Partizanai: Istorija ir dabartis

BALTŲ ŽEMĖS FALSIFIKATAS

PETRAS BŪTĖNAS

“Lietuvių ir Prūsų žemės XIII a.” žemėlapis yra įdėtas “Lietuvos TSR istorijos” I tome. Vilnius. 1957 m., kuriame yra nurodytos šios sritys, bet labai paviršutiniškai ir ne baltų etnografijos požiūriu: I. Lietuva (Jos plote tenurodyti Alytus, Augštdvaris, Daugai, Merkinė, Perloja, Rumšiškės — dabar “Nemuno jūros” užlietos ir Valkininkas, o Kauno visiškai nėra, Vilnius pažymėtas Deltuvos srityje P.B.), II. Nalšia, III. Deltuva, IV. Upytė, V. Saulė (Šiauliai), VI. Knituva, VII. Medininkai, VIII. Karšuva, IX. Ceklis (buv. Kuršiai) (Atseit, Keklys sritelė, kuri nurodyta pagal Ltv. Kuršą, į šiaurę nuo Gandingos, rašo: Gondinga, vietovės P. B.), X. Sūduva (Dainava), XI. Skalva, XII. Nadruva, XIII. Barta, XIV. Sambija (K. Būgos Semba P.B.), XV. Natangija (K. Būgos Notanga P.B.), XVI. Varmija (K. Būgos Varmė P.B.),XVII.    Pomezanija (K. Būgos Pamedė P.B.) irXVIII.    Pogezanija (K. Būgos Pagudė “Pakrūmė” P. B.).
 

‘‘Lietuvos TSR istorijos” Lietuvių ir prūsų žemės XIII a. žemėlapio nuotrauka.

Žemėlapis latvių žemės nerodo. Jei jis ją. rodytų, tai būtų galima matant įsitikinti, kad latvių žemės rytai (Latgala) Dauguvos dešinėje-šiaurinėje pusėje nueina j rytus daug toliau už tame žemėlapyje parodytąją lietuvių žemę Dauguvos kairėje-pietinėje pusėje. Lietuvių žemė žemėlapyje turėjo būti parodyta kur kas toliau į rytus ir net toliau už latvių žemę, nes latviai lietuvių ir latvių prokalbės laikotarpyje kaip tik yra gyvenę Dauguvos kairėje-pietinėje pusėje kartu su lietuviais. Tuomet rusų stumiami latviai Dauguvą peržengė Daugpilio — Pliusų—    Kraslavos-Krėslavos — Drujos — Drisos — Dysnos—    Polocko — Vitebsko tarpe, pasiekdami savo tėvynę Latgalą. Jei tas žemėlapis to visko nerodo, tai aišku, kad jis yra Maskvos rusų cenzūruotas. Mat, kaip ir senovėje, ir dabar yra likęs tas pats rusų uždavinys — padauguviu per baltų žemę veržtis į vakarus ir todėl net rodyti drausti lietuvių elementą Dauguvos kairėje-pietinėje pusėje. O dabar čia net ir beveik visa Braslavo apskritis iš Lietuvos valstybės yra atimta ir prie savo S. Rusijos (Gudijos TSR) prijungta.

Kitkas apie šį žemėlapį yra straipsnyje surašyta.

Dusburgo kronikos XIV a. sričių vardai Pomezanija ir Pogezanija yra apslavintų žodinių lyčių, o mūsiškai tik Pa-med-ė ir Pa-gud-ė (įrodė K. Būga, Lkž. LXVII §78). Matyt čia bus įsikišta kažkokios šių dienų slaviškos jėgos, jei anokie apslavinimai žemėlapyje yra palikti. Bus pabijota, kad prūsų gudde, normalios lyties gudė “krūmas” nebūtų identifikuojama su tautovardžiu gudas “bielorusas”, o gudas tautovardis prieš tai reiškė ne bieloruso, bet goto (=germano) tautovardį; žr. Bg, Lkž. LXVII §78²). Dėl prūsų žodžio gudė “krūmas” plg gud+karklis,-io 1 “medis (salix purpurea) LKV”, gud+karklis, gudobelė 1, medis (crataegus) LK V”, gud+obelė. Prūsų žemės XIV a. visų dusburginių 11 (iš tikrųjų 13, o keturioliktoji Sasnos sritis užmiršta, ar kaip) sričių (partes; ne kiltys) vardai yra kraštovaizdiniai-žemėvaizdiniai ir visi grynai baltiški ir jau vien jie tokie rodo tą žemę baltišką.

Tai ne anų laikų (Rygos miesto 1201 metų įkūrimo laikotarpio) vaizdo tas žemėlapis, bet šių laikų politikai jis teskirtas ir nelemtai iškoreguotas ir apkarpytas kokio S. Rusijos maskvinio slaviškai politinio diktato, o ne istorinių ir etnografinių faktų. Čia negalima kaltinti mokslo žmonų lietuvių, gyvenančių ir dirbančių S. Rusijos pavergtoje ir visomis išgalėmis rusinamoje Lietuvoje. Ten ir mokslo laisvės nėra. Taigi, tas vad. istorinis etnografinis žemėlapis yra paruoštas tik pagal šių laikų Lenkijos valstybės ir S. Rusijos imperijos (Gudijos TSR) sau pravarytas valstybines (politines) sienas lietuvių, prūsų ir latvių tautų bei Lietuvos ir Latvijos valstybių sąskaiton. Todėl tame istoriniame etnografiniame žemėlapyje stambiausios klaidos yra šios, kalbant apie lietuvių, prūsų ir latvių žemės rytinį, pietinį ir vakarinį pakraščius:

1. Tas žemėlapis lietuvių žemių neprileidžia prie Dauguvos upės Sėlos srityje ties Sėlpiliu, Naujiniu-Daugpiliu ir Krėslava-Kraslava (greičiausia bus iš Karslava) ir nėra nurodytos Braslavo-Brėslavo apskrities, prieinančios prie Dauguvos, Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metų maskvine sutartimi kaip lietuviškos grąžintos Lietuvos valstybei, o rusams tą sutartį sulaužius — S. Rusijos dabar atimtos iš Lietuvos valstybės ir prisijungtos prie S. Rusijos Gudijos TSR. Aišku, žemėlapyje nėra nurodyta ir lietuvių žemės nuo Braslavo apskrities bent 60 km į rytus ligi Lithuania Propria “TikrosiosLietuvos” 1566 metų sienos, nors net ir nuo šios sienos kiaurai į rytus taip pat nueina mūsų etnografinė žemė, kurią parodo ir gausūs lietuviški vietovardžiai. Padauguviai čia yra baras, kurį istorinė kalbotyra vadina lietuvių + latvių žeme, o Latvijos Latgala yra latvių tėvynė. Šiandie ir iš Latgalos S. Rusija yra sau atplėšusi latviškų žemių, didelių gabalų nebuvusi Latvijai grąžinusi po I-ojo pas. karo. Šiuo padauguviu rytiniai slavai atsikraustę iš Užpripečio apie VI-VII a. po Kr. ties Dniepru, vėliau pasinešdami į vakarus, ir ėmė veržtis, aišku, Baltijos jūrą kada nors tikėdamiesi pasiekti. Tas jų veržimasis čia, matome, ir šiandie nėra sustojęs Užtat nėra ko stebėtis, kad ir aname žemėlapyje Maskva Lietuvoje likusiems mūsų istorikams yra padiktavusi lietuvių tautos prie Dauguvos neprileisti, net ir Braslavo apskritį Lietuvai atimdama ir tame svarbiame paupiniame bare Latgalą nuo Lietuvos valstybės “Gudijos TSR” kordonu atskirdama. Tai baugina ir protaujančiuosius latvius.

2.    Žemėlapyje baltų (lietuvių) žemėje nėra Naročiaus ežero su jo apylinkėmis ir Naročios (Neries dešinio-šiaurinio įtako) upės, o nuo to plataus rėžio lietuviški vietovardžiai ir gyventojai lietuviai irgi nueina kiaurai į rytus. Nuo Naročiaus ežero į rytus ligi Lithuania Propria sienos yra dar per 50 km. Esą, didžiulis Naročiaus ežeras buvęs reikalingas pasisavinti Gudijos TSR, nes gudai didesnių ežerų apskritai neturį, o tas Naročiaus ežeras gudams atstosiąs tarsi kokią “jūrą”. Rusai “politiniai pa-tvarkytojai” štai ką užmiršo (nutylėjo!) čia pasisakyti. Matai, Gudija savo rytuose turi daug svarbesnę vandens arteriją — Dniepro augštupį ir vidurupį su jo įtakais, nuo seno gudų, ne rusų, apgyventus, o tie gudų rytiniai plotai S. Rusijos iš Gudijos dabar yra atimti ir prie “tikrosios Rusijos” prijungti surusinti. Vadinasi, S. Rusijos politika aiški: gudų žemes rytuose rusams (velikorosams) atimti, o baltų žemes Gudijos TSR (S. Rusijai!) atidavinėti ir jas slavinti.

3.    Žemėlapyje nėra Nemuno viso augštupio net nuo Juodosios Ančios (Nemuno kairys-vakarinis įtakas, visas tekąs per Lietuvos Sūduvą-Jotvą-Dainavą, Suvalkų trikampyje, iš Lietuvos Lenkijos atimtame). To Lietuvai atimto Nemuno viso augštupio ir dalies vidurupio ilgis siekia 270 km. J. Ančios žemupio kairiame-šiauriniame šone stovi Varviškės bažnytkaimis — paskutinė piečiausia Lietuvos valstybės gyvenvietė, nuo lenkų karių ir lenkų dvarininkų partizanų karžygiškai lietuvių apgintas Lietuvos Nepriklausomybės kovų laikotarpyje, o J. Ančios žemupio dešinėje-pietinėje pusėje yra Jotvingų vardo didelis kaimas, Lenkijos okupuotas, ir tt. Nuo J. Ančios žiočių, nuo Varviškės bžk., Periamo bžk., geriau sakant, nuo S. Rusijos okupuoto ir Gudijos TSR atiduoto Perval-ko bažnytkaimio (Nuo čia į pietus ligi Gardino ir su Gardinu Nemuno vidurupio Lietuvai atimta 33 km.) į rytus 1940 metų rusišku diktatu eina S. Rusijos Lietuvos valstybei antmestoji siena. Ta pati siena parodyta ir aname istoriniame etnografiniame žemėlapyje, ir todėl tas reiškinys politinis ir neteisingas kaip tikra istorinė fikcija. Vadinasi, tas žemėlapis ir čia ne iš istorinių ir etnografinių faktų vaizduotas, bet tėra dabartinio S. Rusijos politinio diktato rezultatas platesniam slavofilizmui per jėgą parodyti. Ir Gardinas, lietuvių statyta pirmoji pilisir gyvenvietė, Lietuvai atimtas, o Gardinas prie Nemuno 27 km į pietus nuo J. Ančios žiočių arba Varviškės bažnytkaimio. Taigi, nuo J. Ančios ir Varviškės bžk. bei Pervalko bžk. visas Nemunas abiem savo pusėmis ligi pat savo versmių iš ano žemėlapio yra išbrauktas. Tuo tarpu XII amžiaus rusų ir “Lietuvos TSR istorijos” giriamas (kam didžiai rusofiliškas) “Poviest’ vremennych liet” rusiškas metraštis tik vienut vieną slavišką gyvenvietę Iziaslavl’ dabar Zaslavl’ (į žiem-vakarius nuo Minsko-terodo visuose lietuvių žemės rytuose; taigi, tada slavai net nė Nemuno versmių, nei tų apylinkių dar nebuvo pasiekę, nors padniepriu į šiaurę jau buvo jie nusidanginę į vakarinių suo-mių-ugrų žemę, o nuo Kievo miesto į žiemryčius padesniais (Desna—Dniepro kairys-rytų įtakas ties Kievu) Maskvos srityje buvo pasiekę rytinių suomių-ugrų žemę ir baltų Rytinių galindų plotą Protvos ir Naros (abi yra Okos, Volgos, kairieji-šiauriniai įtakai) paupiais. “Poviet’ vremennych liet” metraščio laiku Rytiniai galindai ne tik tebebuvo gyvi, bet ir visur čia plačiai gyveno. Tai tie patys lietuviai + latviai, kuriuos padniepriu atskėlė slavų veržimasis nuo Kievo į šiaurę suomių-ugrų sodybų link. Rytiniai galindai, kad ir slavų apmaišyti, turėjo pasilikti gyvi ligi mūsų laikų, bet nebuvo ir nėra lietuviams leidžiama jų žemės moksliškai etnografiškai tyrinėti. Mat, geležinė uždanga skiria S. Rusiją ne tik nuo laisvojo pasaulio, bet ir pačioje S. Rusijoje yra daug geležinių uždangų, net ir Lietuvoje dabar yra vietų, kur lokalinė geležinė uždanga yra atitverusi rėžius, lietuviams uždraustus lankyti. Šitaip S. Rusijoje virškinamos ypač neslaviškos tautos ir prievarta lydinamos su “dirbtine rusų tauta”. Tad ir suprantama, kad tokiuose žemėlapiuose nebegali S. Rusijoje būti parodytas ir XI - XII amžių Rytinių galindų gyventasis (tebegyvenamas) plotas pačios Maskvos kone panosėje.

Baltų žemės XIII a. žemėlapio nuotrauka iš A. Šapokos Lietuvos istorijos 22 psl.

Kur brūkšnėta linija, ten yra baltų etnografinės ribos, o kur brūkšnėtumas panašus lyg į šukas, tai ten, suprask, baltai jau esą rytinių slavų atmiešti. Kulmo (Kalno) sritis tokia pat parodyta, bet ji yra Prūsų žemės aiški dalis. Vogelsang,kryžiuočių pilaitė, stovi Vyslos antroje pusėje ties Torno-Torunės miestu.

Kur parašyta “Mozūrai”, — reiktų smarkių pataisų, nes ten pietinės Jotvos-Sūduvos dalis ir šiauriau tos dalies yra Galindos dalis, o patys mozūrai čia tik atsikėlėliai.

Pietinė Jotva-Sūduvatiksliai parodyta ligi V. Bugo, bet ji trunka į vakarus ligi Naros-Narevo žemupio, o į rytus visu platumu ligi Minsko — Turovo (Jis prie Pripetės, o tos upės kairiame-šiauriniame šone stovi Kalnas (sl. Kolno) gyvenvietė) linijos, pietuose ribai einant Pripetės upe.

Vakariau . Brastos miesto parodyta Kirsnosupė (sen. žml. Krssna, lenk. Krzna) — V. Bugo kairys-pie-tinis įtakas, savo upėvardžiu skelbianti Jotvos-Sūduvos užbuginį tarpą, o nuo jos augštupio 60 km į šiaurę prie V. Bugo stovi pietinės Jotvos-Sūduvos sostinė Drogičinas, 40 km šiauriau Drogičino 1264 metų Kirsnos mūšiovietovė Kirsnavosir Kirsnavėlėspalivarkų ir Kirsnos(lenk. Czarna; prūsų kirsnan“juodas”) upelės apylinkėje, kur mūšyje žuvo ir ten palaidotas paskutinysis pietinių jotvingų-sūduvių kunigaikštis ir vadas Komotas (lenk Kunat), tada čia su savo kariuomene kovojęs prieš jungtinę lenkų, mozūrų, krakoviakų ir Vokiečių kryžiuočių ordino kurfiurstinę kariuomenę.

Zelva(lenk. Zielawa) yra anos buginės Kirsnos žemupio dešinys-rytinis įtakas piečiau L. Brastos, o kita Zelva (lenk. Zelwianka) teka tarp Valkavisko ir Slanimo — Nemuno kairys-pietinis įtakas; abi Želvos savo vardais rodo baltų žemę, nes, kur randame šaknies Zalv- Zelv-ar Žalv-, Želv-vietovardžių, ten yra baltų žemė.

Kur yra Naros-Narevo, Muchauco (sl. Muchavec; V. Bugo dešinys-šiaurinis įtakas ties L. Brasta) ir Jaseldos (jotvingiškas upėvardis; apie Pinsko miestą Pripetės kairys-šiaurinis įtakas) augštupiai, ten želia Baltvyžio giria. Jos šiaurinėje dalyje teka Naros augštupys, o jo šiauriniai įtakai yra Kalna(sl. Kolna) ir Jotvaupės, savo vardais paliudijančios jotvingų-sūduvių žemę.

Naugarduko miesto apylinkėje yra lietuvių valsčiaus Zietelosmiestelis, o į pietryčius Nesvyžiaus miesto apylinkėje Tareikiaibažnytkaimis.

Nemunoir Neries versmės yra baltų žemėje, nors čia žemėlapyje kitaip yra rodoma. Nuo tų abejų versmių ir nuo Minsko miesto į žiemryčius ir dar toli prie dnieprinės Berezinos augštupio stovi kolonizacinis Borisov aps. miestas, o jo apylinkėje teka Nemunėlis (sl Nemanicynka), prie jo to pat vardo miestelis.

Minsko miestas, dabartinė Gudijos sostinė, Svisločiaus augštupyje, taip pat yra lietuvių žemėje, ir pvz. Svisločiaus kairys-žiemrytinis įtakas Minsko apylinkėje yra si. Viata, atsiradusi iš baltiško upėvardžio * Venta.

Prie Polocko miesto į Dauguvą įteka latviško vardo upė Palta,dabar slavų vadinama Polota.

Latvijos Latgalos rytuose, į žiemvakarius nuo Polocko miesto, jau S. Rusijos ribose, yra didelis ežeras neslaviško vardo Osveja — Asveja, As-v-ej-a (žemėlapyje žymu ežervietė), kurio apylinkė yra latgališka.

Rus. Velikaja “didžioji” upė teka iš Ltv. Latgalos rytinio šono į šiaurę — Pliskuvos-Pskovo ežero pietinis įtakas žemiau Pliskuvos (rus. Pskov) miesto. Tos upės senasis vardas yra Mūdavaar Maudava, šen. žml. lot. Wielka seu Muddaw, o šaknies Maud-vietovardžių ir asmenvardžių yra pvz. M. Lietuvoje ir Prūsų žemėje. Upė teka S. Rusijos pusėje, bet ligi jos gyvena latviai latgaliai. Gi dabar S. Rusija, ne tik tų latgalių negrąžinusi Latvijai, Latgalos žiemryčių dabar gerą gabalą sau prisijungė.

4. Žemėlapis rodo etnografinę ribą einant Lydos miesto pietiniu šonu. Mat, politiniais S. Rusijos sumetimais reikėjo Lietuvai visas Nemuno augštupys atimti kartu su Gardinu ir dar atimti dalį Nemuno vidurupio, kad tariamoji etnografinė riba sutiktų su Lenkijos iš Lietuvos atimtojo Suvalkų trikampio jau politine siena ties Juodosios Ančios žiotimis ir Varviškės bažnytkaimiu. Žemėlapis taip preciziškai (nors ir komiškai!) ir parodė. Bet tai tėra tik vaikų darbas ir tuo patim išsidavimas, kad, kalbėdami apie XIII amžiaus etnografines ribas, iš peties ir nerausdami drožia apie šių dienų S. Rusijos ir Lenkijos politines Lietuvai prievartines sienas. Toks etnografijos mokslas nėra mokslas. Gi nuo Lydos miesto į pietryčius ligi pirmosios taip pat lietuvių upės Gaujos (Nemuno dešinys-šiaurinis įtakas) žiočių dar yra 20 km, o nuo Gaujos augštupio į rytus ligi Beržūnos (Nemuno dešinys-šiaurinis įtakas, tekąs iš rytų į vakarus) versmių apylinkės ir Lithuania Propria sienos 100 km. Nuo Lydos į pietus ligi lietuvių valsčiaus Zietelos - Zytelos miestelio yra 47 km ir į pietryčius ligi lietuviškos oazės Tareikių bažnytkaimio Nesvyžiaus miesto apylinkėje yra 110 kilometrų.

5.    Sūduvos (Dainavos) pietinė riba tenurodyta Luko (vok. Lyck, lenk. sen. Elk, Leg, Łek; Luka-s upėvardis bus iš sen. ^x Lauk-; Bebros, Naros Vigando kron., lenk. Narew, dešinys-šiaurinis įtakas) upė ir tik sulig buv. valstybių siena ir be Rogardo pilies, miesto ir ežero, o tuo tarpu Dainava pagal vietovardžius apima visą didžiulį Prūsų ežeryną ir tai, kas nuo jo dar į vakarus ar į pietus Galindos srityje, net ir Mažosios Lietuvos žemėje. Sūduva (Dainava) yra tik šiandie vadinamosios Jotvos-Sūduvos srities dalis, o aname žemėlapyje jokios pietinės jos dalies nė kiek neparodyta.

6.    Nėra visos Galindos su visu Prūsų ežerynu. Todėl, žvelgdamas į aną žemėlapį (rodos, etnografinį), pamatai visą sovietų rusų prievartaujamos etnografijos mizeriją. Baltų žemės visas pagrindas yra jos Baltijos jūros ir tos jūros upių su paskutiniojo ledmečio rytinės morenos ežerais vakarinis plotas. O tuo tarpu baltų žemės vakarinė (tik pati pajūrinė dalis) etnografiniame žemėlapyje teparodyta siauru iškyšuliu: tartum galvos (= baltų žemės) nosis (= dusburginės Prūsų žemės iš 13 sričių tik 9 sritys), visiškai dingus kaimyninei pietinei Jotvai-Sūduvai. Lenkų ir kitokių žemėlapiai Galindos vietoje mėgsta žymėti kolonistus mozūrus. Bet mozūrai ne baltai: jie vakariniai slavai atsikėlėliai. Net ir mūsų kaikurie žemėlapiai čia nėra apdairūs. Galindos sritis yra tarp kitų baltų žemės sričių. Galindos baltiškasis vaidmuo dar nėra galutiniau nušviestas. Galinda net yra paskelbta graiko astronomo Ptolemėjo jo Geografijoje II a. po Kr. kartu su jos pietine kaimyne Sūduva-Jotva: Galindai kai Soudinoi “galindai ir sūdynai-sūdai-sūdūviai-jotviai-jotvingai”. Tą patį, net daugiau, pakartojo ir pasakė Ptolemėjo žemėlapio 1605 metų žemėlapio kopija, tik pačius vietovardžius ir tautovardžius rašydamas lotyniškomis žodžio lytimis (A. Spekke, Baltijas jūra senajas kartės. 5 p.): Galinde “gr. ir liet. galindai”, Sudeni “gr. Soudinoi, liet. sūdynai” ir net Pagirite, kamienas Pa-gir-it- bus iš Pa-gir-It- “pagiryčiai, pagirio gyventojai”, tie kur galėtų būti ir Poliašės, lenk. Polasze, Podlesie, jotvingai, lenkų kronikininkų Kadlubko, Boguchvalo ir Vincento vadinami lot Pollexiani, kuriuos pažįsta ir kiti šaltiniai (Preuss. Urkun-denbuch. I. 226, 240; Bg, Lkž. LXXV §100): atseit, pietiniai jotvingai-sūduviai, gyvenę tikrai slėsnių vietų didelių girių zonoje, Borusci “prūsai”, kamienas Borus-}c- gal iš Brus-k-, kaip Prut (Juodosios jūros įtakas) Ptolemėjo žemėlapio 1605 metų kopijoje rašomas Poritus fluvius; Bruzi pirmą kartą bus šitaip prūsus skelbęs IXa. po Kr. bavarų geografo raštas (P. Jonikas, Liet. k. ist. 30 p.), o 999 metais po Kr. Pruzziae, Prus-ij-a, Prusciae, Prus-k-ij-a “Prūsijos” (Bg, Lkž. LXXI §81). Apie tuos keturis Ptolemėjo tautovardžius reiktų kada atskirai parašyti; tautovardžių iš ten ir daugiau galėtų prisidėti. Ptolemėjo tautovardžiai per nauja tyrinėtini.

“Lietuvos TSR istorijos” žemėlapyje, taigi, nėra tiek labai svarbios ir didelės Galindos, o joje ir šiandie vietovardžiai beveik visi tebėra baltiški, ir lenkams norint būtų daug darbo, kol juos išnaikintų sulenkindami, suslavindami, jei sektų gudriomis pėdomis S. Rusijos, kuri jos okupuotosios Mažosios Lietuvos - Karaliaučiaus srities (jos okupacinis vardas užkrautas: Kaliningradskaja oblast’) gausius gražiausius lietuviškus vietovardžius bolševikiškai (ir cariškai) surusino kompartinio dekreto keliu, o pačią žemę kolonizavo rusais iš Rusijos gilumos, kaip kitkart ypač Galindą ir Prūsų ežeryną vokiečių kurfiurstais mozūrais kolonizavo. O ir Prūsų ežeryno, klaidingai vadinamo Mozūrų ežerais (Jis Potsdamo 1945 metų konferencijos atiduotas Lenkijai kartu su Galinda ir kt.) veik visi ežerai ežerėliai tebėra lietuviškų vardų.

7.    Nėra Sasnos sritelės (Joje buvo Tannenbergo-Žalgirio 1410 metų mūšis) ir jos kaimynės Leipaoos-Liubavo sritelės, Galindos srities tiesioginių tęsinių į vakarų pusę Vyslos link. Iš Sasnos sritelės prasideda 4 upės: Alna, Naida ar Nyda-Vikra, Paserija ir vyslinė Dravanta — baltiškos upės, o žemėlapyje jų augštupiai į baltų plotą neįjungti. Sasnos ir Plikosios (Augštosios; XIV a. dusburginė Plieka Bartha) Bartos kaimynės sritelės yra šiame ruože iš augštesniųjų žemių, bet taip pat ir iš ežeringiausiųjų, kaip ir didelė ilga Galinda. Baltų kalbos (prūsų, lietuvių, latvių) žodis plikas,-a vietovardžiuose sutinkamas visoje baltų žemėje, ir jis tą žemę baltams liudija.

8.    Nėra Kulmo (=Kalnas) srities, prisišliejusios prie 50 km ilgio Vyslos vagos, vakariau Leipavos - Liubavo sritelės, piečiau Pamedės srities. Kulmo sritis iš prūsų anksčiausiai buvo atimta ir mozūrų kung. Konrado kitkart pirmoji buvo pavesta valdyti pasikviestam Teutonų-kryžiuočių ordinui, kad tas prūsus ir lietuvius krikštytų, jų žemę sau nukariaudamas.

Braslavo apskritis beveik visa dabar yra iš Lietuvos valstybės atimta ir prijungta prie S. Rusijos (Gudijos TSR). Lietuvos valstybė tik su Braslavo apskritimi tik ties Drujos žiotimis ir Drujos miesteliu tepriėjo prie Dauguvos. Braslavo apskrities vakaruose lig 10 km pločio ruožas Lietuvos valstybei tepaliktas ir žymimas-.-.-. Stambieji ženklai —.—.— rodo Lietuvos ir S.Rusijos 1920 metų sieną, o nuo tos sienos į rytus ligi Lithuania Propria 1566 metų sienos dar yra 50-60 km. — Tai žemėlapinė ištrauka iš 1956 metų J. Andriaus Lietuvos žemėlapio. (Rausvai nužymėtos tame žemėlapyje valstybės sienos, darant klišes, išnyko. Šią ir kitas žemėlapio iškarpas prašome lyginti su pačiu žemėlapiu.)

Naročiaus ežero ir Naročios(Neries dešinio-šiaurinio įtako, prasidedančio iš Naročiaus ežero) upes apylinkė Švenčionių apskrities pietryčiuose, dabar S. Rusijos (Gudijos TSR) iš Lietuvos valstybės atimta. Naročiaus ir Medilo ežerų rytine puse per Medilo miestelį ir Naročiaus upe eina Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metųMaskvos sutartimi patvirtintoji siena (dabar ji S. Rusijos sulaužyta), o nuo tos sienos į rytus ligi Lithuania Propria 1566 metų sienos dar yra net 50 km. — Šio žemėlapėlio iškarpa yra iš J. Andriaus 1956 metų Lietuvos žemėlapio.

Lazūnų lietuvių apylinkėprie Šilvės (Beržūnos, Nemuno dešinio-žiemrytinio įtako, žemupio dešinio-šiau-rinio įtako) žemupio, netoli 1920 metų sienos, 40 km. į vakarus nuo Lithuania Propria 1566 metų sienos, 50 km.į rytus nuo Lydos aps. mst., su Bebrėnų, Dūdų, Eigir-dų, Jūrotiškių, Latvos, Vijos lietuviškomis gairėmis. — Ši žemėlapinė ištrauka iš 1956 metų J. Andriaus Lietuvos žemėlapio.

Žirmūnų mstl., vlsč. ir pare, prie Žirmūnos —Ditvos (Nemuno dešinio-šiaurinio įtako) augštupio kai-rio-rytinio įtako Lydos aps., 75 km į pietus nuo Vilniaus sostines, 13 km į šiaurę nuo Lydos aps. mst., 33 km į žiemvakarius nuo Nemuno arčiausio tarpo, Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metų sienos ir Lithuania Propria 1566 metų sienos, 65 km į šiaurę nuo lietuviško valsčiaus Zietelos miestelio ir 25 km į rytus nuo S. Rusijos padarytos    sienos, S. Rusijai sulaužius Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metais Maskvoje pasirašytų sutartį, — taigi, tuo būdu Žirmūnų valsčius iš Lietuvos valstybės atimtas ir prijungtas prie S. Rusijos (Gudijos TSR).

Žirmūnų valsčiaus net ir smulkieji (balų, laukų, laukugalių, miškelių, pievų, upeliūkščių. ..) vietovardžiai yra ištirti, ir jie kaip lietuviški aiškiai liudja tų valsčių lietuvių tebegyvenančių, nors vietomis ir aptutešintų. Iš to valsčiaus smulkiųjų vietovardžių lietuviškumo reikia spręsti, kad ir visur kitur Vilnijos tolimuose rytuose bei pietuose tas pats. Tuo sumetimu čia Žirmūnų valsčiaus žemėlapėlis ir yra išspausdintas kaip iškarpa iš J. Andriaus 1956 metų Lietuvos žemėlapio.

(Žiūr. Lazūnų apylinkės žemei. 111 psl.)

Minsko mst. apylinkė,kur nuo Minsko 18 km į žiemvakarius matome Iziaslavl’, dabar Zaslavl’, miestelį: dar XII a. po Kr. tik ta viena slavų gyvenvietė tebuvo Nemuno ir Neries versmių apylinkėse. Stebime Beržūnos versmes, Gaujos (gud. Huja), Ūdros, Viatos iš *Venta upes, Girewicze bžk. nuo liet. žodžio giria. Nuo Minsko į vakarus 40 km eina Lithuania Propira 1566 metų siena, 90 km Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metų siena ties Beržūnos (Nemuno dešinio-žiemrytinio įtako) žemupiu, 50 km į pietvakarius Litva “Lietuva” kaimas Nalibokų girios rytinėje pusėje ir ryčiau Lithuania Propria sienos. — žemėlapinė iškarpa iš 1956 metų J. Andriaus Lietuvos žemėlapio.

9.    Pamedė žemėlapyje sumaišyta su Pagude “Pakrūme”, o Pamedė prieina prie Vyslos 100 km ilgio žemupio. Tos abi baltų sritys vakaruose turi savo garsią narsią, bet labai kruviną istoriją, kol vokiečių ir slavų atėjūnai, Europos riterių ir “riterių” remiami, vietinius gyventojus ir jų nuo amžių savarankišką gyvenimą paralyžavo.

10.    Vyslos šakotos didelės žiotys ligi vyslinio dešinio-rytinio Nogato ištako etnografiškai žemėlapyje nepažymėtos, nors tose žiotyse vietovardžiai (svarbiausia, vandenvardžiai) mūsiški tebėra išlikę. Be kitko, čia istorijos šaltinių nurodomi gyvenę vidivarii kaip germanų šaka, bet dėl jų tautybės dar klausimas. Jie galėtų būti ir baltų giminės kiltis: kamienas vid-i+var-ar vid-i+vor-.

11. Drūsuõ,-eňs 3 b, vok. Drausen-S., lenk. Jez. Družno, ežeras (Anž. ir Bg. Lkž. LXVII §77) Pamedės srities šiaurėje, susisiekiąs su Pagudės “Pakrūmės” srities šiaure, pietvakariau Ais(t)marių užtakio, — žemėlapyje nėra parodytas, o kaip tik prie to ežero buvo anglų keliautojo Vulfstano (prieš 900 metus po Kr.) aprašymo Truso (vs. vd.; atrodo, turėtų būti šaknis *Drūs-) prekybos centras prie Aismarių, Vulfstano vadinamų Estmere, aisčių-baltų žemėje. Penktosios linksniuotės, kaip Drūsuo, Drūsens, Drūs-en-į, vietovardžių baltams yra labai maža, o nebaltai tokių neturi.

12. Nėra visos labai plačios pietinės Jotvos-Sūduvos nuo Naros (Vigando kron., lenk-vok. Narew, rus. Narev; V. Bugo, Vyslos, pačio žemupio dešinys-šiaurinis įtakas) žiočių ir jos žemupio 440 km į rytus kiaurai ligi Nemuno versmių šiaurės-pietų linijos. O čia yra žemė, kuri ir šiandie tebeskelbia daug įdomių istorinių ir etnografinių baltiškų naujienų, net staigmenų, Lietuvos istorijos vadovėliuose, net ir enciklopedijose praleistų. Žr. 5 nr.

Tokių žemėlapių falsifikatų šiais laikais gana užderėjo baltų kaimynuose slavuose ir germanuose (vokiečiuose), kai jie bus pajutę lietuvius ir latvius iš pagrindų pradėjus tyrinėti visą baltų žemę bei jų istoriją ir ginti juos visais galimais ir reikiamais atžvilgiais. Baltų etnografijos, istorijos ir etnografinių istorinių žemėlapių falsifikavimas svetimųjų yra atliekamas prisidengus tarsi mokslo duomenimis vien propagandos tikslais svetimųjų (=baltų) žemių savo užkariaujamajai politikai, suprask, paremti, apginti ir pateisinti. Ir politikų diplomatų žalieji stalai tokia priešbaltine-priešaistine literatūra apdovanojami. O iš politikų ar diplomatų retai kuris kaip reikiant išmano visų laikų baltų giminės istoriją, tuo būdu pakenkdamas net savo atstovaujamam kraštui demokratijoje, negalinčioje pripažinti nei aneksijų, kontribucijų, nei mažų tautų genocido ar mažų valstybių likvidavimo.

Nebūčiau šio straipsnio rašęs. Juk “Lietuvos TSR istorija” ir anas joje žemėlapis išspausdinti 1957 metais, taigi jau prieš apie penkerius metus. Kai pamačiau spaudoje specialistų ano žemėlapio reikalu neatsiliepiant nepasisakant, nutariau iš savo užrašų apie aną žemėlapį štai parašyti straipsnį ir jį “Kario” Redakciją paprašyti savo laikraštyje išspausdinti mūsų mokyklų, skaitytojų, gal ir politikų diplomatų ar valstybinių sienų tyrinėtojų nustatinėtojų žiniai.

Prie šio straipsnio būtinai reiktų situacinių žemėlapėlių. Reiktų! Tokių, kokių nekartografas temoku savo reikalams pasidaryti, negaliu skaitytojui pakišti, jo apjuokti ir apsijuokti. Betgi žemėlapėlių vistiek tenka pridėti: du žemėlapiai straipsniui pagrindiniai — baltų žemės falsifikatinis žemėlapis iš “Lietuvos TSR istorijos” ir žemėlapis iš A. Šapokos Lietuvos istorijos, už aną žemėlapį daug anksčiau, dar Nepriklausomojoje Lietuvoje, išspausdintas ir tremtyje perspausdintas, akivaizdžiai rodąs ano falsifikatinio žemėlapio klaidas; septyni žemėlapėliai pagalbiniai, vaizduoją būdingesnes baltų žemės rytinės ir pietinės pusės gaires nuo Dauguvos ties Braslavo apskrities žiemryčiais ligi Nemuno Gardino apylinkėje.

Lydos ir Nemuno apylinkėšiandie S. Rusijos prie Gudijos TSR prijungta. Nuo Lydos aps. mst. 15-20 km į pietryčius teka Nemunas, kuriuo eina Lietuvos ir S. Rusijos 1920 metų maskvinės sutarties, dabar Maskvos sulaužytos, siena ir matome Lithuania Propria +++++ sieną. O už Nemuno 46 km į pietus yra lietuvių valsčius su Zietelos miesteliu. — žemėlapinė iškarpa yra iš 1956 metų J. Andriaus Lietuvos žemėlapio.

Nemuno vidurupio Pervalko - Gardino 33 km ilgio tarpas ir dalies Nemuno augštupio Gardino — 1920 metų sienos prie Nemuno apie Katros žiotis 22 km. ilgio tarpas yra rytinių ir vakarinių slavų, dabar S. Rusijos ir Lenkijos ekspansinių interesų zona, o to tarpo centre stovi Gardinas, kur pirmoji pilis ir gyvenvietė statyta lietuvių, ne rytinių slavų. Nuo to Nemuno 52 km ilgio tarpo j rytus lietuvių žemė S. Rusijos dabar pavesta Gudijos TSR, nors čia nuo Nemuno j vakarus, pietus ir rytus yra lietuvių žemė ir Lithuania Propria ribose. Nuo Gardino į pietus už 25 km ties Indūros upe ir miesteliu praeina 1920 metų siena, už 60-70 km. eina Lithuania Propria siena. Ryšium su Gardino vietovardžiu minėtina Priepilė, Prie-pil-ė, lenk. Przypila — Totorės (La-šišinės, si. Lososna, Nemuno kairio - pietvakarinio įtako, žemupio kairio - vakarinio įtako) žemupio kairys - šiaurinis įtakas, 10 km. į vakarus nuo paties Gardino. Varviškė bžk. yra Lietuvos valstybės, o Juodosios Ančios žemupys, Augustavo perkasas, Jotvingų vardo kaimas, Priepilė, Totorė, Lašišinė, Akmena, Likuva, Indūra ir kt. yra Suvalkų trikampyje, taigi Lenkijos okupuotoje lietuvių žemėje. — žemėlapinė iškarpa iš 1956 m. J. AndriausLietuvos žem.

Zelva— Nemuno kairys-pietinis įtakas ties Mastų gst., 57 km. augščiau - pietryčiau Gardino mst., nuo Baltvyžio girios žiemryčių nuo Liškiavos, lenk.- vok. Lyskow, mstl. tekanti į šiaurę. Prie jos stovi Zelvamiestelis Valkavisko - Slanimo vieškelyje, sena lietuvių gynybos vietovė. Nuo Zelvos žiočių į pietvakarius nueina Lithuania Propria 1566 metų siena. — Žemėlapinė ištrauka iš 1956 metų J. Andriaus Lietuvos žemėlapio.