Tremties Trimitas
PENKI METAI CHICAGOS ŠAULIŲ KUOPELEI
Chicagos DLK Vytauto Didžiojo Šaulių Kuopos Meno Kuopelei šių metų gegužės mėn. sueina penkeri metai. Kuopelė pradėjo organizuotis 1955 m. gegužės mėn. Jos pirmasis ir ketvirtasis vadovas buvo š. Vl. Išganaitis, antrasis — aktorius St. Pilka, trečiasis — š. kpt. V. Abramikas, ir dabartinis — š. J. Petrauskas, su pavaduotoju V. Lazausku. Pirmąja režisore buvo E. Olšauskienė; dabartinis režisorius yra aktorius A. Brinka. Pirmuoju Kuopelės administratorium buvo J. Pakalka, antruoju yra Z. Urbonas su padėjėju P. Tomkevičium. Tautinių šokių vadovais — mokytojais buvo: keturis kartus, su pertraukomis, K. Ulevičius, po vieną kartą Lazauskaitė, N. Šapalaitė-Motijūnienė, J. Perkūnas ir P. Zapolis; šiuo metu tautinių šokių vadovas yra J. Ulevičius. Kuopelės kasininkai: pirmoji kasininkė O. Brinaitė-Dunaitienė, ir dabartinė — L. Zabukaitė. Pirmuoju seniūnu buvo Z. Urbonas: dabartinis seniūnas — G. Atkočaitytė.
Kuopelė turėjo 15 parengimų su vaidinimais Chicagoje ir 8 už Chicagos ribų; iš viso turėjo 23 spektaklius. Tautinių šokių grupė turėjo 15 pasirodymų Chicagoje ir 7 už Chicagos ribų — viso 22 pasirodymus. Tuo būdu, bendras spektaklių ir pasirodymų skaičius per penkeris metus siekia 45 — atseit, nebedaug betrūksta iki penkiasdešimt. Šie skaičiai patys kalba apie Kuopelės veiklą.
Meno Kuopelės nariai, kaip ir visi kiti, turi savo tiesiogines pareigas ir iš darbo grįžta pavargę. Jiems dažnai dėl tautinių, kultūrinių reikalų tenka atsisakyti malonaus poilsio bei užmiršti asmeniškus reikalus. Tiems nariams, kurie dalyvauja ir vaidintojų, ir šokėjų grupėse beveik visi savaitės vakarai užimti repeticijomis.
Kuopelės režisorius aktorius A. Brinka su dideliu idealizmu ir pasišventimu, neimdamas jokio atlyginimo, dirba su šauliškuoju jaunimu. Jo darbo vaisiai, kaip matosi iš mūsų spaudos, pastebimi ir įvertinami ne tik šaulių, bet ir plačios visuomenės tarpe, kur tik vaidintojų grupė turėjo progos pasirodyti.
Šio gražaus šauliškojo jaunimo pastangos buvo įvertintos ir Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje vaodovybės, nemažą skaičių Kuopelės narių apdovanojant šaulių garbės ženklais.
Praėjusių penkerių metų bėgyje Kuopelėje įvyko daug pasikeitimų. Keitėsi Kuopelės vadovybė, keitėsi ir Kuopelės sudėtis. Dalis narių iš Kuopelės išėjo, ir jų vieton atėjo dirbti nauji. Tačiau pats Kuopelės branduolys nesikeitė nuo pat Kuopelės įsikūrimo; kaip kokia nepalaužiama jauna ir entuziastiška lietuviška gvardija jis visą laiką stovi Kuopelės pirmose gretose.
Geriausios sėkmės, Mielas Jaunime, ateinančiuose kūrybos ir darbo metuose!
VL. I.
RED. PASTABA: Prie šio straipsnio TREMTIES TRIMITAS jungia savo nuoširdžiausius linkėjimus Meno Kuopelei, jos vadovybei ir visiems nariams ir narėms bei rėmėjams. Tokia pati graži šauliška kūrybos ir darbo nuotaika telydi Kuopelę visuomet. Ilgiausių metų!
Scena iš Chicagos Šaulių suvaidinto “Jaunystės Eleksyro”: K. Rožėnienė ir N. Micius. Nuotr. š. A. Rožėno
XV KRETINGOS ŠAULIŲ RINKTINĖS ŠAULIAI - KANKINIAI
O. ŽADVYDAS
Nėra nei vienos buv. Šaulių Rinktinės, kurios nebūtų palietęs bolševikinis teroras. Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiek Šaulių Sąjunga per dvi bolševikų okupacijas neteko nukankintų, sušaudytų ir išvežtų į Sibirą šaulių. Šiame straipsnyje pažymėsiu tik vienos Šaulių Rinktinės šaulius-kankinius, su kuriais teko asmeniškai bendradarbiauti šaulių eilėse Nepriklausomybės laikais.
Bolševikams okupavus Lietuvą 1940 m. birželio mėn. 15 d. nepraėjus nė mėnesiui, jau buvo pradėti šaulių areštai. Areštai ir tardymai tęsėsi iki vokiečių-bolševikų karo. Kilus karui bolševikai besitraukdami žiauriai nukankino Telšių kalėjimo politinius kalinius Rainių miškelyje. Žudynės įvyko birželio mėn. naktį iš 24 į 25. Nukankinta buvo 73 politiniai kaliniai, jų tarpe 11 šaulių iš XV Kretingos Šaulių R-nės:
1. Šaulys Balsevičius Stasys, Kūlių šaulių būrio. Gimęs 1913 m. Kumžaičių k. Kūlių v. Kretingos aps. Ūkininkas. Bolševikai areštavo jį ūkyje 1941 m. vasario mėn. 23 d. Kratos metu nieko nerado. Kalintas Telšių kalėjime.
2. Šaulys vyr. psk. Daknevičius Stasys, Gargždų šaulių būrio vadas. Gimęs 1904 m. kovo mėn. 19 d. Vaitelių k. Gargždų v. Kretingos aps. Buvo veiklus visuomenininkas, senas ir vienas iš aktyviausių šaulių. Atlikęs karo tarnybą 1 gusarų pulke buvo paleistas atsargon vyr. psk. laipsniu. Ūkininkavo savo ūkyje. Buvo pažangus ūkininkas. Bolševikai areštavo jį ūkyje 1941 m. sausio mėn. 12 d. Kaltintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose. Už nuopelnus Šaulių S-gai buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu.
3. Šaulys ats. j. ltn. Dibisteris Antanas, Kartenos šaulių būrio vadas. Gimęs 1904 m. birželio mėn. 12 d. Gribžėnų k. Gargždų v. Kretingos aps. 1929 m. baigė Telšių mokytojų seminariją ir 1930 m. kariūnų-aspirantų kursus.
Mokytojavo Alsėdžiuose, Viekšniuose ir nuo 1933 m. buvo Kartenos pr. mokyklos vedėjas. Aktyviai dalyvavo vietos visuomeninėje veikloje. Bolševikų areštuotas savo bute 1940 m. liepos mėn. 13 d. Kalintas Kretingos areštinėje ir 1941 m. vasario mėn. 20 d. perkeltas į Telšių kalėjimą.
4. Šaulys Gaudutis Augustinas, Darbėnų šaulių būrio valdybos narys. Valsčiaus sekretorius, visuomenininkas, organizatorius. Kilęs iš čiučelių k. Kūlių v. Kretingos aps. Buvo veiklus šaulys. Apdovanotas Šaulių žvaigžde. Bolševikų areštuotas savo bute 1940 m. liepos mėn. 13 d. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
5. Šaulys Geležinis Ignas, Kretingos šaulių kuopos. Kilęs iš Šalpropių k. Kražių v. Raseinių aps. Buv. Kretingos aps. mokesčių inspektorius. Bolševikų areštuotas Palangoje 1940 m. liepos mėn. 13 d. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
6. Šaulys vachmistras Katkus Kazys, Platelių šaulių būrio vadas. Karo tarnybą atliko kavalerijoje ir atsargon išėjo vachmistro laipsnyje. Buvo energingas, sumanus būrio vado pareigose. Bolševikų suimtas savo ūkyje. Paežerių k. 1940 m. rugpiūčio mėn. 13 d. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
7. Šaulys-rėmėjas Kaveckas Vladas. Kūlių šaulių būrio. Gimęs apie 1890 m. Teisininkas. Buvo Kretingos apylinkės teisėjas, vėliau Šiaulių notaras. Aktyviai reiškėsi šaulių ir tautininkų veikloje. Bolševikų areštuotas 1940 m. liepos mėn. 13 d. ir kalintas Šiaulių, vėliau Telšių kalėjimuose.
8. Šaulys Lukauskas Pranas, Gargždų šaulių būrio, gimęs 1909 m. Gerduvėnų k. Gargždų v. Kretingos aps. Buvo aktyvus šaulys. Bolševikų suimtas 1941 m. sausio mėn. iš 11 į 12 naktį. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
9.Šaulys ats. ltn. Petronaitis Vladas, XV Kretingos Šaulių R-nės Garbės teismo p-kas. Teisininkas, advokatas. 1921 m. Buvo Kretingos aps. komendantu. Aktyviai veikė šaulių ir visuomeninėj veikloje. Bolševikų areštuotas 1940 m. liepos mėn. 11 d. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
10.Šaulys Šalčius Edmundas, Palangos šaulių būrio. Visuomenininkas. Bolševikų areštuotas 1940 m. liepos mėn. 13 d. Palangoje. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
11. Šaulys viršila Vičius Jurgis, Arslos šaulių būrio vadas, gimęs 1899 m. Arslos K. Mosėdžio v. Kretingos aps. Penkis metus buvo Mosėdžio v. viršaičiu. Veiklus šaulys ir ūkininkas. Bolševikų areštuotas savo ūkyje 1940 m. liepos mėn. 13 d. Kalintas Kretingos ir Telšių kalėjimuose.
Iš bolševikų paliktų dokumentų ir liudininkų parodymų nustatyta, kad kankinimams vadovavo NKGB kpt. Jermolajėv; vykdyme dalyvavo gyd. Gutmanas, Heimanas, Roslanas, Galkinas, Vaitkus ir enkavedistų dalinys.
