Šaulė Tremtyje

Naujųjų Metų sulaukus

Kasmet atverčiamevis naują lapą
Mūsų gyvenimo, troškimų ateities. 
Jų nieks negali iš širdies išplėšti,
Nei užslopint švenčiausios laisvės
mūs vilties.

Įvairiai sutikome Naujuosius Metus: su ryžtu, susikaupimu, prisimindami praeitį, mielą tėviškę ir t.t. Linkėjome vienas kitam sėkmės, laimės, sveikatos. Dauguma sutikom Naujuosius Metus linksmai, triukšmingai, džiūgaudami, nors niekas nežinome ką rytojus mums žada.

Tačiau visi trokštame to pačio, kad mūsų gyvenimas kasmet būtų geresnis, šviesesnis, naudingais darbais atžymėtas.

Daug gero galime atlikti per šaulių organizaciją, įvairiais būdais pasitarnauti tavo tautai ir Nepriklausomai Lietuvai, šauliui-šaulei lietuviškumas visuomet pirmoje vietoje. Kur mes bebūtume, kokį darbą bedirbtume visuomet kartu galime būti ir Lietuvos ambasadoriais. Norint, vis daugiau progų ir būdų galime surasti savo kraštui reprezentuoti.

Šaulių Sąjunga gražiai pasitarnauja tautai, kaskart vis daugiau jaunimo prie šauliško darbo pritraukdama, svarbiausia tokio jaunimo, kuris kitur nedalyvauja. Vienetų tautinių šokių grupės, vaidinimo rateliai, chorai, šaudymo sekcijos — jų darbai: tai praktiški, jaunimą uždegą, užsiėmimai.

Sąjungoje turime daug gerų darbininkų — pasišventusių šaulių ir galim tikėtis, kad jų dėka mūsų organizacija kasmet vis stiprės.

Dvasinės paspirties pasisėmėme Jubliejiniais Metais suskridę kultūrinėn savaitėn Dainavoje.

Šiuos metus pradedame su entuziazmu ir greitai įvykstančiu Sąjungos atstovų suvažiavimu. Daliniams išsiuntinėta suvažiavimo programa. Detroitiečiai ruošiasi gražiam priėmimui.

Suvažiavę, susitikę iš įvairių vietovių pasidalinsime savo darbų rezultatais, naujų minčių, idėjų vieni iš kitų pasisemsime.

Norėtųsi šiame suvažiavime ir kuo daugiau sesių matyti. Jūs esate geriausios savo brolių talkininkės visuose darbuose, nes šauliška veikla ir jums nemažiau rūpi.

Atvykite, kad asmeniniai susitikę dar labiau šauliškoje dvasioje sustiprėtume ir naudingesnės ateities veikloje būti galėtume. Sesė K.

J. Narūne

ŽIEMA TĖVIŠKĖ]

( Nepriklausomoje Lietuvoje )

Pakinkysime bėriuką
 Į naująsias rogutes.
Per sniegus, su skambaliukais
Žirgas mus į tolį neš ...
Viskas balta ... Snaigės sukas,
Rūke skęsta, kaip sapne ...
Ir tylu. Tik skambaliukai
Virpa oro erdvėje.

 

Toronto šaulė sesė L. Jonikienė naujai įsigytoje uniformoje.

 

“Vakarų Aidai” dainininkės: iš kair. muz. Ona Metrikienė (vadovė), Inga Tumienė, Onutė Orlovaitė, Janina Čekanauskaitė, Janina Radvenienė, Adelė Narkevičiūtė ir Birutė Dabšienė.

 

SUKAKTUVININKĖ ŠAULĖ Z.

ARLAUSKAITĖ-MIKŠIENĖ

1969 m. spalių 25 d. aktorė ir režisorė šaulė Z. Arlauskaitė-Mikšienė, Detroito Dramos mėgėjų sambūrio vadovė, atšventė savo 80 metų amžiaus sukaktį. Ta proga Dramos mėgėjų sambūris minėjo savo veiklos 20-ties metų sukaktį.

Iškilmes surengė Lietuvių Kultūros klubas ir Detroito St. Butkaus šaulių kuopa.

Sukaktuvininkei pagerbti aktoriai išpildė gražią meninę programą. Susilaukta daug sveikinimų ir reikšmingų, vertingų dovanų. Šaulės — Lidija Mingėlienė ir Marija Sims, pasveikinusios St. Butkaus šaulių vardu, perjuosė sukaktuvininkei per petį plačią tautinę juostą.

Ilgų ir sveikatingų metų mielajai sukaktuvininkei šaulei sesei Zuzanai linki ir visos šaulės!

SVEIKINAME

Toronto moterų šaulių valdybos pirmininkė E. Dambrauskienė atšventė savo amžiaus 70 metų sukaktį ir buvo Toronto šaulių valdybos pasveikinta.

Visos sesės šaulės jungiamės su savo linkėjimais: geriausios sveikatos ir gražiausios sėkmės ateities šauliškame darbe, mielajai Sesei!

PAREIGŲ PASIKEITIMAS

Montrealio moterų šaulių valdyba, kadencijai pasibaigus, atsistatydino. Spalių 26 d. buvo išrinkta nauja valdyba.

Buvusiai moterų šaulių pirmininkei J. Jukonienei ir visai buv. valdybai nuoširdžiai dėkoju už atliktą didelį šaulišką darbą.

Sveikinu naująją pirmininkę V. Dikaitienę ir valdybos nares: M. Kasperavičienę, P. Tekutienę, V. Kizerskytę ir R. Sušinskaitę, — linkiu gražios, darnios ateities veiklos.

Moterų šaulių vadovė

Toronto moterų šaulių valdyba. Sėdi pirm. E. Dambrauskienė; stovi, iš k.: pav. L. Jonikienė, narė Navickienė ir sekr. Daugėlienė.

 


IŠKILMINGAI PAMINĖTAS KLAIPĖDOS ATVADAVIMAS

š.m. sausio 18 d. Detroito Stasio Butkaus šaulių būrys ir Jūrų šaulių “Švyturio” kuopa, surengė iškilmingą. Klaipėdos krašto atvadavimo 47 metų sukakties minėjimą.

10:30 val. ryto, Šv. Antano bažnyčioje, kun. Simaitis aukojo šv. mišias už Klaipėdos vadavime žuvusių kovotojų sielas, pritaikydamas šventei skirtą pamokslą. Draugijos dalyvavo su savo vėliavomis.

Po pamaldų visi vyko į Lietuvių salę. Dalyvavo virš dviejų šimtų.

Iškilmingo minėjimo programą atidarė šaulys mjr. Kazys Daugvydas, kuris trumpa kalba kreipėsi į svečius ir paaiškino programos eigą. Programą vesti pakvietė šaulę Stefą Kaunelienę.

Jono Švobos paskaita

Labai plačiai apimdamas Lietuvos istoriją ir net paliesdamas laikus prieš Lietuvos valstybės įsikūrimą, kalbėtojas palaipsniui priėjo iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo laikų ir Klaipėdos krašto išlaisvinimo. Tai reta tokia nuosekli ir įdomi paskaita.

Meninė dalis

“Aušros” lituanistinės mokyklos mokiniai išpildė montažą “Mūsų Baltiją”, kurį paruošė ir režisavo šaulė istorikė Stefa Kaunelienė. Vaizdelio monologus išpildė: Rūta Kaunelytė, Birutė Kutkutė ir Vytas Kaunelis. Tai šaulės Kaunelienės didelis nuopelnas. Ji ir montažą parašė ir pasirūpino jo išpildymu. Jaunieji lietuviukai turėjo progos įsigilinti į Lietuvos pajūrio reikšmę ir jo gyvenimą.

Antrą vaizdelį — Stasio Lauciaus “Pavojingas mokytojas”, išpildė Detroito Dramos Mėgėjų Sanbūrio aktoriai: Danutė Jankienė, Vincas Žebertavičius ir Algis Glatkauskas. Vaizdelis parodė, kaip lietuvis, vedęs svetimtautę žmoną, bandė ją išmokyti lietuviškai. Po didžiausių pastangų, jo žmonelė neišmoko daugiau, kaip tik pasakyti: nesuprantu - ačiū - prašau.

Tačiau, atvykus jo draugui, ir vyrui nematant, jo žmonelė prisipažino, kad gerai moka lietuviškai ir į draugą prakalbėjo. Ji tik bandžiusi savo vyrą. O šis slaptai išgirdęs, kad jo

Klaipėdos krašto atvadavimo dalyviai atžymimi gėlėmis. Iš deš.: Kazys Špakauskas, Bronius Tatarūnas, Vincas Tamošiūnas, Alfonsas žiedas, kuraim gėlę sega Gabijos tunto skautė Silvija Urbanavičiūtė. Nuotraukon nepateko Juozas Augaitis ir Petras Bliūdžius.    K. Sragausko nuotr.

 

Klaipėdos krašto atvadavimo minėjimo programos vedėja istorikė šaulė Stefa Kaunelienė.

K. Sragausko nuotr.

žmona kalba su jo draugu lietuviškai, supyko ant draugo ir norėjo jį išvaryti iš savo namų. Tik žmonelei išaiškinus kalbos “nemokėjimo” tikslą, jie visi vėl pasilieka draugais.

Po meninės dalies scenon buvo pakviesti Klaipėdos krašto vadavimo dalyviai:    Juozas Augaitis, Petras Bliūdžius, Kazys Špakauskas, Bronius Tatarūnas, Alfonsas žiedas ir St. Butkaus šaulių būrio pirmininkas, Vincas Tamošiūnas. (Petras Bliūdžius sirgo ir negalėjo dalyvauti) Iškviestieji visų buvo pagerbti ir Gabijos tunto skautės juos papuošė, prisegdamos po baltą gėlę. Programa buvo baigta Tautos Himnu.

Po programos svečiai buvo sesių ir brolių šaulių nuoširdžiai pavaišinti. Ir šį kartą sesės šaulės parodė savo kulinarijos žinojimą. Jos visos į minėjimą atvyko su paruoštais skanumynais. Ir jų, toli gražu, nepritrūko, — dar būtų galėję “likučiais” kitą šimtinę svečių pavaišinti.

Marija Sims-Černeckytė

Detroito St. Butkaus kuopos nariams sesei Stasei Pranėnienei ir broliams Leonardui Šulcui ir Petrui Bliūdžiui susirgus, linkime kuo greičiau pasveikti ir vėl grįžti aktyvion šauliškon veiklon.

Sesės šaulės

Čikagos Vytauto Didžiojo šaulių kuopos sesės labai nuoširdžiai talkininkavo kuopos suruoštame Naujųjų Metų sutikime. Ir toliau tokio gražaus šauliško bendravimo!

Paskutinis Sesės Emilijos Petrauskaitės laiškas

Nesuvaldau savo pakrikusių jausmų. Atleidžiu visiems, mano gyvenime padariusiems bent kokią man skriaudą. O jų buvo! Kam gyventi? Kam kentėti ?! Kam kovoti ir pralaimėti: Beverčiai tie širdyje jausmai, pilni troškimų ir geismų!

Kas dieną (nuo jos mirties) pažiūriu į sesės šaulės Emilijos Petrauskaitės (“Šaulė Tremtyje” redaktorės) paskutinį laišką. Jį pavartau, paskaitau žodį, kitą ir vėl padedu saugioje vietoje. Pajuntu šilumą savo veiduose, ir palietusi ranka, surandu gailią ašarėlę veidu riedančią. Kelis kartus norėjau ir mėginau, ką tai parašyti ir išreikšti savo skaudų jausmą, bet nesisekė. Ir dabar dar nelabai sekasi.

Gyvenimas pilnas visokių kliūčių ir reikalingas atkaklių kovų. Bet vis, rodos, jas nugali, kartais su mažesniu, o kartais su didesniu laimėjimu ir gyvenimas, lyg tas upelio vanduo, teka į kiekvienam skirtą senatvę ir pabaigą. Bet, kada pati gamta paskelbia kovą tavo gyvybei, nors dar visai ir jaunam, nežiūrint visų tavo pastangų, turi pasiduoti ir jos rodomu pirštu nukeliauti į šaltąjį kapą.

Sesė Emilija dar norėjo gyventi, dirbti ir kovoti. Juk buvo dar perjauna lysti į juodą žemelę. Bet jos likimas buvo išspręstas prieš jos valią. Štai, ką ji rašo savo paskutiniame laiške: “Brangi ir miela sese Marija. Tik iš tolo pažinta — iš laiškų, raštų ir biografijos, bei br. Tamošiūno gražių atsiliepimų, — bet nuoširdžiai pamilta, kaip tikroji mano sesuo. Taip svajojau su Jumis asmeniškai susipažinti ir pabendrauti. Bet, kaip prancūzai sako: žmogus galvoja, o Dievas patvarko. Taip išėjo ir man. Jau šv. Velykoms gavau daug nuoširdžių laiškų bei sveikinimų, bet niekam neprisiruošiau parašyti. Mat, tada jau buvo prasidėjusi mano liga, atimdama dalį energijos, kitą dalį jos dar vis eikvojau darbe. Dėl to atleisk man, kad ta proga sveikinimo neparašiau. Dabar išrado, mano liga išbujojo keliomis kryptimis ir štai, sėdžiu laukdama eilės, kada pasiliuosuos vieta ligoninėje, kur, dar po kai kurių tyrimų, turbūt teks gulti ant operacijos stalo. Kaip tas visas baigsis, tai tik vienas Dievulis žino. Ką žinosi, gal Jo planuose bus jau ir mane pašaukti.”

Dar daug rašė sesė Emilija. Labai apgailestavo, kad negalės atvažiuoti į Dainavą — šaulių šventę. Jau ji ir savo atostogas buvo tui metu gavusi ir mudviejų susipažinimą paskyrusi. Ir štai, viskas nutrūksta. Dar Emilija rašo ir linki linksmai ir laimingai praleisti Šaulių suvažiavimą ir dar rūpinasi “šaule Tremtyje” skyreliu. Prašo į jj įspūdžius parašyti. Dar ji prašo, pasimelsti į gerąjį Dievulį, gal dar jos pasigailės . ..

Suvažiavus į Dainavą, visą laiką masčiau apie Emiliją. Nesmagu buvo vasaroti. Ir vis dairiausi, gal ją pamatysiu. Gal tikrai, jai Dievulis suteiks stiprybės ir sveikatos. Veltui. Ji jau daugiau man neparašė. Nors rašiau jai ir net graudinau, kad apie mirtį nė negalvotų, kad tokios sesės, kaip šaulė Emilija, mūsų tautai labai reikalinga, kad mes turime tęsti tą žūtbūtinę kovą už Lietuvos laisvę ir mūsų brolių ir sesių gerovę. Bet tai buvo tik mano tušti žodžiai. Ji nutilo amžinai, visai nepaisydama mano išsikalbėjimo.

Dabar jau tikrai sakau Tau, Mieloji Emilija, paskutinį sudiev.

Marija Sims Černeckytė

Toronto šaulė sesė L. Jonikienė, dėvinti naująja kostiumėlio uniforma

KANADOS MOTERŲ ŠAULIŲ UNIFORMA

Suknelė, ar dviejų dalių kostiumėlis, ir visoms vienoda kepuraitė.

Kanados vienetų šaulės laisvai pasirenka uniformą — suknelę ar kostiumėlį. Tačiau viso vieneto uniforma turi būti vienoda.

Suknelė, kostiumėlis ir kepuraitė— pilkos spalvos, angliško flanelio ar kitos, vieneto šaulių pasirinktos, vienodos rūšies medžiagos.

Suknelė— tokia pat kaip buvo moterų šaulių uniformos Lietuvoje.

Kostiumėlis— dviejų dalių ir bliuskutė.

Švarkas:su pilku pamušalu, ilgom rankovėm ir truputį įimtas į liemenį. Nuo liemens jo ilgis 6 inčai. Turi 4 kišenes. Viršutinės 5 inčų ilgio ir tiek pat pločio su 1 inčo klostu per vidurį. Apatinės — 1 inču ilgesnės ir platesnės. Kišenės su smailiais atla-pėliais ir užsegamos saga. švarkas turi anglišką su atlapais kalnierių ir užsegamas 3-mis šauliškomis sagomis. Po dvi sagas turi ir rankovės.

Sijonas:kirptas iš 2 dalių ir į apačią kiek platesnis. Ilgis sulig kelių.

Prie kostiumėlio nešiojama balta bliuskutėsu kalnieriuku ir surišta lietuviška juostelė.

Juostelėtiek prie suknelės, tiek prie kostiumėlio, viso dalinio turi būti vienodo rašto ir spalvos.

Kepuraitė— su pilku pamušalu, maža, ovalinė su aplink prisiūtu ir priekyje paaugštintu kraštu. Kraštas apvestas baltu šniūreliu, užpakalyje įstrižai nuvestu iki kepuraitės šono apačios.

Prie uniformos nešiojamos baltos pirštinės ir tamsūs bateliai.

Ši uniforma š.m. sausio 26 d. S-gos Pirmininko patvirtinta ir visos Kanados vienetų sesės gali ją įsigyti.

Moterų šaulių Vadovė