Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kariūnas Danielius Vaitelis. Kėdainiai.
1936 m. birželio 29 d. Iš okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Geležių k. Vėliau Vaitelių šeima persikėlė gyventi į Ukmergės aps. Pagirių vls. Amilianavos (Anieliavos?) dvarelį.
„Su Danieliumi esame gimę tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Mokėmės vienoje mokykloje, 1932 m. baigėm Šėtos vidurinę mokyklą“, – savo prisiminimuose rašo D. Vaitelio žmona Aleksandra Urbonaitė.
Baigęs Šėtos progimnaziją, įstojo į Kėdainių kultūros technikos mokyklą. 1933–1935 m. dirbo ekspeditoriumi „Spindulio“ spaustuvėje. 1935 m. baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiems ir tų pačių metų rugsėjo 28 d. įstojo į Karo mokyklą. 1938 m. gegužės 12 d., baigus mokslus (XIX laida), D. Vaiteliui suteiktas artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnis, jis paskirtas 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos vadu. 1939 m. vasario 9 d. buvo pasiųstas į Karo aviaciją, o rugsėjo 15 d. baigė aviacijos žvalgų kursus. Tarnavo 1-ojo artilerijos pulko 2-osios artilerijos grupės žvalgybos karininku.
Skaityti daugiau: Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis (1913 08 05–1948 05 13)
1948 m. lapkričio 13 d. Ukmergės aps. Deltuvos vis. Kaušų k. (dabar - Ukmergės r. sav.) gyventojų Juozo ir Veronikos Kaušų daržinėje MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdydami karinę operaciją, aptiko Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi 5 partizanai. Per susišaudymą buvo padegta daržinė. Visi partizanai nukauti. Žuvo rinktinės ir rajono vadas Antanas Stimburys-Tankistas, vado adjutantas Tomas Našlėnas-Radvila, vado pavaduotojas Marijonas Krogertas- Uosis, partizanai Jonas Ignatavičius-Jaunutis ir Antanas Kerbelys-Robinzonas.
Žuvusiųjų palaikai niekinti prie MGB Ukmergės aps. skyriaus pastato, vėliau užkasti Pivonijos šile prie Ukmergės m.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas.
1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 162.
Vyčio apygardos vadai su partizanais. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: būrio vadas Albinas Burbulis-Žilvinas, Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas ir Jonas Baravykas-Šakalys. Antroje eilėje stovi iš kairės: pirmas - Aleksas Auglys-Ridikas, antras - Alfonsas Gritėnas-Skalikas, trečias - Antanas Vaičiūnas-Rugelis, ketvirtas - Panevėžio rinktinės vado pavaduotojas Marijonas Krogertas- Uosis, penktas - Vladas Vaičiūnas (galimai sl. Jaunutis)., šeštas - Laimutis Petrikas-Švedrys, septintas Jonas Tumšys-Kytras, aštuntas - Jonas Gečiauskas-Garvežys. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: 1948 m. lapkričio 13 d. žūtis
1945 m. kovo pradžioje Panevėžio aps. NKVD divizija vykdė puolimą prieš Pušaloto, Pasvalio ir Žaliosios girios partizanus. Persekiojami partizanai pasitraukė į Panevėžio aps. Smilgių vls. Ažagų-Eimuliškio mišką. Apie 350 partizanų miške įsirengė tris stovyklas, kurias kovo 27 d. rytą puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir spec. dalinys (apie 800 žmonių). Puolimas pradėtas iš vakarų į rytus, siekiant atkirsti kelius partizanams trauktis. Kautynės prasidėjo 7 val. ryto. Pirmiausia buvo užpulta vietinių vyrų, daugiausia iš Dragonių k., stovykla. Pasigirdus šūviams į pagalbą metėsi kaimynystėje stovyklavę partizanų būriai. Tai vienoje, tai kitoje miško vietoje vyko atkaklios kautynės. Jėgos buvo nelygios. Dienos pabaigoje, pasinaudoję tamsa, partizanai Jakūbonių mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link.
Žuvo 76–80 partizanų (pagal okupantus 120 ar 121). Iš jų žinomi: partizanų junginio vadai Jonas Blieka-Genys, Antanas Bručas-Strazdelis ir Antanas Petrauskas, partizanų būrių vadai Bronius Giedrikas-Švelnys, Juozas (Stasys) Kazlauskas ir Kazys Miknevičius-Vitolis, partizanai Jonas Balčėtis, Stasys Baranauskas-Tarzanas, Karolis Beriozovas, Kęstutis Blynas-Šviesa, Napalys Čirpulis, Daktarėlis (slapyv.), Aleksas Daubaras-Karabasas, Antanas Dilininkaitis (Dilinskaitis), Petras Dirvanauskas-Kregždė, Adolfas Gasiūnas-Fiureris, Janina Gelumbeckaitė, Kazys Gelumbickas, Aleksas Gulbinas-Varlė, Jonas Gulbinas-Lapinskas, Leonas Janeliūnas-Montė, Jonas Janulevičius-Stirna, Antanas Jurevičius, Kazys Karaliūnas, Kazys Keršys, Ignas Krivickas, Adelė Lindaitė, Antanas Apolonas Liubickas (Lubickas), Feliksas Lukša, Juozas Mikelionis, Vincentas Mikulevičius, Juozas Mikulskis, Kazys Misiūnas-Nerimas, Liudvikas (Liucijus) Paliūnas, Vladas Pašakinskas, Antanas Petraitis, Juozas Petraitis-Balandis, Juozas Petrauskas, Kazimieras Petravičius-Kregždė, Romas Povilionis, Jaroslavas Pšetulskis (Pšitulskis), Kazimieras Repšys, Antanas Sakalauskas, Janina Simonaitienė, Alfonsas Šimoliūnas-Lapė, Antanas Šimoliūnas, Juozas Šimoliūnas-Kriauza, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė, Jonas Tutinas, Juozas Valantinas, Povilas Valatka, Vilhelmas (Vilius) Zablockis (Zablockas) ir Juozas Žiaunys.
Skaityti daugiau: Ažagų-Eimuliškio kautynės (1945 m. kovo 27 d.)
1945 m. balandžio 17 d. Utenos aps. Vyžuonų vls. Vilkabrukių k. partizanai surengė pasalą vietiniams stribams, tačiau jiems į pagalbą, ko nesitikėjo partizanai, atvyko NKVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko 5-osios ir 8-osios kuopų kareiviai. Partizanai buvo priversti trauktis. Vladas Bagočiūnas - Briedis organizavo pasipriešinimą, kad kiti partizanai galėtų atsitraukti. Kautynėse žuvo 11 atsitraukimą dengusių Gedimino kuopos partizanų: Jurgis Bernotas, Jonas Janulionis, Povilas Juzėnas, Bronius Kerpiškis, Bronius Neliubšis, Benonas Palskis Skiltuvas ir Leonas Palskis, Kazys Putrimas, Jonas Vilutis-Kotas ir Pranciškus Vilutis-Vyturėlis. Vienas partizanas neatpažintas.
Vilkabrukių kautynių data yra menama, nustatyta vadovaujantis amžininkų liudijimais, nes Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentuose taip ir nepavyko rasti tikslios šių kautynių datos.
NKVD Utenos apskrities skyriaus penkiadienėse suvestinėse rašoma, kad 1945 m. nuo balandžio 15 iki 19 d. buvo įvykdytos 4 karinės čekistų operacijos, kurių metu likviduota 1 partizanų grupė, iš viso nušauti 29 partizanai. Kituose archyviniuose dokumentuose – 1945 m. balandžio 19 d. parašytoje suvestinėje apie 137-ojo šaulių pulko veiklą Utenos aps. rašoma, kad 5-oji ir 8-oji šaulių kuopos Vilkabrukių k. apylinkėse vykdė karinę operaciją, kurios metu žuvo 23 partizanai. 1945 m. gegužės 6 d. rašte, adresuotame LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui, NKVD Utenos aps. skyrius gyrėsi, kad, norėdami sklandžiai atšvęsti Gegužės 1-ąją, jie vien nuo balandžio 20 iki 30 d. įvykdė 10 karinių čekistų operacijų, kuriose sunaikino 76 partizanus.
Skaityti daugiau: Vilkabrukių kautynės (1945 m. balandžio 17 d.)
Valkų kautynių vadas kapitonas Jurgis Valtys.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
1945 m. gegužės 6–18 d. Šakių aps. Barzdų, Jankų ir Paežerėlių vls. (dabar – Šakių r. sav. ir Kazlų Rūdos sav.) NKVD pasienio kariuomenės daliniai vykdė karines operacijas, kurias parengė NKVD Šakių aps. skyrius, gavęs duomenų apie partizanų dislokacijos vietas. Gegužės 6 d. į minėtus valsčius buvo pasiųsti kariniai būriai. Be smogiamųjų būrių, sudarytos ir specialios karinės grupės besitraukiantiems partizanams persekioti. NKVD Šakių aps. skyriaus ataskaitoje nurodoma, kad gegužės 6 d. Barzdų vls. Baltrušių k. apylinkių miške buvo apsupta 13 partizanų grupė. 10 partizanų žuvo. Tą pačią dieną Jankų vls. Braziūkų miške, Braziūkų ir Šiulių k. apylinkėse, nukauti 5, gegužės 7 d. – 7, gegužės 8 d. – 15, o gegužės 9 d. miške netoli Lekėčių – 6 partizanai.
Gegužės 12 d. į Lekėčių vls. Sutkų k. apylinkės Valkų mišką, kuriame buvo įsikūrusi kapitono Jurgio Valčio Tundros vadovaujamų partizanų stovykla ir bunkeriai, nusiųsta apie 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių.
Stovykloje tuo metu buvo apie 100 partizanų. NKVD Šakių aps. skyriaus ataskaitoje nurodoma, kad per kautynes žuvo 52 partizanai (vieni vietoje, kiti persekiojami). Pasak liudininkų, Valkų miške nukauta 19 partizanų: Pranas Bubelaitis, Antanas Čereškevičius (Čečeras), Antanas Kriaučiūnas, Juozas Kuosaitis, Bronius Latvaitis, Petras Mačiulaitis, Pranas Mačiulaitis-Perlas, Juozas Mockus, Kajetonas Mozūraitis, Jonas Paukštys, Ignas Pinkus, Pranas Rėčkaitis, Augustinas Rutkus, Antanas Ruzgys, Kazimieras Stračkaitis, Antanas Širvaitis, Juozas Vaičaitis-Kėkštas, Vincas Vaičaitis-Eglė ir Juozas Vizgirda.
Skaityti daugiau: Valkų kautynės (1945 m. gegužės 12 d.)
1945 m. birželio 14 d. Alytaus aps. Alytaus vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, tarp Alovės ir Daugų mstl., įvyko pirmasis Varčios mūšis. Per NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko batalionų vykdomą karinę čekistų operaciją, kurios tikslas – sunaikinti Lietuvos kariuomenės atsargos leitenanto Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujamą partizanų būrį, žuvo 30 (kitais duomenimis – 47) partizanų (tarp jų 2 moterys) ir sulaikyti 6 (kitais duomenimis – 14) partizanai.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 20-21.
Nežinomo partizano pieštas piešinys „Varčios mūšis“. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Dainavos apygardos Geležinio Vilko grupės partizanai. Iš kairės: grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Jonas Radžiūnas-Burokas, Vaclovas Petrauskas-Guoba (klūpo), Juozas Makaraitis-Žilvitis (sėdi), grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (guli), Jonas Kazlauskas-Vanagas, neatpažintas partizanas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Pirmasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 14 d.)
1945 m. birželio 23 d. Alytaus aps. Alytaus vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, tarp Alovės ir Daugų mstl., įvyko antrasis Varčios mūšis, kuriame dalyvavo Adolfo Ramanausko-Vanago, Juliaus Čapliko, Kosto Barausko-Vėžio, Vaclovo Dusevičiaus ir Juliaus Jauneikos vadovaujami partizanų būriai.
Abiejuose Varčios mūšiuose žuvo 61–63 partizanai, iš jų žinomi: Jonas Baliukonis-Dramblys, Vladas Baranauskas-Ruginis, Adolfas Barysas, Vaclovas Burneika-Žiurkė, skyriaus vadas Julius Čaplikas, Juozas Juškevičius, Juozas Kalinauskas-Lokys, Stasys Kareiva-Avižinis, Petras Kasiulynas, Juozas Kazlauskas-Klevas, Juozas Mickevičius, Anelė Simonaitytė-Rūta, Petras Sinkevičius, Juozas Vitkauskas-Pelėda, Lazda ir Juozas Žekonis-Darius.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 21, 175.
Suimti Dainavos apygardos Dobilo būrio partizanai. 1945 m. liepos mėn. Fotografuota MGB.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Antrasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 23 d.)
|
Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapitonas Juozas Čeponis (Ščepavičius).
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
|
Lietuvos kariuomenės karininkas, būsimasis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas.
Šiauliai. XX a. 4 deš.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
|
1944 m. liepos 24 d. Lietuvos laisvės armijos (LLA) Raseinių apskrities vadas Juozas Čeponis (Ščepavičius) pasirašė įsakymą Nr. 2 „LLA kuopų ir būrių vadams“, kuris buvo analogiškas LLA vyr. vadovybės liepos mėn. išleistam dokumentui ir kurio pagrindinė mintis – nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinimą. Tuo pagrindu kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas. Įsakymas atspindėjo griežtą Žemaitijos partizanų vadų – ltn. Juozo Kasperavičiaus, Petro Bartkaus, kpt. Jono Žemaičio ir kpt. J. Čeponio – poziciją legalizacijos atžvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo – beveik visi Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio mėn. – Kęstučio) apygardos vadai P. Bartkus, J. Žemaitis, J. Čeponis ir kt. buvo LLA nariai, štabų darbuotojai, laikęsi principų ir pokaryje.
Skaityti daugiau: Virtukų kautynės (1945 m. liepos 22 d.)
1945 m. rugpjūčio 6–15 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Marijampolės r. sav.) Buktos pelkių ir Žuvinto ežero rajone NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 132-ojo pasienio pulko ir jungtinio pasienio būrio kareiviai vykdė karines čekistų operacijas. Įvairiose Žaliosios girios ir Žuvinto palių vietose atskiri partizanų būriai (Juozo Menkevičiaus-Ąžuolo, Daukšių) turėjo įsirengę stovyklas.
Rugpjūčio 7 d. nužudyta 17 partizanų, Žuvinto ežeru plaukusių valtimi kranto link. Nužudyti partizanai nuskendo ežere.
Rugpjūčio 8 d., šukuojant nedideles Žuvinto ežero salas, aptiktos 3 partizanų grupės. Per susišaudymą visi jie žuvo.
Iki rugpjūčio 15 d. valant Palias nukauti dar keli partizanai.
Pasak archyvinių duomenų, tomis dienomis šiose vietovėse nužudyta per 30 partizanų, ežero pakrantėje aptikti ir sunaikinti 9 bunkeriai. Žuvusiųjų pavardės nenurodytos.
Paminkle įamžinti šie žuvę Šarūno būrio partizanai: Jonas Kaminskas-Šarūnas, Juozas Karalius-Giunteris, Juozas Kasparavičius-Strausas, Juozas Laukaitis, Vytautas Lietuvninkas-Sakalas, Jonas Marčiukaitis-Šermukšnis, Antanas Meškelevičius-Tigras, Motiejus Overa-Žaibas, Juozas Pūkas-Griausmas, Juozas Stanynas-Vilkas, Jurgis Stanynas-Briedis ir Jurgis Žukauskas-Dagilis.
Kituose šaltiniuose dar nurodomi tomis dienomis žuvę Vincas Adukauskas ir Vytautas Linionis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 105-106.
Pirmieji Žuvinto-Palių partizanai. 1945 m. pavasaris. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Palių mūšis (1945 m. rugpjūčio 6–15 d.)
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje grafo Felikso Tiškevičiaus tarnautojo šeimoje ir pakrikštytas Jonu tėvo garbei. Vėliau Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl lankyti mokyklą mažasis Jonukas pradėjo Lenkijoje, ten pramoko ir lenkų kalbos. Užklupus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. Žemaičių šeima grįžo į Šiluvos vls. Kiaulininkų k. Jau po metų dėl sunkios padėties šeimai teko išsikraustyti į Raseinius. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias gimnazijos klases, jaunasis Žemaitis įstojo į Karo mokyklą Kaune – jaunuolis norėjo tapti artilerijos karininku. Jau 1929 m. spalio 6 d. ši svajonė išsipildė – Jonas Žemaitis buvo paskirtas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam suteiktas kapitono laipsnis. Vėliau jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.
Skaityti daugiau: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)
Tauro apygardos vadas A. A. Grybinas-Faustas
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Aleksandras Antanas Grybinas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Šakių aps. Lukšių vls. Lukšių k. pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje 1 . Kartu augo seserys Zofija (g. 1913 m.) ir Stasė (g. 1914 m.), broliai Vytautas (g. 1919 m.) ir Zigmas (g. 1923 m.).
Tėvas, siekdamas vaikus išmokslinti, prie pat Šakių esančiame Giedručių k. 0,5 ha sklype pastatė namą, kad vaikai galėtų gyventi ir mokytis Šakiuose. 1928 m. A. A. Grybinas pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą. 1931 m. birželio 20 d. įstojo mokytis į privačią Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigė 1939 m 2 . Tų pačių metų rugsėjo 1 d. jis įstojo į Marijampolės valstybinės mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. Buvo Skautų organizacijos ir Lietuvos šaulių sąjungos narys.
1940 m. lapkričio 6 d., pirmosios sovietų okupacijos metu, Marijampolėje buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas. 1941 m. baigus Marijampolės mokytojų seminariją, rugpjūčio 21 d. jam išduotas atestatas, suteikiantis pradžios mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą 3 .
Nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. mokytojavo Kulokų (Marijampolės aps. Liudvinavo vls.), nuo gruodžio 1 d. – Liudvinavo pradžios mokyklose. 1942 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirtas į S. Kalvarijos progimnaziją jaunesniuoju mokytoju, tačiau į tarnybą neatvyko. Slapstėsi nuo mobilizacijos į vokiečių kariuomenę. 1943–1944 m. aplinkiniuose miškuose pradėjus siautėti raudoniesiems diversantams, kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšių savigynos būrį, o 1944 m. balandžio 2 d. – į Lietuvos vietinės rinktinės Mokomojo bataliono Marijampolėje 3-ąją kuopą.
1944 m., artėjant frontui, A. A. Grybinas pasitraukė į Vakarus. Buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą, kur sulaukė karo pabaigos.
Mėgino pereiti į amerikiečių okupacinę zoną, tačiau buvo grąžintas. 1945 m. jis grįžo į Lietuvą, į Šakių aps. Karčrūdės k., kur mokytojavo jo tėvas. Vengdamas suėmimo žiemą slapstėsi, o 1945 m. pabaigoje pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus.
Pietų Lietuvos (Nemuno) ir Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sričių vadovybės susitikimas. 1949 m. vasario mėn. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Nemuno srities vadas A. Ramanauskas-Vanagas. Antroje eilėje iš kairės ketvirtas – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, penktas – Tauro apygardos vadas A. A. Grybinas-Faustas, septintas – Jūros srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas (1920 09 20–1949 09 28)
Vytautas Gužas gimė 1920 m. sausio 2 d. Rokiškio aps. Rokiškio m. Karolinos Čepukaitės-Gužienės ir Romualdo Gužo šeimoje. Tėvai ką tik grįžę iš Rusijos, trumpam buvo apsistoję Rokiškyje, nes šeima ketino apsigyventi Panemunio vls. Sičiūnų kaime, kur turėjo kelis hektarus žemės. Vytautas buvo antras vaikas šeimoje, bet pirmas sūnus. Vėliau vienas po kito gimė dar septyni vaikai.
Gužų namas, nudažytas geltona spalva, pasisukęs galu į kaimo gatvę, tebestovi ir dabar.
V. Gužas mokėsi Maženių pradžios, dar du metus – Pandėlio šešiaklasėje mokykloje. 1936 m. įstojo mokytis į Salų žemės ūkio mokyklą. Pasirinko pienininkystės specialybę. 1939 m., baigęs šią mokyklą, buvo paskirtas į Ukmergės aps. Taujėnų pieninę. 1940 m. V. Gužą pasiuntė įgyti buhalterinių žinių į Fredos sodininkystės mokyklą Kaune. Tuo metu jau buvo prasidėjusi pirmoji sovietų okupacija, todėl V. Gužas įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją. Kaune dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Vėliau į grįžo į Taujėnus ir ten dirbo pieninėje.
Tapo Lietuvos Vietinės rinktinės nariu.
Artėjant frontui dviračiu grįžo namo į Sičiūnus. 1944 m. vasarą kartu su frontu per Liepojos uostą traukėsi į Vakarus, bet Vokietijoje pateko į sovietų nelaisvę.
1944 m. rudenį, vežamas į Rusiją, kartu su kitais suimtaisiais Tauragės apylinkėse pabėgo iš traukinio ir tapo partizanu.
Jungtinės Kęstučio apygardos štabo apsaugos būrio vadas. 1947 m. gegužės mėn. pabaigoje apygardos vadų pasitarime paskirtas apygardos štabo Operatyvinio skyriaus viršininku. 1947 m. gegužės 28 d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovojo partizanų kapitono laipsnis.
Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadovybė su apsaugos grupės kovotojais. 1948–1949 m. žiema. Iš kairės: pirmas – Antanas Seneckis-Žaibas, antras – srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Idenas, trečias – srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, ketvirtas – srities štabo viršininkas V. Gužas-Kardas, penktas – Mečys Orlingis, šeštas – neatpažintas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas (1920 01 02–1949 06 11)
Juozapas (Juozas) Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus aps. Nedzingės vls. Vadenių k. Baigė Alytaus mokytojų seminariją. Mokytojavo Alytaus ir Ukmergės apskrityse. Buvo aktyvus visuomeninin as, Šaulių sąjungos narys, apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu.
1940–1944 m. dirbo Ukmergės aps. Balninkų mokyklos vedėju. 1941 m. birže lio 14 d. jo žmona ir trys sūnūs buvo ištremti į Altajaus kr. Smolenskojės r. Katunskojės gyvenvietę. J. Šibaila tremties išvengė, nes tuo metu nebuvo namuose.
1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Nacių okupacijos metais dirbo Balninkų mokykloje mokytoju, buvo gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos Vietinės rinktinės karys.
Partizanas nuo 1944 m. liepos mėn. 1944 m. rugsėjo–spalio mėn. iš Ukmergės aps. 2-ojo (Balninkų, Kurklių, Kavarsko vls.) ir 3-ojo (Pabaisko, Šešuolių, Želvos ir Žemaitkiemio vls.) subūrė Balninkiečių laisvės rinktinę ir jai vadovavo. Nuo 1945 m. gruodžio 1 d. Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo viršininkas, redagavo rinktinės leidinį „Tėvynė šaukia”. Nuo 1948 m. kovo 21 d. ėjo apygardos štabo viršininko pareigas. Nuo 1948 m. vasario mėn. taip pat dirbo Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabe, buvo deleguotas į partizanų vyriausiąją vadovybę.
1948 m. lapkričio 10–12 d. Šiaulių aps. Dukto miške vykusiame partizanų atstovų posėdyje J. Šibaila buvo paskirtas laikinai eiti Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) visuomeninės dalies viršininko pareigas, jam pavesta parengti Sąjūdžio Visuomeninės dalies programą, suteiktas partizanų majoro laipsnis.
Skaityti daugiau: Juozapas (Juozas) Šibaila-Diedukas, Merainis (1905 03 18–1953 02 11)
Dvyniai Bronislovas ir Antanas Liesiai gimė 1922 m. balandžio 16 d.
Panevėžio aps. Ramygalos progimnazijos direktoriaus šeimoje. Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į Jurbarką, nes tėvas buvo paskirtas Jurbarko gimnazijos direktoriumi. Broliai dvyniai baigė Jurbarko gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete Bronislovas studijavo žurnalistiką, Antanas – mediciną.
1941 m. birželio 14 d. tėvas Bronius Liesis buvo išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r.), kur 1942 m. kovo 25 d. mirė tardomas. Motina Marijona, seserys Danutė ir Stefanija ištremtos į Komiją. Čia 1944 m. mirė motina ir sesuo Stefanija.
Marijona ir Bronius Liesiai su dukrele Danute, sūnumis Broniumi (sėdi) ir Antanu. Apie 1927 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis (1922 04 16–1949 08 13)
Leonardas Vilhelmas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio vls. Pužonių k. Izidoriaus Grigonio ir Marijos Raškevičiūtės-Grigonienės šeimoje. Baigė keturias Rokiškio gimnazijos klases. Baigęs mokslus, grįžo į tėviškę ir Pauliankos k. ūkininko Kuprio sodyboje įkūrė pradinę mokyklą, kurią lankė apylinkės vaikai. Mokytojaudamas pradėjo lietuvinti aplinkinių kaimų pavadinimus, labai domėjosi savo krašto istorija, buvo skaitęs, kad šiose apylinkėse klajojusi sėlių gentis. Taip Litviniškis tapo Sėlyne, kur 1934 m. L. V. Grigonio iniciatyva pastatyta medinė pradinė mokykla, kurioje mokėsi 70, o kartais ir daugiau mokinių. Jos vedėju buvo pats L. V. Grigonis. Jis taip pat buvo Lietuvos šaulių sąjungos Rokiškio aps. rinktinės komiteto narys ir Sėlynės kaimo būrio vadas. 1938–1939 m. žiemą sudegus medinei mokyklai, rūpinosi naujos mokyklos statyba. 1940 m. senosios vietoje pradėta statyti nauja, mūrinė mokykla.
Skaityti daugiau: Leonardas Vilhelmas Grigonis-Žvainys, Krivis, Danys, Užpalis (1905 12 14–1950 07 22
Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
1947 m. vasara. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Konektikuto valstijos mieste Naujojoje Britanijoje (New Britain). 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.
A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Alytaus aps. Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu.
1945 m. spalio 7 d. Alytaus aps. Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Juos sutuokė šios bažnyčios kunigas, Dainavos apygardos partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė.
Skaityti daugiau: Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 03 06–1957 11 29)
Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. Antano ir Anastazijos Bartkų šeimoje.
Į pasipriešinimo kovą įsitraukė 1941 m. Vokiečių okupacijos metu studijavo Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvis.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, subūrė Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus partizanus. Vėgėlės rinktinės organizacinio skyriaus viršininkas, vėliau − Žebenkšties rinktinės štabo narys, Šerno rinktinės vadas.
Vienas iš partizanų suvienijimo į apygardą organizatorių. 1946 m. rugsėjo 12 d. įkūrus Jungtinę Kęstučio apygardą, paskirtas jos štabo Organizacinio skyriaus viršininku (slapyv. Sąžinė). Leido laikraštį „Laisvės varpas“.
1947 m. gegužės 25-28 d. Raseinių aps. Šimkaičių miške kartu su Lydžio rinkinės vadu Henriku Danilevičiumi-Vidmantu, Savanorio rinktinės vadu Jonu Žemaičiu-Matu dalyvavo apygardos pasitarime, kuriame buvo nutarta kuo skubiau atkurti apygardos štabą. Apygardos vadu buvo paskirtas J. Žemaitis (slapyv. Tylius).
Skaityti daugiau: Petras Bartkus-Sąžinė, Dargis, Mažrimas, Alkupėnas, Žadgaila (1925 05 30–1949 08 13)
Būsimieji LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarai Jonas Žemaitis-Vytautas (antras iš kairės) ir Vytautas Gužas-Kardas (ketvirtas iš kairės) su bendražygiais.
Apie 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų ir Pietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių į vadų suvažiavimą, susitikimas. Antroje eilėje iš kairės trečias – Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas. Jurbarko–Girdžių apylinkės, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
1944 m. Lietuvoje prasidėjo ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas, kuriuo siekta atkurti savo valstybę. Jis truko devynerius metus – iki 1953 m., nors paskutiniai pavieniai partizanai žuvo tik 1969 m. Partizanų junginių ir pogrindžio organizacijų vadovai suprato, kad pasipriešinimui koordinuoti būtina bendra pogrindžio vadovybė. Deja, bandymai ją įsteigti ilgą laiką buvo nesėkmingi. Tik po beveik penkerių kovos metų, 1949 m., pagaliau pavyko įkurti karinio ir politinio vadovavimo centrą, kuriam buvo pavaldūs visos Lietuvos partizanai. Tų metų vasario mėn. Prisikėlimo apygardoje įvyko partizanų vadų susitikimas, į kurį susirinko ginkluotojo pasipriešinimo vadovybė iš visos Lietuvos: Jonas Žemaitis-Vytautas, laikinai ėjęs Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo pirmininko pareigas; Algimanto, Vytauto ir Didžiosios Kovos partizanų apygardų įgaliotinis Juozapas (Juozas) Šibaila-Merainis, laikinai ėjęs BDPS Visuomeninės dalies viršininko pareigas; Petras Bartkus-Žadgaila, BDPS prezidiumo sekretorius; Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas; Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, Tauro apygardos vadas; Vytautas Gužas-Kardas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas; Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Prisikėlimo apygardos vadas, ir Bronislavas Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas.
Skaityti daugiau: 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija
1956 m. rugsėjo 14 d. Ukmergės r. Reniūnų k. (dabar – Ukmergės r. sav.) patekęs į pasalą žuvo paskutinis Vyčio apygardos partizanas Adomas Vytautas Zakaras-Povas.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis,
Vilnius, LGGRTC, 2014, p. 219.
Adomas Vytautas (metrikuose Vitautas) Zakaras gimė 1923 m. sausio 11 d. Kėdainių aps. Šėtos miestelyje Bronislavos Šaulytės-Zakarienės ir Adomo Zakaro šeimoje. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Vinco Gėgžnos-Balandžio būrio Antano Palinausko-Klevo grupės partizanas.
„Mūsų apylinkėse veikė Palinausko būrys. Šis būrys veikė Puščios miško teritorijoje: Panoterių, Mugenių, Bukonių, Gudonių kaimuose, nueidavo iki Šemetiškių kaimo už Panoterių pas Mačiulius.
Aš tik apie 1951 m. sužinojau, kad šitam būriui vadovavo Antanas Palinauskas-Klevas. Jo būryje buvo Vincas Kupčinskas-Savanoris, Vytautas Zakaras-Povas, Pupkis, Stasys Žukauskas-Lapas ir Petras Palinauskas-Vilkas.
[...] Mūsų namuose Vytautas Zakaras ant aukšto virš kamarytės įsirengė bunkerį ir čia gyveno tris žiemas (Zakaras kilęs iš Šėtos miestelio). Ant lubų jis pasidarė dar kitas lubas, užpylė žemėmis, tarpas tarp lubų buvo apie 60 cm, čia jis slėpdavosi ir miegodavo, tik pavalgyti išlįsdavo. Šitą bunkerį pats Vytautas pasidarė. Jį žinojo ir du jo bendražygiai partizanai – Antanas Palinauskas ir Vincas Kupčinskas, kadangi mūsų krašte jie trise ir bebuvo likę gyvi.
Skaityti daugiau: Paskutinis Vyčio apygardos partizanas Adomas Vytautas Zakaras-Povas (1923 01 11–1956 09 14)
