ŽUVUSIEMS DĖL LIETUVOS PAMINKLO ATIDARYMAS
A. RĖKLAITIS
Chicagos lietuvių kolonija š.m. lapkričio 20 d. turėjo reikšmingą istorinį įvykį. Tą dieną, minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 42 metų sukaktį, buvo atidarytas ir pašventintas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklas. Paminklą atidaryti iš Washingtono į Chicagą atvyko Lietuvos atstovas JAV Juozas Rajeckas.
Iškilmėse dalyvavo augštoji dvasiškąja priešaky su vyskupu V. Brizgiu, Lietuvos konsulas dr. P.Daužvardis su ponia, ALTo pirmin. L. Simutis, dr. St. Biežis su ponia, daug organizacijų bei visuomenės atstovų. Organizacijos dalyvavo su savo vėliavomis, be jų ir skaitlinga lietuvių visuomenė. Iškilmės buvo pradėtos pamaldomis Jaunimo Centro salėje. Pamaldas atnašavo vysk. V. Brizgys, pasakydamas dienai pritaikytą pamokslą.
Po pamaldų iš Jaunimo Centro namų į paminklą (Jaunimo Centro aikštėje) vyko organizacijų vėliavų ir vainikų eisena. Eisenos priešakyje ėjo vysk. V. Brizgys su dvasiškių asista. Toliau vėliavos, vainikai, garbės svečiai ir visuomenė. Paminklą atidarė Lietuvos Respublikos atstovas JAV Juozas Rajeckas, pašventino vysk. V. Brizgys.
Paminklo atidarymo ir pašventinimo iškilmės buvo labai įspūdingos, jaudinančios. Buvo keletas momentų, kada gilus dvasinis susikaupimas užviešpataudavo dalyvių širdyse, būtent: kai JAV kario trimito garsui lydint kilo į stiebų viršūnes Amerikos valstybės ir Lietuvos tautinė vėliavos, ženklinant iškilmių pradžią. Kai buvo giedami JAV ir Lietuvos Himnai, kai Lietuvos atstovas JAV uždegė aukurą, asistuojant tautiniais rūbais pasipuošusioms birutininkėms, kai buvo uždegamos jaunų lietuvaičių, tautiniais rūbais pasipuošusių, žvakutės žuvusiųjų atminčiai pagerbti ir kai vyko vainikų uždėjimas ant paminklo. Vainikus uždedant, vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebų kariniam trimičiui trimituojant žuvusiems pagerbti melodiją. Tuo metu choras ir visuomenė giedojo Marija, Marija .. . Tais iškilmių momentais daugeliui dalyvių riedėjo per skruostus ašaros. Ypač jaudinantis momentas buvo dedant vainikus. Vainikai buvo: 1. Lietuvos Respublikos Atstovo, 2. Savanorių — Kūrėjų, 3. L.V.S. “Ramovės”, 4. L.D. Rung. Birutės Rarių šeimų Moterų D-jos, 5. L.V.S. “Ramovė” Chicagos Skyriaus, 6. L.V.S. “Ramovė” Clevelando Skyriaus, 7. Chicagos šaulių kuopos, 8. Detroito šaulių kuopos, 9. Lietuvių skautų ir skaučių vadovybės, 10. Jūrų skautų, 11. Studentų jūrų skautų ir skaučių korporacijos “Gintaras”, 12. Ateitininkų, 13. Lietuvių Gydytojų Sąjungos, 14. Chicagos Augšt. Lituanistinės Mokyklos, 15. Lietuvių Fronto bičiulių ir 16. Lietuvių Tėvų Jėzuitų.
Prie paminklo žodį tarė Lietuvos Atstovas JAV-jose J. Rajeckas (žiūr. toliau), L.V.S. “Ramovė” Centro Valdybos pirm. prof. S. Dirmantas ir tėvas Provinciolas B. Rrištanavičius. Iškilmėms vadovavo majoras P. Šeštakauskas, Lietuvos Laisvės Kovų Muzėjaus administratorius. Vėliavas kėlė: JAV-bių korporalas M.P. Jaki-
Vainikai žuvusiems dėl Lietuvos laisvės pagerbti, paminklą atidengiant. Ant pakopos, viduryje, stovi iškilmių vadovas mjr. P. Šeštakauskas.
Paminklo atidengimo iškilmes prie Jaunimo Centro rūmų
mauskas, antrojo Pasaulinio karo veteranas, Lietuvos—Liskevičius Alfonsas, Lietuvos karo invalidas. Vėliavas pakeliant ir pagerbiant žuvusius trimitavo JAV-bių kariuomenės 5-tos Armijos atstovas seržantas Richard H. Willis.
Paminklo atidengimo ceremonijoms pasibaigus, akademinė programos dalis ir koncertas vyko Jaunimo Centre salėje. Akademinę programos dalį vedė plk. K. Dabulevičius, L.V.S. “Ramovė” Chicagos Skyriaus valdybos pirmininkas. Jis, tar
damas trumpą atidaromąjį žodį, paprašė dalyvius atsistojimu ir susikaupimu pagerbti žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Tuo momentu trimičius timitavo žuvusiems pagerbti melodiją. Toliau K. Dabulevičius trumpai paminėjo L.V.S. “Ramovės” Chica-
Lietuvos Atstovas p. J. Kajeckas uždeda Lietuvos vardu vainiką ant žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės paminklo
gos skyriaus ir bendrai Sąjungos veiklos sritis ir atliktus darbus. Šių iškilmių proga Chicagos ramovėnų skyrius atšventė save veiklos dešimtmečio sukaktį.
Toliau tarė trumpą sveikinimo žodį Lietuvos konsulas dr. P. Daužvardis ir susirinkusiems pristatė Lietuvos Atstovą JAV-se p. J. Rajecką. Jis pasakė giliai prasmingą kalbą, kurios tekstas dedamas atskirai. Po to dar kalbėjo ir sveikino: ALTo pirmininkas L. Šimutis, latvių veteranų atstovas, LB Chicagos Apygardos pirmininkas J. Jasaitis ir prelatasM. Krupavičius.
A. Rėklaitis, L.V.S. “Ramovė” Centro Valdybos sekretorius, perskaitė atsiųstus raštu sveikinimus. Raštu sveikino: St. Lozoraitis, Lietuvos Diplomatijos šefas, K. Balutis, Lietusos Įgaliotas Ministeris Didž. Britanijai, Dr. K. Graužinis, Lietuvos Ministeris Urugvajuje, Jonas Budrys, Lietuvos Generalinis Konsulas New Yorke; Vaclovas Sidzikauskas Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkas, Dr. A. Trimakas, VLIKo pirmininkas, Jonas Matulionis, Pasaulio LB Valdybos pirmininkas; A. Mantautas, šaulių Centro Valdybos pirmininkas; Sofija Mantautienė - Putvytė, Šaulių Moterų Centro Valdybos pirmininkė; Kung. Birutės Karių šeimų Moterų Draugijos Clevelando Skyriaus Valdyba; A. Valatkaitis, LŠS C.V. 1-as vicepirm. ir Administracijos V-KAS; L.V.S. “Ramovė” Clevelando Skyriaus vardu ramovėnas Lionginas Leknickas, Clevelando Skyriaus atstovas; Pranas Saladžius, L. V. S. “Ramovė” Rochesterio Skyriaus vardu; Detroito šaulių kuopa; Kipras Bielinis, prof. Stepo Kairio, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatare vardu; Vytauto Didžiojo Ordino kavalierius Jonas Bagdžiūnas-Borden su 5.00 auka; Lietuvių Profesorių Draugija Amerikoje; Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos Centro Valdyba; Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Arch. Sąjunga; Amerikos Lietuvių Inžinerių ir Arch. Sąjunga; Chicagos Augšt. Lituanistinės Mokyklos Vadovybė; Chicagos Lietuvių Jūrų skautų “Baltijos Jūros” Tuntas su
15.00 auka; Vyresniosios Giedrininkės; Illinois Lietuvių Gydytojų Draugija; Susivienijimas Lietuvių Amerikoje; Chicagos Lietuvių Skautams Remti Draugija; Buv. Lietuvių Policijos Tarnautojų Klubas “Krivūlė” ir Chicagos Didmiesčio Lietuvių Šiaulių Klubas.
Po akademinės dalies sekė koncertas. Koncerto programą išpildė solistė Danutė Stankaitytė, solistas St. Baras ir Vyrų Choras “Vytis”. Akomponavo muz. Aleksiūnaitė-Michel. Vyrų chorui vadovavo dirigentas
Alfonas Gečas. Choro valdybos pirmininkas yra Vytautas Radžius. Koncertinei programai vadovavo režisorius K. Oželis, L.V.S. “Ramovė” Centro Valdybos narys. Iškilmės salėje buvo užbaigtos Lietuvos Himnu. Programai užsibaigus. K. Dabulevičius, akademinės programos dalies vedėjas, nuoširdžiai padėkojo kalbėtojams ir sveikintojams, koncerto programos išpildytojams, organizacijoms, dalyvavusioms iškilmėse ir visiems į šias iškilmes atsilankiusiems. Visos iškilmės praėjo rimtoj, pakitusioj, patriotinėj ir jaukioj nuotaikoj. Iškilmės prie paminklo ir salėje buvo lietuvių specialistų nufilmuotos ir įrašytos į magnetinę juostą. Sekančią po iškilmių dieną magnetinės juostos buvo pasiųstos į Voice of Ameriką Washingtonan, D.C. jūrų kpt. P. Labanauskui, kuris žadėjo iškilmes perduoti oro bangomis į pavergtąją tėvynę Iškilmes stebėjo ir filmavo ir vietos amerikiečių spaudos atstovai. Tą pačią dieną vakare 10 vai. iškilmių filmes ištrauka buvo parodyta televizijoje per CBS stotį, o Chicagos didžiausis dienraštis “CM-cago Daily Tribūne” XI.21 įdėjo trumpą žinutę apie paminklo atidarymą.
Iškilmių organizatoriai neužmiršo ir lietuviško papročio, kad, atlikus didelį darbą, reikia ir pasivaišinti. Tat, salėje, programai pasibaigus, tuojaus sekė tuose pačiuose namuose kitoje patalpoje vaišės-užkan-džiai ir kavutė, čia susirinko virš 200 svečių. Vaišes suruošė Kung. Birutės Karių Šeimų Moterų Draugijos Chicagos skyrius, padedant vietinėms šaulėms.
ATIDENGDAMAS PAMINKLĄ J. KAJECKAS TARĖ Šį ŽODį:
“Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios Tėvynės!” (Maironis)
Taip mūsų Dainius į Lietuvos motinas prabilo. Jos ir neverkdavo. Laisvos Lietuvos kario uniforma būdavo lygiai ir sūnaus ir motinos pasididžiavimas. Motinos teverkdavo ir teverkia, kai jų sūnūs priversti ginti okupanto imperiją ir jos tironus.
Šis Lietuvos Laisvės paminklas primena gedulą, bet šiandien ne raudos diena. Šis paminklas išdygo išeivijos sostinėje Durbės mūšio ir Žalgirio kautynių garbingų sukakčių metais. Pagalios, jis išdygo ir garbingos Lietuvos Kariuomenės Šventės sukakties išvakarėse.
Mes čia susirinkome pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę. Priešas Lietuvoj sunaikino žuvusiems paminklą ir Nežinomojo Kareivio kapą sulygino su žeme. Jo vieton atidengėme kitą, kurį priešo ranka nepasieks sunaikinti.
Kudirka patarė saviesiems vietoj audros išversto stulpo tuoj kitą statyti. Mes juo pasekdami, vietoj Kremliaus Lietuvoj išversto karių paminklo, čia pastatėme kitą. Mes, anot Kudirkos, privalom “hydra tapti ta, kuriai nukirtus galvą, tuoj kelios galvos vieton jos išdygsta”. Išliksime tik hydra pavirtę.
Bet, paminklas — ne viskas. Nepakanka žuvusius tik pagerbti. Reikalinga dar kito, gyvo paminklo, ku-
Paminklo priekis, žuvusiems pagerbti žvakutes uždega tautiniais rūbais pasipuošę jaunos lietuvaitės.
rio aukuras degtų meile žuvusių idealams mūsų širdyse.
Aš laikau didele garbe šį Lietuvos Laisvės paminklą atidengti ir jo aukurą uždegti, kaip simbolį mūsų negęstančios meilės Tėvų Žemei ir visiems žuvusiems dėl jos.
Amerikos Vyriausybė nekarta yra pareiškusi, kad ji nepripažįsta Lietuvos okupacijos. Šiandieną, 5-tos Armijos garbės atstovo čia buvimas, mūsų žuvusiems pagerbti, yra naujas,pakartotinas įrodymas, kad JA-V-jos nepripažįsta lietuvių tautai padarytos skriaudos. Jis šia proga iškilmingai ir viešai atiduoda pagarbą mūsų žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Tat, šis paminklas yra taip pat ir būsimo Lietuvos prisikėlimo vilties paminklas.
Aš linkiu šia proga lietuvių tautai sulaukti išsiilgtos dienos, kai vergovės retežiai subyrės ir Lietuvos trispalvė vėl garbingai suplevėsuos Gedimino kalne. O iki tai įvyks
"Lietuvi, kančios ištremtųjų
Ir kraujo žuvusių lašai
Tebūnie priesaika gyvųjų,
Kurią širdin įsirašai:
Kantrybė, darbas ir kova
Ir vienas tikslas — Lietuva!”
(Kazys Bradūnas)
Paminklo vakarine pusė
