KALINIO VERTĖ
Aleksas Navickas
Br. Zlatkui
Ar turėjo vertę kalinys,
kulkomis Norilske suvarpytas
Ir spygliuotų vielų patvory
Numestas ant sniego auštant rytui?
Čia užvėrė tūkstančiams vartus.
Tūkstančiais skaičiuojami jų metai.
Ir pajuodo mėlynas dangus,
Nė kraštelio saulės nesimatė.
Ne tik duonos, dvokiančio vandens,
Bet ir oro ne visiems užteko...
Nesvarbu, kiek mirs, kiek išgyvens,
Kas krauju paplūdęs kris ant tako.
Čia gyviesiems tik viena mintis,
Alkaniems po darbo guolin klupus:
Ką atneš rytojus, kam mirtis
Savo pirštais brūkštelės per lūpas?
Budeliai kasdien savo aukų
Formuliarus švino žodžiais rašė.
Nors skaudi ši netektis draugų,
Bet malonės niekas nepaprašė,
Nes žinojo - veltui jos neduos.
Juk nėra čia žmoniškumo, gėrio...
Kiek daug kraujo įšalo leduos
Naktys tos poliarinės sugėrė.
Ir svajonės, tartum pelenai,
Liko tarp sniegynų išbarstytos...
Vertę kalinio tu gi žinai,
Kulkom automatų suvarpyto.
