STALINAS IR JO PALIKIMAS
STALINAS MIRĖ, BET STALINIZMAS GYVAS
Pasaulis dabar pilnas rusų reikalų ekspertų ir tie ekspertai yra kenksmingiausi savo kraštams žmonės. Jie įtikinėja savo tautiečius, kad pažįsta rusus ir supranta jų tikslus ir sumanymus. O tuo tarpu, deja, nei rusų negali pažinti, nei jų tikslų nepajėgia suprasti. Vyksta klaidingas įvykių, pasisakymų ir pasiūlymų įvertinimas, kuris brangiai Vakarų pasauliui kainuoja ir žmonėmis ir turtais. O kad vadinamieji “ekspertai” tikrai nepažįsta Kremliaus, parodo tai, jog jie vis tikisi susitarti ir galimus “susitarimus” rimtai vertina, nenujausdami tų sutarčių nepastovumą.
Kokios rūšies diktatorius buvo dabar miręs Stalinas
Nors greitomis buvo sukalti Hitlerio nacių būriai, bet ir vadui mirus jie neišnyko. Musolinį pasekėjai ir be juodų marškinių taip pat tebegalvoja, kaip jų vadas anuomet jiems buvo įsakęs. Betgi minėti du diktatoriai buvo sukūrę tik asmeniška iniciatyva ir savo išrastom idėjom paremtas diktatūras. Stalinas perėmė savo valdžion jau tradicijas turinčią sistemą, kuri apima visas gyvenimo sritis. Tas pats garvežys, kurį vedė Stalinas, rieda tais pačiais bėgiais ir varo tą garvežį tas pats garas. Tai naivus įsivaizdavimas, kad Stalinui mirus keisis Sovietų politika— negali pasiteisinti.
Stalinas įsakinėja, gulėdamas karste
Georgijus Malenkovas, Stalino raštininkas, jo pasiuntinys, tas užkulisio veikėjas, kuriuo lig šiol tik tiek domėtasi, kiek buvo žinoma, kad jis kalba Stalino balsu, kad jis tėra tik diktatoriaus ruporas. Ar jis galėjo atsidurti Sovietų Sąjungos miinsterio pirmininko kėdėje? Jokiu būdu — ne. Gali būti kad ateityje jis ir pasirodys vertu Stalino įpėdiniu, viskas gali būti, bet šiandien, jeigu gyvieji balsuotų, jie be jokių abejonių rastų užsitarnavusius, seniau pasižymėjusius komunistinio pasaulio vadus. Juk tokiame balsavime, kurio pasėkoje būtų paskirtas ministeris pirmininkas, turėjo dalyvauti dauguma už Malenkovą vyresnių komunistų. Ir vargu laisvai pasisakydami jie būtų pasirinkę sau autoritetu Stalino “klapčiuką”, tikrumoje menkai pažįstamą asmenį net savam krašte.
Nuo kovo pirmos dienos kraujo užlietais smegenim, paraližuota dešine puse, be žado, be sąmonės, jau negalįs pakviesti pas save Beriją ir įsakyti neklaužadas likviduoti — Stalinas vienas nubalsavo šį Malenkovo paskyrimą. Tad Stalinas tebevaldo ir karste gulėdamas. Ir valdo prieš gyvųjų norą.
Riebus vaikinas ir mėnulio veidas
Šiais laikais Kremlius valdo ne tik neaprėpiamą Rusiją, bet ir didelius satelitų kraštus. Ir niekas neįtikins, kad Kremliui nesvarbu turėti priešakyje asmenį, kuris būtų autoritetas užsienyje. Jei į Amerikos karo kurstytojus ir “Wall streeto ryklius” ir norėtų Kremlius nusispjauti, tai lieka “liaudies demokratijos”, kur kiekvienu metu gali atsirasti Tito pamėgdžiotojų.
Georgijų Malenkovą Londono laikraščiai pakrikštijo “žmogum su mėnulio veidu”, o kai kurie New Yorko laikraščiai, kurie nemėgsta parinkti žodžius apibūdindami jų nemėgstamus asmenis, Malenkovą tiesiog pavadino “Fat boy” — riebus vaikinas. Vadinas, nei pagarbos nei kurtuazijos.
Stalino palikimas savo įpėdiniams
Paprastai kalbant, Stalinas įvedė melo ir apgaulės sistemą. Sovietuose žmonės žiūrėdami vienas kitam į akis nesivaržydami meluoja ir apgaudinėja vienas kitą.
Ar ne melas yra, kad Stalino konstitucija demokratiškiausia pasaulyje, jeigu toji konstitucija leidžia žmones be teismo šaudyti, žudyti ir grūsti į kalėjimus ar koncentracijos stovyklas. Ar ne melas, kad Stalinas darbo žmonėms atidavė visus turtus — žemę, fabrikus ir įmones, tuo tarpu tie žmonės pasidarė tikri valstybės vergai. Ar ne apgaulė yra spartuolių ir stachanoviečių darbas, kuris atima darbininko visas jėgas ir nėra pakankamai atlyginamas. Ar ne melaginga propaganda, jei vienas kitas iš daugelio tūkstančių gauna premijas ir dovanas. Ar ne melas, kad Stalinas išlaisvino sovietų žmones ir suteikė jiems darbo ir kūrybos laisvę, tuo tarpu niekur kitur ir žmonių žinomos istorijos laiku nebuvo tokio niekingo žmonių dvasinio gyvenimo suvaržymo.
Šitas Stalino palikimas savo palikuonims yra visų sunkiausias. Ar ilgai bus galima šitą melą išlaikyti, ar ilgai bus galima žmones priversti tiems melams tikėti, kai pasibaigs Stalino baimė, kai nustos drebėję visi: — nuo Vyriausios Tarybos nario ligi menko kolūkiečio ... -
Ar panaikino Stalinas prietarus sovietuose?
Stalinas tvirtino, kad sovietų valdžia panaikins prietarus.
Stalinas ir religiją vadino prietarais. Religiją, tiesa, jis panaikino. Bet užtat sukūrė patį nepatikimiausį, galima sakyti, kvailiausi prietarą apie tai, kad Stalinas genijus. Stalinas nieko nesukūrė ir tik gyveno Lenino kapitalu. O be sąžinės, be doros, be meilės vargstantiems žmonėms jo veikla nėra geniališkumas, bet nusikaltimas prieš žmoniją. Stalinas — tautų tėvas, tas pats Stalinas, kuris viso pasaulio akyse žudė ir naikino tautas. Taigi, paties Stalino sukurtas šitas prietaras yra šlykščiausias ir kenksmingiausias.
Dvi nelaimingos seserys — lietuvių ir gruzinų tautos
Gruzinų ir lietuvių tautų likimas turi nemaža bendro. Jos abi gyvena tarp didelių kaimynų ir istoriniais laikais tų kaimynų buvo skriaudžiamos. Abi tautos už viską augščiau pasaulyje vertina laisvę. Šios abi tautos nepaliaujamai dėl savo laisvės kovojo. Ir likimas taip lėmė, kad garbingos gruzinų tautos išgama Stalinas ne tik savo tėvynę, bet ir Lietuvą skaudžiausiai nuskriaudė. Žinome, kad šiose abejose tautose yra ir daugiau išgamų ir galbūt jų atsiras ir ateityje, bet šios abi tautos, Į tai neatsižvelgdamos, nesiliaus kovoti dėl savo laisvės.
Ir šiandien lietuvis, sužinojęs apie Stalino mirtį, lengviau atsidus: daugiau jau nieko pikto mes nuo jo nesulauksime ...
P. Trvd.
