PIRMASIS LYDŽIO RINKTINĖS VADAS
BIOGRAFIJOS
Petras Girdzijauskas
LTN.PETRAS RUIBYS-GARBŠTAS, ŽIGAS (1916 11 02 - 1946 07 18)
Lydžio rinktinė persiformavo iš LLA Eržvilko kuopos po pirmųjų nuostolių 1945 m. pradžioje. 1945 m. vasario mėn. emgebistai areštavo kuopos vadą J.Babilių-Ridiką1, štabo narį, pogrindinės spaudos redaktorių Eržvilko gimnazijos direktorių Antaną Giedraitį2, kitus kuopos narius, mokytojus.
Likusioji vadovybė suprato, kad reikia keisti kovos taktiką - pereiti prie ginkluoto partizaninio pasipriešinimo, pakeičiant kovos būrių ir organizacijos struktūrą. Tuo metu ypač daug jaunų vyrų papildė šios karinės organizacijos būrius. Lydžio rinktinės vadu išrenkamas Eržvilko gimnazijos mokytojas ltn.Petras Ruibys-Garbštas, Žigas3. Gimnazijos direktoriumi Tauragės Švietimo skyrius paskiria Henriką Danilavičių-Vidmantą, rinktinės štabo narį. Rinktinės štabo viršininku išlieka gimnazijos mokytojas Jonas Kubilius (busimasis V.Kapsuko universiteto rektorius). Tuo būdu "talkinant" Tauragės aps. Švietimo skyriui, susiformuoja Eržvilko gimnazijos ir Lydžio rinktinės vadovybė - vieningas branduolys. Tokia Lydžio rinktinės vadovybė gimnazijoje funkcionuoja beveik metus (1945 04 - 1946 02). Per šį laikotarpį P.Ruibys-Garbštas perorganizuoja LLA strategiją ir taktiką, apėmusią nedidelę kelių valsčių erdvę, kuri apėmė visą Tauragės apskritį ir dalį Raseinių bei Šilalės apskričių, prilygusią kai kurioms apygardoms. Tuo metu P.Ruibiui-Garbštui teko pertvarkyti karinį statutą, kitus taktikos ir strategijos dokumentus, atitinkančius partizaninio karo su okupantais nuostatus. Šių dokumentų sutvarkymas Garbštui nesudarė sunkumų, nes jis pats buvo baigęs karybos mokslus, be to, štabe dirbo aviacijos karininkas J.Kasperavičius5-Visvydas, K.Ruibys6-Eiva (Petro brolis), kiti išsilavinę gabūs inteligentai - H.Danilavičius-Vidmantas, J.Kubilius-Bernotas. Todėl nekelia nuostabos, kad Lydžio rinktinės statutas, kiti norminiai dokumentai vėliau tapo Jungtinės Kęstučio apygardos, dar vėliau Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio minimų dokumentų pagrindu. Juos perėmė ir tobulino pirmasis JKA vadas J.Kasperavičius-Visvydas, vėliau antrasis Kęstučio apygardos vadas J.Žemaitis-Vytautas7, dar vėliau pastarasis kaip LLKS vyriausiasis karinių pajėgų vadas.
Tačiau toks akibrokštas okupantams, kai oficialūs gimnazijos tarnautojai (net direktorius) tuo pačiu yra ir pogrindinės organizacijos vadovybė, ilgai tęstis negalėjo.
1945 m. rugsėjo 1 d. J.Kubilius-Bernotas išvyksta į Vilniaus universitetą tęsti mokslo. Į jo pareigas (štabo rinktinės viršininku) išrenkamas H.Danilavičius-Vidmantas. Greitu laiku pastarajam iškyla grėsmė ir jis pereina į nelegalią padėtį, palikdamas gimnaziją ir tapdamas tik Lydžio rinktinės štabo viršininku.
P.Ruibiui-Garbštui tenka sunkesnė dalia - jį 1946 m. sausio mėn. areštuoja emgebistai ir tardo Šubartinėje, Tauragėje, iki 1946 m. birželio 13 d., kol šis su grupe kalinių pabėgo iš kalėjimo. Grįžo į savo rinktinės štabą, nes rinktinės vadu jau buvo išrinktas H.Danilavičius-Vidmantas. Tačiau P.Ruibio-Garbšto partizaninė veikla truko neilgai - iki 1946 m. liepos 18 d. Tą dieną Purviškių mišką apsupo MGB kariuomenė. Įvyko įnirtingos kautynės. Jose didvyrišką drąsą parodė, kartu kovėsi ir žuvo partizanė O.Mockevičiūtė8. Žuvusieji buvo išniekinti Eržvilko aikštėje. Užkasti Balandinėje.
PRISIMENA PARTIZANAS J.ŽIČKUS-ŠIRŠĖ
Per ryšininką Garbštas išsikvietė mane iš Skaudvilės į Eržvilko gimnazijos mokytojų kambarį. Apsilankymas mokytojų kambaryje nekėlė įtarimo aplinkiniams. Po trumpo instruktažo, kaip įkurti OS skyrių Šilalėje, Kaltinėnuose, iš nurodytos vietos paėmiau skirtą kiekį atsišaukimų, raginančių nebalsuoti per okupantų rinkimus.
Išvykau vykdyti užduoties. OS įkūrimą Šilalėje pavedžiau bendražygiuiI.Stočkui-Mariui9. Užduotį įvykdėme nustatytu laiku. Pranešimą apie tai įteikėme Eržvilko gimnazijos mokytojų kambaryje. Šis atvejis rodo, kad darbas gimnazijoje buvo naudojamas dviem tikslais - jaunimo auklėjimui patriotine dvasia ir partizaninės veiklos maskavimui.
Per šį laikotarpį kovingi Lydžio rinktinės Saturno10 (J.Strainio), Bitino11 (T.Kisieliaus), Railos12 (A.Stoškaus) ir kt. būriai surengė dešimtis pasalų, dalyvavo atviruose mūšiuose su stribais ir kariuomenės įgulomis. Buvo užėmę Gaurės, Girdžių, Vadžgirio ir kt. miestus. Railos būrys atakavo net Eržvilko valsčiaus miestelį, kuriame visuomet buvo daug kariuomenės. Visų šių antpuolių ir pasalų metu buvo nukauta dešimtys stribų ir čekistų, sunaikinta daug okupantų dokumentų. Pirmasis Lydžio rinktinės informacijos-propagandos skyriaus viršininkas A. Giedraitis organizavo pogrindžio spaudinio "Po vergijos letena" bei proginių atsišaukimų leidimą. Po A.Giedraičio arešto šį darbą tęsė J.Toliušis, K.Ruibys-Eiva.
Po Garbsto žūties, Vidmanto pasitraukimo į veikiančius partizanų dalinius, kitų gimnazijos mokytojų - pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvių - areštų šis pasipriešinimo židinys neišblėso. Tuo metu į gimnaziją mokytojauti buvo atkelti Vincas Ulevičius-Audrūnas" (Stasys Jarmala), AJankauskas-Granitas, K.Greičius, kurie tęsė pirmtakių tradicijas iki 1949m. antros pusės.
Petras Ruibys gimė 1916 m. lapkričio 2 d. Eržvilko vls., Rapynės k.14. 1933 m. baigė Eržvilko gimnaziją, įstojo į aukštąją technikos mokyklą ir baigė ją 1938 m., gaudamas inžinieriaus diplomą. 1938-1939 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, įgydamas leitenanto laipsnį. 1940-1941 m. dirbo Panevėžio amatų mokykloje praktikos darbų mokytoju. Tuo pat metu įsijungė į pasipriešinimo prieš okupacinį režimą veiklą, dėl ko pradėtas persekioti. Laiku įspėtas iš Panevėžio persikelia į Šiaulių rajoną, Rėkyvos elektrinę, kurioje dirbo inžinieriumi iki 1944 m., kol antrą kartą grįžo raudonieji okupantai. Kadangi gresia areštas, P. Ruibys vėl keičia gyvenamąją vietą. 1944 m. rugsėjo mėn. jis pradeda dirbti Eržvilko gimnazijoje fizikos ir chemijos kabinetų vedėju.
1948 m. birželio 8 d. J.Žemaitis-Vytautas, perduodamas srities vado pareigas A.Milaševičiui-Ruoniui, kalbėjo15:"... Aš didžiuojuos, kad esu iš kęstutėnų, iš tarpo tų, kurie tėvynei davė tokius didvyrius kaip Visvydas ir kiti, kurių žygdarbiai ir vardai galbūt nėra žinomi, bet apie jų darbus sužinos, juos įvertins ir amžiais atmins atgimusi Lietuva".
1Laisvės kovų aukos pietų Žemaitijoje. K.1998. P.20
2 Ten pat. P.52
3 Ten pat. P.142
4 Ten pat. P.40
5 Ten pat. P.77
6 Ten pat. P.142
7 Ten pat. P.183
8 Ten pat. P.112
9 Ten pat. P.153
10 Ten pat. P.154
11 Ten pat. P.84
12 Ten pat. P.153
13 Ten pat. P.65
14 Iš dukros Virginijos-Dalijos prašymo Garbštui po mirties suteikti kario-savanorio vardą// LGGRTC archyvas.
15 N.Gaškaitė ir kt. Lietuvos partizanai. 1944-1953. P.250
