Antrasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 23 d.)
1945 m. birželio 23 d. Alytaus aps. Alytaus vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, tarp Alovės ir Daugų mstl., įvyko antrasis Varčios mūšis, kuriame dalyvavo Adolfo Ramanausko-Vanago, Juliaus Čapliko, Kosto Barausko-Vėžio, Vaclovo Dusevičiaus ir Juliaus Jauneikos vadovaujami partizanų būriai.
Abiejuose Varčios mūšiuose žuvo 61–63 partizanai, iš jų žinomi: Jonas Baliukonis-Dramblys, Vladas Baranauskas-Ruginis, Adolfas Barysas, Vaclovas Burneika-Žiurkė, skyriaus vadas Julius Čaplikas, Juozas Juškevičius, Juozas Kalinauskas-Lokys, Stasys Kareiva-Avižinis, Petras Kasiulynas, Juozas Kazlauskas-Klevas, Juozas Mickevičius, Anelė Simonaitytė-Rūta, Petras Sinkevičius, Juozas Vitkauskas-Pelėda, Lazda ir Juozas Žekonis-Darius.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 21, 175.
Suimti Dainavos apygardos Dobilo būrio partizanai. 1945 m. liepos mėn. Fotografuota MGB.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
„Vabalių ir Pilkionių miškuose pabuvome neilgai. Gavau pranešimą, kad Daktaras (Antanas Kulikauskas) su vyrais į Varčią vėl sugrįš birželio 24 dienos naktį. […]
Birželio 24 dieną su Klevu (Juozas Kazlauskas), Roku (Rokas Barysas)
ir sesele (Anelė Simonaitytė-Rūta) per Pilkionių mišką patraukėme vėl į Varčią. Nuo Pilkionių miško ėjome krūmais ir pavakare pasiekėme Varčią. Pamiškėje užsukome pas vieną gyventoją pasiteirauti apie padėtį. Patyrėme, kad paskutines dienas Varčioje buvę visiškai ramu ir niekur rusų nesimatė.
[…]
Klevas buvo geras Varčios žinovas, todėl nenuklydome ir neskubėdami po kiek laiko pasiekėme kitą miško pakraštį netoli tos nelemtos vietos, kurioje aš su Vėžiu (Konstantinas Barauskas) ir Kukaliu (Juozas Vaitulevičius) užjojome ant pasalaujančių rusų. Pasukome kaiman į tą punktą, kuriame buvo numatytas susitikimas su Daktaru ir visais vyrais.
Dar prieš švintant atvyko ir vyrai. Visi džiaugėmės, kad dar buvo lemta sveikiems ir gyviems susitikti. […]
Pasiekėme mišką. Skersai keliuko, kuriuo įėjome į mišką, kažkas šmėkštelėjo. Vyrus sustabdžiau ir paklausiau, kas perbėgo skersai kelio. Pirmiausiai ėjusieji atsakė, kad keliuką peršokusi stirna. Patraukėme į pačią miško gilumą. Kelio žinovai atvedė visus į vieną tankią biržę, kurioje buvo nuspręsta pailsėti ilgiau. Visi buvome nemigę ir po kelionės pavargę. Iš trijų pusių išstačiau sargybinius. Visi kiti sulindome į tankią biržę, sugulėme ir, nors rytas buvo šaltas, greit sumigome. […]
Saulutė jau buvo patekėjusi, kai mus tarsi perkūnija pažadino iš miego.
Į mus šaudė rusai iš kokio dešimties metrų atstumo. Ugnis buvo labai stipri, tačiau netaikli, nes rusai sugulusių negalėjo aiškiai matyti. […]
Visi pašokome kaip gyvatės įgelti. Didesnio netikėtumo ir negalėjo būti.
Vyrai (kai kurie iš jų net ne savo ginklus pastvėrė) niro kaip kurapkos į šalis per nepaprastai tankią biržę. Šaukiau, kad neišsiskirstytų, bet tas negelbėjo, nes tankmėje nebuvo matyti toliau kaip per metrą.
Aš pats kaip tik susigraibiau savo ginklus. Apsidairiau, bet jau nei Jūrininko (Albertas Perminas), nei Daktaro nesimatė. Kadangi stiprus šaudymas buvo tik iš vienos pusės, mečiausi priešinga kryptimi. Kiek pabėgėjęs, sustojau pasiklausyti ir išgirdau priešais šakų sutraškėjimą. Į mano klausimą atsiliepė Jūrininkas. Jį pasivijau, o kai abu išbėgome į biržės pakraštį, pamatėme dar kelis bėgančius. Mes sušukome, ir jie sustojo. Tai buvo Daktaras, Milžinas (Vladas Jakubėnas) ir Liūtas (Vaclovas Miliauskas). […]
Rusai jau nešaudė. Daugiau niekur nieko nesimatė ir nesigirdėjo. Dabar jau penkiese traukėmės toliau. Tikėjomės miške susirasti ir daugiau vyrų.
[…]
Buvo jau ir neankstus vakaras, bet iš miško pajudėti vis dar negalėjome.
Naktis buvo tokia šviesi, kad į pievas pasileidome tik apie 23 valandą. Slinkome pamažu ir gerai įsiklausydami. […]
Jau buvo ne per toli ir pievų pakraštys. Matėsi rugių laukas. Pasukome jo link, nes kiek į kairę ant kalnelio stovėjo ūkininko trobesiai. Kaip tik tuo metu iš kairės pusės į mus buvo atidengta kulkosvaidžio ugnis. Aiškiai buvo galima suprasti, kad šaudo ne arčiau kaip už 400 metrų. Iš kelių šautuvų poškino ir iš arčiau – nuo ūkininko trobesių. Iš ten pat girdėjosi kažkokia komanda.
Liūtas, nieko nelaukdamas, ir vėl pasileido atgal į mišką. Jį pasekė ir Daktaras su Jūrininku. Milžinas, kuris ėjo paskui mane, metėsi kiek daugiau į dešinę […], bet staiga apsisuko ir pasileido atgal į mišką.
Nusprendžiau miškan negrįžti. Netrukus įšokau į rugių lauką. […]
Greit pasiekiau pirmąjį vieškelį ir supratau, kad galiu būti per daug priartėjęs prie Raudonosios Alovės. Vietos man buvo visiškai nepažįstamos.[…]
Kitą dieną sužinojau, kad Varčioje užpuolimo metu pastovyje žuvo Klevas su sesele Anele, o Rokas gyvas ir vakare ateis su manimi susitikti.[…]
Vėlai vakare susitikau ir su Roku. […] Rokas man papasakojo, ką jam Varčioje teko išgyventi.
Išnėręs iš anksčiau minėtos biržės, Rokas miške susitiko dar keturis kovotojus. Jie kurį laiką klaidžiojo mišku ir susitiko dar šešis partizanus.
Apie pusiaudienį jie artėjo į miško pakraštį ties Kudariškių kaimu, nes sutemus galvojo prasmukti į Pilkionių mišką. Ėjo vienu raisto pakraščiu. Staiga pirmieji pamatė netoliese pro šalį einantį būrį rusų. Rusai, Roko manymu, greičiausiai būtų praėję pro šalį ir partizanų nepastebėję, bet kai kurie vyrai staigiai metėsi raistan ir sukėlė brazdesį. Tada rusai partizanus pastebėjo.
Dabar visi vyrai sulėkė raistan ir sugulė, o rusai sukėlė didžiulį aliarmą ir pradėjo raistą supti. Iš pradžių vyrai nesutarė: vieni sakė, kad reikia kuo skubiausiai veržtis į miško gilumą, kiti reikalavo dienos metu veržtis per laukus Pilkionių miškan. Per daug derėtis nebuvo kada ir visi vyrai pasileido pakraštin – į laukus.
Pamiškė buvo rusų nustota. Jie partizanams leido išeiti į pliką lauką ir tik tada atidengė labai stiprią ugnį. Visi partizanai buvo nukauti“, – rašė Adolfas Ramanauskas-Vanagas knygoje „Daugel krito sūnų...“ (Vilnius, 1999, p. 80–87)
Paminklinis akmuo šioje vietoje buvusiems užkastiems 1945 m. birželio 23 d. antrajame Varčios mūšyje žuvusiems partizanams A. Simonaitytei-Rūtai ir J. Kazlauskui-Klevui atminti.
Bendras paminklinio akmens vaizdas. Alytaus r. Alytaus miškų urėdijos Dušnionių girininkijos Varčios miško 730 kvart. Autorius ir pastatymo data nežinomi. R. Trimonienės nuotr., 2005 m.
