PASILIKUSIEMS
G. Saulius[Gintaras Pluščiauskas]
Nežinia nei kada, nei už ką, nei kodėl
Ant manosios lemties kažkas pažymėjo,
Vėl ateiti dabar ir gyventi rytoj,
Vėl šnekėti senąja lietuvių kalba,
Ir senolių apleistus kapus,
Šiaurės žemėse ardomus vėjo,
Ir tremties barakus, žemines
Aplankyti kas naktj sapne.
Vėl važiuoti tenai vagone gyvuliniam,
Vėl maitintis beskone ir šalta putra.
Apšmeižtam, iškankintam, atskirtam nuo Tėvynės,
Klausiant budeliui: zakliučionyj?,
Atsakyti lakoniškai: ja.
Vėl kas naktį degt Pirčiupio gryčioj,
Išprotėti nuo skausmo giraitėj Rainių.
Negyvam vėl gulėt prie miestelio bažnyčios
Ir nebūt atpažintam savųjų tėvų.
Aš esu. Jūs manęs nesušaudėt.
Ir pusnynuos iš bado miriau nebe aš..
Lietuva! Mano siela ir kraujas.
Lietuva! Dar pakeiki rankas -
Ir palaimink tavy pasilikusius...
(1988 12 14)
