LENKAI IR LIETUVIAI ŽALGIRIO MŪŠIO ISTORIJOS VEIDRODYJE
J. Mateika — Žalgirio mūšis (Aliejaus škicas)
V. M. KLAUSUTIS
Nepasieksi garbės
Istoriją neigdamas,
Nesukursi legendos
Teisybės nesilaikydamas.
Lietuviai, kaip ir lenkai, turi savo praeitį. Dalis lietuvių praeities yra glaudžiai susiėjusi su lenkų. Tik lietuviai praeities laikus ir santykius su lenkais vertina taip kaip istorija rodo, istorijos nekeičia, bet lenkai ir rusai istoriją keičia, savinasi garbę, tuo pačiu neigdami lietuvių garbę istorijoje jiems pripažintą. Nenuostabu kad lenkai minėdami 550 metų Žalgirio mūšio sukaktį — nugalėjimą kryžiuočių karinių jėgų, pasisavino neužpelnytą garbę, pastatė lenkų karalių Jogailą į Vytauto Didžiojo vietą Žalgirio kovos lauke, iškeldami Jogailos garbei paminklą, nušalindami lietuvius ir Vytautą Didįjį iš Žalgirio kovos lauko ir iš Žalgirio mūšio istorijos.
Lenkų klastingumas, istorinių faktų neigimas blogai patarnaus tiktai lenkams, tuo labiau dabarties lenkų kartai, nes jaunoji lenkų karta blogai informuota apie Žalgirį. O senesnėsės kartos lenkai, kurie žino Žalgirio mūšio istoriją, kurie dar nenustojo savigarbos ir žmoniškumo, piktinsis dabarinių lenkų istorijos faktų falsifikavimu, nes Žalgirio istorija visiškai kitokia negu dabarties Lenkijos valdovai, komunistai, pasisakė minėdami Žalgirio 550 metų sukaktį.
Ne Lenkijos karalius Jogaila vadovavo jungtinėm lenkų, lietuvių ir kitų slavų kariuomenėms, bet Vytautas Didysis, Jogailos pusbrolis. Šį faktą rodo pačių lenkų istorikų užrašai, jų dailininkų piešiniai vaizduojanti Žalgirio kovą. Lenkų karalius Jogaila buvo tiktai stebėtojas Žalgirio mūšio, toli nuo kovų lauko kalnelyje po medžiu su savo didikais, dvasiškiais, lenkų riterių saugomas suklupęs meldėsi prašydamas Dievo malonės kad tik Vytautas kovą laimėtų. Lenkų istorikas, kurio tėvas dalyvavo Žalgirio mūšyje, J. Dlugsz, sako kad lietuviai, tuolabiau žemaičiai, savo veiksmais kryžiuočius suklaidino ir davė jiems lemiamą smūgį, pirmiaus pasitraukdami, vėliaus grįždami, puolė kryžiuočių kairįjį kariuomenės sparną iš užpakalio ir sukėlė paniką kryžiuočių eilėse. Netenka abejoti, kad tai buvo Vytauto karinės taktikos daviniai.
LENKŲ DAILININKŲ ŽALGIRIO KOVOS PAVEIKSLAI
Kas pažvelgs į lenkų dailininkų piešinius, Rimmeck, Stykos ir Mateikos, kurie savo paveiksluose vaizdžiai rodo Žalgirio mūšį ypatingai, Mateikos paveikslą: “Bitwa pod Grumvaldem” tas kaip veidrodyje matys Žalgirio kovą, abiejų kovojančių pusių kariuomenes, jųjų vadus — Vytautą Didįjį, kryžiuočių Magistrą Jungingeną ir kitus, matys kariuomenių pulkų vėliavas, žodžiu, matys žiaurios kovos pilną vaizdą. Man teko matyti Mateikos paveikslą 1935 m. Varšuvos dailės muzėjuje. Jo paveikslas užima priešakinę galerijos sieną, spėju bus apie 10 metrų ilgio ir 6 m. pločio. Tame piešinyje matomas tikras gyvas Žalgirio mūšio vaizdas.
Bestudijuojant Mateikos piešinį, besigėrint jo grožiu, dailininko genialumu, mūsų prabočių Žalgirio mūšyje didvyriškumu, atėjo lenkė mokytoja su savo mokiniais, būreliu gimnazistų. Aš girdėjau mokytoją mokiniams aiškinant apie Žalgirio mūšio, reikšmę ir svarbą. Mokytoja sakė: “Lietuvos kunig. Vytautas, lenkų karaliaus Jogailos pusbrolis (rodydama Vytautą mokiniams) buvo karo lauko vyr. vadas, jo karinis genialumas laimėjo kovą prie Žalgirio.”
Po piešiniu rėmuose yra užrašas: Bitwa pod Grumvaldem,” kitoje eilutėje užrašas: “Wytowt Kniaz wielki Litewskie,” apie lenkų karalių Jogailą nė žodžio nėra. Mateika vaduodamasis lenkų istorikų žiniomis savo piešinyje laiko Vytautą Didįjį Žalgirio laimėtoju, o ne Jogailą, lenkų karalių. Kaip lenkai, taip ir vokiečiai kronikininkai ir istorikai laiko Žalgirio kovų laimėtoju ne Jogailą, bet jo pusbrolį, Vytautą Didįjį, Lietuvos kunigaikštį.
Tačiaus dabartinė lenkų vyriausybė, lenkai komunistai, pastatė paminklą Žalgirio kovų lauke lenkų karaliui Jogailai ir laiko jį Žalgirio mūšio herojumi. Lenkų spauda sutiko su lenkų komunistų klasta, istorinių faktų pakeitimu, todėl drįstame sakyti, kad taip begėdiškai elgdamiesi lenkai atsistojo prie gėdos stulpo, blogai patarnavo lenkų tautai ir augantiems lenkams, klaidingai juos informuodami apie Žalgirio įvykį ir kryžiuočių jėgų sutriuškinimą nušalindami lietuvius ir Vytautą Didįjį iš Žalgirio lauko ir iš Žalgirio istorijos, jie juokina pasaulio žmones Žalgirio istoriją žinančius, piktina senosios kartos lenkus, kurie dar nėra nustoję savigarbos ir teisybės sąvokos, kurie net neprieštariauja pačių lenkų istorikams.
