KŪČIOS
Palaimink, Viešpatie, baltą plotkelę
Iš grūdo ne tėvų dirvoj brandinto!
Mes visad jaučiamės praeiviais šitoj žemėj,
Kad ir labai svetingoj ir derlingoj . . .
Kūčių šventųjų vakarą, nulenkę galvas,
Su ašaromis minim mylimus visus
Ir meldžiam tavęs, Jėzau Kūdikėli,
Gyviems stiprybės, mirusiems gi laimės amžinos!
Neprašome mes džiaugsmo, tik ramybės,
Taikos pasaulyje ir alkaniems— duonos!
Ir dar trupučio — sugrąžink tėvynei laisvę
O mums sodybas žydinčias ir pakelės rūpintojėlius
Gr. S.
