III pasaulinio karo problemomis

1963 m. kovo mėn. p. Bliumas ir spalių mėn. p. Alšėnas mėgina spręsti III Pas. karo problemą. Tema labai nedėkinga. Šiuo klausimu man teko išgirsti pasikalbėjimą tarp Jono dypuko ir Petro miestelėno, seno emigranto, buv. ūkininko.

Petras. Sakyk man, bičiuli Jonai, kodėl jūs, dypukai, vis dar linksniuojate III Pas. karo ateitį. Juk gi II Pas. karas pasibaigė jau virš 18 metų, žmonių žuvo milijonai, — tai nejaugi jūs esate toki žiaurūs, kad ir vėl laukiate pakartotinų žmonijos skerdynių ?

Jonas. Matai, mielas Petrai, pasaulinė būklė dabar yra truputį kitokia. Nors II Pas. karas ir pasibaigė, bet taika pasaulyje neatstatyta, ir neatrodo, kad artimu laiku būtų pasirašyta taikos sutartis tarp Europoje kariavusių valstybių. Okupacijos tebesitęsia: ne tik Sovietai, bet ir kitos valstybės, ypač J. A. V., laiko savo kariuomenę Europoje ir kitose pasaulio dalyse, kad ir tik bazių pavidale. Taigi, klausimas gali kilti ne apie III Pas. karą, bet apie tai, kaip gi pagaliau pasibaigs II Pas. karas, ir kaip ilgai tokia, nei karo, nei taikos, būklė gali tęstis.

Petras. Nesuprantu, kodėl JAV vyriausybė nepritaria sovietinių komunistų pastangoms įgyvendinti pasaulyje taiką, jei jie sakosi įgyvendiną socializmą ir viską darą liaudies gerovės vardan?

Jonas. Taigi čia ir yra didžiausia bėda. Tie sovietiški komunistai iš tikrųjų nėra jokie socialistai nei komunistai, o tik tokiu vardu prisidengę moderniški sadistai. Ši tarptautinė gauja sistemingai didina sovietų siaubingo režimo plotus, smurtu įjungdama į juos vis naujas valstybes ir siekdama užvaldyti visą pasaulį. Ar, gi, Sovietų valdomus plotus galima vadinti valstybe? Juk jie, pamindami elementarinę moralę, prievartauja, plėšikauja, kankina, žudo ir vis ... vardan ‘liaudies” gerovės.

Petras.Man nesuprantamas toks žodžio “liaudis” linksniavimas -— ar čia nėra paslėpta kitokia prasmė?

Jonas. Kaip žodį “komunizmas” jie vartoja priedangai (nes iš tikrųjų tai yra žiauriausios rūšies piliečius išnau dojantis valstybinis kapitalizmas), taip lygiai yra ir su liaudim. Sovietai dirba gerovei liaudies, bet kokios?

Štai mano miestely 1940 m. sovietai nusavino vietinio pirklio didelę geležies krautuvę. Senis krautuvininkas dejuoja, bet ir vėl, su šypsena man sako, kad jis vis dėlto šiaip taip “laikosi”, nes jo sūnus esąs paskirtas elektros stoties komisaru. Arba, kitas mano pažįstamas mėsininkas nusiskundė, esą jam nusavinę mėsinę, bet jo du sūnūs dabar yra komisarais paskirti, — tai jis irgi nesijaučia “perdaug nuskriaustas”. Žinoma, lietuviai prekybininkai bei pramonininkai tokios privilegijos neturėjo, nes jie juk -— buržujai, taigi, ne “liaudies” atstovai.

O kuomet 1941 m. pavasarį naciai užpuolė Jugoslaviją ir vėliau Graikiją, tai paklausti, kodėl mes neiname į pagalbą užpultiems, tie patys pirkliai aiškino, kad yra gerai, jei buržujus buržujų muša. Nes kai jie nusilpnės besimušdami, tai tuomet esą “mūsiškiai” ateis. Netgi kurioje tai “išminčių” knygoje esą pasakyta: jei kils karas, tai eik į karą paskutinis, o grįžk pirmutinis ir būsi nugalėtojas.

Petras. Juk mūsų Amerikos valdžia nėra komunistų įtakoje. Taipgi neįmanoma prileisti, kad jie nežinotų tikros padėties Sovietijoje, kur, kaip sakai, žmonės netur nuosavybių, neturi jokių teisių, — kitaip tariant yra “modemiški” vergai. O jei Amerikos valdžia tai viską žino, tai kodėl?...

Jonas. Tų “kodėl” yra labai daug. Korėjos kare nebuvo leista bombarduoti Mandžūrijos bazių (Charbino, Mukdeno ir kt), nes bombarduojant žūtų nekalti civiliniai gyventojai. Tuo pačiu nebuvo leista Čiang-Kai-Še-kui duotų porai divizijų kariauti prieš įsibriovusią kinų milijoninę armiją į š. Korėją; taipgi buvo neleista tam pačiam Čiang-Kai-Šekui išsikelti į žemyną, kai raudonųjų kiniečių kariuomenės didesnė dalis buvo užimta Korėjoje. Aišku, kad visiškai sąmoningai buvo neleista Amerikos kariuomenei sumušti kiniečius ir išlaisvinti Š. Korėją tam, kad Azijoje galėtų paleisti gandus apie Amerikos kariuomenę, “popierinį tigrą”. Gen. McArturas irgi neįtiko Amerikos valdžioje buvusiems slaptiems sovietų pataikūnams, nes jis išsireiškė apie komunistus, esą su jais derybos neįmanomos, ir jis buvo atstatytas.

Ar bereikia geresnių pavyzdžių prie Eisenhowerio vyriausybės, kuomet įvyko sukilimai Vengrijoje, Rytų Vokietijoje? Kur dingo tuomet pažadai išlaisvinti pavergtas Centro ir Rytų Europos tautas ? Ar dar kam neaišku, kad čia veikia slapta pasaulinė valdžia. Ar ne tam laikomas laivynas prie Formozos, kad neleistų Čiang-Kai-Šekui užpulti komunistų valdomą Kiniją?

Petras.Tai ir gerai, kad nebus III pas. karo. Bet kodėl dygsta tie maži karai, pav., dabartinis pietų Vietname? Kodėl norima laisvinti pietų Vietnamą, o nesirūpinama Kuba?

Jonas.Matai, kiekvienas Amerikos prezidentas vis pažada laisvinti Sovietų okupuotus kraštus “taikiu” būdu. Ar ne juokingi, jei jie nebūtų liūdni, toki pažadai, ir jei jie nebūtų veidmainiški? Jei sakysim, pusę Čikagos užimtų gengsteriai, — nejau policija jieškotų būdų taikiai su jais sugyventi, o ne juos nubausti?

Kai buvome Vokietijoj stovykloje, tuoj po II Pas. karo, atsilankė ten tūlas vokietis iš Suomijos. Į mūsų kalbas dėl III Pas. karo, kurio metu turėjo būti sunaikinti Sovietai ir tuo pačiu išlaisvinta Lietuva, jis tik nusijuokė ir pasakė: “Varnas varnui akių nekapoja”. Kad jie triukšmaus viens prieš kitą, tai galimas daiktas, bet, tikėkite, nekariaus”.

Jei dabar Pietų Vietname komunistų infiltruoti budistų vienuoliai buvo areštuojami, — tai buvo keliamas didžiausias triukšmas Amerikos spaudoje ir net J. Tautose. O kai Tibete ir kitur tie patys budistai buvo masiniai žudomi, tai buvo O. K. Kai caro laikais Sibire buvo keliasdešimt tūkstančių katorgininkų, — tai buvo begaliniai žiauru. Gi kai milijonai Sovietų laikais yra tremiami ir miršta stovyklose Sibire ir Šiaurės Europoje, tai irgi yra O. K. Todėl, suprantama, kad nei Laoso, nei Vietnamo nebuvo numatyta rimtai laisvinti. Taip lygiai ir su Kuba: “komedija” su reikalavimu, kad sovietai atsiimtų savo raketas, — tai vis “dūmų” pūtimas į akis naiviems piliečiams, kurie vis dar neįsisąmonina, kad tie ponai vieną sako, kitą daro.

Netikėk, Petrai, kad pasaulis ir jo opinija yra “užhipnotizuoti”. Veikiama planingai. Beveik perdėm inteligentų (pirklių, finansininkų ir politikų) tauta, turinti savo uždarą bendruomenę, yra pasiryžusi valdyti pasaulį; kas gali atspėti, kuriuo būdu tai įvyks? Pasaulis jau supančiotas; dalinai sovietinio valstybinio kapitalizmo, dalinai gi “demokratinio” kapitalizmo, kuris žingsnis po žingsnio užleidžia sovietinei sistemai pasaulį. Visas pasaulis, kaip kokių painių voratinklių apipintas ir valdomas nepaprastai gudrios, bet kartu ir žiaurios, mokančios keisti kailį ir visur prisiderinti, “tautiečių” klikos.

Petras.Tai kas gi daryti, ar jau padėtis tikrai be vilties?

Jonas.Nebūkim pranašais, bet nebūkim ir perdideliais pesimistais. Šiame atomo amžiuje viską nulemia technika, ir nauji ginklai reikalauja milijardų, kurių retai kuri valstybėturi. Jei kuomet ateity sustiprės ir susijungs Europa, — gal tai vienin­telė viltis, kad ginklais, o ne tuščiais žodžiais bus pradėta laisvinti Euro­pos senos kultūros tautos, kurios juk berods vertos daugiau laisvės, negu laukinės Afrikos tautos. Taigi, bent tuo tarpu, pamiršk apie III Pas. ka­rą ...   K. Č.