1960 METUS PALYDINT
STASYS DIRMANTAS
Šįmet suėjo dvidešimtmetis nuo naujosios lietuvių tautos eros. Prasidėjo ji atmintinų 1940 metų vasarų, kai mažą, silpną ir taikingą mūsų kraštą keliomis kryptimis užplūdo motorizuotos ir šarvuotos rytietiško koloso divizijos ir korpai. Tai įvyko dviem draugam diktatoriams susitarus, jei ne pasaulį, tai bent Europos svetimomis žemėmis pasidalinti. Nacionalsocialistiškos Ribbentropo - Hitlerio Vokietijos su komunistiškai-socialistiška Molotovo -Stalino Sovietija sutartis buvo priežastimi II-jo Pasaulinio karo, paėmusio daug milionų žmonių gyvybių, ir visų kitų nelaimių ir dabarties bėdų.
Suėjo ir pirmasai RAMOVĖS dešimtmetis. Jos istoriją baigia rašyti kolega A. Rėklaitis. Kai rašau šiuos žodžius, dar yra likę dvidešimt šių metų dienų ir negreit sulauksime Ramovės skyrių raportų apie jų metinę veiklą. Bet galiu duoti skyriams beveik pilną pranešimą apie Centro Valdybos nuveiktus darbus.
Asmeninėje sudėtyje, be anksčiau pasitraukusio pirmininko P. Plechavičiaus, netekome Kalifornijon persikėlusio J. Švaisto-Balčiūno. Jo vieton nariu kultūros reikalams įėjo p. Švedas.
Šįmet Ramovės iniciatyva, talkininkaujant Čikagos skyriui ir skaitlingoms lietuvių vietinėms organizacijoms, platoku mastu buvo suruoštas Žalgirio mūšio, kartu ir Dariaus-Girėno skridimo, minėjimai. Šia proga prieš ramovėnus neteisingai ir nevykusiai išsišoko Vienybės korespondentas.
Piniginiu vajumi paremtas Kario specialus numeris su dr. K. Jurgėlos rašiniu apie Žalgirį.
Ramovės centro valdybos skyriuose sukeltomis lėšomis viršminėtas istoriko K. Jurgėlos darbas leidžiamas anglų kalba ir bus platinamas politikų tarpe ir žymesniose bibliotekose.
Pirmą kartą paskirtos ir įteiktos premijos už geresnius 1959 Kario rašinius.
Rašyta J.A.V. State Departamento sekretoriui ir U.N. vyrams Lietuvos reikalais ryšium su kolonializmo išgyvendinimo akcija. Dėkota politikams, priminusiems pasauliui padarytas Lietuvai skriaudas. Iš visur, kur tik buvo kreiptasi, gauti prielankūs ir malonūs atsakymai.
Nemažai darbo mums suteikė ir kolegų ramovėm} noras turėti savo organizacijos ženklelį, ženklelis sukurtas ir su gamybine įmone aptarta. Lauksime iš skyrių gausių užsakymų ir pinigų.
Nepriklausomybės Kovų muzėjus auga išlengvo. Kolega Kruvelis vieną po kitos baigia daryti spalvotas fronto padėties schemas. Dabar dirba prie Klaipėdos atvadavimo operacijų, žadama išleisti jų visos serijos albumėlį. Darbštus K. Ališauskas su talkininkais, be eilinių straipsnelių Lietuvos Enciklopedijos pasirodžiusiems tomams, atidavė specialiam, vien Lietuvai paskirtam XV-tam tomui, ilgesnį rašinį apie Lietuvos senovės ir XX-jo amžiaus atkurtą kariuomenę. Lietuvių Enciklopedijos jau išėjo 20 gražiai įrištų tomų. Tai mūsų tautos kultūros istorijoje stambiausias lietuviškas leidinys ir pirmoji enciklopedija. Kas lietuvių inteligentų jos nepalaiko darbu ir neprenumeruoja, tas tiesiog nusižengia. Dar galima užsisakyti — sau ir vaikams. Nes antroji negreit tepasirodys. Pažadėjo leisti ir Lietuvoje; net pradėjo dirbti, organizuotis. Bet. . . matyti, Maskva neleido.
Daugiausia darbo ir rūpesčio valdyba turėjo dėl paminklo žuvusiems kovotojams ir kankiniams dėl Lietuvos laisvės pastatymo. Prakasimo iškilmės ir vietos pašventinimas įvyko 1959. XI. 22. Stokojant lėšų teko keisti paminklo projektą. Vasarą išliejome fundamentus, įmūrijome dedikacijos aktą, žemės ir Lietuvos gintarų saują ir Gedimino vilniškės pilies akmens skeveldrą. Atidengti ir pašventinti pavyko ne liepos 15, Žalgirio mūšio dieną o tik lapkričio 20, minint kariuomenės atkūrimą. Bet apie paminklą Kary yra skyriumi.
Aišku, tik smulkesni darbai atlikti pačios valdybos pajėgomis. Kitur tik jos iniciatyva, organizavimu, paskatinimu. Pagal žodžio prasmę ji turėtų tik valdyti o ne dirbti, vykdyti. Valdybai be kitų talkininkavo: Ramovės Čikagos ir kiti skyriai, Karys, savanoriai, birutietės, šauliai, Tėvai Jėzuitai ir visa patriotinė visuomenė. Ypač daug padėjo ramo-vėnai: arch. J. Mulokas, O. Urbonas, Dabulevičius, Šeštakauskas, Kruvelis, ponia Musteikienė, ir visas paminklo statybos komitetas priešakyje su M. Rėklaičiu. Visiems pasidarbavusiems Centro Valdybos vardu tariu gilų AČIŪ. Dirbome ne sau o Tėvynės Lietuvos labui.
Yra ir nebaigtų darbų. Stambiausias jų tai Nepriklausomybės kovų istorijos parašymas ir atspausdinimas. Tai specialios komisijos ir talkininkų, visų ramovėnų, darbas. Dieve padėk!
Kai kam pageidaujant, valdyba atsteigė ramovėnų savišalpos fondą. Bet ir iš iniciatorių lig šiol dar nesulaukta nei vieno dolerio! Nejaugi ir visi seniai-veteranai taip gerai svetur yra įsikūrę?
