PIRMASIS PAUPIO BŪRIO VADAS KAZYS TAMULIS-KULKYS, SENIS
Petras Girdzijauskas
Kazys Tamulis gimė 1900 m. Paparčių k., Šimkaičių vls. ūkininko šeimoje. Kazys augo kartu su broliu Izidoriumi. Baigė Paupio pradinę mokyklą kartu dirbdamas tėvų ūkyje. 1920 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1922 m. vedė. 1923 m. gimė sūnus Antanas, 1925 m. - dukra Onutė, 1926 m. - sūnus Kazimieras.
Kazys ir Ona Tamuliai per nepriklausomybės laikotarpį su vaikais ūkininkavo savo ūkyje Paparčių k. Kazimieras Tamulis buvo aktyvus vietinės Šaulių organizacijos narys. Paparčiuose jis praleido ir pirmąją bolševikinę okupaciją. Vokiečių okupacijos metais Kazimieras-Kulkys kartu su vyresniuoju sūnumi Antanu įstojo į pogrindžio pasipriešinimo organizaciją ir buvo aktyvūs jos nariai.
1944 m. raudonųjų diversantų vadeiva numato K.Tamulio ūkį, esantį strategiškai patogioje vietoje (šalia Paupinės miško), atraminės bazės įkūrimui. Kulkys pradeda derybas pareikalaudamas ginklų ir šaudmenų. Vadeiva įvykdo Kulkio reikalavimą ir duoda suderėtus ginklus ir šaudmenis. Tačiau Kulkys pažadų netesi. 1944 m. gegužės pabaigoje, kai Kulkys su vyresniuoju sūnumi talkino kitos LLA grupės kovotojams kovoje su bolševikiniais diversantais, raudonasis vadeiva, grasindamas ginklu, Oną Tamulienę vertė vesti pas Kulkį. Kazimieras jaunesnysis susigrūmė su juo ir... jį nukovė.
Bolševikiniai diversantai keršto operaciją prieš Tamulius organizavo birželio pabaigoje. Į Paparčių kaimą atvyko apie šimtas bolševikinių diversantų ir tankia rikiuote patraukė Tamulių sodybos link. Tamulių šeima to tikėjosi, laiku pastebėjo pavojų ir kryžmine automatų ugnimi pasitiko išsirikiavusius raudonuosius, kurie panikuodami pasklido po visą kaimą, padrikai šaudydami iš "orlikonų", naudojamų koviniuose lėktuvuose. Diversantai šaudė prastai, todėl apšaudė ne Paparčius, bet vietovę už kelių kilometrų. Susišaudymas truko keletą valandų. Tamulių šeima išvijo raudonuosius iš Paparčių kaimo ir jie ten daugiau nepasirodė.
Papartiškiai, o ypač Tamulių šeima, grūmėsi su abiem okupantais iš karto. Gynė ne tik visų nuosavybę nuo grobikų, bet ir visos apylinkės laisvę ir orumą.
1944 m. spalio pabaigoje, kai bolševikinės ordos nusirito Karaliaučiaus link, Kulkys organizavo Paupio partizanų būrį, kuriam priklausė abu Kulkio sūnūs ir vyrai iš Paparčių, Plekių ir Kalupių kaimų - apie 10-12 partizanų.
Paupio partizanų būrys vykdė pirmąsias pasipriešinimo akcijas prieš okupantus plačioje apylinkėje. Išvaikė Paupio ir kitas "rinkimines" apylinkes, sunaikindami balsavimo biuletenius ir visą dokumentaciją. Kartu su kitais Kadagio kuopos būriais dalyvavo Paupinės mūšyje su čekistais, talkino Bitino būriui likviduoti Raseinių aps. VK sekretorių ir jo apsaugą; ruošė pasalas stribams ir įguloms; trukdė prievolių ir mokesčių okupantams rinkimą; paralyžiavo seniūnijų veiklą; ruošė ir platino atsišaukimus, raginančius sabotuoti okupacinę administraciją.
1945 m. liepos mėn. žuvo K.Tamulio vyriausias sūnus Antanas. Tėvas, matyt, paveiktas netekties, sunkiai susirgo - buvo paralyžiuotos kojos ir toliau partizanauti negalėjo, todėl pasitraukė į Upynos apylinkes, kur išgulėjo daugiau nei metus. Pagijęs dirbo kolūkyje. Mirė 1961 m.
Kulkiui susirgus Paupio būriui vadovauti ėmėsi J.Starkus-Maželis.
Klestėjęs darbštuolių Paparčių kaimas, išsidėstęs prie Paupinės miško, glaudęs savus ir kaimynus partizanus, per didžiuosius 1948-1949 m. trėmimus buvo išnaikintas. Net Paparčių kaimo vardo nebeliko...
