ŽMONĖS BE DIEVO: NKVD AGENTAI SMOGIKAI

Nijolė Gaškaitė

Lietuvą Sovietų Sąjunga okupavo pasiekusi patį blogio imperijos brandumą. Represiniai metodai, nuspėti F.Dostojevskio,- jeigu Dievo nėra, tai viskas leista,- buvo ne tik sugalvoti, bet ir su nežabota fantazija bei energija įgyvendinti.

Vienas iš tų šėtoniškų metodų, ne tik pats klastingiausias, bet ir palikęs tragiškiausius pėdsakus Lietuvos partizaniniame judėjime- MVD spec. grupių veikla. Greta reguliariosios kariuomenės, greta stribų, partizanus

Agentai-smogikai prieš žygį.

naikino užsimaskavę MVD smogikai. Ir baisiausia tai, kad į jų tarpą buvo įtraukiami buvę partizanai- išdavikai. Šis metodas išbandytas 1928-1929 metais Vidurinėje Azijoje įtvirtinant socializmą. Tai- basmačiais persirengusios čekistų grupės, vykdžiusios nežabotą terorą. Ši patirtis po Antrojo pasaulinio karo pritaikyta naujai okupuotose kraštuose- Vakarų Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Jau 1945m. pavasarį kai kurie LSSR NKVD skyriai besislapstantiems vyrams susekti panaudoja “melagingas gaujas". Tai civiliais drabužiais apsirengę, kartais užsirišę baltus raiščius MVD stribai ir operatyviniai darbuotojai1. Tačiau tokios vietinės grupės trukdo stambesnėms NKGB organizuojamoms akcijoms, tad 1945 06 12 komisaras Kobulovas perspėja be centro žinios tokių grupių nesudarinėti.

1946m. visiems LSSR NKVD operatyvinių sektorių viršininkams išsiuntinėjamas nurodymas vadovautis "efektyviais kovos su nacionalistiniu pogrindžiu” metodais, taikytais Ukrainoje. Tai tardymo būdas, kurį atlieka NKVD darbuotojai, persirengę partizanais2. Kartu su šia instrukcija 1946 05 01 į Lietuvą iš Ukrainos atvažiuoja majoras A.Sokolovas, kuris tampa spec. grupių organizatoriumi ir idėjiniu vadu. Atrodo, kad su juo iš Ukrainos atvažiuoja ir eilinių smogikų: toks yra dideliu sadizmu Vakarų Ukrainoje pasižymėjęs baudėjas M.F.Žaba slapyvardžiu Krak.

1946m. viduryje prie daugelio apskričių MVD skyrių jau veikla spec. grupės, kuriose “darbuojasi” apie 90 stribų (žr. lentelę). Beveik visos šios periferinės smogikų grupės išsišifravo: savo gyvenamuosiuose rajonuose žmonės atpažindavo stribus, be to, beveik visi stribai vogė ir plėšikavo, ko nedarė tikrieji partizanai. Kaip rašo raporte pats Sokolovas, iš 18 stribų 12 buvo vagys ir vogė viską3. Todėl jis rekomendavo kurti centrinę smogikų grupę, į kurią siūlė įtraukti buvusius partizanus išdavikus. “Aš geriau dirbsiu su banditais, nei su stribais”,- teigė Sokolovas, nors savo metu Temopollo srityje pats apiplėšinėjo aukas.

1946 08 16 sukuriamas Kovos su banditizmu valdybos ypatingasis būrys, kurį sudarė 20 asmenų; jame buvo 7 lietuviai, 5 buvę partizanai, išdavę daug bendražygių'1. Šis būrys- “skrajojantis”: jo bazė yra Vilniaus apylinkėse, o į operacijas smogikai važinėja po visą Lietuvą. Dieną būna sovietinių kareivių uniforma, o naktį persirengia “pagal legendą": lenkiškomis, vokiškomis ar lietuviškomis uniformomis. Tačiau maskaradas ne visada sėkmingas. Pvz„ Švenčionių apylinkės žmonės jais nepasitiki, nes tokių didelių AK būrių jau nebėra. Nepasitiki ir tariamais vokiečiais: 1946 12 04 Eržvilko valsčiuje išklijuojami atsišaukimai, kuriuose rašoma jog Butkaičių km. apsistojo karinis dalinys, vaizduojantis matininkus, o naktimis vaikštantis po kaimus vokiškosiomis uniformomomis5. Apie tai perspėja partizanų spauda: Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštis "Laisvės varpas" ir LLA Vytauto apygardos "Varpas"6. Tai skatina dar labiau užsimaskuoti, smogikus būtinai aprengti partizanų uniforma ir grupę komplektuoti iš buvusių partizanų, žinančių jų įpročius.

Kokios spec. grupės užduotys?

Oficialiuose dokumentuose nurodoma kad agentų smogikų tikslai tokie7:

-    suimti ar fiziškai sunaikinti centrų vadovus, atskirus vadus ir aktyvą:

-    nukreipti partizanų būrius į kariuomenės ar NKVD pasalas;

-    nutraukti ir suardyti ryšius tarp būrių:

-    rinkti žvalgybos duomenis apie partizanų štabus. jų ryšius;

-    išaiškinti štabų ir būrių ginklų sandėlius, spaustuves ir kt.

-    prasiskverbti į pogrindžio vadovybę ir štabus.

Visa spec. grupės veikla vyksta visiškai slaptai, apie ją neturi žinoti net apskričių, kuriose ji veikia MVD-MGB viršininkai. Toks slaptumas ne tik garantuoja MGB veiklos metodų konspiraciją, bet ir leidžia suversti MGB žiaurumus partizanams, nes iš tikrųjų spec. grupės turi neribotą laisvę vykdyti bet kokias teroristines akcijas.

Lentelė

Spec. grupių formavimasis Lietuvoje 1946-1959 metais

(neišsamiais duomenimis)

 

Metai

Pavaldumas

Grupių kiekis

Narių skaičius

Pastabos

1946 01

Tauragės MVD

2

10

stribai

 

Lazdijų MVD

1

4

 

1946 04

Utenos MVD

 

11

- “ -

 

Mažeikių MVD

 

9

- “ -

 

Zarasų MVD

 

10

- “ -

 

Telšių MVD

 

5

- “ -

 

Panevėžio MVD

 

16

- “ -

 

Švenčionių MVD

 

31

- “ -

 

Joniškio MVD

 

7

- “ -

 

Iš viso

11

89

 

 

Metai

Pavaldumas

Gruplų

kiekis

Narių

skai

čius

Pastabos

1946 08 16

Įkurtas kovos su banditizmu ypatingas būrys

1

20

15- stribai, 5- buvę partizanai, 7- lietuviai, 2 ukrainiečiai, 11 rusų

1947 02 05

MGB 2N valdyba

1

centrinė

20

tik lietuviai: bazė Turniškėse prie Vilniaus, Žuvėdrų g-vė Nr2.

 

apskričių MGB skyr.

?

?

 

1950 06 09

Įkurta 2-tra centrinė SG

SG Nr.1

16

Beveik visi

 

prie MGB 2N valdybos

SG Nr2

15

buvę partizanai, 5 stribai, 3 agentai smogikai iš SG Nr.l.

1951

MGB 2N valdyba

2 centrinės

35

 

 

 

3 sričių SG

?

 

1953

MGB 4 valdyba

2

centrinės

36

Bazės Pavilnyje, Taporiškių gatvė Nr5 ir Jeruzalėje, Mokyklos gatvė Nr.15

 

Kauno MGB

1

?

 

 

Šiaulių MGB

1

12

 

 

Klaipėdos MGB

1

10/12

 

Iš viso

 

90

 

1953 12 03

Išformuojamos sričių SG

 

 

atleisti 48 asmenys

 

MGB 4 valdyba

1

35

 

1954

 

1

32

54 01 16- uždrausti tardymai "operatyvinės kombinacijos” taikant fizinio poveikio priemones

1955

 

1

21

5 buvę partizanai

1957

 

1

21

 

1959

MGB 2 valdyba

1

13

 

Kad neišsišifruotų, agentai smogikai žudo visus savo veiklos liudytojus. Dažniausiai tai sodybų kuriose įvyksta susitikimai su partizanais, šeimininkai8. Po spec. grupės operacijos netoliese dislokuotas kariuomenės dalinys inscenizuoja kautynes ir tokiu būdu užmaskuoja smogikų pėdsakus.

Plačiausiai vykdytos smogikų akcijos yra dviejų rūšių: atskirų partizanų grupelių klastingas išžudymas ir turinčių ryšių su partizanais asmenų ištardymas. Apsimetę iš toliau atklydusiais partizanais, agentai smogikai vaikšto po kaimus. ieškodami ryšio su vietiniais partizanais. Pavykus susirišti, pastarieji iškviečiami į susitikimą, kurio metu. nutaikę patogų momentą, smogikai juos sušaudo.

Viena iš pirmųjų majoro Sokolovo “operacijų”, įvykdyta 1946 09 02 Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Grendavės km. iškvietę į susitikimą partizaną Joną Dambrauską-Siaubą, Stasį Legatavičlų-Aušrą, Joną Dulių-Klevą ir Vaclovą Budrevičių-Lietų, smogikai, vaizduodami pabėgusius nuo siautimo Ukmergės krašto partizanus, patelkia Siaubui ir jo vyrams paskaityti MVD sufabrikuotą Žaliojo Velnio įsakymą. Beskaitančius vyrus iš pasalų nušauna o kad neliktų liudytojų, iššaudo šeimininkų Blažonių šeimą: Petrą Blažonį, Zofiją Blažonienę, sūnų Kazimierą Blažonį ir septyniolikmetę dukrą Moniką9. Lieka vienintelė gyva liudininkė- kluone miegojusi keturiolikmetė Antanina Blažonytė. išgirdusi triukšmą ir pasislėpusi, ji tik rytą pamato kieme šeimininkaujančius stribus ir kareivius- plėšiančius turtą. Blažonių šeimą jie irgi pavadina "banditais”, net nurodo, kad tėvas virė vakarienę su šautuvu.

Tų pat metų kovo 31d. Tauragės spec. grupė Naujamiesčio valsčiuje sutikusi 4 vyrus, ketinančius išeiti partizanauti, “pamoko” juos šaudyti: suguldo ir liepia taikytis, o tuo metu vienas smogikas juos visus iššaudo. Taip žuvo broliai Bonifacas ir Zenonas Vaičiuliai, Albinas Degutis ir Vytautas Balzytis10.1947 11 26 užmezgę ryšį su Vytenio būrio partizanais, vaišėse vieno vyro išėjimo partizanauti proga, Mažeikių spec. grupės smogikai nusigeria bet nepamiršta užduoties: iššaudo miško trobelėje esančius Juozą Stonį, Kostą Vaitnorą, Stepą Ružą, Gedvilą ir Genę Dargaitę. Netyčiomis peršauna ir savą smogiką, slapyvardžiu Stirna11.

1948 08 06 Tirkšlių valsčiuje Mažeikių spec. grupės smogikai nušauna kartu apsistojusius miegančius Alkos rinktinės partizanus Kazį Venckų, Juozą Jakumą, Gerulskį ir Strazdauską12.1948 06 22 Kauno Babtų plento 12-ajame kilometre spec. grupės smogikai nušovė A.Grumado-Vlesulo vadovaujamus 7 Tauro apygardos partizanus. Smogikas Kirvis apsimetė aiškinąs, kaip naudotis kulkosvaidžiu, tuo tarpu kitas smogikas į susibūrusius

partizanus paleido šūvių seriją.1946 06 11 Švenčionių apskrityje Kaltanėnų valsčiuje Pašvenčio km. nušauti Kazimieras Aukėnas ir trys Kamarausko-Karijoto būrio partizanai tuo metu, kai jie atsiklaupė priimti priesaiką.

1951 04 10 Utenos apskrityje “operacijos” metu nužudyti 7 partizanai ir namų šeimininkai. Spec. grupės vadas taip aprašo šią operaciją13: “4 smogikai susitiko su Liuberto grupės 4 banditais. (...) Banditams pavyko iššifruoti spec. grupę. (...) Nusprendžiau juos likviduoti, išeinant iš namo, kur kartu vakarieniavome. Banditai visi buvo likviduoti. Kadangi smogikai šaudė iš kulkosvaidžio ir automatų namo kryptimi, tai nušovė namo šeimininko žmoną ir sužeidė dar vieną moterį (Pauliną Čibirienę- N.G), kurią po operacijos nušovė smogikas Sakalas, apie ką jis pats pasakojo.”

Partizanus smogikai žudo iš pasalų civilius- šaudant tiesiai į kaktą. Išlikusiuose smogikų raportuose aprašomos tokios “operacijos”: “ Kai tik Galiūnas grįžo, Benamis (smogikas- N. G.) žengė tris žingsnius atgal, o aš, lyg ir rinkdamasis vietų kur atsigulti, pakėliau automatą ir į Miškinį paleidau ugnį; tuo pat metu Klevas (smogikas- N.G) paleido ugnį į banditą Galiūnų”14

Pažaislio valsčiaus Naujasodžio kaime J.Černiausko-Vaidoto vadovaujami partizanai, vedami ryšininkės A.Ruševičiūtės-Narsutės, Jurgio Griškelio sodyboje susitinka su smogikų, apsimetusių ypatingą užduotį vykdančiais partizanais, grupe. Agentai smogikai turėjo užduotį sunaikinti partizanus. Šeimininkų- tėvo, motinos, septyniolikmetės dukros ir senos močiutės- likimą išsprendė paprastai15: “ Norėdamas nustatyti rėmėjų nusikaltimo laipsnį, kap. Švedrys (spec. grupės vado slapyvardis- N.G.) nuoširdžiai pasikalbėjo su šeimininkais ir jų šeimos nariais ir nustatė, kad visai nesivaržant galima likviduoti visą sodybų nes ten gyvenantieji nėra banditų įbaugintos aukos, o tiesiog banditai, sovietų santvarkos ir valstybės priešai.”

Smogikas Kirvis taip aprašo šią operaciją:

“Kovotojas Šalna (smogikas Chainauskas- N.G.) užsilipo ant šiaudų, po jo- aš, ir su mumis esantį banditą Varpą sunaikinom be garso (pasmaugė-N.G). Atėjęs į kluonų Sakalas klausė, kur Varpas, ir norėjo lipt ant šiaudų jo ieškot, tuo laiku kovotojas Serbentas (smogikas- N.G) paleido iš automato į jį ugnį. (...) Aš pradėjau šaudyti į banditus Bevardį ir Vaidotą ir juos sunaikinau. Taip pat sunaikinau norinčias pabėgti ryšininkes. Buvo sunaikintas batalijono vadas Vaidotas, kovotojai Sakalas, Bevardis ir Varpas, ryšininkė Narsutė ir šeimininko duktė, rėmėjai: šeimininkas, šeimininkė ir sena boba”

Po šios taikliai atliktos “operacijos" spec. grupės smogikai apiplėšė vienkiemį, “valgė trofėjinius produktus ir gyrė.”

1948 0812 Žiežmarių valsčiaus Pavuollų kaime spec. grupės smogikai nušovė Didžiosios Kovos apygardos vadą A.Proškevičių-Narsuolį, K.Proškevičių-Lokį ir P.Čepulionį-Sakalą. Kartu nušovė ir netoliese miške buvusius kaimo gyventojus tėvą ir sūnų J. ir A.Venckus. Sūnus, kuris buvo nebylys, teturėjo vos 17 metų. Juos ten pat užkasė16.

Reikia manyti, kad spec grupių smogikai nužudė daugiau partizanų, negu jų buvo nukauta atvirose kautynėse su NKVD kariuomene Tačiau po smogikų akcijos toje vietovėje tuojau būdavo inscenizuojamos kautynės-tai buvo daroma tam, kad žmonės neįtartų partizanus vaizduojančių smogikų.

Greta pagrindinio amato- žudymo- smogikai atlikinėjo vadinamąsias “operatyvines kombinacijas”. Tai buvo tardymas su šėtoniška inscenizacija. Scenarijus buvo labai paprastas: suimtąjį ar sulaikytąjį veža tardyti į kitą vietą. Pakeliui mašina “sugenda", ir tuo metu ją užpuola “partizanai” ,ty. spec. grupės smogikai. Partizanai “nušauna” kareivius ir paima visus vežamus dokumentus. Iš jų aiškėja, kad suimtasis yra užverbuotas. Kartais vykdomas kitoks scenarijus: ”lšvaduotojai” parodo su savimi turimus “partizanų” apygardos įsakymus, kuriuose rašoma, kad šis suimtasis yra daug išdavęs ir nuteistas partizanų teismo myriop. Nusivedę nelaimingąjį į specialiai šiam tikslui skirtą bunkerį, jį tardo ir liepia įrodyti lojalumą partizanams. Pvz.1947 06 20 vykdant “operatyvinę kombinaciją” B.Siliūnytei, jai parodomas MVD sufabrikuotas Tauro apygardos vado Žvejo įsakymas, kuriame rašoma, kad ji ir jos brolis Vincas Dačkus (Slllūnas iš Raseinių aps-N.G.)yra provokatoriai, verti karo lauko telsmo17.Tardoma žiauriausiai mušant ir kankinant. Nelaimingasis turi pats parašyti savo autobiografiją, nurodyti, ką per tardymą išdavė ir ko neišdavė, nors žinojo, ką gero yra padaręs tautai ir tėvynei, kokius turi ryšius su partizanais, kas gali paliudyti apie jo patriotiškumą ir pan. Po to suimtąjį veda neva pas vadą, o bevedant įvykdomas atvirkštinis scenarijus: tariamuosius partizanus užpuola kareiviai juos “nušauna”, vėl suima tardytąjį žmogų ir paima visus jo ranka rašytus pasiaiškinimus. Taip NKVD turi visus klasta išgautus parodymus, kurių nesugebėjo mušte išmušti NKVD rūsiuose.

Kartais šis scenarijus paįvairinamas: tariamieji partizanai paima ir nusiveda į mišką žmogų tiesiai iš namų, pasakę, kad partizanai jį įtaria ryšiais su MGB. Arba štai 1946 m. rudenį suėmus ryšininkę mokytoją Zofiją Baranauskienę ir nieko iš jos per tardymus neišgavus, ji “išvaduojama” partizanais apsimetusių smogikų ir porą dienų tardoma18. Patikėjusi tariamais partizanais, ryšininkė pasako 42 asmenų, susijusių su partizanais, pavardes, tarp jų ir vyskupo Pranciškaus Ramanausko. Ji paleidžiamą, susitarus palaikyti ryšius su naujaisiais partizanais. Smogikai dar kelis mėnesius susitikinėja su šia mokytoją gaudami iš jos reikalingų žinių. Tuo tarpu pogrindis įtaria ją išdavyste. Toks nieko neįtariančio ir nesuprantančio žmogaus panaudojimas savo tikslams MBG terminologijoje vadinamas “panaudojimu tamsoje”.

Vienoje iš pirmųjų operatyvinių kombinacijų Lietuvoje 1946 06 29 spec. grupė tardo Vytauto apygardos ryšininkę Oną Katinytę-Mirtą. Kartu išsivedamas iš namų ir Tauragnų valsčiaus Muiliškių kaimo gyventojas septyniolikmetis Stasys Ivonis-Kovas ir jo sesuo. Ištardžius smogikų tardytojas liepia jį išvesti, tačiau smogikui Lobovui pasigirsta žodis “užmušti”. Lobovas trenkia kulkosvaidžiu į galvą ir užmuša S.Ivonį. Užkasa ten pat miške. Sokolovas gerai įvertina šią operaciją19, tik truputį pabara smogikus, kad jie, prisiplėšę kaime ir pardavinėdami turguje daiktus, gali išsišifruoti.

1947 08 09 Vilkaviškio spec. grupė tardo teikiantį partizanams žvalgybos žinias mokytoją Bronių Ripkevičių-Spindulį. MGB tardytojams mokytojas nesuteikia jokios informacijos ir nieko neišduoda. Tačiau pakliuvęs į spec. grupę, nesusivoktą kad tai yra persirengę tokie pat emgėbistai. Atskleidęs jiems visus ryšius ir vėl “atmuštas” emgėbistų, supratęs, kad per klastą tapo išdaviku, puola tardytoją, bando atimti pistoletą ir žūsta20.

Itin tragiškas įvykis atsitiko 1950m. Pakruojo rajone. Šešiolikmetis Vacys Dveilys vakare palydi į namus užėjusią kaimynę. Pakeliui pasigirią, kad gali drąsiai naktimis vaikščioti, nes jo motina augina partizano vaiką. Kaimynei agentei paskundus, berniuką paima tardyti spec. grupės smogikai. Visą naktį kankinamas, berniukas išprotėja. Smogikai jį nušauna ir ten pat miške užkasa21. Motinai pranešamą kad jos sūnų nužudė partizanai. Vacys Dveilys buvusiame KGB archyve įtrauktas į partizanų nužudytų asmenų kartoteką. Tai rodo, jog MGB falsifikavo duomenis ir kai kuriuos savo nusikaltimus priskirdavo partizanams, tuo labiau kad veikė prisidengę realiai egzistuojančių būrių vardais. Galima daryti prielaidą, kad išžudydavo ir partizanų ryšininkų bei rėmėjų šeimas- taip pasiekdavo dvigubą “efektą”: susidorodavo su partizanų rėmėjais ir pakirsdavo pasitikėjimą partizanais bei kompromituodavo jų vardą.

Apie tai, kad smogikai žudė ir sovietinius aktyvistus, liudija partizanų spauda. Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštyje “Laisvės Varpas” 1947 10 01 rašoma apie Sokolovo smogikus: “Nuėję pas gyventoją, vaizduoja partizanus iš Latvijos, atvykusius iš toliau, išblaškytus po kautynių ir t.t. Jie teiraujasi apie vietinius partizanus, pasakoja jų slapyvardžius ir kt. Kad įtikintų gyventojus nesą provokatoriai, jie sunaikina vieną kitą tarybinį pareigūną, dešimtkiemio įgaliotinį, apylinkės pirmininką, sekretorių ir pan.”22.

Kokiu būdu spec, grupės smogikai tardydavo “operatyvinės kombinacijos” metu suimtuosius, matyti iš leitenanto Rimkevičiaus raporto MGB ministro pavaduotojui Kapralovui23:

“(...) Kartu su kovinėmis savybėmis drg. Sokolovas ugdė per didelį smogikų žiaurumą. Kalba, kad "laikai įvairūs, ir metodai įvairūs”. Taip, bet šaudyti senukus, moteris, kankinti tardomuosius įkaitinta geležimi-tam būtinybės nebuvo, o jei buvo, tai reikėjo smogikams paaiškinti, kad tai ne metodas, o išskirtinis atvejis. Majoro Sokolovo atkakliai kultivuojamas per didelis žiaurumas giliai įsirėžė į smogikų sąmonę.

1951m. pavasarį man teko dirbti su spec. grupe Nr.1. likviduojant balandžio desantą. (...) Buvo suimtas banditas Žilvitis. Pulkininko Burdino nurodymu Žilvitis buvo perduotas į grupę, nes tardant parodymų apie desantininkus nedavė. Smogikai nuvedė Žilvitį į tankų eglyną, paguldė, užkūrė laužą ir pradėjo kaltinti geležinį laužtuvą. Kai paklausiau, kam to reikia smogikai atsakė, kad jie “kepins” banditą. Čia pat smogikas Liūtas papasakojo, kad 1950m. pavasarį jį tardė irgi “pakepindami”. Aš uždraudžiau tai daryti. (...) Posk. viršininkas drg. Sokolovas dalyvavo “kepinant” Liūtą ir po to nesiėmė priemonių išgyvendinti inkvizitoriškus polinkius, (...) kurstė plėšikavimą ir grobimą.”

Tai leitenantas rašė ne iš humanizmo, o teisindamasis, nes už besaikį žiaurumą net MGB norėjo jį pažeminti pareigose.

Po penkerių metų nuo spec. grupių veiklos pradžios Lietuvoje Rimkevičius rašo: “Aš laikau, kad kartą reikia nuspręsti: kada, kokiais atvejais leistinos fizinio poveikio priemonės ir kokios apimties; ką ir kada reikia imti iš gaujų rėmėjų; ar galimi nereikalingų liudytojų sušaudymai; jei ne, tai ką su jais daryti; ar galima šauti į banditą be perspėjimo, kokiu atveju šauti į bėgantį areštuotąjį (juk jis bėga nuo “banditų”?!).”

Tik po Stalino mirties, 1954 01 16, SSRS MVD uždraudė tardyti spec. grupėse žmones, ‘taikant įstatymu nenumatytas priemones”. "Operatyvinę kombinaciją” vien per 1951 metų 6 mėnesius spec. grupės atliko daugiau kaip šimtui suimtųjų. Kartais ta pati spec. grupė per dieną “apdorodavo" du “objektus”. Remiantis šiais išlikusiais duomenimis, manytume, kad toks tardymo būdas praktikuotas ne mažiau kaip tūkstančiui Lietuvos gyventojų.

"Operatyvinė kombinacija” dažniausiai taikoma žmonėms, gerai žinantiems, kur yra bunkeriai, ir turintiems su jais ryšių, tačiau to nepasakiusiems tardytojams. Tad svarbiausia taip suvaidinti visą scenarijų, kad suimtasis nesuprastų esąs tų pačių enkavedistų “tardomas”. Todėl smogikai turi gerai mokėti partizanų dainas, eilėraščius, žinoti įpročius, turėti suklastotų partizanų štabų įsakymų, tikros ar falsifikuotos spaudos.

Sokolovas planuoja net sudaryti tris grupes: aukštaičių, žemaičių ir suvalkiečių, kad smogikų tarmė nesiskirtų nuo vietinės tarmės. Smogikai aprengiami žuvusių partizanų uniformomis. Tačiau kartais suimtieji vis dėlto atskirdavo, kad tai smogikai, iš paprastų detalių: rūkydami jie išmesdavo ne iki galo surūkytas nuorūkas, kartais pasišviesdavo žibintuvėliu, dėvėdavo naujais batais ir pan. Tiesa, Sokolovas guodžiasi tuo, kad smogikų išsišifravimas irgi gali būti MGB naudingas: juos tuojau reikia perrengti kareiviška uniforma ir paskelbti. jog partizanai perėjo į valdžios pusę-tokiu būdu žmonės nustotų pasitikėti ir remti tikruosius partizanus.

Užšifravimo sumetimais nuo 1947m. į spec. grupes priimami tik gerai mokantys lietuvių kalbą. Kartu pradedama vengti priimti stribus, nes jie įpratę plėšikauti, o be to, tarp stribų ir išdavikais tapusių partizanų buvo tam tikro priešiškumo ir nepasitikėjimo, o tai galėjo pakenkti karinių operacijų metu. Tad visa MGB energija nukreipiama į buvusių partizanų verbavimą. Verbuojama dviem stadijom. Pradžioje partizanas “operatyviai panaudojamas”, ty. išduoda ryšius, bunkerius, bet pats vaikšto be ginklo ir pats nešaudo savo kovos draugų. Tą atlieka jį lydintys čekistai. Vėliau, jei yra tinkamas, pats tampa agentu smogiku: gauna užtaisytą ginklą ir pats šaudo sutiktus partizanus.

Palaužiant partizaną, į apyvartą paleidžiamos visos priemonės: kankinimas, grasinimai, šantažas, pažadai. Išgavus parodymus, buvęs partizanas įtikinamas, kad jau yra tapęs išdaviku ir nebegali grįžti pas savuosius. Jei reikia, parodo sufabrikuotą štabo įsakymą, nuteisianti šį partizaną myriop. Be to, verbuojamasis “auklėjamas”: pristatoma net alkoholio, įrodant kokia gera sovietinė valdžia, viską jam dovanojanti. Gegužės ir spalio paradų metu verbuojamieji atvedami į KGB rūmų kabinetus, pro langus matomos demonstracijos, aiškinama kad visa tauta džiūgauja ir sveikina komunistų partiją. Jei suėmimo metu yra žuvusių, verbuojamąjį nufotografuoja čekistų uniforma šalia žuvusio kaip išdaviką ir šia nuotrauka jį šantažuoja.

Nuotraukų klastojimas irgi MGB plačiai praktikuojamas. Pvz, Lietuvoje plačiai paplitusi Juozo Lukšos-Skirmanto nuotrauka kur jis nusifotografavęs su K.Širviu-Sakalu ir B.Trumpiu-Ryčiu. MGB vietoj K. Širvio ir B.Trumpio veidų įmontuoja dviejų agentų smogikų veidus ir nuotrauką išplatina Lietuvoje. Tuo metu Širvys jau suimtas, o Trumpys ir Lukša- žuvę. Ši nuotrauka dviem smogikams sukuria J.Lukšos bendražygių įvaizdį.

Kad užverbuotas buvęs partizanas nepabėgtų siunčiant į pirmąją užduotį, jam išduodamas neužtaisytas ginklas, užverbuotąjį saugo ne mažiau kaip du patyrę smogikai ir netoliese užsimaskavusi kariuomenės grupė su šunimi. Tamsiu paros metu naujokas net viela pririšamas už kojos, kad netikėtai nepabėgtų arba ant kojos uždedamas specialus apkaustas. Už paslaugas žadama grąžinti ištremtus giminaičius (taip buvo pažadėta A.Kalniečiui- agentui Traktorist) arba leisti išvykti gyventi į Vilnių (taip buvo sutarta su Salako gyventojais broliais A. ir J. Jotkomis- agentais sl. Vanagas Nr.l ir Vanagas Nr.2) ir pan. Užverbuotieji įvairiai sugrąžinami į partizanų gretas. Pvz, po keletą mėnesių trukusio verbavimo suimtą partizaną išdaviką J.Valantiną-Granitą išleidžiant į laisvę inscenizuojamos kautynės, kurių metu J.Valantinui “pavyksta" pabėgti, o jo bendražygis- kartu su juo suimtas prieš kelis mėnesius V.Šniuolis-Vytvytis- tariamai suimamas iš naujo.

Įdiegiant į partizaninį judėjimą buvusius stribus, dažnai praktikuojama tokia taktika; jie “suimami” ir laikomi kameroje kartu su partizanų ryšininkais. Kai pakankamai susipažįsta, sudaromos galimybės kaliniams “pabėgti”. Po kiek laiko “pabėgusieji” ateina pas tuos ryšininkus jau kaip geri pažĮstami, kito partizanų būrio atstovai.

Ir vis dėlto, kodėl iš partizanų atsirado išdavikų nuėjusių “dirbti" į spec. grupę? Kaip teigia patys partizanai24, “tie asmenys einantys budelių keliais, į mūsų laisvės kovos sąjūdžio gretas įsijungė ne dėl tėvynės meilės, ne iš neapykantos bolševizmui ir noro su juo kovoti, bet aplinkybių verčiami arba su išskaičiavimu pagyventi palaidu gyvenimu, pasiplėšti ir, jei tai greit įvyktų sulaukus laisvės, naudotis tėvynės parama ir privilegijomis, nieko jai neduodant. Šie niekšai, negalėdami mūsų gretose patenkinti savo egoistinių tikslų nuėjo į šėtono Sokolovo pragarą velnio pareigoms.” iš tokių galima paminėti agentą smogiką Ramojų-buvusį Vytauto apygardos štabo viršininką Bronių Kalytį-Siaubą, kuris vokiečių okupacijos metais išdavinėjo žydus, o pakliuvęs į MGB rankas,-savo kovos draugus lietuvius.

Tačiau buvo ir tiesiog silpnesnės valios žmonių, neatsilaikiusių prieš MGB spaudimą. 1946 metais spec. grupės smogikai Beržas, Dobilas, Liūtas po operacijos Telšiuose, kurios metu nužudė žmogų, verkė ir atsisakinėjo dirbti. Pritaikę momentą, pasakė tardomajam, kad jie ne partizanai, o NKVD agentai. Tačiau žmogus, kuriam jie tai pasakė. irgi buvo agentas, ir apie tai jis pranešė spec. grupei. Beržas, Dobilas ir Liūtas išsiteisino, tad, liko spec. grupėje ir toliau vykdė NKVD užduotis25. O žmogus, juos apskundęs, spec. grupės buvo nužudytas- ne dėl kokių nors agentūrinių motyvų, o tiesiog todėl, kad smogikai nenorėjo aiškintis su juo dėl pavogto turto. Mat spec. grupė buvo įpratusi, išsivedant į mišką tardyti žmogų, apiplėšti jo namus.

Buvo ir ištrūkusių iš spec. grupės. Štai 1951 04 20 Petras Bielskis-Aras nušauna smogikus Maskvą ir Muzikantą ir pabėga pas partizanus. 1952m. taip pat pasielgia Raseinių apskrities partizanas Našlaitis, Vilniaus apskrities partizanas Beržas26.

1950-1953m. Lietuvoje veikla dvi centrinės spec. grupės ir trys- sričių. Jose “darbuojasi” apie 90 smogikų. Po Stalino mirties sričių spec. grupės išformuojamos, ir lieka tik centrinė spec. grupė. Nuo 35 smogikų 1954m. pradžioje ji sumažėję iki 13 agentų smogikų 1959m. Atleistieji iš spec. grupės smogikai toliau lieka MGB agentais. Jiems sutelkiami butai, jie įdarbinami, gauna dokumentus (dažnai kita pavarde). Tačiau jei smogikas turi MGB reikalingų ryšių. jis siunčiamas į užduotis, nepaisant jo noro ar sveikatos. Buvo atvejis, kai į susitikimą su pažįstamu partizanu buvo siunčiamas smogikas, kuriam po sužeidimo buvo amputuota koja. Yra smogikų, susirgusių psichine liga (Šalna-Chainauskas), bandžiusių nusižudyti (Jurginas-J.Kimštas) ar nusižudžiusių (Mokytojas-Povilas Puodžiūnas).

Keičiasi ir specialios funkcijos bei sudėtis. Vis mažiau vykdoma "operatyvinių kombinacijų”, suimtųjų tardymų, vls dažniau bandoma užmegzti ryšius ir prasiskverbti į partizaninę vadovybę. Pavieniai partizanai, “neviešai” (ty. niekam nežinant) suimti, visi be išimties verbuojami.

Kruvina grandinė nusidriekia iki 1951 metų gruodžio, kai buvo suimtas Vytauto apygardos štabo viršininkas Bronius Kalytis-Siaubas. Iš karto išdavęs 6 partizanus, kurie visi žūsta (iš viso su jo pagalba nužudyti ar suimti 35 partizanai37. Siaubas, tapęs agentu smogiku Ramojumi, 1952 08 14 Šimonių girioje sušaukia Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų pasitarimą. Po pasitarimo smogikai slapta suima ŠRL srities vadą Joną Kimštą-Žigūną, kuris irgi užverbuojamas agentu smogiku. Pastarasis išduoda keletą bunkerių. Viename iš jų žūsta partizaninių laikraščių “Aukštaičių kova” ir “Laisvės kova” redaktorius poetas Bronius Krivickas.

Verbuojant vis naujus suimtus partizanus, 1952m. sunaikinami šie štabai: Šiaurės Rytų Lietuvos srities, Vytauto ir Vyčio apygardų Tigro, Liūto, Žaliosios, Gedimino ir Didžiosios Kovos rinktinių ir tėvūnijų. Vietoje jų sukuriami agentų vadovaujami legendiniai štabai, rašomi laiškai ir kviečiami susitikimai- užmezgami ryšiai su visos Lietuvos partizanais. Ši grandinė tęsiasi iki 1959 metų, kai spec. grupės agentai nušauna vienus iš paskutiniųjų partizanų- kuliškius Petrą Oželį-Jaunutį, išėjusį partizanauti šešiolikos metų Feliksą Urboną-Algirdą. O juk tuo metu-1952 metų pabaigoje- be spec. grupių agentų- Lietuvos partizanus dar persekiojo 5 MGB vidaus kariuomenės daliniai- 4850 kareivių ir 31 stribų dalinys, susidedantis iš 4613 asmenų38. Vienam partizanui teko 30 baudėjų.

Prasidėjo tragiškiausias partizaninės kovos laikotarpis, kai atvykę į susitikimą partizanai įdėmiai žvelgdavo vieni kitiems į akis, stengdamiesi atspėti, ar kovos brolis dar nėra pardavęs sielos.

1953 metų gegužės 23 dieną Juozas Palubeckas-Simas susitinka su partizanu Narbutu-Rolandu. Šis jį apkabina, ir Simui pasirodo, kad apkabinimas per stiprus. Jis pagalvoja, kad Rolandas juokauja, nori pasigalynėti. Tačiau Rolandas nejuokavo: jis jau buvo tapęs spec. agentu Vaidila. Broliškas apkabinimas reiškė išdavystę. Savaitę tardytas, Simas patiki MVD ministro Vildžiūno pažadais. Surašomas garantinis raštas-sandėris, pagal kurį jisai- Juozas Palubeckas- įsipareigoje išduoti LLKS Prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį, o ministras garantuoja gyvybę ir laisvę jam ir jo išduotiems asmenims. Simas pareikalauja kad voką su šiuo dokumentu jo akivaizdoje įteiktų Šimkaičių klebonui Stasiui Tvarijonui. Naktį atvežus pas kunigą Simas paprašo atleisti jam nuodėmes. Kunigas paklausia- ar jo žygis nesukels kraujo praliejimo. “Ne”,- atsako Simas. Jis tiki ministro pažadu ir tuo, kad atplėšę voką žmonės sužinos, jog šį žingsnį jis žengė prieš savo valią garantiniame rašte jis išbraukė žodžius “visiškai laisva valia”29. Nes Lietuvos patriotams nebuvo laisvos valios: buvo prievarta ir klasta Net garbingai žūti jiems buvo nevalia: juos stengėsi paimti gyvus.

Laimingi tie, kurių sunkią išbandymų valandą neapleido Dievas.

Šaltiniai

1.    LTSR VSK archyvas. F.18. B1/40. L.24; B.1/5-L92.

2.    Ten pat B.1/27. L4 3. Ten pat B22/4 L21.

4. Ten pat Ll.

5.    Ten pat L.164

6.    Ten pat B31/10.L48; B22/8.L.196.

7.    Ten pat B31/6. L.104

8. Ten pat B33/I3 L.8,17,29.

9.    Ten pat B22/6. L.46.

10. Ten pat B22/4 L.65.

11. Ten pat B31/S. L.149,167.

12.    Ten pat B31/II- L.202

13. Ten pat B33/13 L.29.

14.    Ten pat B31/11 L41

15. Ten pat B33/13 L8.

6. Ten pat L.17

17. Ten pat B31/3 L.41

18. Ten pat Oper. bylų fondas. B5333 L20.

19. Ten pat F3 B22/4 L.21,46.

20.    Ten pat B3I/1 L.149.

21. Ten pat B.66/3 L3;B.69/51 L86,II7;B33/13. L57.

22.    Ten pat B31/10. L50.

23.    Ten pat B33/13 L41.

24.    Ten pat B3I/10. L49.

25.    Ten pat B22/4. L110,126-127

26.    Ten pat B56/43 T3.1-102 27. Ten pat B.60/7. L43.

28.    Ten pat B56/43- T. 3 L82 108.

29.    Ten pat Operatyv. bylų fondas. B.61/26. T.l. L80.