Pamąstykime, kur mes einame...

      Mūsų kasdienos įvykiai verčia Lietuvos katalikus prabusti, plačiau atverti akis ir padaryti, kol nevėlu, reikiamas išvadas. Tėvynė pavojuje. Vėl tragiškas klausimas prieš Lietuvą: būti ar nebūti. Tik mes patys, mylintys Lietuvą privalome ją gelbėti. Jei nuoširdžiai dirbsime, kovosime už Lietuvą ir Dievas mums padės.
      Prieš keletą metų JAV prezidentas G. Bušas, kalbėdamas Vilniuje, pasakė: „Jūsų priešas, JAV priešas". Šio pareiškimo mums kaip tik ir reikėjo. Manome, kad bent artimiausiu laiku rusų tankai mūsų nesunaikins. Šis prezidento pareiškimas sumažino mūsų baimę ir įkvėpė vilties. Pastebėta, kad Blogio imperija naudoja naujas klastingas mūsų tautos naikinimo priemones. Būtina budėti ir visomis jėgomis priešintis.
      Rusijos komunistiniai veikėjai skelbia, kad jie bando atkurti buvusią Sovietų Sąjungą. Dažnai iš jų lūpų girdime, kad jokios okupacijos Lietuvoje ir Pabaltyje nebuvo. Laikas nuo laiko Rusijos vyriausybė apdovanoja įvairius brazauskus ir prunskienes titulais ir ordinais. Tuo jie dainuoja seną dainelę.
      Negalėdami įvykdyti tiesioginės Lietuvos okupacijos, jų kolaborantai superka tūkstančiais hektarų Lietuvos žemę (dar daugelis lietuvių yra neatgavę tėviškės žemės), didmiesčiuose didelius namus, laikraščių akcijas („Lietuvos rytas" pardavė rusams 30 procentų savo akcijų) nesiskaitydami su kaina. Tai didžiulis pavojus Lietuvai, nes kai 2011 metais bus leista parduoti žemę užsieniečiams, jie per kolaborantus supirktą Lietuvos žemę, perims į savo rankas ir su savo šeimomis užplūs Lietuvą. Tada trumparegiai politikai galės „pasidžiaugti", kokią nelaimę jie užtraukė Lietuvai.
      Iki šiol vykdytą ekonominę okupaciją seka politinė okupacija:
      1. Palangoje daugelyje restoranų skamba rusiškos dainos.
      2. Autobusuose vairuotojai rusai ar baldgučiai leidžia rusiškas
programas. Tuo prievartaujami keleiviai klausyti okupantų programų. Autobusų parko vadovybė galėtų pasirūpinti lietuviškomis programomis.
      3. Šiais metais minint 70 m. Lietuvos okupacijos ir genocido sukaktį, tebuvo iškelta tik viena kita Lietuvos vėliava.
      4. Birželio 13 d. Lietuvos sąjūdis ruošė minėjimą. Po šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje žmonės Gedimino prospektu ėjo į Lukiškių aikštę. Džiugu, kai žmonės pirmą kartą, atgavus laisvę, nešė bolševikų sušaudytų ministrų ir generolų portretus. Lukiškių aikštėje buvo susirinkę apie 400 žmonių. Tuo tarpu Vingio parke Rusuos ambasada ruošė šventę „Rusijos diena". Buvo suvažiavę daug mašinų ir apie 2000 žmonių. Tragiška, kai sostinės žmonės minėjo Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, o Rusijos ambasada šventė Rusijos dieną. Jei lietuviai pabandytų švęsti savo šventę Maskvoje ar okupuotoje Lietuvoje - Punske, tai vietos valdžia bematant nutrauktų bent kokias iškilmes. Jeigu vokiečiai surengtų bet kokią šventę Vilniuje, tai tuojau iš Maskvos pasipiltų didžiausi protestai.
      Tauta nori žinoti ir turi teisę žinoti, kas davė leidimą Rusijos ambasadai organizuoti tokias šventes. Išaiškinus davusius leidimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
      5. Pernai, švenčiant Sausio 13-jąją suorganizuoti chuliganai, išdaužė Seimo rūmų langus. Tik neseniai buvo paskelbta, kad byla perduota į teismą.
      Šiemet per homoseksualų eiseną buvo apkaltinti du Seimo nariai: Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis, kad jie perlipo per tvorą kuri skyrė homoseksualus ir minią ir pasipriešino policijai. 500 policininkų saugojo į Lietuvą įžūliai iš svetur atvykusius homoseksualus. Šį valdžios akcija Lietuvos biudžetui kainavo 200 000 litų. Minimi tik du Seimo nariai viešai išdrįso ginti Lietuvą nuo nelaimės - homoseksualų antplūdžio. Policininkai turėjo suprasti, kad šie du vyrai yra Lietuvos Seimo nariai. Teigi ir vieni, ir kiti nepadarė jokio didelio nusikaltimo. Taigi ar ne nusikaltimas, reikalauti iš šių Seimo narių atimti jų neliečiamybę ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos patriotai griežtai protestuoja prieš tokį valdžios žingsnį ir kviečiame visus geros valios žmones įvairiais įmanomais būdais protestuoti prieš tokį valdžios ketinimą o istorija tars savo įvertinimą.
      Melskime Dievo pagalbos mums ir esantiems valdžioje, kad jie praregėtų.
      Pagarbiai
      mons. Alfonsas Svarinskas
2010 m. birželio 24 d.
Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė.