Šv. Kazimieras — Lietuvos globėjas
VL. MINGĖLA
Štai pasirodė jis—
Šventasis karvedys:
Maskoliai bėga, kaip amaras.
Išsigandę Lietuvos Globėjo
Švento Kazimiero.
Jonas Kmitas
Legendos byloja, jog šv. Kazimieras yra nekartą apgynęs Lietuvą ir Lenkiją nuo maskolių. Kartą Lietuvos kariuomenė buvo nugalėta ir panikoje traukėsi. Pasirodęs dangaus debesyse ant balto žirgo šv. Kazimieras, o jį sekę tūkstančiai dangiškosios kariuomenės. Maskoliai tą stebuklą pamatę, išgąsčio pagauti, leidosi bėgti. Tačiau lietuviai ir lenkai pastojo jiems kelią ir visa maskolių kariauna buvo sunaikinta.
Šv. Kazimiero kilmė
XV a. pradžioje valdė Lenkijos karalius ir Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Šv. Kazimiero tėvas sulaukęs 27 m. amžiaus, 1454 m., vedė Habsburgų dinastijos Austrijos princesę — karaliaus Albrechto dukterį. Karalienė Elzbieta gyveno tik 38 metus. Iš šių sutuoktuvių jiems gimė (1456-1478 laikotarpyje) 11 vaikų: šeši sūnūs ir penkios dukterys: 1. Vladislovas (jis kurį laiką buvo vengrų ir čekų karaliumi), 2. Kazimieras, 3. Albrechtas, 4. Aleksandras, 5. Žygimantas ir 6. Friderikas. Šv. Kazimiero tėvas mirė 65 m. amžiaus, Gardine, važiuodamas į Radome šaukiamą seimą. Jis buvo iškilmingai palaidotas Krokuvos katedroje 1492 m. liepos 11 d. Šv. Kazimiero broliai, Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas, vienas po kito (jie trumpai gyveno) buvo vainikuojami Lenkijos karaliais; Friderikas įstojo dvasiškių luoman, vėliau buvo Gniezno arkivyskupu ir kardinolu.
Mokslas ir diplomatiniai gabumai
Būdamas 9 m. amžiaus šv. Kazimieras buvo priimtas į J. Dlugošo mokyklą 1467 m. spalio 1 d. Istorikai iškelia karalaičio gabumus, iškalbingumo talentą, mandagumą, nepaprastą paklusnumą ir nuolankumą. Sulaukęs 22-jų metų amžiaus ėjo atsakingas valstybines pareigas — buvo įjungtas į valstybės ir politikos, bei diplomatijos besisukantį ratą. Administracijoje, teisme ir teisėje, karvedyboje, užsienio reikalų ir diplomatijos srityje jis buvo laikomas žinovu. Kai karalaičio tėvas buvo išvykęs Lietuvon, į Vilnių, šv. Kazimieras atliko karaliaus soste net dvejų metų praktiką. 1483 m. karalaitis buvo apsilankęs Vilniuje ir kiek ilgiau ten gyveno norėdamas pasimokyti D. L. K-tės kanceliarijoje vyr. administratoriaus darbų. Istorikų tvirtinama, kad šv. Kazimieras, trumpiau ar ilgiau, gyvenęs Vilniuje net šešiais atvejais.
Ypatingą įtaką į šv. Kazimierą turėjo jo mokytojai, bei auklėtojai: St. Šidloveckis ir J. Dlugošas — abu kunigai. Jaunuolis mėgo skaityti vertingas knygas, mėgo poeziją, ir pats bandė kurti. Didelio dvasinio džiaugsmo ir švento ramumo atnešdavo jam šventųjų gyvenimų skaitymas. Iki šių dienų yra užsilikusių jo eilėraščių, — tai giesmės Dievo Motinos garbei. Tas giesmes, jo paties sukurtas, jis skaitydavo kasdieną.
Asketas
Nuo vaikystės dienų šventasis Kazimieras buvo begaliniai pamaldus. Jis miegodavo ant kietų grindų, nors gydytojai ir tėvai draudė tai daryti. Dažnai pasninkaudavo; iš viso, valgydavo labai mažai ir paprastai. Ir Krokuvoj ir Vilniuje būdamas šventasis daug laiko skyrė bažnyčioms.
Besimelsdamas dažnai užmiršdavo laiką. Jeigu bažnyčią rasdavo uždarytą, prie uždarų durų suklupdavo . . . Dažnai, ryto metą, jį sargai rasdavo kryžiumi begulintį.
Ankstyva mirtis
Jau vaikystėje šv. Kazimieras sirguliuodavo. Vėliau gydytojai pripažino, jog turi džiovą. Gydytojai buvo kviečiami iš visos Vakarų Europos. Bet. . . tada nebuvo nuo džiovos vaistų. Kur mirė šventasis? Istorikas Šapoka savo veikale tvirtina, esą šv. Kazimieras miręs Vilniuje. Tačiau Z. Ivinskis įsitikinęs, jog karalaitis miręs Gardine. Jo biografas Zacharijus Ferreri irgi tik Gardiną temini.
1521 m., prabėgus 37 m. po šv. Kazimiero mirties, popiežius Leonas X paskelbė jį palaimintuoju, o po 118 metų, popiežius Klemensas VIII (1602 m. lapkričio 7 d.) paskelbė šventuoju. Lietuviai ir lenkai patiekė daugybę šventojo daromų stebuklų. Pavyzdžiui, jau mirusią mergaitę (iš skausmo išprotėję tėvai) nunešė bažnyčion ir karštai meldėsi į šv. Kazimierą, prašydami, kad mergaitę išgydytų. Ir tikrai, mergaitė atsikėlė ir po to sveika ir laiminga išgyveno jai skirtą amžių. Įrodytų stebuklų yra surašyta daug.
Šv. Kazimiero garbinimas ir jo globa Lietuvos jaunimui
Nepriklausomoje Lietuvoje kovo 4 d. buvo paskelbta valstybine švente. Popiežius Pijus XII (1948.VI.11) paskyrė šv. Kazimierą lietuviškojo jaunimo globėju ir užtarėju. Taip pat savo globėju pasirinko jį skautai. Amerikoje lietuviai vyčiai yra pasirinkę šventąjį savo globėju. Šv. Kazimierą garbina taip pat ir lenkai. Tą kultą abi tautos atsigabeno iš savo gimtinių. Vien lietuviai Amerikoje turi apie 20 bažnyčių pašvęstų šv. Kazimierui, o lenkai kur kas daugiau.
Šv. Kazimiero karstas su jo relikvijomis buvo daug sykių kilnojamas ir slepiamas nuo priešų. Pagaliau bedieviškasis sovietinis okupantas vėl nedavė ramybės mūsų šventajam. Vilniaus katedrą komunistai pavertė technikos, ekonomikos ir komercijos muzėjumi. Atvažiavę iš Lietuvos tvirtina, jog šventojo palaikai esą sunaikinti. Tuo tarpu oficialūs okupuotos Lietuvos sluoksniai tvirtina, kad palaikai esą iškelti į šv. Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje.
