ŠAULIŲ MOTERŲ STOVYKLAS PALANGOJE PRISIMINUS

S. PUTVYTĖ-MANTAUTIENĖ

Nors moterys Šaulių Sąjungoje dalyvavo nuo pat jos įsisteigimo, o kai kurios jų, kovų už Tėvynę metu, net su šautuvu rankoje veikė partizanų eilėse, bet vis dėlto, palyginus su vyrais, jų buvo nedaug. Tik 1928 m., pradėjus organizuoti prie šaulių vieneto moterų sekcijas, šaulių moterų skaičius pradėjo augti.

1933 m. įvyko pirmasis šaulių moterų skyrių visuotinas suvažiavimas, kur Centrinė Organizacinė Komisija savo darbą baigė ir buvo išrinktas Šaulių Moterų Centro Komitetas. Tokie pat komitetai buvo išrinkti ir rinktinėse. Suvažiavimo metu, Kaune, įvyko ir pirmieji šaulių moterų ideologiniai kursai, kur paaiškėjo nepaprasta tų kursų reikšmė organizacijai ir narėms. Iš to kilo sumanymas suorganizuoti šaulėms vadovėms dviejų savaičių kursus stovykloje Palangoje. Tai buvo drąsus sumanymas, nes Šaulių Moterų komitetas neturėjo nei lėšų, nei patyrimo, o be to dar buvo negirdėta Lietuvoje, kad stovyklautų suaugusios ir net vyresnio amžiaus moterys. Daug ruoštasi, rūpintasi ir jaudintasi: “Ar neįsisirgs nepratusios prie stovyklinių sąlygų? Ar sugyvens atėjusios iš įvairių luomų nuo pulkininko iki puskarininkio žmonos, nuo mokytojos iki kaimietės? O kur prelegentai, kur stovyklos inventorius, kur pinigai?. . .

Bet kas stengiasi — tą ir Dievas laimina. Nutarta susimokėti pačioms po tris litus į dieną. Kiekviena rinktinė siunčia po 4 atstoves.

Tuo būdu su štabu susidaro apie 100 asmenų. Palapines pasisekė gauti iš Šaulių S-gos Viršininko. Palapinės puikios, dešimčiai žmonių viena ir augštos, galima stačiomis vaikščioti. Už pervežimą geležinkeliui teko pilną kainą sumokėti. Negavome net papiginimo.

Vykstame į Palangą parinkti stovyklai vietos. Kretingoje mus pasitinka malonus rinktinės vadas kapitonas B. ir drauge keliauja Palangon. Už pat Birutės kalno susirandame žavingą vietą. Sausas pušynas, graži aikštė ir puiki dauba laužams. Tada ubagaujame Palangoje. Iš ugniagesių gauname pasiskolinti statinę vandeniui važioti, iš girininko pigia kaina kartelių ir lentgalių lovoms ir stalams, kas tai mums paskolina kelius puodus, karišką virtuvę skolina Klaipėdos pulko vadas plk. L. Susirandame šaulį žveją L., kurs apsiima su mumis stovyklauti, pažada nupirkti šiaudų, susitarti su ūkininkais dėl produktų, atsiveda savo arklį ir žada mus saugoti nuo priešų, nes vienoms moterims be vyriškio visgi perdaug baisu. Taigi šauliui L. parūpiname ir šautuvą.

Kaune nemažesnis pluzdėjimas. Aplankome prof. Jonyną, Vabalą-Gudaitį, dr. Žemgulį, kariškius, šaulių veikėjus, prašydamos paskaitų, fizinio auklėjimo daliai vadovauti apsiima p. Steponaitytė (dabar p. Marijošienė). Rašome programas, dienotvarkes, kraunamos štabui reikmenis. Didžiausia pagalba buvo iš sesių, kurios dirbo skautuose ir turėjo patyrimo.

 

ŠAULIŲ MOTERŲ STOVYKLA PALANGOJE 1936 M. LIEPOS MÉN.

Vėliavos nuleidimas

Bendri pietūs prie apvalaus stalo.

Stovyklos dalyvės.

Prezidentas A. Smetona pasitinkamas prie stovyklos vartų

Stovyklos dalyvės sveikina atvykstantį prezidentą

Prezidentas “kieminėjasi” po palapines

 

Ir štai, už Birutės kalno jau dūzgia sunkvežimiai, statomos palapinės, pilkosios sesės tik zuja, skuba, kala loveles, kemša čiužinius, o kurios greitesnės, jau tvarkosi apie palapines, iš miško gėrybių dėlioja įmantrius darželių raštus. Stovykla susitvarko ir pasipuošia netikėtai greitai ir sklandžiai. Jaučiamas gyvas rungtyniavimas tarp kaimyninėmis apskritimis sutalpintų palapinių. Stengiamasi gražiau savo rajoną papuošti, skaniau valgius paruošti, gražiau juos patiekti ir valgio metu dainelėmis palinksminti.

Sesės susigyvena labai greitai. Išnyksta ir amžiaus ir luomo ir profesijos skirtumai. Jei dar ir buvo kurios mėginta pasididžiuoti ar drausmei nepasiduoti, pačios stovyklautojos programos pasirodymais jas sutvarkė. Scenoje pasirodo rikiuojamų šaulių grandis, kur viena poniutė atkakliai priešinasi vadei: “Aš, sako, pusstoties viršininko padėjėjo žmona, mano vyras manęs klauso, o čia kokios bobos klausysiu!. . .” Po tokio vaidinimo bet koks noras prasikišti visoms atpuola. Ir štai sekmadienį iš miško į plentą išžygiuoja drausmingas, tvarkingas uniformuotų sesių vienetas. “Į Vilnių, į Vilnių, tą mylimą šalį” traukia linksma stovyklas adjutante sesė P. ir visa stovykla žygiuoja Palangos bažnyčion.

Kas čia? Kas jos tokios? Tai šaulės! girdime kalbant aplinkui. Po metų, kitų, jau to nebeklausdavo, o tik teiraudavosi, kada bus laužas. Mat mūsų laužai sutraukdavo palangiškių minias. Laužų programa buvo įvairi ir turtinga, o sesė P. taip gabiai pravesdavo laužus, kad dainose dalyvaudavo visa minia ir dainuodama grįždavo Palangon, keldama iš miego vasarotojus. Brangiausias kasmetinis stovyklos svečias buvo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kurs ne tik laužo žiūrėdavo, bet aplankydavo palapines ir prie bendro stalo paragaudavo rūgusio pieno.

Lankymo valandomis stovykla būdavo pilna svečių, kurie labai domėjosi stovykliniu gyvenimu ir negalėjo atsistebėti, kad suaugusios moterys nesibijo stovyklos vargo. O sesės tikrai sunkiai dirbo. Laužai ir svečių priėmimas buvo daromi daugiausia propagandos sumetimais ir jie suėmė visą jų laisvalaikį. Pagrindinis darbas tai buvo paskaitos, pratimai ir sportas. Stovykloje buvo vykdomi ideologiniai, fizinio auklėjimo, pirmosios pagalbos teikimo ir maitinimo kursai. Dirbama buvo po 6 val. dienoje. Vėliau, pirmam bandymui pasisekus, fizinio auklėjimo ir sporto vadovėms buvo net ruošiamos atskiros stovyklos. Paskaitose sesės gyvai dalyvaudavo ir diskutuodavo. Prisimenu, didelio susijaudinimo sukėlė prof. Jonynas savo paskaitoje suradęs tam tikrų pateisinimų Jogailai. Kitos tiesiog verkė. Stovyklautojų nuotaikos ir jų kūrybiniai sugebėjimai gražiai pasireiškė stovyklos laikraštyje, kurs, kol Klaipėda buvo laisva, buvo spausdinamas Klaipėdoje. Nuteikė ir Palanga, Baltija, Birutės kalnas, Nidos kopos, kur buvo ekskursuojama. Tos vietos lyg bylote bylojo apie mūsų garbingą senovę, kėlė dvasią, stiprino valią ir pasiryžimą.

Būdavo ir juokingų atsitikimų. Štai, nebepamenu kuriais metais, jau netekus Klaipėdos, atvykome stovyklauti. Pirmąją naktį, gailėdamas išvargusių sesių, štabas nepaskyrė sargybų ir pasitikėjo šaulio L. apsauga. O jis, kaip tyčia, už stovyklos įsikniso šiauduosna ir giliai įmigo. Naktis audringa, medžiai braška —

Kelmės šaulių būrio v-bos pirm. Vytautas Putvys su žmona Ele. Abu bolševikų nukankinti Sibire.

 

neramu, o dar tie hitlerininkai po šonu, kurie gyvą šaulį sudraskytų. Staiga keli vyriški balsai, kad gi ims šūkauti, kad ims grąsinti . . . Sukilo štabas, vadė griebė vienintelį revolverį ir puolė miško tamsumon užpultos palapinės gelbėti. Gi tenai — girtas vyras įsipainiojęs palapinių virvėse įvairiais balsais biauriausiai keikia ir grąsinasi, o palapinės gyventojos guli lyg žado netekusios. Vadė su revolveriu tą žmogelį nulydėjo aplink stovyklą iki miegančio sargo. Žmogelis ne tik keikė eidamas, bet griaudžiai skundėsi, kad nesitikėjo savo gyvenime tokios gėdos susilaukti, kad jį boba varytų . ..

Jau 1939 metais paskutiniosios stovyklos metu lankėsi Čekoslovakijos ministeris Lietuvai Skalickis su ponia ir ministerio T. žmona su vaikučiais. Ponioms taip patiko stovykla, kad nutarė pas mus pernakvoti, nors p. Skalickis juokėsi iš žmonos ir patarė jai atsigabenti į stovyklą baldus, kadangi jo žmona, amerikietė, buvo pripratusi prie prabangos. Viešnioms buvo duota lektorių palapinė, lovelės paklotos kuo švariausiai, po kojomis patiesti dėl smėlio ir skruzdžių eglišakiai ir dėl drąsos paguldyta sesė E. P. Stovyklautojų buvo susitarta viešnių nelepinti, kelti drauge su visomis, vesti į jūrą praustis ir mankštintis. Deja šie planai sugriuvo. Naktį kilo didelė audra. Vėjas ir lietus dūko, draskė palapines ir dar nelaimei tą naktį atvyko iš vyrų stovyklos lektorius leitenantas T. ir lindo, pagal seną papratimą, pagapinėn miegoti. Ponios buvo tiek išgąsdintos, kad vos tik prašvitus, be pusryčių išdūmė Palangon . . .

Vienas dažnesnių stovyklautojoms paklausimų buvo: Kaip jūs galite išlaikyti. Kaip galite ant žemės valgyti? Ar neprikrenta smėlio į valgį? Deja, ne viena tų klausėjų atsidūrė Sibire. Gal joms būtų buvę lengviau, jei savame krašte būtų daugiau grūdintasi. Mokėjimas susikurti ugnį ir išsivirti valgį lauke, mokėjimas aprišti žaizdą ir iš žolelių pasigaminti vaistų, patogumų nesivaikymas gal ne vienai palengvino sunkią tremties dalį.

Kokios reikšmės stovyklos turėjo visam šaulių moterų veikimui, parodė staigus moterų skaičiaus didėjimas. Po pirmosios stovyklos pasijutome kaip viena šeima, lyg vienas gyvas organizmas, kur vyrauja tos pačios mintys, norai ir jausmai. Ir taip pasidarėme viena kitai artimos ir brangios... Stovyklos išugdė visą kadrą stiprių sąmoningų veikėjų, kurios žinojo savo pareigas tautai ir šeimai ir jas vykdė. Taip pat paruošė visoms darbo sritims vadovių. Paplitusios visame krašte šaulės karštai veikė drauge su vyrų būriais. Talkino per manevrus, maitino, virė, teikė pirmąją pagalbą, puošė šau-

Suvalkų Kalvarijos pavyzdingas ir veiklus narys, Juozas Stasiulevičius, bolševikų nužudytas. Jo šeima ištremta į Sibirą.

lių ir karių kapus, plačiai dalyvavo pačioje Šaulių Sąjungos kultūros ir fizinio auklėjimo bei sporto veikloje. Prieš LŠS 20 m. jubilėjų, per tris metus ruošė tautinių šokių šokėjas, mokė tautiškų rankdarbių ir pravedė vajų tautiniams drabužiams įsigyti. Tik dėka sutartino darbo 1939 metais Kauną nustebino tūkstantinė tautiškų šokių šokėjų minia ir gausi lietuviškų rankdarbių paroda. Stovyklų dainos ir laužai prigijo šaulių būriuose, o rinktinės pradėjo organizuoti rajonines stovyklas.

Pirmoji stovykla be viso ko davė ir pelno. Iš likučių buvo įsigyta katilai, antklodės ir kitas reikalingas stovyklai inventorius. Savo nuotaikomis ji buvo gal labiausiai vykusi. Ten įsitikinome, kad mokame organizuotis, taupiai ir kukliai išsiversti, mokame sugyventi ir turime didelį sielos kapitalą, kurs progai esant gali taip gražiai pasireikšti.

Tikiu, kad tos neužmirštamos dienos Palangoje, Birutės kalno papėdėje, kai ties plevėsuojančia vėliava iš širdies gilumos giedojome Himną ir kilo mūsų maldos į Mariją, ir dabar palaiko po visą pasaulį išblaškytąsias seses. Duoda kantrybės laukti, kentėti, dirbti ir išlaikyti viltį. Savo ideologiniuose kursuose gir-

Šaukėnų šaulių būrys, dalyvavęs Pirmajame Šaulių Kongrese Kaune 1929 m. birželio 22-25. Pasipuošusi tautiniais rūbais — dabartinė Toronto Moterų šaulių Vadovė M. Valiulienė.

dėjome moters uždavinių svarbą tautos gyvybei išlaikyti. Dabar, kada ta gyvybė yra pavojuje, kada tiek kovotojų pasitraukė iš kovos lauko, moteriai, motinai, žmonai ir mergaitei reikia eiti į kovos lauką. Tad, brangios sesės, ką ryžomės, ištesėkime! Nors, anot Maironio žodžių:

Ranka mus spaudžia geležinė,

Krūtinę apkala ledais:

Uždekim meile sau krūtinę!

Į kovą stokim milžinais!

Stokime į kovą už savo tautą, savo vaikus, už teisybę. Kovokime, tikėkime ir laimėsime.