Šaulė Tremtyje
Jaunyste nebegrįš
Stebėjausi tada,
kad moja man,
tartum ranka
žydinti vyšnaitės šaka,
pro valgomo kambario
langą Virbalyj.
Tai buvo jaunystė.
Dabar, baltą vyšnios šaką
vėjas vėl blaškys.
Tik mano jaunystė
Jau niekad nebegrįš.
Ir agrastai vėliai bus žali.
Ir upelis, kada bus, liūtis patvins...
Tik jurginai šals,
prie nugriautos tvoros.
Nes nėra ten mūsų,
nes nėra čia jos . . .
O paskui ...
Galbūt. . . Mūs vėlės,
Kaip plaštakės, kaip drugeliai
ten skraidys.
Aš ir tu ir ji
ir broliai ir tėvai, kartu visi.
Ir jau taip per amžius . ..
O. K.
Nuoširdžiai sveikiname jūros šaulių “švyturio” kuopos veiklų šaulį-vadovą Juozą Kinčių ir atvykusią iš Suvalkų trikampio lietuvaitę Mariją Sidoriūtę sukūrusius šaulišką-lietuvišką šeimą.
Los Angeles Juozo Daumanto kuopos sesė Marija Banionienė, nors dar tik 5 metai kaip atvykusi iš Lietuvos, labai aktyviai įsijungė j kuopos veiklą. Kuopos vėliavos įsigijimui yra paaukojusi 50 dol. ir yra vėliavos kūma. Sveikiname Sesę!
Detroito sesės šaulės, tiek St. Butkaus, tiek švyturio kuopos vis daugiau domisi šaudymo sportu, daro nemažą pažangą. Reikia tikėtis, jos gražiai pasirodys ir šaudymo varžybose Dainavoje.
Čikagos VD kuopos sesės ir broliai šauliai suruošė išvažiavimą į Wisconsin-Dells, o rugp. 9 — ir savo gegužynę. Sesės džiaugiasi, kad tokie išvažiavimai labai suartina šaulišką šeimą ir palieka gerus prisiminimus.
Marija ir Juozas Kinčiai ežero pakrantėje, Nidos vasarvietėje, Mich.
Nuotr. V. Kniūros
REDAKTORĖS PAREIGAS PERDUODANT
Jau antrą kartą tenka šį skyrelį redaguoti ir jieškoti pačios geriausios tinkamiausios sesės šioms pareigoms perimti. Mūsų visų laimei tokią buvau suradusi, a.a. sesę Emiliją Petrauskaitę, kuri visu šaulišku darbštumu ir atsidėjimu eilę metų šį skyrelį redagavo iki pat savo ligos ir pasitraukimo iš gyvųjų tarpo.
Laikinai perėmusi redaktorės pareigas ir vėl žvalgiausi tinkamiausios sesės, šį kartą, ją surasdama čia pat Detroite. Jau praeitą rudenį pakviesta St. Butkaus kuopos sesė Stefanija Kaunelienė pusiau davė savo sutikimą ir suvažiavimo metu galutinai pasižadėjo pareigas perimti nuo šio rudens, spalių mėnesio.
Sekančiame numeryje plačiau pristatysiu naująją sesę redaktorę, o jus — seses, jau dabar prašau visą ateityje turimą Š. T. medžiagą bei nuotraukas siųsti naujosios redaktorės adresu: St. Kaunelienė, 531 W. Grand Blvd., Detroit, Mich. 48216.
A.a. šaulė Stasė Pranėnienė
SESĖS STASĖS PPANĖNIENĖS
NETEKUS
Mirtis nesitenkina byrančiais žiedais, dažnai ji pasirenka tik pradedančius kaltis ar pačio žydėjimo sulaukusius, dar pajėgius ir visiems naudingus žmones.
Liepos 9 d. detroitiškius pasiekė liūdna žinia, kad tą rytą, skausmų iškankinta, amžinu miegu užmigo šaulė Stasė Pranėnienė.
Gimusi Žemaitijoje, 1916 m. birželio 28 d., Raseinių apsr., Žaiginių kaime. Trejų metukų būdama neteko tėvelio, o 17-kos sulaukusi — mamytės. Daug vargo patyrė padėdama likusiai šeimai. O vėliau, savąją sukūrus, nemažiau vargo ir rūpesčių teko pakelti tremties kelyje. Tačiau, nežiūrint visų sunkumų: užaugino, išmokslino ir už vyrų išleido dvi vyresnes dukras, Ireną ir Elenutę, ir visu rūpestingumu ruošė gyvenimui, mokslino pačią jauniausią Virgutę, kol netikėta liga pakirto jėgas ir gyvenimo siūlas nutrūko . . . Užgeso kaitriai visiems švietusi šauliška liepsnelė.
Šaulių organizacijon įstojo 16 metų būdama. Buvo Žaiginių kuopos valdyboje. Pirmoji pasisiuvo uniformą ir laimėjo premiją.
Detroite įsikūrus St. Butkaus šaulių kuopai į ją įstojo ir visu nuoširdumu dirbo, keletą metų būdama jos valdyboje. Be Šaulių S-gos, dirbo dar ir visoje eilėje kitų organizacijų niekad nesigailėdama laiko nei sunkiai uždirbto pinigo organizacijų bei lietuviškiems reikalams. 1969 m. vasarą buvo apdovanota augščiausiu S-gos ordinu — Šaulių Žvaigžde.
St. Butkaus kuopa naudojosi jos namu ir ten buvo įsiruošusi savo kuopos būklą. Paprasta, vaišinga, nuoširdi visiems padėjo kuo galėjo. Be jos darbščiųjų rankų neapsiėjo joks šauliškas parengimas. Labai daug padėjo ir giminėms Lietuvoje siuntiniais. Ji juos siuntė ir sirgdama, ir savo paskutinėje valioje prašė dukrų tą gerą darbą tęsti; prašė išlikti lietuvaitėmis, o jauniausios Virgutės prašė užimti jos vietą St. Butkaus šaulių kuopoje. Kuopos šaulėms moterims savo paskutinėje valioje paskyrė 200 dol.
Tokia sava, artima ji gulėjo karste, sulig jos pačios noro iš Lietuvos atsiųstais tautiniais rūbais papuošta.
Nepaprastai iškilmingas, gražias laidotuves suruošė St. Butkaus kuopos šauliai. Koplyčioje ir bažnyčioje lankėsi labai daug žmonių paskutinę pagarbą atiduodami, likusioms dukroms užuojautą pareikšdami. Tautiniais rūbais pasipuošusios sesės ir uniformuoti broliai šauliai stovėjo garbės sargyboje prie karsto, kuris skendo gėlėse. Atsisveikino įvairių organizacijų atstovai ir S-gos vadovybė. Virtinė mašinų lydėjo į kapus.
Šauliai ir kitų organizacijų atstovai sesę Stasę Pranėnienę įamžino Lietuvių Fondui suaukodami apie 200 dol. Aukos dar tebeplaukia.
Pasiliuosavus visų skausmų
Ir lydima gerų darbų,
Tu nuėjai į tylumą—
Didžiai paslaptingą.
Ne sudie, o iki pasimatymo—
Brangioji sese, Stase!
Ilsėkis ramybėje ...
K. Kodatienė
St. Butkaus kuopos šaulės, iš k.: Lidija Mingėlienė, Valerija šuioienė ir Stasė Pranėnienė.
Nuotr. L. Šulco
