Tremties trimitas

Redaguoja Lietuvos šaulių jungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

KOVO 5-JĄ MININT

Šio mėnesio 5 dieną sueina 28 metai nuo mūsų Sąjungos Įkūrėjo mirties. Šiai sukakčiai paminėti žemiau dedame jo paties minčių pluoštelį ir taip pat jaunimui skirtą žodį “BŪK STIPRESNIS UŽ LAIMĘ’’, rašytą dvi dienas prieš mirtį. Tam tikra prasme “BŪK STIPRESNIS UŽ LAIMĘ” gali būti laikomas VI. Putvio dvasiniu testamentu jauniesiems, ne vien dėl to, kad tai pats paskutinis jo rašinys, bet ir todėl, kad tenai labai ryškiai atsispindi jojo pažiūra į jaunąją kartą. VI. Putvys, nuo pat mažens jieškojęs naujų kelių, atkakliai kovojęs už savo idealus, — net kalėjime ir Sibiro tremtyje, — negalėjo pakęsti ir net įsivaizduoti jauno žmogaus be augštų polėkių ir tvirtos valios jiems įgyvendinti. Jaunuolis, besivaikąs smagumėlius ir blizgučius, nededąs rimto darbo ir pastangų savo charakterio auklėjimui ir keliui augštyn, buvo jo akyse jaunas senis, be naudos ir be ateities. Tikros jaunystės pažymys jam buvo ne tam tikras metų skaičius, bet jauna, stipri, pasiryžusi valia ir kantrus, bet pilnas ugnies ir pasišventimo darbas. Ir jis mirė tvirtai tikėdamas, jog jaunoji Lietuvos karta neapsigaus tariamos laimės deive, bet pasirinks idėją, pareigą ir darbą, ir per tai atkels vartus į tikrą laimę ir sau, ir visai mūsų Tautai.

BŪK STIPRESNIS UŽ LAIMĘ

Laimė nekenčia silpnųjų.

Nešunuodegauk prieš ją.

Tik stipriųjų priklauso pasaulis.

Jei sunkios sąlygos neleidžia tapti galingu valdovu, tai bent būk valdovu viso to pasaulio, kurs yra tavo sieloje.

Užvaldęs sielos pasaulį, pasieksi ir išorinę jėgą.

Būk stipresnis už laimę.

Vadinasi, surask savyje ką nors, kas yra augštesnio, brangesnio, negu laimė.

Tuomet laimė, kaip geras šuva, laižys tavo ranką.

Pasaulis jieško laimės, gaudo, maldauja ir negauna jos.

Pažiūrėk blaiviai, kas ją turi? Nieks jos neturi, o turi tik reti, labai reti; turi ją tik stiprieji, kurie nesiklaupia prieš laimės deivę.

Laimės deivė!

Koks melas!

Aš tau sakau, mačiau daug deivių, bet tarp jųjų nesu matęs laimės deivės.

Išties tokios deivės visai nėra!

Toji, kurią pasaulis laiko laimės deive, visai ne deivė, bet apgaulės laumė. Jos dovanų maišelyje ant viršaus blizga smagumėliai, o dugne nuodai.

Tikra laimė yra kiekvienos doros deivės krepšelyje, bet ji paslėpta pačiam dugne. Doroji deivė siūlo tau savo krepšelį, bet tu nenori juo naudotis, nes ant viršaus guli idėja, pareiga ir visa tai, kas tau atrodo sunkiai keliama, pavojinga, krauju perkama. Tu norėtum ranka pasiknisti jos krepšelyje ir iš dugno ištraukti laimę.

Neišmanėli!

Ar gali būti sotus nevalgęs?

Ar gali laimėti lenktynes, nenorėdamas bėgti?

Nusiminimo valandą sakai, tegu prasmenga laimė, jei ji yra taip sunkiai gaunama.

Tai pasakęs griebi apgaulės krepšelį ir išgeri neatskiriamus nuo jo nuodus. Pagaliau gauni pakelti vargų du kartu tiek, kiek tau siūlė pakelti doroji deivė.

Ir krinti dar skaudžiau, nusimeni ir kenti ir sakai: “Nėr man išeities”.

Išties, nėr tau išeities, jeigu paneigsi tą vienintelę galimą išeitį.

Tau, ir apskritai niekam, nelemta paragauti trupinio laimės. Laimės galima gauti tik arba daug, arba nieko.

Neapsigauk žiūrėdamas į tuos, kurie kaip bepročiai eikvoja savo jėgas ir lėšas, gaudydami smagumus.

Nelaimingi, jie skaudžiai apmokės, nes paneigė tikrąją laimę.

Daug jaunuolių žuvo, nemokėdami atskirti tikrosios laimės nuo apgaulės.

Tikroji laimė yra toji, kuri laukia tavęs veiksmo ir vargo gale.

Apgaulingoji yra toji, kuri vilioja tave savo žibučiais, smagumėliais veiksmo pradžioj.

Tikrąją gali gauti tik dvasios stipruolis.

Stipruolis gi gali būti tiktai tasai, kurs juo būti nori...

IŠ VLADO PUTVIO MINČIŲ

• Kas pasivėluoja susirinkiman vieną minutę, pavagia iš kitų ir iš tėvynės daug minučių našaus darbo ir didina nepasitenkinimo ir sielos nešvarumo kapitalą. Yra tikras ir lengvas būdas nepasivėluoti nė pusės sekundės paskirtam laikui: ateiti, arba padaryti tai pora minučių prieš paskirtą laiką.

•    Bene gražiausia, bene brangiausia mums duota dangaus dovana — meilė! Todėl, ar galima bijoti rūpesčių ir valios įtempimo ją išsaugoti skaisčią, švarią, kilnią, nesusmulkinti jos pasileidimu, neiškeisti jos banaliu flirtu, nenužeminti jos negarbingu elgesiu.

• Laisvė visada geras dalykas, bet su sąlyga, kad gavę laisvę kartu pasiimsime ir pareigas, kurių laisvė reikalauja. Juo didesnė laisvė, juo didesnės pareigos. Juo mažiau tave kas varžo, įsako, žiūri, juo daugiau turi pats save varžyti, saugotis, pats save prižiūrėti.

• Kiekvienas sąžiningai ir tvarkingai padarytas mažas darbelis žiba kaip deimantas tautos darbų visumoje ir palieka istorijoje. Didis blogai atliktas sumanymas dažnai kenkia, tarnaudamas blogu pavyzdžiu.

• Demokratija jungia savyje kilnias aristokrato puses su vergų vaduotojo širdimi ir idėjomis.

•    Mes sugebėjome pastatyti savo priekyje lietuviškąją valdžią; reikalaujam, kad ji mums tuoj padarytų lietuviškąjį rojų. Nekantriai mainome kabinetus, reikalaudami iš kabineto stebuklų ir norėdami, kad valdžia be savo darbų padarytų ir tą darbą, kurį turime padaryti mes patys, piliečiai. Geriausioji valdžia neįstengs doros pasodinti į sostą, jei pačiam gyvenime doroji srovė dar nenugalėjo nedorosios. Geriausia valdžia neišlaikys grynai lietuviškos vagos, jei gyvenime dar nesutriumfavo lietuviškoji siela.

• Jei nekantrausim, užuot rimtai krovę realiusturtus, jei tik purtinsim, kratysim gyvenimo svarstykles, tai tik atitolinsim mūsų laimėjimą... Mes tiesiame mūsų tautos laimės pagrindus amžių amžiams ir nenorėkim padaryti to darbo per vieną dieną. Tai būtų skystas darbas.

• Tautos ateities žmonės, tie būsimi lietuviai, kurie gims amžiams praslinkus, jau yra, jau gyvena tikrojo tėvynės mylėtojo sieloje.

• Tauta, kuri sugebės apsiginkluoti blaivybe, bus stipriau apginkluota už tą, kurios kiekvienas pilietis turės kulkosvaidį.

• Sugebėk sujungti savo asmens sielą su tautos siela ir pasijusi dvasioje amžinas. Jei panorėsi jaustis tokiu ne tik savo sieloje, bet ir kūnu, pasisodink ant kelių savo palikuonį.

• šeima ne asmenų egoizmų sąjunga, bet tautos institutas, ir mes norime į ją įeiti ne kaip sausi mokytojai, bet kaip laukiami, prašomi svečiai patarėjai, padėjėjai vardan vieno bendrojo šviesaus tikslo: laimingos tautos ateities. Nes tautos laimė tai tvirčiausias laidas ir atskirų asmenų vaikų laimės.

• Idėja kaip skalbiniai: išėjus su ja gyvenimo mėšlynan, ji greit susiteršia. Norint ją turėti nuolat baltai skaisčią, reikia ji, kaip baltiniai, dažnai skalbti, ir tik ne vandeny, bet skaisčios širdies kraujuje.

• Kol tautoje glūdi nors maža gyvybės kibirkštis, uždaryta žmonių saujelėje, dar per anksti ją laidoti ir giedoti amžiną atilsį, kaip tai jau su mumis darė lenkai, liedami broliškos meilės ašaras ir kartu stengdamiesi mus dar gyvus žemėmis užpilti.

• Tautos idėjos šviesoje jos ateitis atrodo kaip laisvųjų galiūnų, tikrų lietuvių tauta, kuri nuolatinio tobulėjimo keliu eina prie Dievo.

Graužikų Šaulių grandis su VI. Putviu 1928 m.

 

Vladas Putvys įteikla vėliavą Kelmės šaulių būriui 1928 m. gegužės 15 d.

MŪSŲ ŠEIMOJE

• š. m. sausio 13 d. Racine, Wis., įvyko metinis Wiskonsino Šaulių Klubo susirinkimas, kurio metu išrinkta naujoji Klubo Valdyba: Jonas Giedrikas — pirmininkas; Š. Keturakis — vicepirmininkas; Vl. Skirmuntas — II vicepirmininkas; M. Tamulėnas — sekretorius; Vladas Vilčinas — kasininkas; V. Kažemėkaitis — švietimo ir sporto vadovas; P. Petrušaitis — organizacinis vadovas. Revizijos Komisijon išrinkti J. Sinsinas, š. Petrušaitie-nė ir š. Bagdonas; Garbės Teisman — prof. J. Šimoliūnas, R. Šra-derienė ir P. Kleinotas.

•    š. m. sausio 20 d. Čikagos Šaulių Klubo Meno Būrelis su vaidinimu “Bus Audra” lankėsi Rockford, Ill. Naujoji lietuvių salė buvo pilna žmonių ir veikalas turėjo didelį pasisekimą. Po to įvyko susirinkimas, kuriame įsisteigė Rockfordo šaulių Klubas. LŠST LCV-bą susirinkime atstovavo LCV Jaunimo Skyriaus Viršininkas šaulys Vladas Išganaitis. TREMTIES TRIMITAS linki Rockfordo Šaulių Klubui, šiuo metu pačiam jauniausiam šaulių vienetui tremtyje, rimto ir gražaus kūrybinio darbo vis augančios mūsų Sąjungos gretose.

•    Š. m. sausio 27 d. Lietuvių Auditorijos salėje įvyko Čikagos Šaulių Klubo metinis susirinkimas. Susirinkimui pirmininkavo LŠST LCV narys šaulys adv. Rapolas Skipitis, sekretoriavo šaulys A. Ginteris. Į naująją Klubo Valdybą išrinkti (paeiliui pagal gautųjų balsų skaičių) : kun. A. Šeštokas, J. Vepštas, A. Ginteris, VI. Išganaitis, V. Abramikas, J. Pakalka, N. Šapalaitė, K. Roženienė, J. Ulevičius; kandidatais — V. Šimkus, J. Čėsna ir P. Dirkis. Į Revizijos Komisiją išrinkti A. Juodka, L. Mockevičius ir M. Griškienė; kandidatais — J. Pocius ir K. Ulevičius. Į Garbės Teismą — gen. K. Musteikis, kun. B. Sugintas ir adv. R. Skipitis; kandidatais — prof. A. Rukuiža ir S. Radzvickas.

• Laisvės kovų savanoris šaulys J. Vaivada, šiuo metu gyvenąs Vokietijoje (Sanatorium, 13b Gauting bei Muenchen, Germany), per TREMTIES TRIMITO redakciją rašo Sesėms ir Broliams šauliams J.A.V. ir Kanadoje: “Kaip miela girdėti, kad Jūs visi su lietuvišku užsidegimu organizuojate šaulių Sąjungą tremtyje, ne dėl kokios garbės, ne dėl pelno, bet iš meilės savo kraštui, savo Tėvynei. Džiugu girdėti, kad tarp visokių neigiamybių yra lietuvių patrijotų, kuriem svarbiau ne asmeniškos gerovės siekimas, bet aukojimasis savo tautai. Kaip 1920 metais, kada kaipo gimnazistas šaulys — savanoris vykau į frontą prieš įsiveržusį Želigovskį, džiaugiausi entuzjastais kovos draugais, taip dabar džiaugiuosi Jūsų pastangomis. Lengva numatyti, kad Šaulių Sąjunga suvaidins lemiamą vaidmenį”.

TURĖTUMĖT ŽINOTI,

Kad nuolatinis Tito, kaip ministerio p-ko pavaduotojas yra Moiša Pijades. Jie abu likvidavo patriotą gen. Michailovičių.

Kad Moiša Pijades yra artimas Sovietų Sąjungos “boso” Lazaro M. Kaganovičiaus draugas ir taip pat Vengrijos — Geroe.

Kad Tito, nežiūrint visos propagandos už jį, yra komunistų pasaulinio sąmokslo vienas iš pagrindinių veikėjų ir be Amerikos pagalbos (ekonominės ir karinės) nepajėgtų ilgai išsilaikyti valdžioje.

Kad Rockefellerio Chase Manhattan Bankas ir J. H. Whitney ir Co., yra investavę Jugoslavijoje šimtus milionų dolerių.

Šaulių saliutas laidojant savo vadą 1929 m. kovo mėn. Kelmės parapijos kapuose.


PIRMYN, ŠAULIŠKAS JAUNIME!

(METUS ŽVILGSNĮ Į LŠST LCV JAUNIMO SKYRIAUS VEIKLĄ)

Eilėraštyje “Jaunos dienos” Maironis skundžiasi: “Kad jauni sveikiau žiūrėtų,

Kad seni daugiau galėtų !...

Būtų ir giesmė kita”.

Šiose trijose eilutėse išreikšta problema lydi ne vieną tautą, bet žmoniją per visą jos istorijos laikotarpį, ir bus aktuali tol, kol žemėje gyvens žmogus. Suderinti senų dienų gyvenimo patyrimą su jaunimo karštu užsidegimu ir dinamika yra labai sunkus ir keblus uždavinys. O tačiau nuo jo pasisekimo pareina tiek žmonių grupės, tiek ir tautos tobulėjimas, progresas, ir, anot Vydūno, taurėjimas.

Šaulys Vaclovas Čižiūnas teisingai sako, jog “tautiškumas yra žmogaus dvasinio turinio, dar labiau — reiškimosi formos tradicija plačiausia prasme. Tradicijos esmė — jos tęstinumas, nematomu dvasiniu siūlu jungiąs praeitį su dabartimi ir ateitimi, mirusias tautos kartas su gyvenančiomis ir su būsimomis ateityje. Tradicijai nutrūkus, nutrūksta ir tas gyvas dvasinis ryšys, palaikąs tautinę gyvybę paskiruose tautos nariuose”. Atmetus tradiciją ir dvasinį ryšį tarp senosios ir jaunosios kartos, tautos gyvenime gaunasi baisus plyšys, kartais tai tautai net mirtinas. O tai dėl to, kad žmogus yra sociali būtybė, gyvenąs ne absoliučioje vienumoje, bet žmonių bendruomenėje, kuri yra ne vienos valandos, ne vienos dienos ir ne vienų metų padaras, bet ilgų amžių raidos išdava. Ir todėl, neturint istorinės perspektyvos, nesimokant iš praeities .nesinaudojant praėjusių kartų patirtimi ir išgyvenimais, net ir geriausius norus bei didžiausią idealizmą turint graibomasi patamsyje... ši tiesa buvo žinoma jau žiloje senovėje. Apie tai mums kalba kad ir tokie posakiai kaip “Istorija yra gyvenimo mokytoja”, arba “žmonės, nepažįstantieji istorijos, yra vaikai”.

Mums, šauliams, stebint tremties gyvenimo apraiškas, niekad nebus pakeliui su tais, kurie purvais drabsto vyresniąją kartą, kaltindami ją Lietuvos nepriklausomybės praradimu, tuščiais partiniais ginčais, blogu pavyzdžiu jaunimui ir t.t. Nepaisant visų netobulumų ir klaidų, toji ne vieno taip keiksnojama vyresnioji karta visgi atgavo ir apgynė Lietuvos laisvę nepriklausomybės kovų metais. Tai tos vyresniosios kartos žmonės kovėsi ties Šiauliais, Radviliškiu, ^irvintais, Giedraičiais, Klaipėda, iš rusų ir vokiečių palikto šiukšlyno kūrė gražų ir laimingą kraštą, statė ir steigė mokyklas, tiesė kelius, leido knygas ir laikraščius, kėlė šalies gerbūvį ir gyvenimo lygį. O kiek daug tos pačios kartos atstovų vėliau lygiu pasiryžimu ir drąsa kovojo petys į petį su jaunaisiais partizanais, kentėjo kalėjimuose, koncentracijos stovyklose, išėjo šiurpiu kryžiaus ir kančios keliu į Sibirą... Paneigti ir nematyti vyresniosios kartos nuopelnų būtų ištrinti iš mūsų tautos istorijos daug pačių gražiausių ir garbingiausių puslapių. Net ir jų padarytos klaidos (kas be kaltės, tegul pirmas meta akmenį) niekad neužtemdys jų ant Tėvynės meilės aukuro sudėto milžiniško įnašo.

Lygiai kaip mums nėra priimtinas vyresniosios kartos juodinimas (tai nereiškia, kad mes ją aklai idealizuojame ir nematome jos netobulumų), lygiai taip mes nesimetame į kitą kraštutinumą ir nestatome mūsų tremties jaunimo ant nepasiekiamos pakopos. šūkiai, kaip “šalin, seniai!”, “Mums nereikalinga senių pagalba ir pamokslai — mes patys susirasime savo kelią!” mūsų manymu, yra tiktai liudijimas, kad juos vartojantieji yra neišaugę iš Meškiuko Rudnosiuko amžiaus. Vienintelė teisinga ir tautos viltis pateisinanti išeitis, yra vyresniosios ir jaunesniosios kartos darnus ir intensyvus tarpusavio bendravimas, nuolatinėmis pastangomis jungiant vyresniųjų gyvenimišką patirtį su jaunesniųjų karštai liepsnojančia idealų ugnimi, energija, jėga. Tiktai šitoks būdas gali garantuoti teigiamus rezultatus Tėvynės vadavimo ir tautos ateities kūrimo darbe.

Remiantis augščiau išdėstytu įsitikinimu ir buvo sudarytas LŠST Laikinosios Centro Valdybos Jaunimo Skyrius. Skyriaus vyriausias uždavinys yra pagalLŠST LCV nustatytas gaires vadovauti šauliškojo jaunimo organizavimui ir jo šauliškam auklėjimui bei lavinimui visos Sąjungos plotmėje. Gi šio uždavinio siekiama kaip tik per tamprų vyresniosios ir jaunesniosios kartos bendradarbiavimą.

Skyriui vadovauja jo Viršininkas šaulys Vladas Išganaitis. Gimęs 1899 m., brolis Vladas dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. į šaulių Sąjunga įstojo 1922 m. ir nuo to laiko labai aktyviai reiškėsi jos gyvenime, įvairiose vietose būdamas būrio vadu, statydamas šaulių namus, steigdamas vaidintojų, dainininkų būrelius ir per visą savo veiklos laikotarpį palaikydamas kuo glaudžiausius ryšius su jaunimu. Okupacijų metu veikė pogrindyje. Atsikūrus Šaulių Sąjungai tremtyje, su dideliu užsidegimu ir pasisekimu dirbo jaunųjų šaulių tarpe Chicagoje, ypač pasižymėdamas kaip Chicagos Šaulių Klubo Meno Kuopelės vadovas. Jo populiarumas jaunimo tarpe, artimas jaunesniosios kartos problemų pažinimas ir ilgametis patyrimas šioje srityje duoda broliui Vladui puikų kraitį, atsistojus Jaunimo Skyriaus priešakyje.

Broliui Vladui kaip Skyriaus Viršininko Pavaduotojai talkininkauja žymi šaulių moterų veikėja ir viena iš Chicagos Klubo steigėjų sesė Aleksandra Kybartienė ir žurnalistas šaulys Antanas Giedris. Skyriaus pirmuoju sekretorium buvo ilgametis šaulių Sąjungos veikėjas šaulys Stasys Juškėnas, o dabar tas pareigas eina šaulė Kastutė Roženienė. Nuo pat pradžios štabui priklauso šauliai ir šaulės (neskaitant jau suminėtųjų): Genė Atkočaitytė, Adelė Butkutė, Ona Dunaitienė, Nijolė Šapalaitė, Juozas Ulevičius, Kazys Ulevičius, Zenonas Urbonas ir Laima Zabukaitė. Naujai į skyriaus štabą įsijungė šauliai ir šaulės: Daiva Šilingaitė, Galinda Šilingaitė, dailininkė Aleksandra Koverienė, Kastytis Juškėnas ir Pranas Tomkevičius.

Skyriaus ribose veikia komisijos: Uniforminė Komisija, Spaudos Komisija, Šalpos Komisija ir šaulių Vajaus Komisija. Visos šios komisijos jau spėjo išvystyti gražią veiklą ir atsiekti gerų rezultatų. Apie tai “TREMTIES TRIMITAS” dar turės daug malonumo ir gerų progų painformuoti savo skaitytojus. Čia norisi pabrėžti tiktai sekantis faktas. Visos augščiau minėtos komisijos tapo sudarytos ne kurio kito Skyriaus, bet kaip tik Jaunimo Skyriaus ribose todėl, kad tokiu budu jauniesiems šaulių vadovams tinkama proga praktiškai susitikti ir susidurti su plačiais ir įvairiais visos Sąjungos uždaviniais, sunkumais, problemomis. Gaudami tokiu būdu organizacinio darbo ir vadovavimo praktiką, jaunieji vadovai, atėjus laikui, nepadarys gėdos šaulių vėliavai, ir vyresnioji šaulių karta ramia širdimi galės perleisti Sąjungos vairą į jų rankas. Gi kad jaunųjų vadovų vadovavimo mokslas eitų teisinga kryptimi, rūpinasi prityrę šaulių Sąjungos darbuotojai, kaip brolis Vladas Išganaitis su savo pavaduotojais ir bendradarbiais.

Pažvelgus į LŠST LCV Jaunimo Skyriaus veiklą, šias eilutes rašančiam TREMTIES TRIMITO bendradarbiui atrodo, kad Skyrius yra radęs laimingą formulę vyresniosios ir jaunesniosios kartos bendradarbiavimui. Jei jo pavyzdžiu paseks visi LŠST vienetai, tai, vietoje tuščiai eikvoję jėgas ginčui apie vyresniosios ir jaunesniosios kartos nuopelnus, jas sunaudosime, vienas kitą papildydami ir vienas kitam padėdami, mūsų augščiausiam tikslui tremtyje — Lietuvos laisvės iškovojimui.

Pirmyn šauliškas jaunime!

“Pagerbęs milžinus tautos
Ir darbus savo pirmtakūnų,
Patsai auk ateičiai galiūnų
Ir savo prievolės šventos 
Įnešti irgi savo dalį 
Darbais palaimint brolių šalį,
Jaunime pažangus, atmink!
Garbės sau kelią pasirink!”

(Maironis)

MŪSŲ ŠEIMOJE

Iš Kanados TREMTIES TRIMITĄ pasiekia malonios žinios apie pirmojo tremtyje šaulių vieneto — Toronto Šaulių Klubo energingą veiklą. Klubo narių skaičius išaugo iki maždaug 90, ir rodo tendencijos dar kilti. Visi pamėgo Klubo pirmininko šaulio kpt. M. Kriščiūno vedamas šaudymo pratybas ir noriai į jas lankosi. Rengiami šokiai ir pobūviai. Organizuojama vaidintojų grupė. Rengiamasi įsigyti nuosavą Klubo vėliavą ir dedamos pastangos Klubą oficialiai užregistruoti, išgaunant jam taip vadinamą čarterį. Daromi žygiai sutelkti lėšų, ir netoli Toronto, prie miško ir prie vandens, įsigyti ūkį, kur ateityje numatoma duoti prieglaudą nedarbingiems ar reikalingiems pagalbos šauliams. Norima taip pat įsigyti ir nuosavą patalpą Toronte, kur būtų galima užėjus paskaityti lietuvišką spaudą, pasikalbėti, padaryti susirinkimą ir t.t. Klubas turi ir savo daktarą, kuris už mažą atlyginimą ir net veltui gydo Klubo narius (deja, iki šiol TREMTIES TRIMITUI nepavyko sužinoti daktaro pavardės bei gauti jo nuotraukos. Red.).

Rockfordo Šaulių Klubo Laikinoji Valdybapasiekiama jos pirmininko adresu: Mr. A. Pocius, 318 Blackhawk Ave., Rockford, Ill. Valdybai priklauso 5 asmenys.

Šauliai prie šv. Jono bažnyčios Toronte 1957 m., po Vasario 16 d. pamaldų.

TORONTO ŠAULIAI GRĮŽTA PRIE SAVO SENŲ TRADICIJŲ

Nepriklausomybės šventės proga (16.II.57) gražus būrelis savanorių, karių ir šaulių, iškilmingų pamaldų metu, organizuotai rimtyje ir susikaupime lydėjo Tautines vėliavas (savanorių ir šaulių).

Tautinės vėliavos abiejuose altoriaus šonuose jaudino visą bažnyčią.

Pamaldų pabaigoje minėtos organizacijos nunešė gėles, lydimas vėliavų, dvasiškuos ir organizacijos narių prie paminklinės bažnyčioje įmūrytos lentos “Žuvusiems už Lietuvos Laisvę”.

Po jautraus kunigo žodžio sekė Tautos Himnas, kurį lydėjo veidu riedančios ašaros. Ašaros — liudininkės mūsų tautos nusiteikimų ir jautrumo. Nepriklausomybės šventės prasmė yra visų giliai suprasta.

Vėliavos, organizacijos (savanorių, karių ir šaulių) priminė Karo Muzėjaus iškilmes. Taip norėtųsi, kad vėliavų lydėtojų eilėse butų daugiau jaunų veidų ir visi tie, kurie kada tai lydėdavo tas vėliavas!

Šaulys

15 METŲ “VOICE OF AMERICA” IR 6 METAI “AMERIKOS BALSUI”

(“A. B.” Lietuviškosios Tarnybos vedėjo Dr. Kosto Jurgėlos žodis 15-metinėje programoje)

Dr. K. Jurgėla šitaip apžvelgė “Am. Balso” įsikūrimą:

Prieš penkioliką metų — 1942 m. vasario 24 d. mažoje radijo studijoje New Yorke pranešėjas prabilo per mikrofoną:    “This is the

Voice of Amerika” — Čia Amerikos Balsas. Toliau jis karo nusiaubtos Europos klausytojams pranešė: “Kasdien šiuo metu mes papasakosim jums apie Ameriką... žinios bus blogos ar geros, bet mes sakysim jums tiesą”.

Tai buvo pirmoji Amerikos transliacija, ir naujas posūkis Amerikos santykiuose su užsieniu. Kai Jungtinės Valstybės pradėjo tarptautines radijo transliacijas, jos buvo perduodamos pasauliui penkiomis kalbomis. Jomis buvo siekiama atitaisyti nacių propagandos prasimanymus. Šiandien iš moderniškų studijų Wašingtone Amerikos Balso transliacijos duodamos 43 kalbomis. Greta pirmojo pagrindinio tikslo — atremti priešišką propagandą — Amerikos Balsui prisidėjo dar trys uždaviniai. Būtent, pirmas — aiškinti Jungtinių Valstybių politiką ir jos siekimus; antras — pavaizduoti Amerikos politikos sutapimą su kitų tautų teisėtomis aspiracijomis; ir trečias — puoselėti Amerikos žmonių ir jų gyvenimo kelių supratimą.

“A. B.” įstaiga stovi netoli kongreso Kapitoliaus rūmų ir yrasimboliškoj gatvėj — Nepriklausomybės alėjoj.

Transliacijas perduoda trisdešimt siųstuvų Amerikoje ir keturiasdešimt aštuoni siųstuvai užsieny — nuo Maniłoś Filipinuose iki plaukiojančio siųstuvo, įrengto laive, kuris jūroje stovi nuleidęs inkarą prie graikų Rodos salos. Tokiu būdu Amerikos Balso programas perduoda septyniasdešimt aštuoni siųstuvai. Komunistiniuose kraštuose Vakarų transliacijoms trukdyti yra įrengta tūkstantis du šimtai trukdymo stočių. Amerika niekada nenaudojo radijo siųstuvo trukdymo reikalams.

Amerikos Balsas lietuviškai į Lietuvą prabilo vos prieš šešerius metus — simboliškąją Vasario Šešioliktąją dieną 1951 metais. Jau pirmoje transliacijoje pranešėme apieJungtinių Amerikos Valstybių politiką Lietuvos atžvilgiu — nepripažinimą Hitlerio ir Stalino suokalbio prieš taiką padarinių, Lietuvos ir jos gerųjų kaimynų — Latvijos ir Estijos — įjungimo Sovietų Sąjungon. Amerikos Balso nusistatymas yra pateikti faktus, kad galėtumėt susidaryti savo nuomonę. Toks buvo “A. B.” tikslas per penkioliką metų, ir mes jos ketiname laikytis ir ateity.