Kariai ir Jaunimas
LIET. STUD. S-GOS SUVAŽIAVIMAS
Lapkričio 29 — gruodžio 1 d. New Yorke Įvyksta visuotinis Liet. Stud. S-gos suvažiavimas. Pagrindiniai posėdžiai vyks puošniame Statlerio viešbutyje, W. 33 St. ir 7 Ave., New Yorke. Suvažiavimo programoje bus centrinės valdybos ir skyrių valdybų pranešimai, pasitarimai ir diskusijos veiklos klausimais, krepšinio rungtynės tarp šių metų Š. Amerikos lietuvių krepšinio nugalėtojo Brooklyno Atletų Klubo ir Čikagos studentų komandos Lituanica, susipažinimo vakaras Brooklyno Piliečių Klubo salėje, K. Ostrausko paskaita, Dr. A. Vasio paskaita ir kt. Suvažiavimo kulminacinis taškas bus iškilmingas banketas, kuris įvyks šeštadienį Statlerio viešbučio Skytop salėje. Pagrindinis kalbėtojas banketo metu bus Lietuvos ministeris Washingtone p. J. Kajeckas. Po trumpos oficialiosios dalies bus meninė programa, pietūs ir šokiai. Banketas yra rengiamas Lituanus žurnalo pagerbimui, ir, jei liks pelno, jis bus paskirtas šio žurnalo leidimui. New Yorko ir apylinkių visuomenė kviečiama bankete dalyvauti.
Savažiavimui rengti yra sudarytas komitetas: R. Kezys (pirm.), I. Banaitytė, K. Paprockaitė, L. Pettrauskaitė, A. Grigaitis, V. Jakas, V. Ramanauskas, K. Skrupskelis, J. Ulėnas, V. Virbickas ir V. Vygantas.
Liet. Stud. S-gos Centrinė Valdyba ir suvažiavimo rengimo komisija kviečia visos Amerikos lietuvius studentus suvažiavime gausiai dalyvauti.
SKAUTŲ RINKIMAI
Šiuo metu vyksta rinkimai į augščiausius Lietuvos Skautų S-gos organus. Rinkimuose dalyvauja virš 200 skautų skaučių vadovų iš viso pasaulio. Bus išrinkta 18 asmenų į LSS Tarybą, po 3 į LSS Garbės Teismą ir Kontrolės Komisiją, po vieną Seserijos ir Brolijos Garbės Gynėją. Taipogi bus išrinkti Seseririjos ir Brolijos Vyriausi Skautininkai ir jų pavaduotojai. Šį vadovų korespondencinį suvažiavimą tvarko iš Hartforde, Conn., sudaryta skautininkų komisija, kuriai vadovauja s. V. Nenortas. Balsavimo lapai turi pasiekti komisiją iki gruodžio 1 d.
Sk. V. Kamantas jam pačiam prašant yra atleistas iš Clevelando skautų tunto tuntininko pareigų, ir naujuoju yra paskirtas v. s. P. Karalius, 484 E. 123 St., Cleveland, Ohio.
New Yorko skautai ir skautės savo vasaros stovyklai prisiminti išleido vienkartinį rotatorium spausdintą leidinėlį, kur yra surašyti įvairūs įspūdžiai iš stovyklos gyvenimo, svečių sveikinimai, juokai, dainos ir kt.
Los Angeles gražiai veikia senųjų skautų-skaučių židinys, kurio tikslas yra pagelbėti vietos skautų veiklai. Židinio seniūnas yra ps. Pr. Pakalniškis. Šiuo metu židinys turi 20 narių.
Lapkričio 9 d. Čikagos akademikai skautai iškilmingai paminėjo Akademinės Skautijos šventę. Po pietų Jaunimo Namuose buvo tikrųjų narių iškilminga sueiga, o vakare Shoreland viešbutyje įvyko aktas, meninė dalis ir šokiai. Visa šventė praėjo nepaprastai pakilioj akademiškoj nuotaikoj.
Kęst. P. Dirkis tapo išrinktas naujuoju Liet. Stud. S-gos Čikagos skyriaus pirmininku.
Čikagos sk. Korp! Vytis naujoji valdyba: S. Banaitis, V. Černius, R. Damauskas, Z. Viskanta ir R. Blinstrubas.
Ps. A. Banevičius yra paskirtas naujuoju rytinio JAV pakraščio skautų vadeiva, šio rajono skyrių vedėjai yra: J. Benešiūnas — vilkiukų, I. Petniūnas — jūrų skautų, A. Saulaitis, j r. — skautų ir J. Raškys — skautų vyčių.
Amerikiečių žurnalas SIGN rašo:
Pastarųjų metų kovose tarp Izraelio ir arabų, mes katalikai esame visai užmiršti. Tačiau Palestinoje mes turime nėkiek nemenkesnių interesų už žydus ar mahometonus.
Krikščionys stengėsi per amžius išlaikyti savo žinioje tas šventas vietas, kur Jėzus gyveno, mokė ir mirė. Popiežiai Benediktas XV ir Pius XI reikalavo tų šventovių krikščionių pasauliui. Ir dabartinis popiežius reikalauja tas vietas sutarptautinti.
Reikia tikėtis, jog viltis dar neprarasta, tik mums trūksta kiek Kryžiaus karų dvasios.
To paties žurnalo 1957 m. balandžio nr. tėvas R. Gorman C.P. rašo:
“...Nuo 1925 iki 1928 m. esu keliavęs po Palestiną, tada dar arabų kraštą. Galėjai keliauti nuo Ga
Egzilinių skautų bendri vartai Jubilėjinėje Džiamborėje Anglijoje. A. Banionio nuotr.
zos ar Beeršebos pietuose iki Sirijos sienos šiaurėje, nuo Jaffos ar Haifos prie Viduržemio jūros už Galilėjos ežero, ar iki Moabo kalno ir nesutikti nė vieno žydo...
Krašto gyventojų būta arabų, jie buvo žemės savininkai ir ūkininkavo arba gyveno miestuose. Tai buvo tikras arabų kraštas be jokios abejonės, ar rezervo.
1953 m. pavasarį vėl atvykau į Šventąją žemę. Krašto pietinė, vakarinė ir šiaurinė dalis buvo užimta svetimų žmonių, atvykusių iš Rytų Europos, kurių vienintelis įrodymas į nuosavybę buvo tas, kad jų protėviai būk tai čia yra gyvenę prieš 2000 metų. Buvę arabų ūkiai, sodai ir vynuogynai dabar užimti tų svetimųjų. Ir miestuose namai, krautuvės ir viešosios tarnybos, viskas buvo perimta tų įsibrovėlių.
Čia gimę arabai, kurių protėvių protėviai atvyko į šį kraštą prieš tūkstančius metų, buvo išstumti. Jie dabar sugrūsti į bėglių stovyklas Jordane, Lebanone, Sirijoje ir Gazoje... Likę be nuosavybės, be pinigų, be darbo, jie gyvena diena iš dienos iš vargingos duoklės, kurią duoda UN. Jau dešimt metų jie kenčia šį nežmonišką likimą. Tačiau jų akyse dega neapykanta ir keršto troškulys.
Jiems yra padaryta didelė skriauda — beveik prilygstanti Hitlerio padarytai žydams, ir padaryta su mūsų pagalba. Jie žino, kad mūsų vadai pagelbėjo parduoti juos vargui dalinai iš neišmanymo, dalinai už žydų balsus ir žydų dolerius iš partinio iždo.
A.
SPORTAS ŠIŲ DIENU LIETUVOJE
Edvardas Šulaitis
Sportas šių dienų Lietuvoje yra gana gyvas, nors jis daugumoje yra pajungtas į propagandinį vežimą ir turi tarnauti sovietiniams interesams. Visa eilė lietuvių yra prasimušę į sportines augštumas, patekdami į geriausiųjų Sov. Sąjungos sportininkų tarpą, tačiau ten sąmoningai yra nuslepiama jų tautybė ir rungtynėse su kitataučiais jie yra pristatomi tik kaip Tarybų Sąjungos atstovai.
Dabartiniu metu ten populiariausia sporto šaka yra tapęs krepšinis ir du kartu lietuviai yra tapę Sov. Sąjungos krepšinio meisteriu. 1947 m. augščiausios A klasės pirmenybėse I-ją vietą laimėjo Kauno Kultūros Institutas, o 1951 m. Kauno Žalgiris.
Yra pažymėtina, jog 1957 m. sausio 19 d. Kaune buvo paminėta 35 metų sukaktis, kai Lietuvoj yra žaidžiamas krepšinis. Čia paskaitą skaitė Vytautas Kulakauskas, o krepšinio veteranai: Lagunavičius, Butautas, Kulakauskas, Sercevičius ir Variakojis gavo dovanas. Ši sukaktis kiek primena 1957 m. lapkričio 9—10 d.d. Čikagoje suruoštą Lietuvos krepšinio pergalių 20 metų sukakties minėjimą, tačiau savo pasisekimu toli viršijanti pirmąjį.
Nemaža lietuvių krepšininkų yra dalyvavę Sov. Sąjungos rinktinėje susitikimuose dėl Europos meisterio vardo ir olimpinėse komandose. 1947 m. Pragoj žaidė Butautas, Kulakauskas, Lagunavičius ir Petkevičius; 1951 m. Paryžiuje: Butautas ir Lagunavičius; 1953 m. Maskvoje: Butautas, Lagunavičius, Lauritėnas ir Petkevičius; 1955 m. Budapešte: Lauritėnas, Petkevičius ir Stonkus; 1957 m. Sofijoj: Lauritėnas ir Stonkus. Olimpinėse Sov. Sąjungos komandose žaidė šie lietuviai — Helsinkyje: Butautas, Lagunavičius ir Petkevičius, o Melbourne: Lauritėnas, Petkevičius ir Stonkus, kurie nemaža prisidėjo prie sidabro medalių laimėjimo.
1957 m. rugsėjo mėn. pasižymėjęs krepšininkas Justas Lagunavičius išvyko į Šanchajų, kur, kaip tarybinė spauda praneša, dvejus metus treniruos tenykščius krepšininkus.
Gana populiarus yra ir futbolo žaidimas. Viena lietuvių komanda — Vilniaus Spartakas dabartiniu metu žaidžia Sov. Sąjungos “B” klasės pirmenybėse, kuriose laikosi maždaug lentelės viduryje.
1957 m. rugsėjo 28 d. Lietuvoje pravestoje V-ie Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų spartakiadoje Lietuva futbole laimėjo II-ją vietą. Pirmaisiais buvo latviai prieš kuriuos lietuviai sukovojo 0:0.
Pereitais metais Kaune įvyko futbolo rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus veteranu futbolininkų. Čia vilniečių sudėtyje buvo gerai pažįstami žaidėjai: Paberžis, Skalskis.
Stankevičius, o pas kauniečius matėsi: Dzindziliauskas, D. Ilgūnas, Gatvičius. Kersnauskas, Z. Sabaliauskas ir kt.
Šių metų rugsėjo mėnesį iš gyvųjų tarpo iškeliavo pasižymėjęs futbolininkas, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Henrikas Kersnauskas, apie kuri Lietuvoje išeinančiame laikraštyje “Sportas” nekrologą parašė St. Paberžis, paminėdamas, jog “respublikos futbolininkai — senieji ir jaunieji — nepamiršo Kersnausko, gero futbolininko, atsidavusio trenerio, nuoširdaus žmogaus”.
Sov. Saiungos ir pasaulio sportininkų eilėse neblogų pasekmių yra pasiekę dabarties Lietuvos lengvaatletai: bėgikas Pipynė yra Sov. Sąjungos meisteris 1,500 m. bėgime, o Mikėnas 20 km ėjime užima IV-tą vietą. Disko metime Baltušnikas yra trečias ir Pocius septintas geriausių Sov. Sąjungos diskininkų tarpe. Pas moteris jieties metime lietuvaitė Zalgaitytė turi VII-ją vietą. Čia duotos vietos yra skaitomos pagal geriausias pasekmes, pasiektas visoje Sov. Sąjungos sporto istorijoj.
Neblogesnių pasekmių galima užtikti ir bokse, kur lietuviai Šocikas, Juškėnas, Murauskas, Tamulis, Rugys ir kiti yra nekartą įveikę rusų ir kitų tautų atstovus Rusijos pirmenybėse ar kituose svarbiuose susitikimuose.
Taip pat vieni iš geriausiuių Sov Sąjungoje yra lietuvos stalo tenisininkai, kurių dauguma žaidžia už tarybinę rinktinę. Čia pažymėtini A. Saunoris. R. Paškevičius. N. Ramanauskaitė. R. Saulytis, V. Čepaitis, Balaišienė, A. Tvarionaitė ir kt.'
Dabartinėje Lietuvoje yra gerų dviratininkų, šaudymo specialistų, tinklininkų bei kitų šakų sportininkų.
Apie sportinius pasirodvmus informuoja sporto laikraštis “Sportas” — Kūno Kultūros ir Sporto Komiteto prie LTSR ministrų Tarybos ir LRPST organas. Jame dažnai yra gana smarkios kritikos sportui vadovaujantiems asmenims, kolektyvams ar pavieniams sportininkams.
1957 m. rugsėjo 13 d. laikraščio numeryje tilpo įdomus pasikalbėjimas su daugiamečiu prie Uragvajaus lietuvių centro Montevideo (Uragvajaus) mieste Sporto klubo “Lituania” pirmininku Antanu Sausiu. Jis iš VI pasaulio festivalio Maskvoje buvo užsukęs ir į Lietuva. Čia jis pasisakė, jog sekančiais metais jo vadovaujamas klubas norėtu atvykti į Lietuvą ir išbandvti jėgas draugiškuose susitikimuose.
Mums yra gana neaišku, kokiu būdu šis žmogus turėio progą nuvykti į Lietuva ir ar iš tikrųjų jis yra “Lituania” klubo pirmininku nes mes tokio iš viso nebegirdėjome
Tai tokios yra sportinės nuotrupos iš šių dienų Lietuvos, kuriom mus pasiekia, skaitant tarybinę spaudą.
