Šaulės Tremtyje
ATEITIESDARBO GAIRIŲ BEJIEŠKANT
S. PUTVYTĖ-MANTAUTIENĖ
Brangios Sesės!
Štai jau pirmasis visuotinasis LŠST Vienetų Atstovų Suvažiavimas įvyko. Jau turime savo nuolatinę, pilnateisę vadovybę. Tai yra didelis laimėjimas. Pasibaigė organizacinio laiko tarpas ir mūsų Šaulių Sąjungos vežimas tremtyje įriedėjo į pastovias veikimo vėžes .
Prieš užverčiant atliktųjų darbų lapą ir prieš pradedant naująjį, naudinga kiekvienam peržvelgti nueitąjį kelią ir iš praeities patyrimo susidaryti pagrindus tolimesniam veikimui.
Lietuvoje darbo gairės mums buvo aiškios, darbo sritys didelės ir plačios. Jos buvo tiek plačios, kad be bendros visiems vienetams privalomos programos kiekvienas galėjo pasirinkti mėgiamiausią darbo sritį ir ją tobulinti. Vieni vienetai labiau domėjosi kultūriniu darbu, turėjo chorus, vaidinimo kuopeles, kitiems labiau rūpėjo sportas, sanitarija, tiekimas ir maitinimas. Kiti vėl turėjo suomių lottų pavyzdžiu krautuvėles ir tautinių drabužių audyklėles. O Kauno šaulės, turbūt, pirmosios Lietuvoj o, iškėlė mažųjų globos reikalą. Dar kovų dėl Nepriklausomybės metu Šaulių S-gos centro patalpose Kaune, toje pačioje salėje, kur vakarais šauliai atlikdavo šaudymo ir rikiuotės pratybas, raštinėje už sienos nuolat skambant telefonui su pranešimais iš fronto, buvo įsteigtas pirmas vaikų darželis. Neužilgo Kauno šaulių būrys, norėdamas atlietuvinti sulenkėjusius Kauno priemiesčius, visuose priemiesčiuose įsteigė ir daug metų išlaikė vasaros vaikų aikšteles.
Tai rašau ne tam, kad džiaugtis praeities atsiminimais ir ne dėl sentimentų. Brolių ir sesių didelėmis pastangomis atsteigta Šaulių S-ga tremtyje. Šaulių S-ga išėjo iš lietuvių tautos gelmių, kaip gyvosios tautos valios pasireiškimas. Išėjo tada, kai tauta po šimtmečių vergijos suskaldyta, apiplėšta, netekusi savo inteligentijos, karo audrų nuteriota kovojo dėl laisvės. Ji buvo su ja tuos trumpuosius laiminguosius 20 metų, kai lietuvis nevaržomas kūrė savo tautos ateitį, ji pasiliko tautai ištikima, kai ją ištiko nauji vargai. Pasiliks ir toliau kaip gyvas, organizuotas kovojantis vienetas, kurs visur yra, visur budi, remia viską, kas tautą gelbsti ir stiprina.
Be reikalo daugelio baiminamasi, kad atsisteigusioji Šaulių S-ga dar labiau suskaldys ir taip jau negausingas mūsų organizuotos visuomenės eiles.Mūsų uždavinys neskaidyti, bet vienyti. Ne veržtis į užimtuosius darbo barus, bet gaivinti apleistuosius, šaulių S-gos ideologija, kuri stovi nuošaliai nuo partijų ir grupių, čia teikia plačių galimybių.
Mano giliu įsitikinimu, didžiausią lietuvybei pavojų sudaro ne organizacijų gausumas, bet tai, kad vis daugiau lietuvių šalinasi nuo bet kokio visuomeniško darbo. Ir man atrodo, kad pirmas šaulių uždavinys tremtyje, tai yra kova už mūsų pačių ištikimybę savo tautos reikalams. Juk nėra žmogaus amžiuje tokio laiko tarpo, kada jisai pasidarytų nebe-
Ir žiauri priespauda neužslopina lietuviškų dainų ir šokių.
jautrus aplinkos nuotaikoms, kad jis nesikeistų ir būtų nereikalingas bendruomenės dvasinės įtakos.
Bevartant tremties spaudos lapus, randame būkštavimų dėl jaunimo lietuviškumui gresiančių pavojų. Pareiškiama gražių minčių, patiekiama daug gerų pasiūlymų. Bet visos jos bus nesėkmingos, jei vyresnioji karta ir ypač patys tėvai ir motinos sušlubuos. Nuodėguliu jaunoje sieloje liepsnos neįžiebsime. Liepsna įkuriama, tik degančios sielos gyvu pavyzdžiu. O, ar galime drąsiai pasakyti, kad vyresnioji karta tokia yra? Pagaliau tauta, tai nėra pintinė, į kurią kartos sukrautos, kaip duonos kepalai. Tauta yra vienas gyvas organizmas, kurioje uždavinių turi visi ir seni ir jauni. Jei sušlubuos bent viena dalelė, susirgs visas tautos organizmas.
Grįžtant prie ateities darbų plano man rodosi, kad dabar, jau turint nuolatinę vadovybę, pribrendo reikalas paskubinti šaulių vienetų steigimą. Vienetuose, pirmoje eilėje, reiktų stengtis sudaryti gyvą draugijinį bendravimą narių tarpe. Susirinkimuose ir subuvimuose išsiaiškinti šaulišką ideologiją ir uždavinius, stebėti tautinio gyvenimo apraiškas ir stipriai susicementavus, pasireikšti vienu ar kitu konkrečiu darbu, pagal vietos reikalus, sąlygas ir savo narių sugebėjimus. Visi šaulių moterų Lietuvoje dirbtieji darbai yra naudingi, reikalingi ir vykdytini ir tremtyje. Tik ryžkimės ir dirbkime!
Būtų miela, kad sesės dėl savo dirbamų darbų ir naujų sumanymų plačiau pasisakytų ir “Šaulės Tremtyje” skiltyse.
IŠRINKTOS VADOVYBĖN ŠAULĖS MOTERYS
Liepos 5 d. įvykęs visuotinas Lš ST suvažiavimas Chicagoje išsirinko vadovybę, kurion įeina ir sekančios šaulės moterys: Centro Vai-dybon — S. Putvytė-Mantautienė,
K. Kodatienė, E. Jankutė ir G. Klupšienė (kand.). Revizijos Komi-sijon — A. Kybartienė. Reikia tikėtis, kad išrinktosios stengsis kuo daugiau išjudinti moterų šaulių veiklą tremtyje.
PADĖKA ŠEIMININKĖMS Suvažiavime dalyvavusieji atstovai buvo labai gražiai ir skaniai Chicagos šaulių moterų pavaišinti ir sulig lietuvišku papročiu įdėta dar ir lauktuvių iš toliau atvažiavusiems. Mieloms sesėms šeimininkėms A. Kybartienei ir jos pagel-bininkėms: T. Serapinienei, K. Ro-žėnienei, O. Vyšniauskienei, L. Dai-nauskienei A. Butkutei ir kt. priklauso visų atstovų nuoširdi padėka.
TREMTIES TRIMITO Redaktoriui pakeitus gyvenamą vietą, visą medžiagą T. T. skiriamą prašome siųsti šiuo adresu:
V. A. Mantautas,38 Sawtell Ave.,Brockton 39, Mass.
Visus raštus, skirtus ŠAULEI TREMTYJE, siųsti:
K. Kodatienė,16228 Haviland Beach Rd., Linden, Mich.
BITĖ IR MES
Bitė, bitutė, tu amžina šaulė, tu drąsi gynėja, visada ginkluota, tu uoli darbininkė, niekad nedykauji, pasakyk dėl ko tokia nusiminusi, dėl ko nuleidusi sparnelius nelakioji linksma?
Ko aš dirbsiu, ko lakiosiu, kad priešininkai sudaužė mūsų namelį. O be namelio mūsų visa darbo ir gynėjų kariuomenė turi žūti.
Be savo namelio sunku gyventi ne lik bitei. Kiekviena organizacija, kuri nori augti, tarpti, gyvuoti, rūpinasi savo namais.
Mums šauliams be savo namelių irgi maža vilties daug ką nuveikti.
VI. Putvis
Miela pažymėti, kad visuotinam LŠST suvažiavime teko išgirsti drąsių optimistinių minčių, kad kai kurie vienetai Wisconsine ir Brocktone jau apie savo šaulių namus svajoja... šaulių S-gos Kūrėjo namų atžvilgiu idėja jau ir čia gyva, lieka jiems, tik ryžtis savo svajones įgyvendinti.
Lietuvoje jau gražiai buvome įsikūrę: turėjome ir savų šaulių namų ir ekonominių įmonių nemaža. Jų turėjo net šaulės moterys; Marijampolėje, Vilkaviškyje, Raseiniuose veikė tautinių rūbų audyklos, Akmenėje turėjo maisto produktų krautuvę, kurios pradžiai lėšas pačios šaulės susidėjo. Įmonės davė gražaus pelno būriams.
Priartėjus rudeniui ir žiemai, pagalvokime ir čia apie visus galimumus savo veiklai išplėsti. Plečiant šaulišką veiklą vis kils naujų sumanymų, o jų įvykdymui vis reikės daugiau lėšų. Lėšų rinkimas, aukų prašymas pats nemaloniausias reikalas. Pagalvokime ar be vakarų, gegužinių bei kt. pramogų ruošimų negalėtume ir čia sugalvoti dar kitų naujų būdų lėšoms užsidirbti?
Nesustinkime žiemos metu savo šiltuose butuose ir nesitenkinkime vien susirinkimine veikla, o vis j ieškokime ko nors naujo savo veiklai pagyvinti. O, ir savo susirinkimus, ypač mažesniuose vienetuose tai lengviau įgyvendinti, darykime šeimyninio pobūdžio, erdvesniuose gyvenamuose šaulių namuose, jaukioje šventadieniškoje nuotaikoje, paįvairinant kukliomis vaišėmis, menine programa ir t.t. Šaulės moterys gali daug prisidėti nuotaikos, jaukumo sudaryme, ko niekuomet nepavyks sudaryti ir geriausiame oficialiame susirinkime. Šeimyniniai kiekvienas laisviau jausdamasis ir savo nuomonę drąsiau pareikš ir kūrybiniai lengviau pasireikš ir nejučiomis iš viso aktyviau į darbą įsitrauks. O, šauliška idėja ir bendras lietuviškas darbas mus dar tvirčiau sujungs šauliškon, pilkoj on bitučių šeimon. Bendromis jėgomis, kaip sesės ir broliai viens kitam padėdami, viens kitą suprasdami, kurkime gražesni, laimingesni savo ir mūsų tautos rytojų!
K. Kodatienė
ŠAULĖS MOTERYS VIENETŲ STEIGIME IR VEIKLOJE
Iš išgirstų visuotinam LŠST suvažiavime pranešimų paaiškėjo, kad moterų šaulių veikla reiškiasi bendruose klubuose ir būriuose, tik Chicagoje yra atskira jaunimo moterų sekcija. Esančios vienetuose šaulės moterys yra veiklios, pareigingos, dauguma iš jų net vienetų steigėjos.
Toronto Šaulių Klubas įsisteigė pats pirmasis 1954 liepos 11 d. Klubo steigimo didžiausia darbą ir visą vargą atliko šaulė E. Klupšienė, padedant E. Jankutei, M. Valiulienei ir broliams šauliams.
Chicagos Šaulių Klubo steigėjų tarpe dalyvavo: A. Kybartienė, T. Serapinienė, E. Grigaliūnienė ir A. Markuzienė. Visos jos dalyvavo I-jam steigėjų susirinkime. Dabartinėje Chicagos šaulių Klubo valdyboje įeina K. Rožėnienė ir O. Dunaitienė, kuri kartu yra ir Jaunimo Moterų Sekcijos pirmininkė, kitos sekcijos valdybos narės: K. Rožėnienė, A. Butkutė, L. Zabukaitė ir G. Atkočaitytė.
Viscounsin Klubo įsisteigime dalyvavo: S. Petrušaitienė, I. Tiltonienė ir J. Skirmuntienė. Pažymėtina, kad I. Tiltonienė yra vietinė čia gimusi lietuvaitė jautri lietuviškiems ir šauliškiems reikalams, viena iš trijų fundatorių klubo šauliškos vėliavos.
Montrealio Šaulių Klubo I-joj valdyboj buvo šaulė B. Kerbelienė.
Bostono“Jono Vanagaičio” būrio steigėjos Ona šliažienė ir J. Kavaliauskienė.
Brocktono “Martyno Jankaus” būrio steigime dalyvavo E. Grušienė, E. Lileikaitė, O. Kašelienė irS. Gofensienė.
Šiems dviems vėliausiai įsisteigusiems būriams didelė pagalba steigime ir vėlesnėje veikloje ten pat gyvenanti moterų šaulių pirmininkė S. Putvytė-Mantautienė.
Tikėkime, kad šią žiemą vėl praturtėsime naujų vienetų įsisteigimu ir, kad steigėjų tarpe vėl matysime eilę šaulių moterų.
Darbas žmogų ugdo — turtina,
Tinginystė žlugdo — biednina.
