Poezija
Jurgis Baltrušaitis
VILTIES GIESMĖ
Be liepsnospats laužas rūksta —
Rožės graznai saulės trūksta—
Viešių taurei stinga vyno—
Stinga būrei vandenyno . . .
Pūskit ugnį, žemės vėjai!
Sodriai žels, ką žemė sėja . . .
Riskit vyno saulę naują—
Šiąnakt čia drąsa puotauja!
Verda jūroj audros putos,
Traukia laivą būręs drūtos—
Būk drąsi, žmogaus širduže,
Tavo troškiui marios ūžia.
Mūsų lobis— žemės toliai,—
Gerbkit žemės skirtį, broliai,
Vargo viltys ne apgaulė—
Jų galinga auklė— saulė!
K. Bradūnas
AMŽINAM LIETUVIUI
Būk ramus, amžinas Lietuvi,
Laiko audros tavęs nenutrenks!
Tautos širdį nuo mirtino šūvio
Mūs gyvybė, kaip skydas, pridengs.
Iš kiekvieno kankinio kapo
Tau į kraują sruvena jėga,
Kuri, kartą potvyniu tapus,
Pasikels vėl kūrybos banga.
Ir matau— amžių ūkanos švinta,
Ten žengi, kaip rytojaus žmogus.
Tavo galvą žvaigždynai apkrinta,
Tavo sieloje tyras dangus.
Būk ramus, amžinas Lietuvi,
Laiko audros tavęs nenutrenks!
Tautos širdį nuo mirtino šūvio
Mūs gyvybė, kaip skydas, pridengs.
