Tremties trimitas
Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.
JONINIŲ LAUŽAMS LIEPSNOJANT
Lietuvos Saulių tremtyje žodis broliams ir sesėms lietuviams Saulių Sąjungos metinės šventės proga.
Nepriklausomai Lietuvai!
(Lietuvos Šaulių Sąjungos šūkis)
Toli nuo Tėvynės uždegdami savo tradicinius Joninių laužus, šauliai ir šaulės giliai lenkia galvas prieš bendros idėjos draugus, paaukojusius savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės, ir su dideliu skausmu širdyje prisimena šiuo metu baisioje komunistų vergovėje kenčiančius brolius ir seseris.
Žuvusiųjų kraujo testamentas ir tyliai krintanti Tėvynės skausmo ašara šventai ir nepamainomai įpareigoja tremtyje iš naujo besirikiuojančias šaulių gretas savo troškimus, mintis, jėgas, darbą ir pastangas skirti
NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI.
Šauliai sveikina ir reiškia nuoširdžią pagarbą Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, Lietuvos Diplomatijos Šefui ir visiems Lietuvos Diplomatams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, Amerikos Lietuvių Tarybai ir visoms organizacijoms bei asmenims, dirbantiems Lietuvos išlaisvinimui.
Šauliai spaudžia rankas Savanoriams-Kūrėjams, Ramovėnams, Vyčio Kryžiaus Kavalieriams, Lietuvos Laisvės Kovų Invalidams, buvusiems Lietuvos Kariuomenės kariams, visiems lietuviams, tarnaujantiems Jungtinių Amerikos Valstybių ir kitų Vakarų Galybių ginkluotosiose pajėgose, Amerikos Lietuvių Legijono nariams ir Lietuvos Kunigaikštienės Birutės Draugijos narėms.
Šauliai linki visokeriopos sėkmės naujiesiems knygnešiams ir tautos žadintojams — lietuviškosios spaudos darbuotojams ir dėkoja visiems mūsų laikraščiams ir žurnalams, kurių skiltyse šauliškoji mintis randa jaukų bei šiltą prieglobstį.
Šauliai taria "ačiū!” visiems, bet kuriuo būdu pagelbėjusiems Sąjungos atsikūrime, ypač Lietuvos Nepaprastam Pasiuntiniui ir Įgaliotam Ministeriui Washing-tone D. Gerb. Ponui POVILUI ŽADEIKIUI.
Šauliai tvirtai tiki, jog kančia ir vargas mūsų tautos nepalauš ir nesunaikins, bet užgrūdins kaip plieną ir padės sulaukti laisvės ir laimės valandos;
Šauliai tiki, jog ta valanda tikrai ateis, ir mūsų tautos budeliai išgirs jiems lemiamus žodžius:
“Tavo darbus ir kelius
Taip skriaudingus, atkaklius,
Ant svarstyklių jau pasvėrė
Dievo teisė amžina Ir atrodo, kad gana
Žemė ašarų prigėrė!”
(Maironis)
Šauliai tiki, jog TĖVYNĖS GYNIMO ir kovos dvasia ras atgarsį mūsų tremties jaunimo širdyse; jog mūsų jaunųjų sielos, tos dvasios vedamos, taps tvirtos, pasiryžusios ir nenugalimos, o per tai, atėjus laikui, bus nenugalimi ir jų kardai;
Šauliai tiki, jog atkurdami Lietuvos šaulių Sąjungą tremtyje pagal Vlado PUTVINSKIO-PUTVIO ideologiją bei principus kaip GRIEŽTAI NEPARTINĘ, BET GILIAI DEMOKRATINĘ IR TAUTINĘ organizaciją, jie yra pasirinkę tiesų ir teisingą kelią į šviesią tautos ateitį;
Šauliai tiki, jog, nepaisant visų likimo smūgių, lietuvis sugebės paduoti ranką savo broliui, lietuviui ir LŠS Įkūrėjo žodžiai, tarti nepriklausomybės kovų metu, bus kelrodė žvaigždė kiekvienam lietuvių tautos sūnui ir dukrai: “Siaurinkit savo asmens reikalus, pamirškite asmens ir partinius vaidus, dėkitės į bendrąjį darbą. Tegul pavojaus supratimas sustiprins jūsų širdis, ir, patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo laimės gynimo darbui”;
Pagaliau, šauliai tiki, jog GIMTOSIOS ŽEMĖS balsas bus stipresnis už “trupinį aukso, už gardaus valgio šaukštą”, ir tie, kuriems silpsta tikėjimas Lietuvos prisikėlimu, kurie suklumpa, pavargsta akmenuotam, ilgam kelyje, sunkiomis valandomis girdės tą balsą savo sielos gelmėse, raminantį, guodžiantį, stiprinantį, drąsinantį, keliantį augštyn: —
“Ir atsakė ji — tėvų žemelė,
Kaip gėlė dejuodama šalnoj:
— Eisit ištrėmimo sunkų kelią,
Klupsit pakely ir darganoj,
Vėl mane sugrįžę rasit žalią,
Saulė auksą vėl žarstys languos,
Vėl puoš Sekmines žali berželiai,
Amžiais Baltija laisva banguos!”
(Brazdžionis)
DIEVE, LAIMINK LIETUVĄ!
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS TREMTYJE Laikinosios Centro Valdybos Darbo Prezidiumas
Tremtis, 1956 m. birželio mėn. 24 d.
L. š. S. Pirmosios Rinktinės šakių šaulių orkestras svečiuose pas Rytprūsių lietuvius, Tulpininken km. surengtoje gegužinėje 1930 m.
Iš K. Vaivados rinkinio
21-mas Plieniškių šaulių būrys savo metinėje šventėje 1930 m.
Iš K. Vaivados rinkinio
Nepriklausomos Lietuvos šauliai parado žygyje.
Paradą priima šaulių vadovybė ir Lietuvos vyriausybės nariai ministerial Tonkūnas ir Stanišauskas.
Nepriklausomos Lietuvos šauliai pamokose ir kariniuose pratimuose 1937 m.
A. Vaičiūnas
KRITUSIEMS ŠAULIAMS
Kovoj jūs jau žuvot, mielieji draugai,
Garbingi didvyriai, tėvynės sargai.
Jūs matėte tekančios saulės varsas,
Pajutote skriaudas, nelaimes visas.
Lavonais nuklojom visus kelelius,
Krauju numazgojom griovius, takelius.
Į laisvę mes žengiam, kur saulė šviesi,
Negąsdina priešai, mirtis nebaisi.
Nevystančių lapų vainikus pinu,
Kartu su sesutėms kapus dabinu.
Garbė jums tebūna, pirmieji šauliai,
Kurie taip Lietuvą mylėjot giliai.
Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ”
Centro Valdyba
Chicago, 1956 m. birželio 18 d.
Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdybai.
Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba savo ir visų Sąjungos narių vardu nuoširdžiai sveikina Lietuvos Šaulių Sąjungos Vadovybę ir visus šaulius metinės šventės sukakties proga.
Linkime Šaulių Vadovybei ir visiems šauliams geriausios sėkmės dirbant Lietuvos laisvei, stiprinant lietuvybę ir palaikant lietuviškas tautines tradicijas.
Šauliai ir ramovėnai sujungtomis gretomis žygiuokime Lietuvos išlaisvinimo keliu. Dėkime bendras pastangas, kad emigrantinis pakrikimas mūsų tarpe būtų sustabdytas ir, kad visų lietuvių vienybė įsiviešpatautų visuose Lietuvos laisvinimo darbuose.
P. PLECHAVIČIUS, Pirmininkas
A. RĖKLAITIS, Sekretorius
Čikagos šaulių Klubui įteikiama puošni Lietuvos vėliava. Priima A. Valatkaitis.
L. š. S. 35 metų šventės iškilmingos pamaldos Čikagos šv. Kryžiaus bažnyčioje.
L. š. S. 35 metų šventės metu Čikagos Šaulių Klubo vaidintojai vaidinę Lauciaus “Paslaptingoje Zonoje”. Du skautai įteikė artistėms gėlių.
CHICAGOS ŠAULIU KLUBO VAKARAS
š. m. gegužės 26 d. Lietuvių Auditorijoje buvo suruoštas klubo sezono uždarymas, vakaras-balius. Buvo suvaidinta BUS AUDRA trijų veiksmų scenos veikalas, parašytas šaulio-partizano, iš pavergtos Lietuvos gyvenimo, kruvinojo birželio ir mūsų partizanų kovoms prisiminti. Pastatymas ir režisūra meno kuopelės vadovo šaulio Vlado Išganaičio. Veikalas gana įdomus ir turiningas. Jame reiškiasi jaunimas su tautiniais šokiais, atvaizduota žmonių trėmimas į Sibirą, jų tardymai, enkavedistų žiaurumai ir partizanų kova prieš juos. Enkavedistus sugavus, teismas. Sprendimas — mirties bausmė. Tą viską gana vaizdžiai perdavė žiūrovams meno kuopelės vaidintojai ir nors dalinai perkėlė į tuos laikus, kur nevienam teko tai matyti ir pergyventi.
Tautiniuose šokiuose dalyvavo jaunimas: N. Šapalaitė — tautinių šokių vedėja, L. Zatukaitė, G. Atkočaitytė, B. Papartis, M. Jacys, K. Rožėnienė, A. Butkutė, V. Valikonytė, J. Perkūnas, K. Ulevičius, J. Ulevičius, K. Juškėnas, Z. Urbonas, R. Mingėla ir K. Jazbutis. Vaidintojai: Audronė — K. Rožėnienė, Algimantas-Barsukas — J. Perkūnas, Jonas-Ivanas — P. Tomkevičius, Rymantas-Saulė — J. Ulevičius, Sabakin — VI. Išganaitis, Kavaliūnas — S. Bagdonas, I partizanas— R. Mingėla, II partizanas — K. Ulevičius, III partizanas — Kvečas, IV partizanas — J. Končius, V partizanas — Z. Urbonas, I raudonarmietis — A. Atkočaitis, II raudonarmietis — J. Garbavojus, Senelė — E. Grigaliūnienė, Senelis— J. Končius ir Moteris — N. šapalaitė. Nemažas būrys. Yra reikalas visiems broliams ir sesėms šauliams — vaidintojams padėkoti, kurie, nežiūrėdami į laiką ir nuovargį, nuo kasdieninio darbo atitrūkę, daug darbo įdėjo, kol su šiuo veikalu išėjo į rampos šviesą. Ypatingai daug trūso ir sielos įdėjo režisierius VI. Išganaitis, kuriam ypatinga padėka. Bendrai paėmus, vaidintojai savo vaidmenis atliko gerai. Publikos prisirinko nemažai. Šokiams grojo Br. Jonušo orkestras.
Laike šokių pertraukos, Auditorijos šeimininkas p. Jonas Maliorius, kuris yra dosnus visiems lietuviškiems reikalams, savo auka ir patarnavimu ir nemokamai užleisdamas sales susirinkimams ir repeticijoms, per mikrofoną, kreipdamasis į šaulius, palinkėjo geriausios sėkmės šauliams, o atėjus laikui rikiuotis ir eiti tėvynės vaduoti. Savo kalbą baigė šiais žodžiais: “Laisvė ir Lietuvos nepriklausomybė lai žydi visiems išalkusiems ir pasiilgusiems tremtiniams laisvos savo tėvynės”.
Ateinantį rudenį lauksime, kada VI. Išganaitis su savo trupe pasirodys vėl scenos šviesose.
L. Mockevičius
J. Turčiniškis (1920 m.)
ŠAULIAMS
Susispieskit krūvon, Lietuvos sakalėliai,
Išblaškykit miglas jūs galingais sparnais,
Ir stovėkit tvirtai, kaip jauni ąžuolėliai,
Kovą skelbkit audrom ir sunkiausiais laikais,
Kraštui būkit sargais!
Kam tėvynė brangi, kas už ją nor kovoti,
Kas jai nor sudaryt apgynėjų būrius,
Kas ir laimę dėl jos pasirengęs aukoti
Ir patikrinti nor jai į garbę kelius,
Teeinie į Šaulius!
Kas pavojaus metu, nepraradęs drąsumo,
Priešus rankoj ginklu pasitikti išeis.
Kas krūtinėj jaunoj daug tur karšto
Kas nužeminti vardo tėvynės neleis,
Tasai bus su šauliais!
Jei gali reikale dėl kitų pasišvęsti,
Jei jautiesi širdyje didvyriu būt galįs,
Jei už brolius tinki nesiskųsdams pakęsti,
Jei nelaimė šalies tau širdies skaudulys,
Tu— tikrasis šaulys!
Jei tėvynei gali atsidavęs tarnauti,
Kaip tarnavo pirmi savanorių būriai,
Jeigu vertas esi dėkingumą jos gauti,
Ir jos meilė yra širdy tavo giliai,
Su tavim bus šauliai!
Bet jei stoti kovon nejauti pašaukimo,
Jei tau žinomas baimės biaurus šiurpulys,
Jei tėvynei apgint neturi patraukimo
Ir buvai visuomet nelaimingas bailys,
Tuokart tu— ne šaulys!
“TREMTIES TRIMITO” LAIŠKAS “KARIUI”
MYLIMAS KARY!
“O jeigu kartais, po daugelio metų,
Sueisim vėl, mieli draugai,
Tai mūsų gretos bus jau praretę,
Ir pasikeitę mūs veidai,
Tik širdis viena, ilgesio pilna,
Skausmo kupina pasiliks jauna.
(J. Aistis)
Šį laišką Tau, Mylimas Ginklo ir Idėjos Broli, pradėjau tremtyje taip dažnai kartojamais poeto Aisčio žodžiais. Tačiau drauge su jais man širdyje skamba dar ir kiti ilgesio pilni posmai, tarti daug anksčiau Lietuvos Pavasario Dainiaus — Maironio, kai jis saulei leidžiantis, susimąstęs suposi laivelyje Keturių Kantonų ežere:
“Audžiau nurimęs aukso svajones
Aušros spinduliais;
Lėkė jos, skrido pilnos malonės
Padangių keliais.
Vedė jas paukščių kelias žvaigždėtas,
Lydėjo širdis Į tolimąsias, į numylėtas
Tėvelių šalis.
Kiek atminimų — atsitikimų,
Gyvų kitados,
Vienas už kito brėško ir švito
Anapus ribos!”
“Kiek atminimų, atsitikimų”... Taip, Brangus Drauge, mudu turime jų ne vieną, ne du, bet nesuskaitomą, ilgą, iškilmingą eiseną, iš praeities ūkų besibeldžiančių į mūsų sielą ir tyliai klausiančią: “Ar atmeni? Ar neužmiršai?”...
Nei Tau, nei man nereikia jieškoti atsakymo į tą klausimą. Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą mūsų mintys skrenda atgal, į anuos tolimus laikus, kai mudu išvydome pasaulio šviesą, gaudžiant kovos trimitams, žaibuojant šūviams .šviečiant gaisrų ugnims ir išdidžiai plevėsuojant vėliavoms pirmųjų savanorių, karių ir šaulių rankose. Mudviejų ausyse tebeskamba galingas “Valiooo!” mūsų vyrams veržiantis į priešo apkasus, mes tebegirdime mirštančio savanorio tariamą Motinos vardą, jo kraujui pamažu sunkiantis į gimtąją Lietuvos žemę...
Mudviejų mintys grįžta taip pat ir į vėlesniuosius metus, kai žuvusių karžygių kapai jau buvo apsodinti gražiomis gėlėmis, kai prie jų rinkdavosi laisvos Tėvynės laisva jaunoji karta susikaupti ir pasisemti jėgų rytojaus darbams...
Mudu kaip šiandien prisimename 1939 m. birželio mėnesį, kai Tu pasveikinai savo dvidešimtmetį švenčiančią šaulių Sąjungą puošniu viršeliu, rinktinėmis nuotraukomis ir straipsniu “Sveiki, Lietuvos Šauliai!” O mano paties puslapiai — tada aš vadinausi “TRIMITO”, be to, skaudaus, tragiško žodžio “TREMTIES”, vardu — mirgėte mirgėjo dvidešimtmečio iškilmių vaizdais — iškilmių, kuriose dalyvavo 20,000 uniformuotų ir ginkluotų šaulių, 5,000 tautiniais rūbais pasipuošusių šaulių moterų...
Sekančiais metais tuo pačiu laiku Lietuvos keliais važinėjo bolševikų tankai, Lietuvos žemę trypė pavergėjų kojos, Lietuvos Trispalvę pakeitė šlykštus raudonas skarmalas, gi Tavo ir mano rūpestingai įrišti komplektai buvo karių ir šaulių slepiami kaip didelis turtas; kaip šventa relikvija iš laisvės ir laimės dienų. ..
Aš nenoriu Tau minėti baisių Tautos tragedijos ir kančios metų, nes žinau, kad jie Tau, kaip ir man, nuolat skaudžia ugnimi degina širdį, kad čionai, užjūrio šalyje, į žemę leidžiantis ramiam vakarui iš jo šešėlių Tau, kaip ir man, iškyla kankinių veidai, su begaline didybe ir rimtimi žvelgdami į Lietuvos sūnus ir dukras tremties vieškeliuose, juos laimindami ir rodydami kelią į namus... Tu, kaip ir aš, girdi tada jų maldą, lyg aukuro dūmus nuostabiam Čiurlionio paveiksle kylančią prie Augščiausiojo sosto, girdi jų testamentą mums, gyviesiems:
“Būkit, broliai, tvirti tartum plienas
Po ugnies, po karštos,
Ir te užmirštas jūsų nei vienas
Pakely nevaitos.
Te širdis jaučia plakančią širdį,
Tegu plaka su ja,
Ir parpuolusio šauksmą tegirdi
Tolimam kelyje!
Iš barakų, iš fabrikų plotų,
Iš mirties apkasų,
Te į tėviškės gimtąjį stogą
Veda žingsniai visų.
Neškit rankos skaudžios,
Kad sutiktumėt rytą žvaigždėtą
Po nakties, po rūsčios!”
(B. Brazdžionis)
Mielas bendro gyvenimo, bendros kovos, bendros aukos, bendros idėjos Drauge! Ką gi aš galiu Tau pasakyti šaulių šventės proga, jei mudu esame suaugę vienas su kitu kaip suauga tiktai tie, kuriuos riša nepertraukiama Tėvynės meilės gija, kuriuos jungia šventas už Lietuvą pralieto kraujo ryšys, kurių gyvenimą įprasmina ta pati TĖVYNĖS GYNIMO dvasia?.. Galiu tik paspausti Tau dešinę, ir, tvirtai broliškai apkabinęs, palinkėti ištvermės, palinkėti vilties, palinkėti dar gražesnės Tavo bendradarbių, skaitytojų, rėmėjų šeimos! Taip pat ir kantrybės, kai Tu iš šalies išgirsti pašaipos žodžius mūsų bendriems idealams, kai Tavo aiški, tiesi, lietuviška vaga bandoma vadinti praeities blizgučių jieškojimu, užmirštant, kad ne blizgučių ir ne tuščios garbės Tu jieškai, bet tęsi garbingą lietuvių Tautos KOVOS tradiciją už šviesią ir laimingą Lietuvos ateitį.
Tu mane priėmei pas save, ir dabar kas mėnesį mano kuklūs puslapiai spausdinami drauge su Tavaisiais. Jeigu tai būtum ne Tu, bet koks kitas laikraštis, žinai, būtų man labai liūdna. Juk visai suprantama ir natūralu, jei man gaila senosios mano išvaizdos ir turtingo turinio iš Nepriklausomos Lietuvos laikų. Bet kadangi Tu esi ne kažkoks kitas laikraštis, bet Tu pats, Mylimas KARY, šalia to gailesčio jaučiu ir nuoširdų džiaugsmą. Džiaugiuosi todėl, kad toks glaudus mudviejų bendradarbiavimas po vienu, po tuo pačiu stogu, yra šaulių ir karių VIENYBĖS pavyzdys, patraukiantis, uždegantis, rodantis kelią kitiems. Ir kariai, ir šauliai nesiremia kokio nors vienos srovės ar pažiūros pagrindu. Jų šaknys atremtos į lietuvių Tautą kaipo tokią, ir jų karščiausias troškimas — matyt kiekvieną lietuvį po Tautos vėliava, nežiūrint partinių, politinių ir kitokių skirtumų. Todėl mudviejų tikrai broliškas ir draugiškas susitarimas yra labai naudingas karių ir šaulių gretoms, petys į petį žengiančioms ilgu keliu į Lietuvą.
Paskutinį kartą mirkydamas plunksną į rašalą šiam laiškui, noriu užbaigti Maironio žodžiais. Tiesa, vieną sykį jį čia jau citavau, bet kas iš to? Jis kėlė mūsų tėvus, rodydamas jiems Tėvynės laisvės rytmetį, jo ir mums, jų vaikams, nebus perdaug. Taigi, Mylimas KARY, šiam sykiui su Tavim atsisveikinu, per kalnus ir miškus, miestus ir sodybas, upes ir ežerus, jūras ir vandenynus su viltimi ir pasiryžimu Tau sušukdamas:
“Skausmuos jėgos išaugs
Atgimimo sulauks
Jai blaivosi orai aptemę.
Tik į darbą greičiau!
Tik mylėkim karščiau!
Tik, vyrai, pajudinkim žemę!”
TAVO BROLIS,
TREMTIES TRIMITAS
Šauliai ir kariai— tai vienos tautos dvi atžalos. Kol jos gyvos ir žaliuoja, gyvuoja ir tautinė valstybė.
Jūs— skydas, mes— kardas. Vienas be kito būtume neveiksmingi ir nesaugūs. Vieni greta kitų sustoję, semdamiesi dvasiai stiprybės iš praeities ir pasiryžimo iš dabarties, prikelsime Lietuvą mūsų.
Metinės šventės proga sveikinu Lietuvos Šaulių Sąjungos Vadovybę, visus šaulius ir šaules laisvajame pasaulyje besikuriančius apie kylančias vėliavas. Linkiu Jums sėkmės Jūsų belaukiančiuose darbuose!
Mano mielam Broliui Tremties Trimitui sveikinimai ir nuoširdūs linkėjimai augti ir stiprėti, kad skardžiu balsu šauktų pakrikusius lietuvninkus apie Lietuvos trispalvę šventai pareigai atlikti.
Tremties Brolis
NEBIJOKIM VARDŲ
VLADAS PUTVINSKIS-PUTVYS
Sušukta: Vagis!
Ir išsigando dorieji,
o vagis nusišypsojo.
Iškėlė vėliavą idėjos pranašas, sutelkė apie ją prijaučiančių širdžių būrį ir nuvedė jį gyveniman, kovon...
Priešininkai, negalėdami perveikti idėjos, pasistengė apvaginti vėliavą. Pasistengė vėliavos vardą paversti paniekos žodžiu. Ir išsigando dorieji bailios širdies žmonės savo vėliavos, ir pasiliko tik dorieji drąsuoliai ir prisiplakę vagys, kurie stengėsi idėją išnaudoti savo asmens tikslams.
Reta idėja sugebėjo išsisaugoti daugiau ar mažiau panašaus likimo.
O tai yra dėl to, kad žmonės visur sugeba rasti sau pelno ir stengiasi jį ištraukti ir iš idėjos. Kita vertus, beveik kiekviena idėja iš ko nors atima pelną ir dėl to randa priešų.
Taip atsitiko su patriotiškumu. Sušukta ant jų: nacionalistai! šovinistai! juodoji šimtinė! Ir susigėdo, susislapstė bailesnieji patriotai. Prie vėliavos liko tik tvirtesnieji, bet ir tie pritilę su nulenktomis galvomis ir dar tie, kurie naudą sau traukia su ironiška šypsena. Pasirodė, kad piktas žodis kartais gali būti baisesnis už šautuvą.
Nebijokim ne tik šautuvo, bet ir žodžio. Žodis neužmuš, jeigu rankos bus švarios. Idėja nugalės, jeigu ją ginsim nuo tų draugų, kurie nori ją išnaudoti.
Vėliavos vardas liks garbingas, jeigu ją nešim švariom rankom. Ji reikalinga drąsos, ne tik fizinės, bet ir moralinės. Mūsų galioje yra įrodyti, kad patrioto vėliava yra garbinga.
MŪSŲ ŠEIMOJE
° Buv. LšS Vadas pulk. Pranas Saladžius, siųsdamas savo linkėjimus “Tremties Trimitui”, rašo: “Spaudoj yra daug negerovių. Spauda, jos netinkamas, nekultūringas žodis, supjudė lietuvį su lietuviu; tik spauda turės ir suvesti lietuvius draugėn. Mums dera tik kultūringas kelias; žodis tik teisingas ir taktingas; šauliai tokiu teisingu, vieningu keliu ir ėjo. “Tremties Trimito” šauliškieji žodžiai nuoširdūs, paprasti ir aiškūs”.
o LŠST LCV Šaulių Moterų Skyriaus Viršininkė, džiaugdamasi gražia šaulių veikla Toronte, savo rašte LCV įgaliotiniui Kanadoje sako: “Kiek džiaugsmo dėl Jūsų gražių planų! Ypatingai esu sužavėta Jūsų sumanymu organizuoti moterims paskaitas tautinio auklėjimo klausimais. Tokios paskaitos gali būti organizuojamos ir būtų labai naudingos ir bendros vyrams ir moterims ir vieniems vyrams. Jos neturėtų būti susirinkimų pobūdžio, kurie yra visiems įgrisę, bet jaukios, šeimyniškos. Galima paruošti ir užkandžius, bet būtinai kuklius. Jie padidins jaukumą ir nesudarys per didelių išlaidų. Galima padaryti ir suneštinius užkandžius. Tuomet žmonės rinksis ne tik dėl pareigos dalyvauti, ne tik tam, kad duoti, bet ir gauti sau naudos. Gauti stiprybės kovoje dėl būvio, dėl savo idealų, jėgos išlaikyti viltį ir ramybę. Tai sena V. Putvio idėja, jo bandyta įgyvendinti dar 192C-21 metais, šaulių moterų veikloje N. Lietuvoje davė gražių rezultatų. Čia, tremtyje, kur žmonės taip katastrofingai tolsta, gal geriausia priemonė juos suartinit. Suartinti ne baliukais su nusigėrimu, bet stipriais dvasiniais ryšiais”.
o LŠST LCV Bendradarbis, žymus Akademinio Skautų Sąjūdžio “Mūsų Vytis” redaktorius vyr. sktn. Bronius Kviklys padovanojo LŠST vadovybei du tomus Vlado Putvinskio-Putvio raštų. LŠST Laikinoji Centro Valdyba dėkoja savo mielam bendradarbiui už tokią brangią dovaną ir linki geriausios sėkmės jo redaguojamam “Mūsų Vyčiui”.
DAR DEL SESĖS ELZĖS JANKUTĖS
(Pasikalbėjimas su šauliu adv. R. Skipičiu)
“Tremties Trimite” jau buvo kreiptasi į seses ir brolius šaulius lėšų telkimo Sesei Elzei Jankutei ir jos aklajam broliui Kristupui paremti reikalu. Sesė Elzė Jankutė, kaip žinome, yra LŠST Laikinosios Centro Valdybos narė. Savo visuomeniška veikla ji yra lietuvių tarpe žinoma jau keliasdešimt metų. Kai jos jėgos ėmė silpnėti ir ligos viena po kitos pradėjo ją kankinti, sesės ir broliai jautriai susirūpino jai pagelbėti. Čikagos šaulės bene pirmosios pasiuntė Sesei Elzei Jankutei 3C5 dolerius, šaulė K. Pimpienė ir šauliai B. Cirčys ir R. Skipitis sudarė Komitetą Martyno Jankaus vaikams, t.y., Elzei ir Kristupui Jankams paremti, š. m. balandžio mėn. Komitetas ėmė organizuoti rinkliavą, žinomiems asmenims išsiuntinėjo apie tūkstantį atsišaukimėlių ir virš šimto aukų lapų. “Tremties Trimito” Redakcija kreipėsi į Komiteto narį šaulį adv. Rapolą Skipitį su keliais klausimais kalbamos rinkliavos reikalu. Tuos klausimus ir atsakymus čia ir dedame.
— Kaip sekasi rinkliava?
— Ligi š. m. rugpjūčio 31 d. Komitetas yra gavęs $1372.90.
— Kada Komitetas mano šią rinkliavą baigti?
— Pradžioj buvo manyta rinkliavą baigti š.m. liepos 31 d., vėliau pratęsta ligi spalio 31 d., o dabar rinkliavos baigimas nukeltas ligi šių metų galo.
— Kodėl rinkliavos baigimas buvo net du kartu nukeltas toliau?
— Komitetas pasiryžo surinkti bent 3000 dolerių. Tokia pinigų suma yra būtina, jei norime Sesei Elzei Jankutei padėti, kad ji nebeturėtų sunkiai dirbti kukliam pragyvenimui. Jei ji gyventų Jungtinėse Amerikos Valstybėse, tai galėtų gauti senatvės pensiją. O Kanadoje neišgyvenusiems ten 20 metų pensijų nėra. Nors Sesės Jankutės kojos kaulas sugijo, bet koja vis dar sutinusi ir nėra atgavusi viso savo pajėgumo. Š. m. gegužės mėn. jai išsiliejo tulžis, kurią vėliau reikėjo pašalinti. Nuo šios pastarosios operacijos ji dar ligi šio' nėra pasveikusi, nors vis eina geryn. Mes visi norėtume ir labai džiaugtumės, kad Sesė Elzė visai pasveiktų ir būtų dar tvirtesnė kaip buvusi. Ir mums būtų daug maloniau, kad ji dar daugiau savo laiko galėtų skirti visuomeninei veiklai, o ypač šauliams. Todėl būtų labai pravartu ir gražu, jei mes sudėtume Sesei Elzei ne tris, bet 30 tūkstančių dolerių... Tačiau Komitetas supranta realias galimybes, todėl nustatė minimumą tik $3000.
— Ko norėtų Komitetas iš šaulių?
— Iš sesių ir brolių šaulių Komitetas laukia nuoširdžios talkos. Kaip matote, dar Komitetas nėra gavęs nė pusės nustatyto minimumo. O jei sesės ir broliai šauliai panorės, tai rinkliavos derlius pralenks nustatytą minimumą. Ateina ruduo — geriausias laikas pinigams telkti. Graži veikla šiuo atveju parodys mūsų solidarumą. Padėti sesei šaulei, o dar taip nusipelniusiai — kiekvieno mūsų šventa pareiga. Kas negali rinkti, tas gali aukoti. Mano širdis sako, kad ir šį kartą sesės ir broliai šauliai gražiai atliks savo pareigą.
RED. PASTABA:
Dėkodamas LŠST LCV nariui šauliui adv. Rapolui Skipičiui už maloniai suteiktas informacijas, “TREMTIES TRIMITAS” iš savo pusės tikisi, jog pradėtoji rinkliava ras tinkamą atgarsį šaulių tarpe, ir, jiems energingai įsijungus į darbą, pasieks norimų rezultatų. Ypač gražiai čia galėtų ir turėtų pasireikšti jaunieji šauliai. Nekalbant apie patį Sesės Elzės Jankutės asmenį ir būtiną reikalą jai pagelbėti, šauliškąjį jaunimą tikrai gali uždegti paties šaulio adv. R. Skipičio duodamas pavyzdys. Jaunimas neturėtų užmiršti, jog šio garbingo visuomenininko asmenyje į šaulius kalba Lietuvos Šaulių Sąjungos vienas pačių pirmųjų šaulių, ilgametis LšS vyr. vadovybės narys, taip pat buvęs ir LŠS Centro Valdybos Pirmininku, dabar gi aktyviai dirbąs LŠST LCV-boje, su ilgo gyvenimo patyrimu, bet visuomet jauna širdimi rūpindamasis kiekvienu degančiu šaulišku reikalu.
“TREMTIES TRIMITAS” labai nuoširdžiai prašo kiekvieną šaulę ir šaulį, kuris dar nėra to padaręs, nieko nelaukiant kreiptis į Komitetą Martyno Jankaus vaikams paremti, prašant atsišaukimėlio ir aukų lapo. Parodžius noro ir pastangų, aukų lapas tikrai negrįš atgal tuščias... Gi jei kas negalėtų rinkti aukų, tegul paprašo savo artimųjų ir draugų, arba bent atsiunčia savo paties auką. Pinigai siunčiami ir visais kitais rinkliavos reikalais kreipiamasi ne į LŠST LCV-bą, bet tiesiai į Komitetą šiuo adresu:
Rapolas Skipitis
5613 So. Emerald Ave.
Chicago 21, III., U.S.A.
Putino “Kunigaikštis Žvainys”, vaidina Čikagos šaulių klubo vaidintojų kuopelė.
Lietuvaitės malda, iš veikalo “Bus Audra”, vaidino Čikagos šauliai.
® Š. m. rugpjūčio 25 d. Čikagoje įvyko LŠST Laikinosios Centro valdybos arbatėlė ir posėdis, dalyvaujant Lietuvos Konsului Dr. P. Daužvardžiui ir LŠST LCV nariams adv. R. Skipičiui, prof. M. Mackevičiui, Gen. K. Musteikiui, A. Valatkaičiui, J. Vepštui ir V. A. Mantautui. Arbatėlės — posėdžio šeimininkai buvo Gen. K. Musteikis ir Ponia Gražina Musteikienė, priimdami visus dalyvius savo namuose su be galo jaukiu ir šiltu lietuvišku nuoširdumu, taip primenančiu prabėgusias dienas Tėvynėje. Posėdžio metu aptarti įvairūs Sąjungos reikalai, pasidalinta nuomonėmis, sugestijomis, mintimis bendrais visuomeniškais ir Tėvynės vadavimo klausimais ir pabendrauta šauliš-koje dvasioje. Toks posėdis LCV-bai yra pirmasis tremtyje (iki šiol viskas būdavo atliekama korespondenciniu būdu). Posėdžio dalyviai liko giliai dėkingi Konsului Dr. P. Daužvardžiui už jo vertingus patarimus LŠST ateities veiklai ir Generolui ir Poniai Musteikiams už sudarytąją progą praleisti ilgai širdyje liksiančias valandas prie jų namų židinio ugnies.
šaulys Vladas Išganaltis
oNuo š. m. rugsėjo 1 d. LŠST LCV-ba padidėjo dviem naujais nariais. štai jų pavardės ir adresai:
šaulys kun. Ansas Trakis, 6122 So. Talman Avė., Chicago 29, 111. ir šaulys Vladas Išganaitis, 4429 So. Rockwell St., Chicago 32, 111.
“TREMTIES TRIMITAS” džiaugiasi ir linki naujiesiems LCV nariams geriausios sėkmės!
o “TREMTIES TRIMITO” atstovas, š.m. rugpjūčio 28 d., apsilankęs Čikagos Šaulių Klubo vaidintojų kuopelės tautinių šokių repeticijoje, liko sužavėtas tenai viešpatavusia lietuviško šventvakario nuotaika. “TREMTIES TRIMITUI” atrodo, kad Čikagos šauliškojo jaunimo, susispietusio vaidintojų kuopelėn, graži tarpusavio bendravimo dvasia, idealizmas, pasišventimas ir tikrai jaunatviška dinamika yra ne tik viltis Sąjungos ateičiai, bet kartu įrodymas, kad mūsų jaunimas myli Lietuvą, yra jos vertas ir jai gėdos nepadarys. “T. T.” skaitytojai šiame numeryje ras dvi nuotraukas iš Čikagos Šaulių Klubo vaidintojų kuopelės veiklos ir taip pat kuopelei energingai vadovaujančio šaulio Vlado Išganaičio atvaizdą nepriklausomybės laikų uniformoje.
LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNĖS DETROITE IR WINDSORE
EDVARDAS ŠULAITIS
Rugsėjo mėn. 1—2 d.d. Detroitas ir Windsoras gyveno VI-jų šiaurės Amerikos liet. sporto žaidynių ženkle. Suvažiavo arti 200 sportininkų, kurie tarpusavyje varžėsi futbole, plaukyme, lauko tenise ir lengv. atletikoje.
Daugiausia susidomėjimo susilaukė futbolo varžybos, pravestos net dvejose valstybėse — J.A.V. (Detroite) ir Kanadoje (Windsore). Pirmą vietą čia išsikovojo Toronto Vyties futbolininkai, kurie trečiu kartu pasiekę žaidynių futbolo nugalėtojų vardą sau pasiglemžė Tėvų Pranciškonų skirtą pereinamąją taurę. Antraisiais liko New Yorko LSK, pirmose rungtynėse įveikęs Detroito Kovą 5:0, bet baigmėje suklupę prieš Toronto Vytį 0:3. Rungtynėse dėl trečios vietos Chicagos Vainutas parklupdė Detroito Kovą 3:2, prieš tai pralaimėjęs Vyčiai 1:5.
Lauko tenise vyrų grupėje pirmuoju išėjo jaunas Detroito lietuvis — Krasliauskas, kuris sudorojo varžybų favoritus: Andrijauską, Gvildį ir baigmėje — Grybauską. Moterų tarpe nugalėtoja tapo D. Oželytė iš Čikagos.
Lengvoje atletikoje laimėtojų tarpe matėsi senieji veidai ir čia ypatingomis pasekmėmis nepasižymėta. Varžybų metu, šuolyje į tolį, vieną iš žymiausių mūsų sportininkių — Elvyrą Šikšniūtę iš Clevelando ištiko skaudi nelaimė — mūsų rekordistei lūžo kojos kaulas.
Plaukime, taip mažai pas mus kultivuojamoje sporto šakoje, buvo pasiekti geriausi rezultatai, juos vertinant šio krašto mastu, čia matėsi išimtinai jaunos pajėgos, augštesniųjų mokyklų mokiniai, kuriemokyklose įgijo nemaža praktikos plaukymo sporte.
Bendru šių žaidynių klubiniu laimėtoju, surinkusiu daugiausia taškų visose sporto šakose, tapo Chicagos LEK Neris, kuris gavo Dipl. šefo St. Lozoraičio skirtą pereinamąją taurę. Jaunių, mergaičių ir jaunučių klasėse klubiniu nugalėtoju išėjo Detroito LSK Kovas, nusinešęs FASK’o pereinamąją taurę.
Žaidynių nugalėtojams dovanų įteikimas įvyko rugsėjo 2 d. Windsore, Capitol teatre, čia žodžius tarė žaidynių varžybinio komiteto pirm. P. Petrutis ir naujasis š. Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komiteto pirm. dr. A. Nasvytis. Laimėtojams dovanas perdavė Kanados ir J.A.V. Lietuvių Bendruomenės pirmininkai B. Sakalauskas ir St. Barzdukas.
ŠACHMATŲ VARŽYBOS DETROITE
Tuo pačiu metu, kada šiaurės Amerikos lietuviai varžėsi savųjų tarpe, du Chicagos ir vienas Detroito lietuvis mūsiškius atstovavo didžiuliame S. Tartakove-rio vardo šachmatų turnyre, sulaukusiame apie 70 žaidėjų iš įvairių J.A.V. vietovių.
Čia lietuviai užsirekomendavo puikiai ir vienas jų — Povilas Tautvaiša užėmė II-III vietas kartu su Bisquier, žaidžiančiu J.A.V. rinktinės antroje lentoje. Pirmuoju buvo Donald Byrne, surinkęs 7 1/2tšk. iš 8 galimų. Prieš jį Tautvaiša pralaimėjo vienintelį tašką, o su kitu — Grombacher — sužaidė lygiomis.
Kiti lietuviai — K. Jakštas ir K. Škėma taip pat užėmė garbingas vietas, surinkdami 5 1/2 taško ir pasidalindami VII-VIII-IX vietas.
