Ada [Urbonaitė] KAS MAN YRA KRISTUS
TU - MANO BEGALYBĖ,-
Tu - veiklioji meilė. Dėkoju Tau, kad didžiausią vienišiaus skausmo valandą visada atėjai, pasakei, įrodei, kad Dievas yra Meilė.
Tu mano namų šiluma, kai daugelis uždarė man savo namų duris. Tu mano Dinamika, kai stingdo širdį įtarumo ir atstūmimo šaltis.
Tu mano širdies nuolatos trykštanti Džiaugsmo srovė, kurios neužterš joks žemės dumblas.
Tu mano Aiškumas, kai negaliu suprasti Tavo Meilės ženklų.
Tu mano Ištvermė, kai dėl savo silpnybių kasdien pradedu iš naujo.
Tu mano vienintelė didžiausioji Viltis aną paskutinį tylų vakarą.
Tu mano visa apimančioji Meilė, kai tuos, kuriuos reikėtų laikyti priešais, laikau taip arti širdies maldoj.
Tu mano Meilė, kai trokštu mylėti nors ir nemylima.
Tu mano Užuovėja, kai iš visų pusių pučia vien tik šiaurūs vėjai.
Tu mano vešliausioji ganykla, kai atsiverčiu Šventųjų knygų lapus.
Tu - maloniausioji bendruomenė mano vienišume, mano tyruose.
Tu mano pastovioji giedra, kai sidabriniai upeliai liejasi iš krantų nesulaikomai, nesuvaldomai, veltui...
Tu mano Laisvė, kai savu keliu turiu eiti kaip vergė, kai ant rankų ir kojų skamba neregimi retežiai.
Tu mano Pergalė, kai maža, kai silpna, kai viena - kaip Dovydas, iš piemens laidyklės, - turiu kautis su Galijotu.
Tu mano Ištikimasis, kai iš sužeistos krūtinės veržiasi šūksnis: Et tu, Bruto, contra me! - Tu man tari paguodos ir ištikimybės žodžius: Štai Aš esu su tavimi visas tavo gyvenimo dienas. <...> Ir jei tėvas ir motina tave užmirštų, Aš niekuomet tavęs neužmiršiu.
Tu mano dieviškasis Mokytojas, kurį meilė nuvedė iki tokio nusižeminimo, jog sutikai būti įtariamas, šmeižiamas - Jis tai daro su Belzebubo pagalba, - pačių artimiausių nesuprastas, nepažintas: Jis išėjo iš proto...
Dėkoju Tau už tą didžiąją Meilę, kad nepalikai nė vienos sunkios mūsų gyvenimo situacijos nepašventinęs savo dieviška malone, kitaip - širdis sudiržtų, užkietėtų, prarastų viltį...
Tu mano vienintelis, geriausias, turtingiausias, dosniausias! Ankstyvą rytmetį laiminga tariau ritualo žodžius: Apvilko mane Viešpats auksu austu apsiaustu ir daugybe brangenybių apdovanojo mane ... Dabar, kai saulė gerokai vakarop palinko, Tu suteikei malonę tas brangenybes -šmeižtus, pažeminimus, nevertinimą - priimti.
Dėkoju - dėkoju už šviesą, už patirtį, už Meilę.
Kristau, Žmogumi tapęs Dieve, suteiki malonę, kad visu savo gyvenimu atsakyčiau - KAS TU MAN ESI!
* * *
Į mūsų klausimą: Kas man yra Kristus? atsakė keturi žmonės. Pabandykime to paklausti kiekvienas pats savo širdies gelmėje ir pasiklausykime atsakymo.
