Kronika
RAMOVĖNAI KANADOJE
Lietuvių Veteranų S-gos “Ramovės”, Montrealio skyrius, š.m. gegužės 2 d., turėjo metinį skyriaus narių susirinkimą, kuriame susirinkimo pirmininkui J. Adomaičiui pasiūlius, buvo vienbalsiai perrinkta skyriaus valdyba sekančiai dviejų metų kadencijai. Valdybą sudaro: pirmininkas Pr. Keturka, pirmininko pavaduotojas V. Kačergius, iždininkas A. Kalvaitis ir sekretorius P. Gabrys. Revizijos komisijoj: R. Simaniūkštis ir A. Žiūkas.
1969 m. bėgyje buvome surengę gegužinę, dalyvavome kartu su L. K. kūrėjais-savanoriais ir L. K. Mindaugo šaulių kuopos bendrai surengtame Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjime. Turėjome du skyriaus narių susirinkimus ir tris valdybos posėdžius. Be to, minėtame skyriaus susirinkime buvo išrinkta parengimų komisija į kurią įeina Br. Bagdžiūnas ir St. Reutas. šiuo metu didžiausias mūsų rūpestis yra įsigyti skyriaus vėliavą. Jau esame nupirkę medžiagos. Skyriaus narys, menininkas J. Šiaučiulis, pažadėjo paruošti vėliavos projektą, o pania Keturakienė, gavusi projektą, pažadėjo jį įvykdyti.
Skyriaus narių metiniam susirinkime, iš 18 sąrašuose esančių, dalyvavo 10 skyriaus narių ir vienas svečio teisėmis, kuris vėliau, po susirinkimo, įteikė mūsų skyriaus valdybai įstojimo pareiškimą. Susirinkimo posėdis buvo baigtas Lietuvos Himnu. Po to, sekė kuklios vaišės — pasikeičiant mintimis, ramovėno Br. Bagdžiūno rezidencijoje, nes pas jį kaip tik ir buvome susirinkę metiniam skyriaus narių susirinkimui, kuris praėjo geroje nuotaikoje. P. G.
GEGUŽĖS 30 DIENA
Mirusiųjų Prisiminimo Dieną Bruklino ramovėnai ir birutietės aplankė ir gėlėmis papuošė mirusiųjų ramovėnų ir šeimų narių kapus, Cypress Hill kapinėse.
Pamaldos už mirusius įvyko Pranciškonų vienuolyno koplyčioje 10 val. Jas laikė ir gyvą pamoklsą pasakė vienuolyno viršininkas Tėvas Juvenalis.
Po pamaldų buvo aplankyti kapai.
D.
Bruklino ramovėnai ir birutietės klausosi dr. Nemicko pranešimo.
L. Tamošaičio nuotr.
BRUKLINO RAMOVĖNŲ SUSIRINKIMAS
Visuotinas narių susirinkimas įvyko balandžio 19 d., sekmadienį, Tėvų Pranciškonų steigiamajame Jaunimo Centre.
Pasitraukiančios valdybos pirm. plk. J. Šlepetys apžvelgė darbus atliktus praeitais metais ir pasiūlė rinkti naują valdybą.
Slaptu balsavimu buvo išrinkti šie asmenys: A. Butkys, J. Ceilius, J. Klivečka, dr. E. Noakas ir J. Sirgė-das.
Po darbo posėdžio dr. Nemickas kalbėjo apie pasaulio galybes ir jėgas tarptautinėje politikoje.
Greta ramovėnų susirinkimo vyko ir pasitarimas birutiečių, kurių suruošta kavute pasibaigė gausus ir jaukus susirinkimas. D.
NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DALYVIŲ KAPŲ REGISTRAVIMAS
Lietuvos kūrėjų-savanorių veteranų sąjungos Vokietijos skyriaus valdyba pernai “KV Informacijų” 3 ir 5 nr. nr. paskelbė atsišaukimus į VLB apylinkių valdybas, prašydama padėti suregistruoti Nepriklausomybės kovų dalyvių kapus Vokietijoje. Deja, nė viena apylinkės valdyba į juos nereagavo. Tada skyriaus valdyba pavedė kūr.-savanoriui P. Gudeliui tą darbą vykdyti per jo pasirinktus talkininkus vietose. Bet ir tuo būdu pereitą žiemą nepavyko pasiekti patenkinamų rezultatų. Todėl dar kartą bandau paaiškinti užsibrėžto darbo tikslą ir prašyti pagalbos.
JAV-bėse gyvenantieji buv. kariai, susibūrusieji Ramovėnų sąjungoje, artėjant Lietuvos kariuomenės 50 m. įkūrimo sukakčiai, nutarė suregistruoti visus dėl Lietuvos laisvės žuvusius ir laisvajame pasaulyje mirusius karius. Kaip vienintelė buv. karių organizacija Vokietijoje, KSS skyriaus valdyba nutarė prisidėti prie to darbo. Bet turėdama mažai pajėgesnių žmonių, apsiėmė atlikti mažesnį darbą — suregistruoti Vokietijoje mirusius Nepriklausomybės kovų dalyvius.
Greitai paaiškėjo, jog ši sąvoka daugeliui buvo nesuprantama, nes į raštus dažniausia buvo gaunami atsakymai, kad mirusiųjų savanorių pas juos nėra. Tada teko bendraraščiais plačiau paaiškinti, kad Nepriklausomybės kovomis laikomi 1919-1921 karai su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tačiau tose kovose dalyvavo ne vieni savanoriai. Pastarieji sudarė tik kariuomenės užuomazgą. Jau 1919 sausio 15 buvo paskelbta visų buv. karininkų, viršilų ir puskarininkių ligi 49 m. amžiaus mobilizacija. Atvykusieji mobilizuotieji kariai jau nebebuvo savanoriai, bet vyriausybės įsakymo paklususieji. Netrukus buvo pašaukti augš-tesniųjų klasių moksleiviai, kad išėję karo mokyklą ar pusarininkių kursus, papildytų vadovaujantį sąstatą. 1919 ir 1920 buvo pašaukti kelerių metų naujokai. Jiems visiems teko tarnauti kariuomenėje Nepriklausomybės kovų laikotarpy. Betgi klaidinga vadinti juos visus savanoriais, nors jie visi yra Nepriklausomybės kovų dalyviai.
Žinodamas, kad dabar kiekvienas Bendruomenės narys gauna ‘‘KV Informacijas”, paskutinį kartą kviečiu visas apylinkių valdybas ir pavienius narius susidomėti šiuo reikalu ir iki š.m. balandžio 1 suteikti prašomas žinias, nelaukiant atskirų asmeniškų paraginimų. Labai svarbu, kad kiekvienos apylinkės valdyba atsakytų, jei apylinkės ribose tokių kapų ir nebūtų.
Praktika parodė, kad Nepriklausomybės kovų dalyvius atpažinti nėra taip sunku, kaip iš šalies galėtų atrodyti. Nepriklausomybės kovų dalyviai galėjo būti daugiausia tik 1874-1900 laikotarpy gimusieji vyrai.
Kad norintiems padėti nereikėtų ieškoti senųjų atsišaukimų, pakartoju, kokias žinias pageidaujama gauti. Bet ir nepilni duomenys naudingi.
1) Pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo vieta ir data. 2) Kokiais metais tarnavo ir koks karinis laipsnis? 3) Kada ir kur mirė ir kuriose kapinėse palaidotas? 4) Koks kapo numeris ir kuriam laikui nupirkta kapo vieta? 5) Kur gyvena artimieji, kurie galėtų suteikti daugiau žinių? 6) Kas prižiūri kapą arba kas galėtų jį prižiūrėti ?
Dėl galinčių kilti neaiškumų teirautis ir žinias siųsti: P. Gudelis, 6786 Lemberg, Huettelbrett 14.
[pas. P. Gudelis]
(Iš PLB Vokietijos Kr. valdybos Informacijų Nr. 1, 1970 m.)
PRIE BROLIO KAPO
Vėl rymau prie Tavo kapo,
Mielas Gediminai,
Palikus triukšmingo miesto gatves.
O širdį taip sopa ir gelia,
Bet rymau aš vėliai...
Šioje kapų tyloje,
Savo skausmą, rodos, apčiuopti galiu,
Ir ritasi ašaros tyliai,
Kai jau apvytusias gėles
Ant Tavo kapo dedu.
Ir didžiojo kryžiaus pavėsy
Aš renku žodžius maldų—
O, Viešpatie, suteik Tau amžiną ramybę,
O mums — stiprybę,
Visa širdim meldžiu.
Tavo sesuo Marytė
JUODAS DEBESĖLIS SAULĖTOJE PADANGĖJE
(Pietų Australijos lietuvių karių nuotaikos)
Man labai patiko 1969 m. gruodžio mėn. “Kario” viršelis, papuoštas įspūdinga nuotrauka, vaizduojančia Pietų Australijos lietuvių atsargos karių veiklą. Paveikslas pavadintas “Ramo-vėnų darbu ir lėšomis pastatytas žuvusiems už Lietuvą paminklas”. Prie paminklo išsirikiavę buvę Lietuvos kariuomenės karininkai. Vyksta pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos Karo mokyklos 50 metų sukakties minėjimas.
Taip pat įspūdingai ir viltingai atrodo žurnalo viduje įdėtos dvi gražios nuotraukos minėjimo šventės dalyvių, karių bei jų artimųjų. Be to, išsamiai aprašoma, ką šie žvalūs vyrai yra atlikę Adelaidės lietuvių bendruomenei ir ką yra pasiryžę dar atlikti, čiapat paduodama ir skaičiai: Pietų Australijoj gyvena iš viso 34 buvę karininkai. Tatai mane, kaip karį, labai pradžiugino, pasijutau ne vienas esąs. Tačiau, būdamas “Kario” platintojas Pietų Australijoj—Adelaidėje neilgai džiaugiausi, prisiminęs, jog iš žios gausios 34 vyrų kuopos, kiek man žinoma, tiktai 4 buvę karininkai išsirašo mūsų mėgiamą “Kario” žurnalą, būtent: J.P., V.P., A.L. ir C.Z. Tuo tarpu, kai kiti 30 karininkų, prašomi prenumeruotis “Karį”, numykdami visaip atsisakinėja.
Pietų Australijoje “Karį” daugiausia skaito eiliniai, puskarininkiai ir viršilos. Mano nuomone, jei karininkas Lietuvos kariuomenėje buvo kareiviams pavyzdžiu, tai tuo labiau tremtyje privalėtų nepamiršti kas jis yra buvęs.
Mes labai įvertiname Amerikoje gyvenančių karininkų ir kitų laipsnių karių pastangas leidžiant labai sunkiomis sąlygomis atgaivintąjį “Karį”, kuris savo rašiniais, bei nuotraukomis jungia visame pasaulyje išblaškytus buv. Lietuvos kariuomenės pareigūnus, savanorius, šaulius, bei policijos tarnautojus į vieną bendrą šeimą. Labiausiai įrodysime savo dėkingumą žurnalo redaktoriams bei kitiems bendradarbiams, jei visi išsirašysime “Karį”, kuris nepamiršta nė tolimiausio pasaulio kampelio, jei tik atsiranda vienas kitas atsargos karys, juosėjęs kardą tėvynei apginti.
Leonas Vasiliūnas
“Kario” skaitytojas ir platintojas, Adelaide, Australija.
Kai “Tylioji Dauguma” prabyla New Yorke V. Maželio nuotr.
L.V.S. Ramovės trys skyriai, birželio 7 d., Worcesteryje, Maironio parke, suruošė tadicinę Joninių iškylą, kurios metu buvo paminėta 30 metų sukaktis Lietuvos nepriklausomybės žlugimo ir Baisiojo Birželio trėmimų. Iš k.: progr. vedėjas J. Vizbaras, svečias Amerikos armijos plk. Itn. Vincas Klučinskas, Waterburio sk. pirm. A. Balsys, Bostono sk. pirm. B. Bajerčius, Br. Utenis ir Hartfordo sk. pirm. P. Simanauskas. L. Tamošaičio nuotr.
Joninių iškilos dalyviai atsigaivina besivaišindami. J. Stašaičio nuotr.
RYTINIO ATLANTO PAKRAŠČIO RAMOVĖNŲ IŠKILA
Į gražų Maironio parką, prie Worcester, Mass, birželio 7 d. sekmadienį suvažiavo trijų skyrių ramovėnai su savo šeimomis, svečiais ir bičiuliais dalyvauti tradicinėje Joninių šventės iškiloje. Dalyvavo Waterburio (Conn.) Hartfordo (Conn.), Bostono-Worcesterio, Mass. Skyrių nariai ir taip pat Bostono “Vanagaičio” kuopos šauliai.
Bendrose pietų vaišėse dalyvavo 105 asmenys. Buvo svečių ir iš New Yorko. Suvažiavusius pasveikino Bostono “Ramovės” skyriaus pirm. B. Bajerčius. Programą vedė J. Vizbaras, pažymėdamas, kad trijų kaimyninių skyrių pavasarinis Joninių suvažiavimas jau tapo tradiciniu bendradarbiavimu stiprinančiu kultūrinius skyrių ryšius ir karines tradicijas. Pavasariniai suvažiavimai jau ketvirti metai vyksta vis atskirose vietovėse. Praėjusiais metais toks suvažiavimas buvo surengtas Waterburio skyriaus, ponų Urbšaičių sodyboje.
Vaišių metu kalbėjo Waterburio skyriaus pirm. A. Balsys, Hartfordo skyriaus pirm. P. Simanauskas, Bostoniškis Br. Utenis ir Maironio parko valdyb. pirmininkas K. Adomavičius.
Buvo prisiminta tragiška Lietuvos Valstybės nepriklausomybės žlugimo trisdešimties metų sukaktis, kai 1940 m. birželio 15 d., raudonajai rusų armijai okupavus Lietuvą, vyko baisūs birželio išvežimai į Sibirą, žuvusieji broliai ir sesės Sibire ir partizanai laisvės kovose visų buvo pagerbti tylos minute.
Minėjimo programoj dalyvavęs Bostono dramos sambūrio aktorius Feliksas Kontautas paskaitė ištrauką iš V. Pietario raštų “Dainiaus atvykimas” ir Bem. Brazdžionio eilėraštį: “Kaltinu”. Šaulių Vanagaičio kuopos pirmin. inž. J. Stašaitis parengė ir pravedė lietuviškų dainų pynę, įtraukdamas visus dainuoti bendrai gražiausius mūsų liaudies dainų posmus.
Po vaišių vyko šokiai, grojant Worcesterio skautų, Marcinkavičiaus vedamai, kapelai. Į šokius atsilankė daug lietuviško jaunimo iš aplinkinių vietovių. Visi buvo patenkinti ramovėnų suruošta Joninių iškila. Vyko, tarsi karių susiartinimas su lietuviška visuomene, kuris buvo pradėtas mūsų kariuomenėje dar nepriklausomoje Lietuvoje, kaip pažymėjo vienas dalyvių. Panašūs suvažiavimai labai populiarina ramovėnų vardą.
Suvažiavimo metu visų trijų skyrių valdybos buvo susirinkę bendram posėdžiui aptarti kultūrinius skyrių veiklos klausimus ateičiai. Buvo nagrinėta ir Centro valdybos paruošto filmo: "Iš dabarties į praeitį” parsivešimo klausimas bei kiti reikalai. Filmo parsigabenimo reikalus aptarti su centro valdyba posėdyje buvo pavesta Waterburio “Ramovės” skyriaus pirmininkui St. Balsiui. Ateinančiais metais Joninių iškilą pažadėjo surengti Hartfordo skyrius.
J. V. Sūduvas
Joninlų iškilą surengusių Ramovės skyrių valdybų nariai. Sėdi, iš k.: P. Simanauskas — Hartfordo sk. pirm., B. Bajerčius — Bostono sk. pirm., A. Balsys — Waterburio sk. pirm.; stovi — valdybų nariai.
J. Stašaičio nuotr.
A.A. JUOZAS VALAKAS
Perėmus KARIO leidimą 1954 m. Ramovės Brooklyno skyriui, Juozas Valakas stojo redakcijai talkon. Su jam įprastu uolumu ir nuoširdumu jis padėjo naujai redakcijai pirmuosiuose žingsniuose.
Gimęs J. A. Valstybėse prieš 55 metus, Juozas anksčiau už daugelį tremtinių atvyko, greičiau, grįžo į savo gimtąjį kraštą 1947 m. iš Vokietijos, kur Hamburge, Pabaltijo Universitete studijavo lituanistiką.
Brukline savo laisvą laiką jis skyrė spaudos talkininko ir bendradarbio darbui. Jis bičiuliavosi ir globojo KARIO redakcijos veteraną ir Pirmąjį Lietuvos Kareivį Stasį Butkų, dažnokai jau negaluojantį.
Stasio Butkaus paragintas jis stojo ir KARIO talkon, tuo metu kai ji labiausiai buvo reikalinga. Jis padėjo suredaguoti 1954 m. KARIO 2 iki 10 numerio imtinai.
KARIO štabas nuoširdžiai užjaučia a.a. Juozo giminaičius ir artimuosius čia ir likusius pavergtoje Lietuvoje.
O kažin kas, o kažin kur taip šaukia—
Junti — ir nežinai ir nematai —
Gal kryžius vienišas tuščioj palaukėj,
Ar motina, ar Nemuno balti krantai. ..
O. B. AUDRONĖ — “Beržų pasakos”
