VIETINĖ RINKTINĖ

 (APIE TAI, KAS NET "TARP EILUČIŲ" NESURANDAMA)

Jonas Pajaujis

Apie Vietinę rinktinę (toliau-VR) ir jos vadovybę yra jau nemažai parašyta. Rašymai liečia vadinamąjį, oficialų VR veidą. Tik tarp eilučių suvokiama pastaba- VR buvo kuriama su antinacinio pogrindžio organizacijų ir jų veiklą koordinuojančio VLIK palaima ir pritarimu. Šiais metais vasario 12-13 dienomis Vilniuje ir Kaune buvo paminėtas VR penkiasdešimtmetis. Ir čia tik prabėgomis buvo užsiminta apie neoficialų (tikrąjį) VR veidą. Pats laikas pažvelgti į tikrąjį ir kartu atsakyti į daugelį kylančių klausimų. Būtent: kodėl VLIK, koordinavęs antinacinę rezistenciją, pritarė Rinktinės kūrimui ir kokius uždavinius jai skyrė? Kokia buvo pilna VR štabo sudėtis ir kaip štabas dirbo?

VLIK laikyseną nulėmė to laiko padėtis Europoje ir, įvertinus padėtį, Lietuvos ateitis.

1943-1944 metų sandūroje Europoje likę tik keturios nekariaujančios ar neokupuotos valstybės: Portugalija, Ispanija, Šveicarija ir Švedija. Rytuose naciai grūmėsi su vakarykščiu sąjungininku - bolševikais. Rytų frontas 1943-iųjų metų laikotarpyje pietuose pasislinko 800-900 kilometrų vakarų link ir ėjo linija: Chersonas-Kirovogradas-Žitomiras-Masyris-Žlobinas-Velikije Luki-Leningradas. Naciai dar laikėsi Mogiliove, Oršoje, Vitebske, bet Smolenske jau buvo įsitvirtinę bolševikai Vakarų sąjungininkai, 1943 m. pavasarį išstūmę vokiečius-italus iš Afrikos, vasaros metu išvalę Siciliją, metų sandūroje kovėsi Italijoje prie Monte Cassino. Pati Italija jau buvo kapituliavusi

1943-ieji buvo gan derlingi ir politikų susitikimais -konferencijomis, svarsčiusiomis pokario Europos — netgi Lietuvos — likimą. Taip sausio mėnesį Kasablankoje susitiko Čerčilis su Ruzveltu, birželio mėnesį Molotovas slapta derėjosi su Ribbentropu, lapkričio-gruodžio sandūroje į Teheraną suvažiavo "trys didieji" - Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas. Vasaros metu neutraliųjų spauda nagrinėjo, vadinamąjį "Čerčilio planą"8*.

*Čerčilio planu — smogti vokiečiams iš Balkanų ir Skandinavijos — ir tuo būdu izoliuoti Sovietiją nuo Vidurio Europos tuo metu buvo pakankamai "spekuliuojama" neutralioj šveicarų ir švedų spaudoje. Verta pasižiūrėti ir pačio Čerčilio "Atsiminimus".

Tiek pogrindžio organizacijos, tiek ir VLIKas apie padėtį frontuose ir susitikimus buvo gerai informuotas*. Gerai žinojo ir apie padėtį pačioje Lietuvoje. O padėtis Lietuvoje kėlė rimtą susirūpinimą tiek dabartim ir ypač ateitim**. Lietuvos pogrindžio tikslas nesikeitė nuo 1940-ųjų: IŠSAUGOTI LIETUVIU TAUTĄ IR JOS TURTĄ IR ATKURTI SAVARANKIŠKĄ NEPRIKLAUSOMĄ VALSTYBĘ.

*Per Berlyną Švedijos ambasados diplomatinis kurjeris — Skamus(?) — parveždavo reikiamą informaciją. Deja, informacija niekad geron rankon nepatekdavo, bet tai ne ši tema.

**Berlyne tuo metu dirbęs žurnalistas Julijonas Būtėnas nuosekliai informuodavo VLIK ir LF apie politinę padėtį. Jis ir iš dalies dr. Karvelis, turėjo itin gerus santykius su švedų žurnalistais (Arvid Fredholm, Bertil Svanstriom), šveicarais ir japonais.

 

Valstybei atkurti, remiantis ginkluota jėga, atsirado, nors ir rizikingos, galimybės 1944 metų pradžioje. Reikėjo sudrausminti rytų Lietuvoje siaučiančius "maskvinius" partizanus, o Vilnijoj - "lenkiškuosius", o pačią Rinktinę, laikui pribrendus, panaudoti prieš vokišką okupantą.

Pilna Vietinės Rinktinės štabo sudėtis buvo:

VR vadas: gen. P.PIechavičius.

VR štabo viršininkas — plk. Urbonas.

VR štabo adjutantas — j.ltn. (pavardės neatsimenu).

Iskyriaus viršininkas — gen. št. plk. Rėklaitis, j. ltn. Vaičaitis.

II    skyriaus viršininkas — gen. št. plk. ltn. Andriušaitis, j. ltn. Butėnas.

III    skyriaus viršininkas — gen. št. plk. Šova, viršininko pavaduotojas — gen. št. av. plk. ltn. Jankauskas.

Karių dalies viršininkas — kpt. Juškys, Prapuolenis Juozas.

Karininkų dalies viršininkas — (iki kovo 1-os — gen. št. kpt. Kazakevičius,

nuo gegužės 1-os mjr. Jurkūnas), Pajaujis Jonas.

IV    skyriaus viršininkas plk. Grudzinskas, j.ltn. Repšys* .

Pastaba: atkreipkite dėmesį į VR štabe dirbančius "belaipsnius" — kariuomenėje netarnavusius.

·          Šie vyrai į VR štabą buvo įdarbinti plk. Jankausko, VLIKo pavedimu. Iš jų tik Julijonas Būtėnas buvo suimtas. Jis dėvėjo uniformą. Tektų pridurti ir tai, kad man atsiradus Štuthofe ir karantine beesant barako Nr.17 "štuboje" A, gretimoje B buvo internuota lenkų karininkų grupė, apie kurios tragišką nužudymą rašė kun. Yla. Šioje grupėje buvo ir "Polska Armija Krajova" kontršpijonažo lietuvių skyriaus viršininkas — kapitonas. Skyrius būstinę turėjo Gardine Kapitonas (kurio pavardės nepamenu — ir nesvarbu, ji buvo netikra, kaip ir jį rekomendavusio grafo "Kawšinskio") itin teiravosi apie PAK depešą, pasiųstą VR štabui per Fledžinskį. Apie tai štabe buvo žinoma gegužės penkioliktą — suėmimo dieną.

 

ASMENINĖ PATIRTIS

Vasario pabaigoje LP organizacinio skyriaus viršininkas plk. Povilas Šilas man pasakė:

— Jonai, (taip anais laikais vadinaus) kovo pirmą, aštuntą valandą ryto, prisistatyk pulkininkui Jankauskui pirmo tarėjo įstaigoje, Mickevičiaus gatvėje. Tai ir prisistačiau — kartu su dar ketvertu jaunuolių, iš kurių tik Repšio ligi tol nebuvau sutikęs. Pulkininkas Jankauskas nuvedė mus į kitą kambarį ir išdalino (kiek supratau "dalybos" buvo iš anksto sutartos). Stabas tuo metu teturėjo tris kambarius: prieškambarį, Vado ir Štabo viršininko — bendrą, ir Štabo keturiems skyriams — trečią. Pasodino mane šalia kapitono Kazakevičiaus — karininkų dalies viršininko. Nejauku "vaiske" nebuvus. Tik regiu, pulkininkas Šova aulinius maunas ir pusiau keikias: — "Gyvatės, mozolius spaudžia - geriau ant pančiakų..." O pulkininkas Grudzinskas trenkia telefono ragelį: 'Tegul velniai, tuos fricus rauna, - žada, žada ir nieko neduoda... Pasijunti bemaž kaip namie..."

Kitą dieną kapitono prie stalo nerandu, jis, pasirodo, jau Ašmenoje.

Prieina pulkininkas ir trumpai:

—    /.../ Jonai (kodėl jis mane taip vadina?), jums patikėta karininkų dalis. Batalionuose nesivarginkit dėl skyrininkų, bet aštuonioliktam — karo mokyklon — jeigu praleisk provokatorių, galva atsakysi!..

Net blusos apmirė...

Darbas štabe iki balandžio vidurio vyko gan normaliai (taip, kaip aš "civiliokas" supratau). Balandžio antroj pusėj padėtis pradėjo komplikuotis. Vokiečių reikalavimai darbo jėgos ir priešlėktuvinės apsaugos mobilizacijai lietuvių tautai buvo visiškai nepriimtini. O vaidinti reikėjo. Prieina prie manęs pulkininkas:

—    Rengiamės mobilizacijai (pamirksi). Bolševikai nesuspėjo išsivežt mūsų kariuomenės mobilizacinių planų — jie saugomi dabar prūsų troihenderio(?), bet archyvuos dirba buvę vienuolės, bene kazimierietės. Štai tau įgaliojimai -parnešk juos...

..Pamešiau.. Ir man palengvėjo - dėl pulkininko Vertelio (?) - Karo mokyklos viršininko, abejonių nebuvo. Bet ką batalionų vadais skirt - ten surinkta juk aštuoniolika šimtų gimnazijas baigusio jaunimo- O kas — kuopų vadais, o kas - instruktoriais? Galiu pasitart su "Kęstučio" Vytautu ir su LLA Vanagais. Bet argi ir jie viską žino?..

Balandžio pabaigoj pulkininkas Šova susišaukia mus, tuos "civiliokus", plk. Jankausko atvestus:

—    Vyrai, pagal vokiečių reikalavimus skelbiama darbo jėgos ir karių mobilizacija. Rinktinės Vadas duos instrukcijas komendantams, o jūs gaunat komandiruotes savaitei Jums geriau žinoma, kaip jūs komandiruotes išnaudosit...

Gegužę prasidėjo velniava. Gandai apie provokišką mobilizacinį štabą, plk. Bironto vadovybėj... Štabe pradėjo lankytis majoras (vokiečių pakeltas į pulkininkus leitenantus) Songinas. Prie manęs atsisėdo majoras Jurkūnas. (Majoras man nekliudo ir aš jam: sutarėme. Jis man kartais "užmesdavo" pastabą, kad mano redaguotas įsakymas "per civiliškai" skamba, o aš jam atsikirtau: "Majore, Lietuvos kariuomenė ne prūsiška - geriau būkim "civiliokai". Laukėm likvidacijos. O jos belaukiant pradėjom jau patys likviduotis. Pirmoj eilėj - aštuonioliktasis batalionas - Karo mokykla. Su Juozu Prapuoleniu iš Kauno komendantūros iš leitenanto Ptašinsko registracijos kortelių, gegužės pirmosiomis savaitėmis, mums naktimis bedirbant, pavyko aštuonioliktą batalioną padaryt nebuvusiu- — nei kariūnų savanorių, nei pulkininko Vertelio, nei bataliono vado Gužaičio... Vargom tas dvi savaites be miego Radastų gatvės Nr.l, antrajame aukšte, Antano Briedelio pastogėj.

Taip ir sulaukėm penkioliktos. Rytą atvykus darban, prieina plk. Šova:

—    Paimk mobilizacines bylas, kurias archyve pakvitavai. Grąžink jas. Tik neatiduok..

—    Pulkininke, tai kaip: atiduot ar neatiduot?..

—    Tu geriau žinai — tam ir esi čia...

Dvi storas bylas susidėjau portfelin. Nors giedra diena buvo, apsigaubiau lietpalčiu. Archyve prisistačiau "troichenderiui". Paėmiau kvitą, kad bylas grąžinau, "troichenderiui" sakau:

—    Pagelbėsiu į lentynas padėt... oj prie lentynos kazimierietei sesei dėstau:

—    Nusisuk, kad sąžinę švarią turėtum. Nematyk, kur ir ką dedu...

Bylas po kelnių diržu štaban parnešiau. Pulkininkas net akis išsprogdino:

—    Aš tik pajuokavau..

—    Bet pulkininke, štai čia "troichenderio" kvitas, kad bylos grąžintos... Štai bylos, — ir traukiu bylas iš po kelnių diržo.

—    Jonai, ar kaip tu ten vadiniesi, — nešk tas bylas, kad štabe jų nebūtų.

Taip ir parsinešiau "Lietuvos Armijos Mobilizacijos" labai slaptas bylas

Seinų gatvės penktan numerin.

Antrą valandą popiet kažkodėl metu žvilgsnį Donelaičio gatvėn:

—    Pulkininke, matot, kas darosi?

Iš dviejų dengtų sunkvežimių staiga pasiberia SS-ininkų ruja.

Mūsų kambarin jsitrenkia trys. Trys automatiški pistoletai ir šaukiama:

—    Vafen raus.

Net juokinga - kokių čia "Waffen"?

Kapitonas Juškys, vienintelis "ginkluotas", išsitraukia savo 6-o kalibro pistoletą ir:

—    Pulkininke, kaip įsakysit?

SS-ininkai savas "berdankas" automatiškai nukreipia kapitono link. Pulkininkas:

—    Kapitone, nenaudok — atiduok...

Kapitonas Juškys sviedžia savo "žaisliuką" SS-ininkų batuosna....

Tuo ir galėčiau baigti VR Štabo istoriją. Keista, kad karininkai — uniformuoti — po maždaug ketverių valandų buvo visi areštuoti ir išvežti. Mes, "civiliokai", buvom paleisti (mane po keturių dienų Radastų gatvėje paėmė), VR štabas buvo saugomas. Grįžęs namo radau savo kambarį visiškai išvalytą - lyg niekas čia negyveno. Tik kitą dieną sužinojau, kad "mobilizacijos bylos" yra "deponuotos" Tyrimų laboratorijos /.../. Kitą dieną atgavau ir savo YK pistoletą, "Kęstučio" įteiktą man, pradėjus dirbt VR štabe...