1947 m. rugsėjo 24 d. žūtis
1947 m. rudenį Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris buvo įrengtas Marijampolės aps. Veiverių vls. Veiverių k. partizanų rėmėjo Kazimiero Daunoro sodyboje. 1,3 m aukščio požeminė slėptuvė iš viršaus buvo užpilta 60 cm žemės sluoksniu, iš vidaus išmušta 6 cm storio pušinėmis lentomis. Bunkeris buvo strategiškai patogus: prie pat Veiverių mstl., kuriame veikė didelis sovietų represinių struktūrų padalinys ir kurio judėjimą buvo galima stebėti.
Tyliais vakarais buvo girdėti girtų enkavėdistų ir stribų rėkavimai ir rusiškos dainos. Bunkeryje buvo dirbama, meldžiamasi ir ilsimasi. Jame buvo įrengta keletas lentynų raštinės reikmenims, staliukas rašomajai mašinėlei ir t. t.
Čia nuolat lankydavosi 3 ar 4 rinktinės štabo nariai su apygardos kapelionu kun. Justinu Lelešiumi.
Vieną rytą į K. Daunoro sodybą užėję Veiverių stribai išgirdo rašomosios mašinėlės taukšėjimą, pastebėjo ir pačią bunkerio angą. Apie tai buvo pranešta MGB Marijampolės aps. skyriui ir Veiverių valsčiaus poskyriui. Keletą dienų sodyba buvo stebima.
1947 m. rugsėjo 24 d. bunkeryje buvo šeši partizanai. Sodybą apsupo MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė. Aplink ją buvo išdėstyti kulkosvaidžiai. Sodybos šeimininkui ir jo sūnui buvo liepta bunkerį atkasti. Pradėjus kasti iš bunkerio pasigirdo šūviai. Negalėdami bunkerio atkasti, enkavėdistai į jo vidų pradėjo mėtyti po 3 ar 4 surištas granatas. Iš bunkerio sklidusios partizanų giesmės maišėsi su sovietų keiksmais, komandomis ir kulkosvaidžių kryžmine ugnimi.
Žuvo Tauro apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Birutės rinktinės vadas Jonas Bulota-Anbo, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Čižeika-Stepas ir Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Čepeliauskas-Meška, 3-iosios kuopos vadas Adolfas Petkevičius-Švyturys ir štabo narys Stasys Mačiūta-Vaidila.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolės aps. Veiverių miestelyje, vėliau užkasti prie Veiverių esančiuose apkasuose. Dabar šioje vietoje įrengtas „Skausmo kalnelis“.
JONAS BULOTA- ANBO
1913 07 19–1947 09 24
Jonas Bulota, Motiejaus, gimė 1913 m. liepos 19 d. Marijampolės aps. Mykališkio vls. Mielaišupio k.
1934 m. gegužės 19 d. Marijampolės aps. komendantūros nusiųstas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Karo aviaciją. 1936 m. gegužės 1 d. baigė Karo aviacijos mokyklos puskarininkių mechanikos skyrių. 1938 m. lapkričio mėn. paskirtas į 5-ąją eskadrilę. 1939 m. spalio 31 d. jam, baigusiam puskarininkių lakūnų-oro šaulių kursus, buvo suteiktas 2-os eilės lakūno vardas. J. Bulota buvo paskirtas į 3-iąją eskadrilę karo lakūnų būrininku einant lakūno šaulio pareigas. Gyveno Kaune. Parsidėjus pirmajai sovietų okupacijai, 1940 m. spalio 28 d. iš tarnybos atleistas. Turėjo puskarininkio laipsnį.
Partizanas nuo 1944 m. 1945 m. spalio 30 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Juozo Stravinsko-Žiedo įsakymu Nr. 1 paskirtas šios rinktinės adjutantu, 1946 m. gegužės 12 d. –rinktinės Šiaurio kuopos vadu. 1947 m. balandžio 3 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 16 jam, rinktinės 2-osios kuopos partizanui, pareikšta tarnybinė padėka ir pagyrimas už tinkamą uolumą atliekant pavestus uždavinius. 1947 m. rugpjūčio mėn. J. Bulota buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės 2-osios kuopos, o rugpjūčio 20 d. – Birutės rinktinės vadu.
2012 m. gegužės 2 d. jam suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
1945 m. rugpjūčio 25 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas Jonas Bulota-Anbo.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
JONAS ČIŽEIKA- STEPAS
1925 03 12–1947 09 24
Jonas Čižeika gimė 1925 m. kovo 12 d. Vilkaviškio aps. Kybartų mstl. Jono Čižeikos ir Brigytos Kančiukaitės-Čižeikienės šeimoje. Baigė Kybartų gimnaziją.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten baigė Dienststelle Nordpol žvalgybos mokyklą.
1944 m. spalio 26 d. kartu su trimis žvalgybininkais buvo nuleistas Kybartų apylinkėse.
Tapo Geležinio Vilko pulko, veikusio Marijampolės aps. Veiverių vls. Žiemkelio miške, partizanu. 1946 m. gegužės 20 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 1 patvirtintas rinktinės 53-iosios kuopos vado pavaduotoju, o spalio 24 d. Žalgirio rinktinės vado Juozo Jasulaičio-Kazoko įsakymu Nr. 15 jis, S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vado pavaduotojas, paskirtas rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Nuo 1947 m. balandžio mėn. ėjo Birutės rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas.
1999 m. gegužės 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
ANTANAS ČEPELIAUSKAS- MEŠKA
1921–1947 09 24
Antanas Čepeliauskas gimė 1921 m. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pabališkių k.
Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas.
ADOLFAS PETKEVIČIUS- ŠVYTURYS
1928 03 30–1947 09 24
Adolfas Petkevičius gimė 1928 m. kovo 30 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Gyvių k. Mykolo Petkevičiaus ir Agnieškos Ruseckaitės-Petkevičienės šeimoje.
Mokėsi Veiverių gimnazijoje.
Iš 8-os klasės išėjo ir 1945 m. gegužės 5 d. tapo Geležinio Vilko rinktinės Algirdo kuopos partizanu. Vėliau paskirtas į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-ąją kuopą. Nuo 1947 m. balandžio mėn. Birutės rinktinės 3-iosios kuopos vadas.
STANISLOVAS MAČIŪTA- VAIDILA
1927 04 20–1947 09 24
Stanislovas Mačiūta, Juozo, gimė 1927 m. balandžio 20 d. Marijampolės aps. Višakio Rūdos vls. Kardagų (dabar – Kardokų) k. Mokėsi Veiverių gimnazijoje.
Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo narys.
2001 m. sausio 17 d. jam suteiktas kario savanorio statusas (po mirties).
Kryžius 1947 m. rugsėjo 24 d. šioje sodyboje įrengtoje Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo būstinėje kautynėse su MGB Marijampolės aps. skyriaus karine operatyvine grupe žuvusiems apygardos kapelionui J. Lelešiui-Grafui, Krivaičiui, rinktinės vadui J. Bulotai-Anbo, štabo rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkui J. Čižeikai-Stepui ir Ūkio skyriaus viršininkui A. Čepeliauskui-Meškai, 3-iosios kuopos vadui A. Petkevičiui-Švyturiui ir štabo nariui S. Mačiūtai Vaidilai atminti. Bendras kryžiaus ir atminimo lentos vaizdas. Prienų r. Veiverių sen. Veiverių k. Buvusi Kazimiero Vytauto Daunoro sodyba. Pastatytas 1990 m. V. Almonaičio nuotr., 1998 m.
Parengė Rūta Trimonienė