Partizanai: Istorija ir dabartis

ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS PRADŽIA: KADRŲ KLAUSIMU 1944-1945m.

REPRESINĖS STRUKTŪROS

Juozas Matusevičius

Juozas Matusevičius, g. 1938m. Jurbarke, baigė VVUIFF 1961m. Dirbo Kultūros ministerijos inspektoriumi, Planetariume, nuo 197Im. Istorijos institute. 1993m. rugsėjo mėn. įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.

Susitarusi su hitlerine Vokietija, bolševikinė Sovietų Sąjunga 1940m. okupavo ir aneksavo Lietuvą. Po metus trukusios okupacijos, raudonojo teroro ir krašto sovietinimo, spaudžiant vokiečių kariuomenei, sovietams teko pasitraukti. Atsirado viltis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir krašto patriotinės jėgos 1941m. birželio 23d. įvykdė sukilimą prieš Raudonąją armiją ir marionetinę kolaborantinę vyriausybę. Deja, viltys nepasiteisino - hitlerinė vadovybė neleido veikti Laikinajai vyriausybei.

Aktyviausi bolševikų kolaborantai ir simpatikai kartu su Raudonąja armija pasitraukė į Sovietų Sąjungą. Daugelis žmonių turėjo palikti tėvynę ne savo noru (pirmiausia Lietuvos kariuomenės kariai kurių nemažai buvo išžudyta, kiti suimti, o dar kiti išsiųsti į Rusiją. Daugeliui žmonių teko tėvynę palikti prievarta - tai 1940-1941m. tremtiniai).

Kremliaus vadovybė po pergalių prieš vokiečių kariuomenę ir Vakarų sąjungininkams nuolaidžiaujant vėl tikėjosi užgrobti Lietuvą. Šias užmačias įgyvendinti turėjo padėti Lietuvos komunistai Kaip ir 1940m., LKP/b/ turėjo atlikti penktosios kolonos vaidmenį.

Ruošiantis naujai Lietuvos okupacijai, buvo susirūpinta kadrų rengimu. Tačiau, kaip matysime iš organizuotų kursų profilio, pirmiausia buvo rūpinamasi ne ūkinių, kultūros kadrų, o partinių ir sovietinių "specialistų" rengimu. Pirmieji kursai buvo organizuoti Norske, Jaroslavlio sr., 1942m. liepos mėn.¹ VKP/b/ CK mielai padėjo organizuoti kursus, juos komplektuoti ir finansuoti.

Vėliau kursai buvo organizuoti ir kitur. Pavyzdžiui Šujoję (Ivanovo sr.) buvo rengiami LKP/b/ miestų ir apskričių komitetų skyrių vedėjai ir instruktoriai, partijos apskričių komitetų sekretoriai, miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų skyrių vedėjai ir sekretoriai, valsčių vykdomųjų komitetų pirmininkai, komjaunimo apskričių komitetų sekretoriai ir instruktoriai, o Čkalove ir Kostromoje — teismo, prokuratūros ir finansų darbuotojai Kokios disciplinos buvo dėstomos šiuose kursuose? Tai VKP/b/ istorija, partinė statyba, sovietinė statyba, SSRS ir LSSR istorija, ekonominė ir politinė geografija, komjaunimo darbas, Stalino konstutucija.

Baigiamajame karo etape veikė 7 sovietinių ir partinių darbuotojų Lietuvoje rengimo kursai

1.    Partinių, sovietinių ir komjaunimo darbuotojų Norske, Jaroslavlio sr.

2.    Profsąjungų darbuotojų taip pat Norske.

3.    Teismo ir prokuratūros darbuotojų parengimo ir kvalifikacijos kėlimo Čkalovo m.

4.    Finansinių darbuotojų Kostromos m.

5.    Partinių, sovietinių ir komjaunimo darbuotojų Ivanovo sr.

6.    Partinių, sovietinių ir komjaunimo darbuotojų ten pat.

7.    Partinių ir sovietinių darbuotojų Maskvos aukštojoje partinėje mokykloje. Šiuose kursuose parengti 452 "specialistai"².

Apie šių kursų profilį galime spręsti iš dalykų dėstymo programų: VKP /b/ istorijos dėstymui buvo skirtos 194 valandos, o LSSR liaudies ūkio, pramonės bei žemės ūkio disciplinų mokymui tik 140 valandų.

Koks buvo kursų klausytojų kontingentas? Iš Norsko, Šujos ir aukštosios partinės mokyklos 333 kursantų VKP/b/ narių buvo 204, kandidatų į VKP/b/ narius - 16, komjaunuolių - 91 ir 22 nepartiniai Vietiniai partijos komitetai kursus aprūpindavo patalpomis, maistu, apranga. Kursantas gaudavo pramonės darbininko maisto kortelę ir 600 Rb mėnesinę stipendiją. Kursantų išlaikomoms šeimoms buvo skirta 45.000 Rb³.

Buvo rūpinamasi ir partijai ištikimais inteligentijos kadrais. Pavyzdžiui, į kursus prie aukštosios partinės mokyklos buvo išsiųsti 3 žmonės; į SSRS Užsienio reikalų LK diplomatinę mokyklą — 4, į diplomatų kursus — 4; į žurnalistų kursus - 7; iš viso 18 žmonių. Tarp jų Konstantinas Navickas, Robertas Žiugžda, Albertas Knyva, Vladas Taurinskas, Tadas Černiauskas, Paulina Girdzijauskienė ir kiti.

Sovietinio režimo atkūrimui buvo ruošiamasi iš anksto. 1943m. rugpjūčio 21 dieną VKP/b/ CK ir SSRS LKT priėmė nutarimą nekaltu pavadinimu "Dėl neatidėliotinų priemonių ūkiui atkurti iš vokiškosios okupacijos išvaduotuose rajonuose⁴.1944m. sausio 25 dieną buvo priimtas kitas nutarimas "Dėl Lietuvos TSR Liaudies komisariatų ir centrinių įstaigų veiklos atnaujinimo ir jų aparato sukomplektavimo", kuriuo remiantis, buvo kuriami liaudies komisariatai ir kitos centrinės įstaigos. Kartu buvo sudaromos partinės ir sovietinės grupės. Šios grupės buvo trijų tipų: 1) miestų ir apskričių partinių bei sovietinių darbuotojų operatyvines grupes sudarė partijos miestų ir apskričių komitetų sekretoriai ir kiti darbuotojai, miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, atsakingi sekretoriai ir skyrių vedėjai, miestų ir apskričių prokurorai, liaudies teisėjai ir kiti atsakingi darbuotojai; 2) NKVD ir NKGB, karinių komisariatų, Lietuvos radijo komiteto ir kiti darbuotojai; 3) centrinių partijos ir vyriausybės įstaigų bei liaudies komisariatų darbuotojai⁵. Šiose grupėse buvo nuo 15 iki 25 žmonių.

Raudonajai armijai užėmus Vilnių, čia atvyko A.Sniečkus, M.Gedvilas ir J.Paleckis. Kaip nurodo K.Varašinskas, netrukus į Lietuvą atvyko 2365 funkcionieriai⁶. Paskui Raudonosios armijos dalinius slinko NKVD-NKGB operatyvininkai, apskričių operatyvinės grupės, kurios pradėjo atkurti partines, komjaunimo ir sovietines įstaigas.

Apie partinių ir sovietinių kadrų rengimą Rusijoje rašė K.Varašinskas, P.Štaras, J.Mickevičius, K.Siurblys, E.Bilevičius-Sarinas, S.Atamukas ir kiti tyrinėtojai, tačiau mes žinome, kad į Lietuvą grįžo ne vien lietuviai. Tiek pirmosios sovietinės okupacijos metais, tiek pokario laikotarpiu lietuviai bolševikai jokiu būdu nebūtų galėję įvesti sovietinį režimą. Tai rodo pokario rezistencija. Nors buvo ištremti ar nužudyti geriausi Lietuvos žmonės - valstybės veikėjai, kariuomenės vadai, kūrybinė inteligentija, mokytojai, o kiti patys pasitraukė į Vakarus, tačiau ir tokiomis sąlygomis, padedant daugiatūkstantinei sovietinei kariuomenei, NKGB-NKVD organams, teismų ir prokuratūros aparatui, ilgą laiką komunistai negalėjo kontroliuoti krašto gyvenimo. Todėl į Lietuvą važiavo daug VKP/b/ funkcionierių - rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, kurie buvo tikrieji ir pagrindiniai krašto sovietizavimo ir stalininio režimo įvedimo Lietuvoje organizatoriai ir vykdytojai Apie juos kaip tik sovietinėje istoriografijoje duomenų yra labai mažai Tai buvo partinės propagandos metodas — visiems ir visada skelbti, kad socializmo kelią pasirinko patys lietuviai, kad VKP/b/ ir rusų tauta čia niekuo dėtos.

LKP/b/ Centro komitetas daug kartų prašė atvykti iš Sovietų Sąjungos žmonių, kurie Lietuvoje eitų atsakingas pareigas. Pirmiausia kvietė į NKVD-NKGB aparatą, partijos įstaigas, sovietinius organus, liaudies komisariatus ir kitas vadovaujančias įstaigas. Antra vertus, neabejotina (nors tiesioginių tai patvirtinančių dokumentų aptikti nepavyko), kad LKP/b/ CK vadovams kai kuriuos darbuotojus prievarta primetė Kremliaus šeimininkai Tai liudija tokie faktai nors LKP/b/ CK nekvietė, o Maskva vis tiek siuntė tuos ar kitus darbuotojus. Matyt, buvo rašytas ar nerašytas nutarimas, kad bent vienas apkomo sekretorius, liaudies komisaro pavaduotojas, vykdomojo komiteto pirmininko, didesnių įstaigų ir įmonių, mokslo ir mokymo institucijų vadovo pavaduotojas būtų Maskvos pasiuntinys — nelietuvis.

Pavyzdžiui, LKP/b/ CK prašo atsiųsti Centro komiteto sekretoriaus pavaduotoją statybai ir statybinių medžiagų pramonei, CK Maisto pramonės skyriaus vedėjo pavaduotoją, CK sekretoriaus pavaduotoją elektros stotims, Agitacijos ir propagandos skyriaus, Organizacinio instruktorių skyriaus vedėjo pavaduotojus, Žemės ūkio skyriaus vedėją, Partinių kadrų sektoriaus, Žemės ūkio kadrų sektoriaus, CK Profesinių sąjungų kadrų sektoriaus vedėjus, Transporto skyriaus instruktorių vandens transportui Tarybinių ūkių skyriaus instruktorių. Buvo prašoma atsiųsti 11 apskričių sekretorių, 8 LKP/b/ CK Kadrų skyriaus instruktorius, 2 Maisto, mėsos ir pieno pramonės, prekybos ir visuomeninio maitinimo skyriaus instruktorius, 4 Agitacijos ir propagandos skyriaus instruktorius, 2 CK Kuro ir energetikos skyriaus instruktorius, 3 CK lektorius, 10 LKP/b/ apskričių komitetų organizacinių instruktorių skyrių vedėjų, 3    (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) apkomų statybos ir miestų ūkio skyrių vedėjus, 4    (Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio) apkomų pramonės skyrių vedėjus, Komunalinio ūkio liaudies komisarą, LKT Organizacinio instruktorių skyriaus vedėją, Leidyklų ir poligrafijos valdybos viršininko pavaduotoją, LSSR PSCT prezidiumo pirmininko pavaduotoją, Švietimo LK pavaduotoją kadrams, Žemės ūkio LK pavaduotoją kadrams, Maisto pramonės LK pavaduotoją, Finansų LK pavaduotoją, Teisingumo LK pavaduotoją, Vyr. kuro valdybos prie LSSR LKT viršininką, 19 apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkų pavaduotojų, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją, 2 universitetų marksizmo-leninizmo katedrų vedėjus. Vienu dokumentu buvo prašoma 96 žmonių, atvyko 46 ⁷.

1944m. antroje pusėje — 1945m. į Lietuvą atvyko daug grupių žmonių iš Sovietų Sąjungos. Kokie tai žmonės?

Štai keletas pavyzdžių. Į Valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą 1944m. atvyko 21 žmogus: 12 rusų, 3 lietuviai, 5 žydai, 1 baltarusis. Be to, atvyko dar 33, kurie paskirti į valstybinio banko skyrius. Į Valstybės banko komisiją atvyko 16 žmonių: 10 rusų, 2 baltarusiai, 3 lietuviai ir kt. Į Sveikatos apsaugos LK — 8 žmonės: 6 žydai, 1 rusė ir 1 lietuvė. Į Kinofikacijos valdybą prie LSSR LKT - 9 žmonės: 4 rusai, 1 žydas ir 4 lietuviai. Į Komunalinio ūkio LK — 9 žmonės: 1 rusas, 3 žydai, 5 lietuviai. Į Maisto pramonės LK — 13 žmonių: 9 rusai, 1 ukrainietis, 3 lietuviai. Į Nemuno laivininkystės valdybą -25 žmonės 6 rusai, 3 ukrainiečiai, 2 lenkai 3 lietuviai. Į Pramonės banką - 3 žmonės: žydas, rusas ir ukrainietis. Į LSSR prokuratūrą atvyko 12 žmonių: 1 baltarusis, 8 rusai, 1 ukrainietis ir 2 "lietuviai" (Bronislav Michailovič Bodek ir Konstantin Josifovič Karpovič). Į Ryšių įgaliotinio prie LSSR LKT tarnybą atvyko 37 žmonės: 28 rusai, 2 baltarusiai 2 ukrainiečiai, 1 lenkas ir 4 lietuviai. Į SSRS Paruošų LK įgaliotinio Lietuvos SSR tarnybą atvyko 25: 18 rusų, 1 karelas, 1 baltarusis ir 5 lietuviai Į Finansų LK atvyko 7 žmonės: 6 rusai ir 1 ukrainietis. Į Lietuvos grūdų paruošų kontorą "Centrozagotzemo" atvyko 11 žmonių: 6 rusai, 2 žydai, 3 lietuviai⁸.

Taigi didžioji atvykstančiųjų dalis buvo nelietuviai. O ir tuos žmones, kurie save vadino lietuviais, ne visada buvo galima laikyti lietuviais. Štai 1945m. pradžioje LKP/b/ CK atsakingam darbui Lietuvoje atrinko 304 lietuvius. Iš jų lietuvių kalbą mokėjo gerai 38, silpnai 43, o kiti visai nemokėjo⁹.

Pagal LKP/b/ CK pateiktus duomenis, 1945m. balandžio ld. iš Sovietų Sąjungos darbui į Lietuvą atvyko 8482 žmonės, 2366 iš jų pagal reevakuaciją. Tačiau tai nereiškia, jog tai buvo lietuviai. Pagal gausumą juos būtų galima suskirstyti taip: į NKVD 3258 (pagal reevakuaciją 475), į Lietuvos geležinkelį 2050 (pagal reevakuaciją 64; tarp atvykusiųjų 1000 vadovaujančių darbuotojų), į NKGB 929 (pagal reevakuaciją 265), į Liaudies komisarų tarybą ir liaudies komisariatus 901 (pagal reevakuaciją 522), partinių darbuotojų 430 (pagal reevakuaciją 304), vykdomųjų komitetų darbuotojų 276 (pagal reevakuaciją 202), komjaunimo darbuotojų 175 (pagal reevakuaciją 169), ūkinių darbuotojų 63 (pagal reevakuaciją 45), kitų darbuotojų 344 (pagal reevakuaciją 272)¹⁰. Šie duomenys rodo, kad daugiausia atvyko NKVD darbuotojų, geležinkelininkų, partijos komjaunimo ir sovietinių įstaigų pareigūnų ir labai nedaug gamybininkų. Didžioji jų dalis — anksčiau nedirbę Lietuvoje.

Į Lietuvą naujieji kolonistai vyko iš visos Sąjungos: iš Leningrado, Maskvos, Novgorodo, Novosibirsko, Omsko, Rostovo, Saratovo, Sverdlovsko, Smolensko, Stalingrado, Tambovo, Tūlos, Tiumenės, UIjanovsko, Čeliabinsko, Čitos, Čkalovo sričių, Marių, Mordvių, Šiaurės Oseti jos, Totorijos, Udmurtijos ASSR, visų sąjunginių respublikų, Primorjės ir Stavropolio kraštų¹¹.

Kartu su VKP/b/ Centro komiteto siunčiamaisiais į Lietuvą atvykdavo jų šeimų nariai, giminaičiai ir pažįstami. Daug kitataučių atvažiavo niekieno nesiunčiami ir nekviečiami -ieškodami geresnės duonos. Nereikia pamiršti ir to fakto, kad, baigiantis karui, buvo demobilizuojami Raudonosios armijos kariai ir ne vien tik lietuviai. Daugelis jų taip pat užsiliko Lietuvoje. Daugumas šios kategorijos žmonių nepateko į jokią apskaitą. Štai tik vienas dokumentas. Lietuvoje įsikūrė 46.987 eiliniai ir seržantai, demobilizuoti 1945 06 23-194612 01 (kažkodėl nenurodomi karininkai). Iš jų 33.753 lietuviai, 7299 rusai, 1507 žydai ir 4428 kitų tautybių žmonės. Buvę kariškiai papildė kompartiją. Iš minėtų atvykusių 1751 buvo VKP/b/ narys, 870 kandidatų į VKP/b/ narius ir 1253 komjaunuoliai¹².

Demobilizuotieji buvo didelė našta kraštui. Jiems reikėjo butų, kuro, baldų, žemės ūkio inventoriaus, orderių pramonės prekėms, amerikoniškų dovanų, manufaktūros, avalynės, rūbų, maisto, piniginių pašalpų, arklių, karvių, obligacijų; jiems buvo suteikiamos lengvatos dėl žemės ūkio produktų pristatymo ir Lt

Pastebimas didelis Lietuvos įstaigų ir organizacijų surusinimas. Pirmiausia tai prasidėjo pačiose valdžios viršūnėse, teisėtvarkos bei represiniuose organuose. LKP/b/ Centro komitete visa raštvedyba buvo rusų kalba. Ta pačia kalba vyko ir plenumai, biuro posėdžiai (jei kuris partijos funkcionierius nemokėjo rusų kalbos, jam buvo paskiriamas vertėjas). Taip pat buvo siekiama padaryti ir žemesniuosiuose partiniuose organuose. Visiškai surusintas buvo geležinkelio, upių ir jūrų laivininkystės, iš dalies automobilių transportas, ryšių sistema NKVD ir NKGB tarnybos. Dažnai žmogus, užėjęs į valdišką įstaigą, bandydavo susikalbėti rusiškai, ir jam būdavo tikras siurprizas, jeigu valdininkas prašnekdavo lietuviškai Liaudies komisarų, vykdomųjų komitetų pirmininkų, direktorių pavaduotojai, daugelio valdybų viršininkai ar pavaduotojai, skyrių vadovai buvo nelietuvių tautybės žmonės. Ir dažnai toks viršininkas reikalaudavo, kad visas kolektyvas vartotų tik rusų kalbą. Į atsakingus postus buvo skiriami kitų tautybių žmonės ne todėl, kad jie būtų geri specialistai ir be jų nebūtų buvę galima išsiversti Maskvos siųsti rusakalbiai buvo kaip prižiūrėtojai, kurie vykdė Kremliaus politiką. Dažniausiai jų turėjo klausyti pirmieji vadovai, komisarai, ministrai, valdybų viršininkai direktoriai lietuviai Toli gražu ne visada atkomandiruotieji į Lietuvą buvo kvalifikuoti, kultūringi ir aukštos moralės žmonės.

Pavyzdžiui, iki 1945 04 01 į Lietuvą atvyko 267 partiniai darbuotojai (taip pateikiama LKP/b/ CK dokumentuose). Beveik pusė iš jų (130) turėjo tik pradinį išsilavinimą, 111 - vidurinį ir tik 26 buvo baigę aukštąjį mokslą. 103 iš jų buvo rusai, 20 žydų ir 10 kitų tautybių, lietuviai - 134 ¹². Kiek aukštesnį išsilavinimą turėjo ūkiniai, kultūros bei teisėtvarkos organų darbuotojai Kaip jau minėjau, ne visi atvykusieji buvo kviečiami Laikotarpiu nuo 1945 08 24 iki 1946 01 28 turėjo atvažiuoti pagal VKP/b/ CK 1945 08 15 ir 1945 08 20 nutarimus 286 žmonės, o pagal LKP/b/ CK prašymą tik 23. LKP/b/ CK visiškai neprašė rusų mokytojų, VKP/b/ CK atsiuntė 74 (buvo numatyta atsiųsti 135)¹³.

Kaip rašė LKP/b/ CK Kadrų skyriaus vedėjo pavaduotojas M.Ščepinas VKP/b/ CK Kadrų valdybos viršininkui Charionovskiui, atvykusiųjų nuotaikos buvo nekokios. Beveik visi, išskyrus tuos, kurie atvyko sovietiniam darbui, sakė, kad VKP/b/ CK niekas su jais nekalbėjo apie darbo Lietuvoje pobūdį, sakydavo — susitarsite vietoje — LKP/b/ Centro komitete. Kadangi daugumas atvykstančiųjų buvo miestų gyventojai, visi primygtinai reikalaudavo darbo miestuose, kiti net atsisakydavo važiuoti dirbti į apskričių partijos komitetus. (Mano nuomone, įtakos turėjo partizanų veiksmai ir priešiškos Lietuvos žmonių nuotaikos rusų atžvilgiu.) Tarp atvykusiųjų buvo daug ligonių, karo invalidų¹⁴. Į apskritis važiuoti nenorėjo ne tik atvykusieji iš didžiųjų Rusijos miestų. Kaip nurodė LKP/b/ CK Kadrų skyriaus vedėjo pavaduotojas Ch.Aizenas, Kaune susikaupė kelios dešimtys žydų, kurie nenorėjo grįžti į anksčiau gyventas vietas: Jonavą, Vilkiją, Seredžių ir kt Esą ten juos užmuš, buvę atvejų, kai žydai, grįžę į miestelius, buvo labai sumušti ir tik bėgdami išsigelbėjo. Todėl visi nori likti Kaune¹⁵. Kažkodėl neteko girdėti, o ir aptikti dokumentų, kad Lietuvoje būtų buvę persekiojami žydai vien už savo tautybę. Kitas reikalas, jeigu jie prisidėjo prie lietuvių trėmimų, aktyviai reiškėsi NKVD ar NKGB organuose.

Ypatingoje kompartijos priežiūroje buvo teisingumo organai. Kaip rašė LSSR Aukščiausiojo teismo pirmininkas Jurgis Blieka, per visus 1945 metus negalėjo priimti nė vieno teismo nario, išskyrus atsiųstuosius iš rytinių sričių Olševskį ir Binkevič¹⁶. Tai ir nenuostabu, nes priimamiems į Aukščiausiąjį teismą buvo keliami dideli reikalavimai. Jie turėdavo užpildyti anketą ir atsakyti į 24 klausimus apie savo, tėvų, žmonos turėtą ar turimą turtą, seserų, brolių užsiėmimą, kokioms organizacijoms priklausė, ar buvo užsienyje, ar yra giminių užsienyje ir t.L Už neteisingą žinių suteikimą buvo grasinama baudžiamąja atsakomybe¹⁷.

Dar pirmosios sovietinės okupacijos metais Lietuvoje buvo įsteigti kadrų skyriai Jie rinko žinias ir tikrino duomenis apie priimamus darbuotojus, ir be jų sutikimo nebuvo galima priimti ar atleisti iš darbo nė vieno žmogaus. Kaip ir 1940-1941 metais, kadrų skyrių viršininkais ir inspektoriais buvo skiriami partijos nariai, dažniausiai žydai ir rusakalbiai

Tokiu pat principu buvo komplektuojami ir specialieji (slaptieji, ypatingieji) skyriai Pavyzdžiui, LSSR Slaptosios dalies sekretorė (vedėjo etatas neužimtas) Liza Isaakovna Olkinienė, Vyr. statybos ir statybinių medžiagų pramonės valdybos prie LSSR LKT Specialiosios dalies viršininkė Sara Mojsejevna Špiraitė, Vyr. kuro valdybos prie LSSR LKT Specialiosios dalies viršininkas Tuvija Jefroimovičius Šeres, LSSR teisingumo LK Ypatingosios dalies viršininkė Šifra Leibovna Taršisaitė, LSSR Miškų pramonės LK Specialiojo skyriaus ir slaptosios dalies viršininkas Izaras Matulevičius Šmitd, LSSR Komunalinio ūkio LK Specialiojo skyriaus vedėja Leja Davidovna Bikaitė, Vilniaus Pramprekybos Specialiojo skyriaus inspektorius Davidas Joselevičius Chanas, Vilniaus "Valgio" tresto Specialiojo skyriaus inspektorė Ena Gutelevna Grilaitė, LSSR Prekybos LK Specialiojo skyriaus viršininkas Sergejus Radionovičius Semenkovas, LSSR Vietinės pramonės LK Slaptojo skyriaus viršininkas Andrejus Markovičius Mumikovas, Vyr. mėsos pramonės valdybos "Maistas" Specialiojo skyriaus viršininkė Pelagėja Pavlovna Smirnovą, Pramkooperacijos valdybos prie LSSR LKT Specialiojo skyriaus viršininkas Aleksejus

Ivanovičius Liskovas (prieš karą - NKVD-NKGB darbuotojas Kaune)¹⁸ ir tt LSSR MGB ministro pavaduotojas kadrams plk. Kolotuškinas 1946m. pradžioje skundėsi A.Sniečkui, kad iki šio laiko nesukomplektuota MGB specialioji tarnyba. Ilgą laiką tikrinus, buvo atrinkti 10 žmonių iš įvairių organizacijų: Chana Michelevna Rozmanaitė (miesto prekybos skyrius), Estera Mordochovna Grodzenčekaitė (Glavlitas), Varvara Sergejevna Krasnenkova (Vilniaus karinis komisariatas), Raisa Borisovna Rafaitė (Vyr. kinofikacijos valdyba), Anna Leonovna Kačerginskaja (Glavlitas), Šifrą Josifovna Gabraitė (Maisto pramonės ministerija), Elena Konstantinovna Okulevič (4-as milicijos skyrius), Elena Boleslovna Šarmaitienė (miesto finansų skyrius), Emilija Kazimirovna Kamickytė (Prekybos ministerija)¹⁹. Taigi tik dvi pastarosios turėjo lietuviškas pavardes. Visos jos turėjo būti MGB vertėjomis.

LKP/b/ CK Kadrų skyrius ne tik turėjo kontroliuoti kadrų patikimumą, bet ir informuoti VKP/b/ CK Kadrų valdybą apie pakitimus VKP/b/ nomenklatūrinių darbuotojų kadruose, sekti, kad iš jo akiračio neišsprūstų joks nomenklatūrinių darbuotojų sudėties pakitimas, siųsti LKP/b/ apskričių, miestų, rajonų komitetų nutarimus, kitų instancijų sprendimus nomenklatūrininkų atžvilgiu, straipsnius spaudoje ir kt.²⁰

Stalininė kadrų politika buvo įgyvendinama ne vien tik partinių rusakalbių funkcionierių siuntimu į Lietuvą. Lietuvos ir Maskvos komunistai matė, kad jų šalininkų krašte yra labai mažai, ypač tarp inteligentijos, valdininkų, specialistų. Nepaisant bolševikinių represijų, karo negandų bei emigrantų iš Lietuvos bangos, daugelyje įstaigų, įmonių ir organizacijų dirbo daug savo krašto patriotų, kuriems buvo svetima komunistinė ideologija. Inžinieriai, mokytojai, gydytojai, įvairių sričių specialistai išsilavinimą buvo gavę Lietuvos ar Vakarų Europos mokyklose. Todėl vienu iš pirmųjų kompartijos uždavinių buvo kuo greičiau atsikratyti "nepageidaujamų elementų". Šį darbą atlikti turėjo padėti kadrų ir specialieji skyriai.

1945m. komunistų partija pradėjo vadinamąjį kadrų valymą. Tiesa, tokie valymai vyko ir 1940-1941m. bei 1944m. antroje pusėje. Oficialus impulsas šiam asenizacijos darbui buvo LKP/b/ CK IV plenumo nutarimas dėl sovietinio ir ūkinio aparato darbuotojų valymo nuo priešiškų elementų. LKP/b/ CK Kadrų skyrius pareikalavo kiekvieno mėn. ld. siųsti duomenis apie atleistus, suimtus, taip pat ir iškeltus į atsakingą darbą žmones²¹. Valyti kadrus nuo priešiškų ir politiškai abejotinų elementų ir gerinti darbą su kadrais buvo reikalaujama VKP/b/ CK 1945 08 15 bei LKP/b/ CK VII plenumo nutarimuose²².

Įstaigose, įmonėse ir organizacijose buvo pradėti sudarinėti nepatikimų žmonių sąrašai²³, kurie buvo pateikiami MKGB organams. Juos sudarinėjo kadrų ir specialiųjų skyrių darbuotojai. Kuo buvo kaltinami patekę į sąrašus žmonės? Štai keletas charakteristikų: šaulys; vokiečių metais organizavo partizanų būrį; apšaudė Raudonosios armijos karius; tautininkas; aktyvus partizanas; vienas iš partizanų vadų; partizanų būrio štabo narys; buvęs policininkas; agitavo prieš sovietinę valdžią; palaikė ryšius su dvasininkais; įtariamas platinant antisovietinę literatūrą; talkino vokiečiams, buvo Žemės ūkio departamento referentas, 1941m. jo seserį suėmė NKVD; dirbtuvių savininkas Kaune, pasisakė už terorą prieš komunistus; klerikalų partijos narys, priešiškas sovietų valdžiai ir pan. Šias žinias saugumo organams teikdavo menko išsilavinimo nelietuvių tautybės žmonės, iš anksto nusistatę prieš lietuvybę ir krašto nepriklausomybės siekį. Be abejo, charakterizuojant žmones, turėjo įtakos asmeninės simpatijos ar antipatijos, ir viskas buvo daroma paskubomis. Tuo tarpu sankcijos prieš niekuo nekaltus žmones, turinčius savo pažiūras ir įsitikinimus, buvo greitos, įvairios ir skaudžios. Lengviausia bausmė - atleidimas iš darbo, griežčiausia - areštas su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Apie šias represines priemones ir sankcijas reguliariai buvo pranešinėjama LKP/b/ Centro komitetui.

Kadrų valymas vyko labai intensyviai, ir duomenys apie darbuotojų atleidimus ir areštus nuolat keitėsi Pateiksiu vieno dokumento medžiagą apie darbuotojų suėmimus ir atleidimą vyriausybinėse įstaigose 1945 metais. Iš Maisto pramonės LK atleista 18 ir suimti 3 darbuoto jai; iš komisariatui pavaldžių trestų atleista 116 ir suimti 35 žmonės. Iš Mėsos ir pieno pramonės LK atleisti 32, suimtas 1; iš šio komisariato vyr. valdybų atleisti 73, suimti 9. Iš Miškų LK atleisti 37, suimti 15. Iš Vietinės pramonės LK ir Komunalinio ūkio LK atleista po 35, suimta po 5 darbuotojus. Iš Nemuno laivininkystės valdybos atleista 26, suimta 16. Iš Vyr. statybos reikalų valdybos atleista 38; iš Žemės ūkio LK ir Paruošų LK įgaliotinio tarnybos atleista po 37 darbuotojus. Pagal šiuos duomenis, iš ūkinių liaudies komisarų ir žinybų buvo atleista 538 ir suimti 105, iš sovietinio aparato atleisti 94 ir suimti 8, iš kultūros aparato atleisti 95 ir suimti 13 darbuotojų. Tokiu būdu iš viso atleisti 727 ir suimti 126 žmonės²⁴.

Jau 1945m. pradžioje iš Vietinės pramonės LK aparato atleisti ir suimti 6 darbuotojai; komisariato tiekimo valdyboje areštuoti 7, odos kombinate — 54 žmonės, Odos-avalynės treste suimti 6 ir atleistas 1 žmogus²⁵.

Lengvosios pramonės LK aparate suimti 8, atleisti 12; valdybose ir Trestuose suimtas 21 ir atleisti 34; įmonėse suimti 43, atleisti 84. Negalutiniais duomenimis, komisariate ir jam pavaldžiose įmonėse suimti 172 ir atleisti 130 ^26.

Iš Tarybinių ūkių LK atleisti 49 ir suimti 2 darbuotojai ²⁷.

Represijų neišvengė ir Sveikatos apsaugos LK darbuotojai Komisariato aparate suimti A.Jusevičius, A.Kvietinis, J.Aukštakis ir Z.Okuličius; Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje - ligoninės direktorius S.Cvynaris, skyrių vedėjai VPieskovas, ZJanuškevičius, A.Smalstys, H.Flešeris; Vilniaus m. Sveikatos apsaugos skyriuje -laboratorijos vedėjas A.Lapinskas; I užkrečiamų ligų ligoninėje — skyriaus vedėja Z.Svidienė, med. sesuo S.Jaglinska, felčeris V.Pienkovskis; Nervų ir vidaus ligų ligoninėje — gydytoja Z.Čiževskienė; TBC sanatorijoje - vyr. med. sesuo J.Rukovičiūtė ir vaistinės vedėjas M.Sosnovskis. Be to, suimta apie 20 asmenų vidutinio medicininio ir administracinio personalo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. I poliklinikoje suimti 7, Vaikų poliklinikoje — 1, Vaikų sanatorijoje — 1, Valst. sanitarinėje inspekcijoje — 3 ir Kūdikių namuose 1 darbuotojas²⁶.

Sveikatos apsaugos LK Kadrų valdybos viršininkas pranešė, kad Kauno apskr. Sveikatos skyriaus vedėjas gyd. B.Kazlauskas ir Marijampolės apskr. Sveikatos skyriaus vedėjas lg.Morkeliūnas "atlieka darbą, neatitinkantį tarybinei dvasiai", todėl juos reikia atleisti²⁹.

Tokie žmonių persekiojimai labai neigiamai veikė visų Lietuvos įstaigų darbuotojus, netgi kompartijos narius. Štai kaip aprašomas pirminės partinės organizacijos susirinkimas 1945 09 22 Švietimo LK, kuriame buvo svarstomas minėtas VKP/b/ 1945 08 15 ir LKP/b/ CK VII plenumo nutarimas dėl kadrų valymo. Pažymima, kad kalbėjo tik atsakingi darbuotojai, o eiliniai tylėjo. Iš komisariato buvo atleisti 47 žmonės (iš 143) ir 9 suimti Areštuotųjų tarpe Klubų ir pirkių-skaityklų sektoriaus vedėjas Paukštą Specialiųjų mokyklų skyriaus vedėjas Mikėnas, Bibliotekų sektoriaus vedėjas Poška, Kadrų skyriaus inspektorius Čepinskas, Muziejų ir paminklų sektoriaus vyr. Inspektorius Sabaliauskas, Respublikinio kabineto bibliotekos vedėjas Mažiliauskas.

Dėl mokytojų stygiaus nedirbo daug pradžios mokyklų: Alytaus apskr. — 17, Vilkaviškio apskr. - 17, Kretingos apskr. - 16, Klaipėdos apskr. - 14, Zarasų apskr. - 10 ir t.t. Tuo tarpu švietimo darbuotojai buvo sistemingai atleidžiami iš darbo. Po minėtų VKP/b/ CK ir LKP/b/ CK nutarimų (be Kauno ir Vilniaus miestų ir apskričių) buvo atleista 400 švietimo darbuotojų. Pavyzdžiui, Trakų apskr. rugsėjo mėn. pašalintas 141, iš jų 35 suimti; Biržų apskr. pašalinti 48, suimti 7; Rokiškio apskr. pašalinti 28, suimti 9 mokytojai ir t.t.

Tuo pačiu metu buvo atleistas Panevėžio Liaudies švietimo skyriaus vedėjas Kontrauskas ir perduotas teismui, Vilniaus m. Liaudies švietimo skyriaus vedėjas Vaitulionis, Panevėžio vidurinės ekonominės mokyklos direktorius Tarvydas ir kt.

Tačiau, kaip buvo kalbama minėtame Švietimo LK partinės organizacijos susirinkime, šie atleidinėjimai ir valymai vyko "veltui", nes vietose nebuvo viešumo: "išvalytiesiems" buvo duodami dokumentai, kad jie atleidžiami patiems prašant ar pagal etatų mažinimą, todėl jie galėjo įsidarbinti kitur, kartais dar atsakingesnėse pareigose. Pavyzdžiui, į Klaipėdos apskritį valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku buvo priimtas tūlas Končius. Po kurio laiko jis parsikvietė (išgelbėdamas nuo persekiojimo) iš Telšių apskr. ir priėmė mokytojais pradinėse mokyklose savo sūnų Povilą, Pakalniškį, Strogų, Jadvygą Biekšytę ir kt. Visa ši grupė buvę aktyvūs partizanų būrio dalyviai Apie J.Biekšytę buvo žinoma, kad ji, dirbdama Laugalių mokykloje, organizavo tėvų komitetą ir visų tėvų vardu parašė pareiškimą kompartijos apskrities komitetui, Liaudies švietimo skyriui ir valsčiaus vykdomajam komitetui, reikalaudama, kad mokykloje kunigas dėstytų tikybą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. (Ši mokytojų grupė buvo suimta.)

Daugelis mokytojų, nepakęsdami bolševikinės priežiūros, patys mesdavo darbą ir važiuodavo į Klaipėdos kraštą³⁰.

Daug žmonių buvo atleista ir suimta ir mažesnėse organizacijose. Pavyzdžiui, Vyr. autotransporto valdybos tiekimo valdyboje suimti 45 žmonės, tarp jų tiekimo direktorius, mechanikai, ekonomistai, skyrių viršininkai, šaltkalviai, vairuotojai, kurjeriai ir net mokiniai³¹.

Pramonės kooperacijos įmonėse suimta 18 atsakingų vadovų ir 83 eiliniai darbuotojai³².

Kauno valstybinio tekstilės tresto įmonėse atleisti 84 ir suimti 9 darbuotojai: "Kauno audiniuose" - 24 ir 1, Tekstilės treste - 16 ir 2, "Litekse" — 14 ir 2, "Limoje" - 12 ir 1 ir t.t.³³

Pagal 4 miestų ir 26 apskričių LKP/b/ komitetų duomenis, 1945m. visoje Lietuvoje iš darbo buvo pašalinti 7845 žmonės ir 661 suimtas, iš jų: "išvalyti" apskričių ir miestų aparato darbuotojai 599, valsčių aparato darbuotojai — 207, apylinkių aparato darbuotojai — 647, teismų ir prokuratūros darbuotojai - 41, švietimo darbuotojai - 404, medicinos darbuotojai — 67, pramonės įmonių darbuotojai — 250 ³⁴. Vien tik per 1945m. rugsėjo-spalio mėn. iš žemutinių sovietinių organų "išvalyti" 843 žmonės, iš jų — iš valsčiaus aparato -203, iš apylinkių vykdomųjų komitetų - 610 žmonių. Vietoj jų LKP/b/ apkomai ir vykdomieji komitetai parinko ir iškėlė 311 valsčių vykdomųjų komitetų pirmininkų (iš visų 319 pagal etatus) ir 2964 apylinkių tarybų pirmininkus (iš privalomų 3032). Iš 639 valsčių vykdomųjų komitetų skyrių vedėjų pakeisti 473 ³⁵.

Tai, kad vyko daugelio Lietuvos įstaigų ir organizacijų rusinimas, kad su daugeliu viršininkų lietuviškai jau nebuvo galima susikalbėti, matė ne tik eiliniai Lietuvos žmonės, bet ir aukščiausių valdžios ešelonų nomenklatūriniai darbuotojai.

1946 07 29 Kauno apkome buvo svarstomas produktų tiekimo stribams pagerinimo klausimas. Apskrities vartotojų sąjungos pirmininkas Kviklys Jonavos žemės ūkio kooperacijos vadovu pasiūlė tūlą Gončarovą. Į tai LKP/b/ Kauno apskrities komiteto pirmasis sekretorius Edvardas Čipkus gulago kalba pareiškė: "Ty.„matj, opiatj načinaješj v kooperacijų stiagivatj etich russkich vyrodkov. Nikto, nikuda. Ja zapreščaju eto tebe delatj" (Tu... (keiksmažodis) vėl pradedi į kooperaciją įtraukti tuos rusų išsigimėlius. Niekas, niekada. Aš draudžiu tai tau daryti). Už šį ir kitus "nusikaltimus" EČipkus buvo atleistas iš sekretoriaus pareigų. Tačiau 1946m. liepos mėn. iš apskrities vartotojų sąjungos aparato buvo pašalinti Sokolenko, Žarinov ir Semionov. Pasekmių ilgai laukti neteko - už neteisingą liniją komunistų atžvilgiu buvo atleistas apskrities vartotojų sąjungos pirmininkas Kviklys³⁶.

Tikrą įniršį A.Sniečkui sukėlė LSSR AT Prezidiumo pirmininko J.Paleckio pareiškimas apie valdžios aparato "nulietuvinimą" ("obezlitovenije"). LKP/b/ CK XI plenume LKP/b/ pirmasis sekretorius kalbėjo: "Argi galima rimtai tvirtinti, kad mūsų aparate iš tikro įvyko koks tai "nulietuvinimas"? Juk kai mes pradėjome kurti sovietinės valdžios organus, jie iš tikro buvo silpni. Kiek mūsų atvažiavo? Keletas šimtų lietuvių, be to, gavome iš divizijos.. Kaip mes galėjome organizuoti tą kovą? Mes prašėme pagalbos, ji mums buvo suteikta.. Yra, tiesa, atskiri elementai, kurie iš tikro lietuvį nepriims net sargu. Atsiras vienas kitas kvailys, bet negalima šmeižti visą mūsų politiką kadrų srityje"³⁷.

Taigi CK sekretorius pripažįsta, kad sovietinei valdžiai įsitvirtinti Lietuvoje savo jėgomis nebuvo jokių šansų, kad buvo prašoma pagalbos iš SSRS, kad buvo didžiarusiško šovinizmo pasireiškimų ir lietuvių niekinimo. Tačiau sekretorius nė vienoje savo kalboje niekada nepasakė, kiek ir kokios žalos lietuvių tautai padarė stalininis režimas ir jo valios vykdytoja bolševikų partija su savo kariuomene, prokuratūra, teismais, NKVD ir NKGB organais.

Išnašos

1.    Mickevičius J. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto veikla tarybiniame užnugaryje Didžiojo tėvynės karo metais, ruošiant kadrus išvaduotai Tarybų Lietuvai // Už socializmo sukūrimą Lietuvoje. Mokslinės konferencijos medžiaga. 1968 12 26-27. V.,1969. P255.

2.    Ten pat P256.

3.    Ten pat P259.

4.    TSKP suvažiavimų, konferencijų ir CK plenumų rezoliucijose ir nutarimuose. D.lll. V.,1956. P.425-464.

5.    Varašinskas K. Lietuvos TSR gyventojų veikla tarybinėje užfrontėje // Tarybų Lietuva Didžiajame tėvynės kare. V.,1975. P.183.

6.    Ten pat P.185.

7.    Žinios apie atvykusius darbuotojus LKP/b/ CK prašymu. 1945 04 18 // Lietuvos valstybinis visuomenės organizacijų archyvas (toliau - LVVOA). F.1771. Ap.8. B27L L52-53.

8.    Atvykusių į darbą į Lietuvos SSR iš kitų SSRS respublikų ir sričių darbuotojų sąrašai // LVVOA. F.1771. Ap.7. B.224. L.8; L10; L14; L22; L25; L36-38; L42; L.51-52; L54; L55.

9.    Pažyma apie lietuvius, esančius SSRS 1945 04 07 // LVVOA. F.1771 Ap.8. B271. L56.

10.    Žinios apie darbuotojus, atvykusius į LSSR iki 1945 04 01. Priedas Nr.l // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.272. Ll.

11. LKP/b/ CK Karinio skyriaus vedėjui Kopija LSSR Socialinio aprūpinimo ministrui. 1946 12 03. Mr.02053/sl // LVVOA. F.1771 Ap.9. B268. L87.

12.    Partinio, sovietinio, ūkinio ir komjaunimo aparato darbuotojų sudėtis 1945 04 01 // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.272. L4.

13.    Pažyma apie atvykusius į Lietuvą partinius ir sovietinius darbuotojus 1945 08 24-1946 01 28 //LVVOA. F.177L Ap.8. B.27L L.88.

14.    LKP/b/ CK Kadrų skyriaus vedėjo pavaduotojo N.Ščepino pranešimas VKP/b/ CK Kadrų valdybai, drg. Charionovskiui. 1945 10 //LVVOA. F.1771 Ap.8. B,271. L66.

15.    LKP/b/ CK Kadrų skyriaus vedėjo pavaduotojo Ch.Aizeno pranešimas LKP/b/ CK sekretoriui A.SniečkuL 1945 06 01 //LVVOA. F.177L Ap.8. B.272 L27.

16.    LKP/b/ CK sekretoriui kadrų reikalams drg. M.Kučinskui 1945 12 04. Nr.85 //LVVOA. F.1771 Ap.8. B.183. L.182

17.    LSSR Teisingumo LK. Aukščiausiasis teismas. Tarnautojo VLMaželio anketa //LVVOA. F.1771. Ap.7. B254. L30.

18.    LVVOA. F. 177L Ap.7. B.253. Lll; B.255. L62; L68; B254. L32; L.41; L38; B253. L55; L60; L49; B254. L.45; L54; B255. L42

19.    LKP/b/ CK sekretoriui drg. A.Sniečkui. 1946 04 25. Mr.4/1/2772 Privaloma grąžinti LKP /b/ CK YS //LVVOA. F.1771. Ap.9. B.263. L8.

20.    VKP/b/ CK Kadrų skyrius. 1944 08 17. Nr.l-L LKP/b/ CK sekretoriui kadrams drg. M.Junčui-Kučinskui //LVVOA. F.177L Ap.7. B248. L4-5.

21.    Visų LKP/b/ apskričių komitetų sekretoriams. 1945 11 15. Nr. 101/sl //LVVOA. F.177L Ap.8. B.161. L.7.

22.    Pažyma apie VKP/b/ CK 1945 08 15 nutarimo ir LKP/b/ CK VII plenumo nutarimo dėl aparato valymo nuo svetimų ir politiškai abejotinų elementų ir apie darbą su kadrais Švietimo liaudies komisariato sistemoje vykdymą// LVVOA. F.1771. Ap.8. B.162. L3.

23.    Antisovietiškai nusiteikusių asmenų, tikrinamų LSSR Žemės ūkio liaudies komisariato Veterinarijos akademijoje sąrašas. 1945 07.-v.sl. //LVVOA. F.177L Ap.8. B.162. L.141-142; Antisovietinio elemento, dirbančio LSSR Žemės ūkio LK, sąrašas// LVVOA. F.1771. Ap.8. B.162 L143-144.

24.    Išvalytų iš respublikinių sovietinių ir ūkinių organizacijų aparato darbuotojų skaičius // LVVOA. F.1771. Ap.8. B.272 L20-21.

25.    LSSR Vietinės pramonės LK Karinio-slaptojo skyriaus vedėjas LBulyginas. 1945 02 06. Nr.ll/sl. LKP/b/ CK sekretoriui kadrams drg. M.Kučinskui //LVVOA. F.177L Ap.8. B.162 L.101-104.

26.    Lengvosios pramonės LK Karinio-slaptojo skyriaus viršininkas LBulyginas 1945 08 04. Nr.63/vsl. LKP/b/ CK Pramonės skyriui, drg.Ozarskiui //LVVOA. F.1771. Ap.8. B.162 L.81.

27.    Duomenys apie sovietinio ūkinio aparato išvalymą nuo politiškai abejotinų elementų Tarybinių ūkių LK 1945 10 01 //LVVOA. F.1771 Ap.8. B.162 L154.

28.    Sveikatos apsaugos LK ir Vilniaus m. Sveikatos apsaugos skyriaus suimtųjų tarnautojų sąrašas //LVVOA. F.1771 Ap.8. B.162. L.76. I-II p.

29.    Sveikatos apsaugos LK Kadrų valdybos viršininko pažyma // LVVOA. F.1771 Ap.8. B.162 L75.

30.    Pažyma apie VKP/b/ CK 1945 08 15 ir LKP/b/ CK VII plenumo nutarimų vykdymą dėl aparato išvalymo nuo svetimų ir politiškai abejotinų elementų ir darbo su kadrais Švietimo LK sistemoje //LVVOA. F.1771. Ap.8. B.162 L3-8.

31.    Žinios apie Vyr. transporto valdybos ir jos įmonių darbuotojus, suimtus LSSR baudžiamųjų organų. Gauta LKP/b/ CK. 1945 02 08. Mr.l36/sl //LVVOA. F.1771 Ap.8. B.168. L8-9.

32.    Žinios apie suimtus LSSR Pramkooperacijos valdybos asmenis. 1945 02 12 //LVVOA. F.1771. Ap.8. B.168. L2

33.    Žinios apie sovietinio ir ūkinio aparato išvalymą nuo politiškai abejotinų ir svetimų elementų Valstybinio tekstilės tresto įmonėse Kauno mieste. 1945 10 01 //LVVOA. F.1771. Ap.8. B.168. L27.

34.    Žinios apie sovietinio ir ūkinio aparato išvalymą nuo politiškai abejotinų ir svetimų elementų pagal respublikos apskritis //LVVOA. F.1771 Ap.8. B272 L73.

35.    LKP/b/ CK Kadrų skyriaus ataskaita apie 1945 08 15 VKP/b/ CK ir 1945 08 24 LKP/b/ CK VII plenumo nutarimų dėl respublikos partinio ir valstybinio aparato sustiprinimo rugsėjo-spalio mėn. jgyvendinimo //LVVOA. F.1771 Ap.8. B.161 L_23.

36.    LKP/b/ CK brigados pranešimas LKP/b/ CK sekretoriui A.Sniečkui. 1946 08 22 // LVVOA. F.1771. Ap.9. B.168. L45-47.

37.    LKP/b/ CK sekretoriaus ASniečkaus pranešimas LKP/b/ CK XI plenumui //LVVOA. F.1771. Ap.9. B.21 L56.