MANO PARTIZANINIS KELIAS

Ona Lešinskaitė-Akacija*

Mano mama Cecilija Šatkutė 1922 m. ištekėjo už mažažemio amatininko - siuvėjo Juozo Lešinsko. Gyvenome Kaupių k., Tauragės vls. Po poros metų pasimirė tėvukas. Mama liko našlė, man tada ėjo antrieji metukai ir toliau pasilikome gyventi Kaupiu kaime. Čia praleidome rusų-vokiečių okupacinius metus. Kaimas buvo didelis, gyveno apie 30 šeimų. Per kaimo vidurį iš Tyrelių miško tekėjo upelis Elbentas. Dabar tame kaime liko tik trys sodybos ir liūdni prisiminimai.

----------------
* Autorės pavardė šaltiniuose minima skirtinga. Tėvų pavardė rašoma Lesšinskai, jos pačios Lešinskaitė, rusų tardytojai įrašė Leščinskaitė. -Red. pastaba.

Artėjant antrajai rusų okupacijai, traukdamiesi vokiečiai iš gyventojų atiminėjo gyvulius, maistą, rūbus. Likome ir mudvi su mama be arklio ir šiltų rūbų.

Mama persikėlė gyventi į tame pačiame kaime buvusį tuščią vokiečių ūkelį. 1946 m. žiemą pas mus pradėjo lankytis jau anksčiau Tyrelių miške įsikūręs partizanų būrys. Tų pačių metų vasarą pasiprašė mamos leidimo ūkyje įsirengti slėptuvę, kurią išsikasė daržo gale. Čia laikydavosi Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vyrai: kuopos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Petras Balčinas-Pušis, Mečys Dargužas-Aras, Simas Gavėnia-Sakalas. Vyrai turėjo slėptuvėje rašomąją mašinėlę ir radijo imtuvą, leido laikraštėlį “Laisvės varpas”, spausdino atsišaukimus, turėjo lietuvišką vėliavą, ginklus. Štabo vyrai visą laiką slėptuvėje nebūdavo, eidavo lankyti kitus būrius. Be to, turėjo atsarginę slėptuvę Tyrelių miške.

1947 m. vasario 8 d., balsavimo dienos išvakarėse, mūsų namuose įvyko kautynės. Aš buvau išėjusi budėti į apylinkės būstinę. Štabo vyrai išėjo aplankyti kitų partizanų. Buvo likę tik apsauginiai: Zigmas Šatkus-Saltis, Česlovas Dikavičius-Maironis ir Antanas Petrikas-Ryklys.

Dviems partizanams būnant troboje, įėjo rusų kareiviai ir paprašė parodyti dokumentus. Partizanai išėjo į kitą kambarį. Karei-

□ Ona Lešinskaitė-Švedienė prie paminklo žuvusiems bendražygiams. Šimkaičiai, Jurbarko r., 2003 05 30.

□ Vladas Lukočius-Putinas, Mėnulis, Alfonsas Šatkus-Dobilas, Zigmas Šatkus-Šaltis, Šiaurys, Ona Lešinskai-tė-Akacija,stovi: Danielius Lukočius-Maironis, Jonas Altaravičius-Nykštukas, Juozas Bučinskas-Jurginas

 

 

viai, nesulaukdami jų išeinant, atidarė duris. Prasidėjo susišaudymas. Buvo nušautas vienas kareivis, kitas sužeistas. Žuvo mano mama Cecilija Lešinskienė, sėdėjusi ant lovos krašto. Partizanai pasitraukė net neuždarę slėptuvės angos. Buvo paimta spausdinimo įranga, dokumentai. Grįždama namo visa tai sužinojau iš kaimynės. Bijodama patekti į čekistų rankas, namo nebegrįžau. Po poros dienų įstojau į Prano Kučinsko-Briedžio partizanų būrį.

Prabėgo ketveri su puse partizanavimo metų... Mano mamos kūnas išbuvo lauke nepalaidotas penkias paras, kol NKVD davė kaimynui leidimą laidoti. Į kapines net kunigas nelydėjo. Aš taip pat negalėjau atsisveikinti su brangiausiu žmogumi. Gal todėl ji man vis sapnuodavosi sėdinti tamsioje kertelėje.

Ne kartą pasisekė pasitraukti iš kautynių lauko. 1949 m. birželio 18 d. per pirmininko J.Naujoko išdavystes iš 9 partizanų likome gyvi tik trys. Tada mūsų būrys buvo apsistojęs Kviaukų sodybos daržinėje. Po pusryčių vyrai valė ginklus, lošė kortomis. Aš segiau supintas kasas, kai išgirdau motoro ūžesį. Pro durų plyšį pamačiau, kad iš sunkvežimio šoka kareiviai. Sušukau: “Vyrai, mus supa!” Atsidarę duris bėgome į priešingas puses, kalvos link. Kai kurie čekistai stengėsi užbėgti už akių, kiti vijosi iš paskos ir šaudė. Kadangi bėgome per tuščią lauką, kalvelėje ties liepa buvo nukauti 5 partizanai: Fabijonas Abromas-Pušelė, Pranas Kakta-Šturmas, Antanas Toleikis-Uranas, Pranas Ozbergis-Drugelis ir Augustinas Galinaitis-Nevėžis. Partizanas Jonas Jančas-Lakūnas, besiverždamas iš apsupties buvo sužeistas į galvą ir nubėgęs į Būdviečių mokyklą pasislėpė rūsyje. Kareiviams prisiartinus, kad nepatektų gyvas, nusišovė. Likome gyvi: aš, Ona Lešinskaitė-Akacija, Zigmas Satkus-Šiaurys ir Stasys Sadauskas-Bijūnas. Mus vijosi per Ežeruonos upelį iki Tyrelių miško, kuris paslėpė nuo persekiotojų.

1949 m. rudenį, Geležinio Vilko būryje Žemaičių Naumiesčio vls. 10 partizanų miške pasistatę palapines ilsėjomės. Tekant saulei sargybinis skaitė maldaknygę, nepastebėjo kareivių ir buvo nušautas. Tada apytikriai šnipo nurodytą teritoriją, kur buvo partizanai, apsupo keli šimtai kareivių. Du partizanai žuvo, du buvo sužeisti, o kitiems pasisekė prasiveržti pro užkardą. Pamenu, ėjau tiesiai į tamsaus gymio kareivį, tiesiai į mirtį... Mūsų akys susitiko ir nepajutau, kaip atsidūriau jo užnugaryje. Porą dienų slėpiausi miške. Po to vėl grįžau į savo kraštą, į Jūros būrį.

Likimas lėmė, o gal su Dievo pagalba pasisekė gyvai išlikti ir 1950 m. gegužės 8 d. kautynių metu per buvusio bendražygio Fridriko Gaubsčio-Vytauto išdavystes prie senųjų Stirbaičių kapinaičių. Tų kautynių metu žuvo Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Jūros būrio partizanai: Zigmas Šatkus-Šaltis, Alfonsas Šatkus-Dobilas, Vladas Lukočius-Mėnulis, Juozas Bučinskas-Jurginas.

Gyvi likome tik trys partizanai: aš, Danielius Lukočius-Maironis ir Vincas Eičas-Laimutis. Tada sprogstamosios kulkos skeveldra buvau sužeista į kairįjį šoną. Gydžiausi slapstydamasi Pryšmantuose, Lešinskų sodyboje.

Kadangi partizaninė kova silpo, retėjo partizanų gretos, man buvo parūpintas pasas. Apsistodavau kituose rajonuose, apsigyvendavau šeimose kaip tarnaitė, duktė ar giminaitė. Partizanai sakydavo: “Mes žūsime, gal tu išliksi gyva, papasakosi apie mūs gyvenimą, kovas...”

1951 m. gegužės mėnesį mane suėmė Vainuto vls., Buikiškės k., pas ūkininką-kolūkietį Jasaitį. Mane išdavė ryšininkas. Buvau civiliai apsirengusi, o šeimininkas, lyg nujausdamas nelaimę, paslėpė ginklą. Tada šeimininko nesuėmė, nes jis neprisipažino žinojęs kas aš. Man prasidėjo tardymo kančios. Pasisekė provokatorei, įmestai į mano kamerą. Kartą, grįžusi į kamerą po egzekucinių tardymų, draugiškai pasiguodžiau: “... O mano ginklo jie neras...” Padvigubėjo tardymų kančios. Toliau, kaip ir kitų tokių likimo - Sibiras, lageriai...

Užrašė Irena Montvydaitė-Giedraitienė