbėti gilaus kartumo persunktais žodžiais — mūsų valstybė taip išniekinta, sumindžiota ir sunaikinta, kad nieko iš jos jau nebėra likę. Mūsų rašytojai apie ją kalba kaip apie nelaimingą valandą gimusio kūdikio nužudymą.

Nors šis nusistatymas gerai atitinka mūsų gilaus skausmo ir didžios skriaudos pergyvenimus, tačiau nėra visai teisingas objektyvaus ir šalto proto atžvilgiu. Lietuva iš tikrųjų nėra visai sunaikinta ir nužudyta, bet tik kalėjime retežiais supančiota. Nors tas kalėjimas ankštas, gali pasidaryti dar ankštesnis, bet retežiai, kuriais ji supančiota, nėra labai stiprūs. Mūsų tvirtinimai, kad Lietuvoje žmonės visiškai pavergti, neturi jokios laisvės, yra prievartaujami ir jaučiasi labai nelaimingi, visiškai pagrįsti ir jų teisingumą galima įrodyti dokumentais.

Tačiau čia skirtini du dalykai: politinė ir asmeninė arba visuomeninė ir ūkine priespauda. Rodos, kad mūsų žmones Lietuvoje labiausiai slegia ūkinė arba asmeninė priespauda. Jie turi gyventi tokioje socialinėje ir ūkinėje santvarkoje, kuri jiems iki sielos gelmių priešinga, kuri neleidžia ir draudžia dirbti ir tvarkyti savo asmeninį gyvenimą pagal savo norą, bet nustato kiekvieną jų žingsnį ir visą jų gyvenimą apraizgo absurdiškų potvarkių tinklu, be to, jie jaučiasi skaudžiai išnaudojami, apiplėšiami ir asmeniškai nesaugūs. Šie dalykai žmones Lietuvoje labiausiai vargina ir daro nelaimingus. Bet čia reikia pabrėžti, jog tai nėra kokia ypatinga tik vienų lietuvių nelaimė. Tai visų komunizmo pavergtų tautų nelaimė, kai patys rusai Rusijoje taip pat kenčia.

Skaityti daugiau: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos

SKALBĖJOS

KAZYS BRADŪNAS

Kadais prie jauno
Ir amžino šaltinio 
Vasaros vakarą 
Velėdavo laumė.
Susėsdavom priešpiliuos
Pasiklausyti,
Kaip gražiausios dainos
Vandenų teliūškavimo.

Paskui jau seserys
Ištiesė upėje 
Daugianytį rietimą.
Sustodavo mėnuo ir žvaigždės
Šiaurės padangėje 
Ir prieš drobių baltumą 
Nublanko.

Dabar ten tik motina
Skalbia, skalbia ir skalbia 
Kultuve klevo 
Sūrų nuo ašarų vandenį, 
Nužudytų sūnų 
Kruvinus marškinius.

Ir nei laumės,
Nei drobių audėjos
Neateina talkon.

Grėsmingoji sąvarta

Žmonių gimine, nugalėjusi liūtus ir tigrus, išvengė pavojaus būti išnaikinta. Per 30.000 metų ji surado apsaugą prieš jos sunaikinimą. Nūdienis žmogus pateko į būtį, kuri užtinkama prieš milijoną metų. Nuo 1949 m., kai Rusija pradėjo gaminti atominius sprogmenis, žmonija pateko į susinaikinimo grėsmę. Jei mes ją išgyvensime, prieš akis turėsime nuolatinį pavojų.

Arnold J. Toynbee pareiškimas Look žurnale, 1962 sausio 16 d.

Gediminas Galva

Laiko prasmė

Vienas graikų padavimas vaizduoja laiko tragiškuosius padarinius. Dieviškos kilmės Kronos, kairėje rankoje laikęs piūklą, piūties globėjas, veda seserį Reą. Jį persekiojo baimė, kad neįvyktų jam žinoma pranašystė: pirmgimis jo nenušalintų nuo sosto. Jis praryja penkius pirmuosius savo žmonos naujagimius. Kai gimė šeštasis, pramintas Zeusu, žmona griebėsi klastos. Ji įvyniojo į drobulę vaiko dydžio akmenį ir įteikė savo vyrui. Zeusas užaugęs Kretoje, nuvyksta į Tesaliją ir nuo Olimpo, panaudojęs milžinus kiklopus, ritamais akmenimis sudrebinusius žemę, pražudė dangaus pasmerktąjį Kronos.


Gediminas Galva

gimęs 1905 m. Vabalninko valsč., yra 1929 m. baigęs Vyt. Didž. universiteto ekonominį skyrių, 1929 - 31 m. tarptautinio ūkio studijas gilino Romoj, Genevoj, Paryžiuj, Berlyne ir Kiely. 1931 m. buvo Žemės Ūkio ministerijos patarėjas, 1931-4 m. fin. min. ūkio konjunktūros sk. viršininkas. 1934-40 m. Prekybos instituto lektorius ir docentas. Buvo Ryto leidyklos direktorius, Biržų miesto burmistras, 1941-2 m. Taupomųjų Kasų valdytojas. Už politinę veiklą buvo vokiečių suimtas ir kalintas. Amerikoje 1952-3 m. Sheil institute Chicagoje dėstė Europos ūkį ir kitus dalykus. Šiuo metu dirba Goss b-vės raštinėje. Yra eilės laikraščių bendradarbis, rašęs ir vokiečių spaudoj. Rankraščio teisėmis yra išleidęs Prekybos institute dėstytus dalykus.


Šiame padavime laikas susietas ne tik su tragedijos užuomazga ir atomazga. Laikas pasitinka įvykius ir juos palydi. Jo plokštumoje įvykiai sukuria didžiausią įtampą, kuri vėl išblėsta. Praeitis yra susijusi su dabartimi ir nūdieniai mūsų veiksmai yra ateities laiptai.

Skaityti daugiau: Grėsmingoji sąvarta

Partizanų Vadas Juozas Lukša-Daumantas

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS

Miegoki tyliai tu, partizane, šalis gimtoji tavęs liūdės. Pačioj jaunystėj padėjęs galvą, Lietuvą laisvą visad regi.

Su Juozo Lukšos didvyriška mirtimi Lietuvos laisvės kovų laukuose prieš dešimtį metų lietuvių tauta neteko vieno žymiausių savo laisvės kovotojų ir vadų antrosios sovietų okupacijos metu. Juozas Lukša buvo neeilinis kovotojas ir neeilinis vadas. Nuo pirmosios į kovojančių partizanų eiles įsijungimo dienos atliko daugelį rizikingiausių žygių ir tai besąlyginės kovos dvasiai liko ištikimas ligi paskutinės gyvenimo minutės. Redagavo partizanų laikraščius, visoje Lietuvoje lankė partizanų židinius, organizavo visus partizanus apjungiančią bendrą vadovybę, dalyvavo kovojančios rezistencijos vadų suvažiavimuose. Partizanų vadovybės pavedimu, 1947 m. pradžioje su dviem kovų draugais atliko pavojingą kelionę į Lenkiją, kad per ten susirištų su laisvame pasaulyje gyvenančiais lietuviais.

Nepaprastai rizikinga kelionė pasisekė į ten ir atgal. 1947 m. žiemą Juozas Lukša gauna patį didžiausią ir pavojingiausią uždavinį — bet kokia kaina prasiveržti į laisvuosius Vakarus. Juozas Lukša nesusvyravo, pavedimą priėmė ir šimtaprocentiniai įvykdė. Gyvendamas Vakaruose, parašė Lietuvos partizanų kovų antrosios sovietų okupacijos metu istorinę knygą Partizanai už geležinės uždangos, po dviejų metų grįžo į Lietuvą nebaigtosios kovos tęsti ir mirti krauju persunktos gimtosios žemės laukuose. Partizano mirtimi krito 1951 m. rudenį, sulaukęs tik 30 metų amžiaus. Savo mirtimi Juozas Lukša įrodė besąlyginę ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.

Skaityti daugiau: Partizanų Vadas Juozas Lukša-Daumantas

LIETUVOS PARTIZANŲ NIEKINIMAS PLEČIAMAS

Kaip komunistai pavergtos Lietuvos gyventojams pristato Lukšą, Būtėną, Kazimieraitį ir kitus kritusius didvyrius

Lietuvos pavergėjai ir vietiniai komunistai ilgus metus apie Lietuvos partizanų kovas prieš okupantus bandė slėpti ir tylėjo. Nors laisvės ar mirties kova 7-rius metus liepsnojo visuose Lietuvos kampeliuose, bet spauda ir radijas visa tai slėpė, nematė, nieko negirdėjo. Slėpė nuo gyventojų, kurie tą baisųjį vyksmą savo akimis matė, pergyveno, iškentėjo...

Partizanai Juozas Lukša ir Julijonas Būtėnas 1948 m. vasarą Vakarų Vokietijoj. Juozas Lukša apačioje Julijonas Būtėnas viršuje.

Jau vėliau, penkiolikai metų praėjus, pavergėjai įsitikino, kad slėpimo taktika neatnešė lauktų vaisių: partizanų vardas tebėra gyvas, jų kovos virto visos tautos pasididžiavimu, apie kritusius partizanus ir jų žygdarbius visoje tautoje kuriamos dainos ir legendos.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANŲ NIEKINIMAS PLEČIAMAS

Socialinis draudimas J. A. Valstybėse

*    Kodėl ir kaip jis atsirado *   Nueitas kelias * Lėtai kintanti amerikiečio galvosena * Socialinio draudimo tvarkymas * Pensijų dydis ir rūšys * Kas už, kas prieš?

Jonas Šoliūnas

Neseniai garsusis anglų rašytojas Graham Greene išsireiškė, jog, girdi, jam, rašant kokį nors veikalą, yra sunkiausia pradžia. Anot jo, nemažai veikalų patenka šiukšlių dėžėn vien tik todėl, kad nebuvo surasta veikalui gera pradžia.

Man šitie G. Greene žodžiai prisiminė, kai redaktorius paprašė parašyti apie Jungtinių Amerikos Valstybių socialinį draudimą. Girdi, dalykas neturi būti nei enciklopedinis, pervalgydintas faktais bei statistiniais duomenimis, nei laikraštinis, liesas žiniomis, kaip dažnai pasitaiko mūsų kasdieninėje spaudoje, žodžiu, redaktorius nori aukso vidurio; straipsnio, kuriame būtų nei vieno dalyko per daug, nei antro dalyko per mažai. Užtat pagalvojau, kad žodžiai apie šio krašto socialinį draudimą bus daugiau ar mažiau įspūdžiai, kuriuos susidariau dirbdamas per praėjusį penkmetį.



JONAS ŠOLIŪNAS

Jaunosios lietuvių kartos atstovas, aktyvus lietuvių spaudos bendradarbis, visuomenininkas, studentų organizacijų, sporto klubų organizatorius, veikėjas ir sportininkas gimė Dzūkijoj, Žolinių dieną 1930 m. Diepholzo lietuvių gimnazijoj baigęs 7 klases 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje, kur 1952 m. Englewood aukštesniojoj mokykloj gavo brandos atestatą. Sociologijos studijas pradėjo Illinois universitete ir 1957 m. jas baigė bakalauro laipsniu. Apsigyvenęs Detroite vakarais gilino studijas Detroito Wayne universitete. Dabar gyvena Baltmorėje ir dirba socialinio draudimo centrinėje įstaigoje.

Bendradarbiauja Drauge, Darbininke, Dirvoje (Drauge ir Dirvoje yra socialinio skyriaus redaktorius), taip pat Aiduose, Ateityje, Sporte ir Į Laisvę žurnaluose. Myli lietuvišką knygą, rašo eilėraščius, kuriuos spausdina Amerikos lietuvių žurnalų puslapiuose.


Nevienam europinės galvosenos žmogui, pakliuvus šian kraštan, pradžioje kai kurie dalykai atrodo keisti. Viena iš tų keistenybių dažnam lietuviui buvo ir šio krašto draudimo tvarkymas. Pavyzdžiui, daugelis buvome pritrenkti, kai sužinojome, kad šitas kraštas neturi jokios nemokamo gydymo paramos. Neretas mūsų stebėjomės ir socialinio draud:mo pensijų mažumu. Ir tik giliau pažinus amerikietį bei plačiau įsigilinus į jo gyvenimą, praeitį, galima suprasti esamoji padėtis.

Skaityti daugiau: Socialinis draudimas J. A. Valstybėse

GENOCIDO UŽMIRŠIMAS — KVIETIMAS JAM ATSIKARTOTI

Karolis Drunga

Kalbėti šiais laikais apie genocidą yra jau net ir mūsų tarpe pasidarę nebepopuliaru. Prisiminti tai, ką Lietuvai žmogaus sunaikinto prasme yra atnešęs komunizmas, reiškia jau tam tikrą riziką susilaukti “ašaruvių pramonės” epiteto. Žinome patys, jog eilei mūsų jaunesnės kartos žmonių Kremliaus įsakymu Lietuvoje įvykdytų žudymų bei deportacijų mirtin minėjimai reiškia tik verkšlenimus, tik tam tikra prasme egocentrišką, ne ateitin, bet vien tik praeitin nukreipto dėmesio palydėjimą raudomis.


Karolis Drunga

Nepriklausomoj Lietuvoj augusios ir brendusios jaunosios lietuvių kartos intelektualas, kultūrininkas, politikas, pasižymėjęs rezistencijos kovotojas. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), įsteigtos 1941 m. gruodžio 26 d., vienas sumanytojų ir steigėjų. Dalyvavo 1941 m. visuotiniame lietuvių tautos sukilime, organizavo ir leido pogrindžio spaudą ir slaptą radiją. Už aktyvią lietuvišką veiklą 1944 m. vokiečių Gestapo suimtas ir kalintas daugelyje Vokietijos kalėjimų. 1945 m. iš sovietų pavergtos Lietuvos prasimušė į laisvuosius Vakarus. Bendradarbiauja lietuvių spaudoje.

Karolis Drunga dabar yra Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas.


Tačiau negalima būtų kategoriškai tokios pažiūros atmesti ir manyti, jog tai yra vien naivumo išdava. Reikia pripažinti, jog mūsų tautos atžvilgiu vykdyto ir tebevykdomo genocido minėjimas labai dažnai ir visiškai neatitinkančia prasme persunkiamas vėlinių dvasia. Tai, kas nėra biologinio vyksmo išdava, dažnai apipinama tuo sielvartu, kurį pergyveno pirmasis žmogus, patyręs apie mirtį, ir pergyvena žmogus, nesusitaikęs ir neapsipratęs su gamtiška neišvengiamybe iki šios dienos. Jei mūsų tautos masinės aukos minimos ir pajuntamos taip, kaip į kapus lydimo artimo žmogaus netekimas, tai, vargu, ar galima būtų nesutikti su paminėtais priekaištais, nes ašaromis nulaistytas ir gėlėmis apdengtas karstas yra, tur būt, paskutinės pagarbos atidavimas šioje žemėje užbaigtam vyksmui. Supainiojimas šio neišvengiamo biologiško reiškinio su tuo, kas gali būti išvengiama, jei nenorima pasikartojimo, yra, be abejo, sielvartavimas ne vietoje ir be gilios prasmės.

Skaityti daugiau: GENOCIDO UŽMIRŠIMAS — KVIETIMAS JAM ATSIKARTOTI

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui