Kariai ir jaunimas
VISUOMENEI ŽINOTI
A. V. DUNDZILA
Dabartinė studentijos karta, kurios net 700 šiuo metu lanko įvairius universitetus JAV, turi stiprų lietuvišką pagrindą: dauguma yra baigę bent 4 lietuviškosios gimnazijos klases, gi didelė dalis išemigravo su didesniu lietuviškosios gimnazijos metų skaičiumi ar net brandos atestatu. Jau yra jaučiama, gi šį rudenį yra tikimasi kiek gausingesnės bangos naujų studentų, kurie neturėjo progos lietuviškąją gimnaziją lankyti ar joje išbuvo tik pirmuosius keletą metų.
JAV pragyventi metai nepajėgė nustelbti lietuviškosios gimnazijos skiepų. Šiuometinė studentija, tiek savo kalba, tiek galvojimu yra neišskiriamai prisišliejusi prie lietuviškosios dvasios kamieno. Kiek kitokia galvosena bei vidinės savybės veikia tą jaunuomenę, kuri lietuviškosios gimnazijos paragavo nedaug, gi savo pagrindinį išsimokslinimą gavo amerikiečių mokyklose. Pastarieji tik išimtinais atvejais lietuvių kalbą raštu ir žodžiu laisvai tevartoja, gi jų galvosena, lietuviškųjų vertybių skalė yra žymiai pakitusi.
Žvilgterėjus į šiuometinės studentijos skerspjūvį, krinta į akis veiklumas, lietuviškumo akcentavimas (neskaitant atskirų atvejų) bei tradicinis, iš Lietuvos atsivežtas nuomonių pasidalinimas — švelniai išsireiškiant — partinis grupavimasis.
Šiems teigimams paremti yra visa eilė pavyzdžių: tiek StudentųSąjungoje, tiek atskirose organizacijose vyrauja darbai, kaip tai įvairūs šalpos fondai, spauda — pradedant LITUANUS, atskirų žurnalų leidimu bei redagavimu, baigiant akademiniais skyriais bei bendradarbiavimu perijodinėje spaudoje. Eina atskirų, spontaniškų darbų vykdymas — Jaunimo Peticija, literatūros konkursai ir pan. Kiekviename susibūrime skamba lietuviška daina, kuri liudija lietuviško žodžio bei melodijos nepaprastai gilų įaugimą. Nesunku pastebėti griežtą bandymą gryną lietuvių kalbą vartoti, yra sielojamasi, rūpinamasi, ugdomi sumanymai, darbai Lietuvos laisvinimo reikalais, keliamos, studijuojamos lietuvybės išlaikymo problemos. Visiškai natūralus yra pasiskirstymas grupėmis, kurių tarpe laikas nuo laiko kyla aistringų išsišokimų, neinančių į gerąją pusę. Pastarasis pasiskirstymas ir yra tas lietuviškųjų partijų tradicijų tęstinumas.
Tuo pačiu pažvelgiant į jaunuosius, dabar pradedančius studijuoti kolegas, iškyla keletas ryškių skirtumų. Nėra paslaptis, kad yra gan sunku pritraukti jaunuosius darban — yra paplitęs posakis, kad atėję “duonos ir žaidimų” tenori. Jiems kur kas einasi sunkiau su lietuvių kalba, ypač, rašyba. Lietuviška daina jiems tėra girdėta scenose ir dažnai trūksta dainos žodžių, vengia prisidėti prie traukiamų melodijų. Neabejotinai pozityvus reiškinys yra tas, kad jaunieji nevengia lietuviškų studentiškų organizacijų, kur jie ir yra mielai laukiami.
Šių reiškinių šviesoje lietuvių studentų organizacijos gauna daug svarbesnį vaidmenį. Šalia savo tiesioginių uždavinių, ideologinių rėmų jos tampa ir lietuviškumo mokykla, lietuvybės išlaikymo tvirtove. Tuo metu, kada jaunuolis galutinai formuluoja savo galvoseną, kada baigiamas šlifuoti charakteris, organizacijos aplinka ir turi sprendžiamąjį balsą.
Šiuometinėje studentijoje vyrauja keturios organizacijos: tai visus lietuvius studentus apjungianti Lietuvių Studentų Sąjunga ir ideologinės — ateitininkų, santariečių bei vidurį tarp pastarųjų dviejų vedantis Akademinis Skautų Sąjūdis. Į šias organizacijas stoja dabar studijuojąs jaunimas, jų rėmuose, jų ideologiniais pagrindais bręsta ateities kartos.
Tad šiandien čia suminėti sambūriai yra atsidūrę prieš bandymą: nuvesti ateinantį jaunimą prie tautos dvasinio kamieno arba neišpildyti funkcijos, kurią gyvenimo sąlygos paskyrė. Asmeniškai neabejoju, kad savo uždavinį minėtos organizacijos pajėgs atlikti: apie šias galimybes buvo galvojama anksčiau, buvo pramatyta, buvo ruošiamasi. Tačiau lai nesusidaro įspūdis, kad ši problema yra minėtų organizacijų nuosavybė: reikalais, uždaviniais visi turime dalytis, plačioji visuomenė šį bendrą darbą remti privalo.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: A. V.
Dundzila yra aktyvus lietuviškų organizacijų ir lietuviškos spaudos darbuotojas. Šiuo metu jis gyvena Pasadena, Calif., kur ruošiasi magistro laipsniui inžinerijoje. A. V. D. yra vienas “Mūsų Vytis” redaktorių ir energingas Akademinio Skautų Sąjūdžio narys.
MŪSŲ TARPE
SLA 49-tasis Seimas, susirinkęs liepos 2—6 d. Detroite, priėmė jaunimo reikalu rezoliuciją, kurioje tarp kitko sakoma: “...1) Pavesti Pildomajai SLA Tarybai, apskričių ir kuopų valdyboms teikti moralinę ir materialinę paramą lietuviams skautams ir skautėms; o, kur reikia, juos ir globoti. 2) Įpareigoti Jaunimo komisiją išdirbti GLA ir jaunimo platesnio bendradarbiavimo formas, peržiūrėti ir plačiau pritaikyti Moksleivių ir
Jaunimo Fondus... 5) Iš Jaunimo Fondo lėšų paskirti 500.00 dol. pirmą vienkartinę auką Lietuvių Skautų Brolijos Džiamborės Fondui”.
Dar didesnis lietuviško idealizmo pasireiškimas buvo parodytas Prano Rako, Čikagoj gyvenančio vaistininko. Jis skautams pavedė savo 80 akrų ūkį, kuris yra apie 250 mylių nuo Čikagos, prie Custer, Mich., miestelio. Tai gražus žemės sklypas, išsipuošęs šimtamečiais ąžuolais, beržais, klevais ir kitokiais “lietuviškais” medžiais. Jo pašonėje yra gaivus ežerėlis, o visa apylinkė skęsta vyšnių soduose. Aplinka primena seną lietuviško dvaro parką. Liepos mėn. šiame ūkyje jau stovyklavo apie 150 Čikagos skautų — skaučių. Stovyklos atidarymo dieną Čikagos daktarai stambiai parėmė stovyklavietės įrengimo reikalus. Aukojo: Dr. S. Biežis — 200 dol., Dr. K. ir J. Aglinskai — 100 dol. Dr. Tauras su žmona — 100 dol., Dr. M. Budrienė — 100 dol., Dr. Dargis — 50 dol.
Šiais metais akademinis jaunimas rengia tris pagrindines stovyklas — studentai ateitininkai rink-
Bostono skautai lydi Lietuvos Valstybinę (Karo Muzėjaus) Vėliavą į Bostono L. T. S. Romuvos salę. Liet. Valstybinę Vėliavą nuo Karo Muzėjaus bokšto nuėmė ir išsaugojęs tremtyje atvežė į Ameriką tremtinys. Ją dabar saugo Bostono skautai, kad išmušus Lietuvai laisvės valandą ją vėl galėtų iškelti Karo Muzėjaus bokšte. P. Bliumo nuotr.
sis į rytinį pakraštį — į St. Vincent De Paul stovyklavietę, esančią prie pat Annapolio (tarp Baltimores ir Washingtono). Stovykla prasidės rugpjūčio 27 ir tęsis 10 dienų. Santariečiai rugsėjo 6 d. suvažiuos į Tabor Farmą, Sodus, Mich. Stovykla tęsis tris dienas. Jos metu bus išrinkta nauja Santaros valdyba. Akademinis Skautų Sąjūdis stovyklaus 10 dienų, pradedant rugpjūčio 25 d. Stovyklavietė— netoli Windsor, Kanadoje, Detroito apylinkėse. Visi akademikai turėtų galimai gausiau suvažiuoti į jiems artimas stovyklas.
Vyr. sktn. V. Kizlaitis, Clevelando skautų Vytauto Didžiojo dr-vės draugininkas, padarė didelę materialinę auką, pats savo lėšomis apmokėdamas šešiems savo dr-vės skautams visas kelionės išlaidas į tautininkų surengtą lietuvių sąskrydį Washingtone.
Birželio 30 d. — liepos 1 d. Wor-cesteryje, Mass., buvo suorganizuota skautų sporto šventė, kurioje dalyvavo 8 krepšinio ir 4 tinklinio komandos iš įvairių Atlanto pakraščio vietovių. Abi pirmąsias vietas paėmė Worcesterio skautų komandos.
Naujai išrinkta Liet. Stud. S-gos Centrinė Valdyba pasiskirstė pareigomis sekančiai: J. Karklys —pirm., V. Valaitis — vicepirm., R. Kliorytė ir D. Tallat-Kelpšaitė — sekretorės, J. Liubinskas — iždininkas ir K. Ječius ir T. Remeikis— nariai.
Neseniai pareigomis pasiskirstė augščiausia Lietuvių Skautų S-gos institucija — Tarybos Pirmija. Tarybos Pirmininku jau seniau buvo išrinktas vyr. sktn. dr. Vyt. Čepas. Jo pavaduotojai — sktn. E. Gimbutienė ir vyr. sktn. K. Jonaitis, iždininkas — vyr. sktn. F. Kirša, sekretoriai — psktn. kun. J. Klimas ir psktn. R. Molienė. Visi Pirmijos nariai gyvena Bostono -— Worcesterio apylinkėse, kas labai palengvins Pirmijos darbą.
Čikagos skautininkai A. Karnavičienė, M. Butkienė, Luneckienė, T. Žukienė, švarienė, Vyt. Černius, A. Levanas ir J. Kaunas vadovavo liepos mėn. pravestoje skautų — skaučių stovykloje.
Bene didžiausia šiais metais jaunimo stovykla įvyks So. Woodstocke, Conn., kur nuo rugpjūčio 25 iki rugs. 3 d. stovyklaus skautės ir skautai iš viso Atlanto pakraščio. Tikimasi, kad stovyklaus apie 300 žmonių. Skautų stovyklai vadovaus vienas iš pagrindinių lietuviškosios skautijos šulų, turįs daug patyrimo pedagoginiame darbe — vyr. sktn.A. Saulaitis. Skaučių stovyklai vadovaus sktn. K. Marijošienė, kuri taip pat yra plačiai žinoma specialistė pedagoginio ir skautiško ugdymo srityse. Jiems talkininkaus eilė vadovų iš įvairių vietovių. Pagrindiniai stovyklos uždaviniai bus: 1) lietuviškos dvasios stiprinimas ir skautiško prityrimo gilinimas bei skautybės dvasios pažinimas. Stovykloje visą laiką bus gydytojas, kunigas ir tautinių šokių bei taut, žaidimų instruktorius. Kiekvieną dieną bus leidžiamas laikraštėlis. Stovykloje bus 3 bendri laužai. Pagrindinis — atsisveikinimo laužas — įvyks rugs. 2 d. Stovyklos metu skautai galės laikyti egzaminus į visus patyrimo laipsnius, įsigyti specialybes ir valstybinį, tautinį bei tarptautinį ženklus.
Lietuvių sąskrydžio Washingtone metu skautų ir skaučių Užsienių Skyrių atstovai turėjo pasitarimus su Įgal. Min. P. Žadeikiu ir Dipl. šefu min. St. Lozoraičiu. Bendrai išleistame komunikate sakoma: “...Lietuvos Diplomatinė Tarnyba ir Seserijos-Brolijos Užsienio Skyrių atstovai aptarė aktualius tarptautinės skautų-skaučių veiklos klausimus. Liet. Diplomatinė Tarnyba džiaugiasi lietuvių skautų-skaučių įnašu Lietuvos laisvinimo baran, ir iš savo pusės teiks visokeriopą paramą, pagal esamas išgales jį atitinkamai išvystyti”.
Liepos 5 d. 7 lietuviai skautai iš Vokietijos išvyko į prancūzų skautų džiamborettę prie Nicos. Jie ten atstovaus Lietuvių Skautų Broliją. Brolijos Džiamborės Fondas šiam reikalui paskyrė 250 dol.
Clevelando skautės stovyklavo prie Round-Up ežero nuo liepos 21 iki rugp. 4 d. Stovyklai vadovavo sktn. J. Gulbinienė, psktn. M. Pažemėnienė ir vyr. skautė M. Leknickaitė.
New Yorko skautų vyčių oktetas, vad. muz. M. Liuberskio, J. Stuko vadovaujamoje televizijos programoje padainavo kelias partizanų dainas. Dainavo Alf. Ugutis, Mečys Ilgūnas, Juozas Lapurka, Vyt. Gobužas, Ged. Rajeckas, Vyt. Aukštikalnis, Vyt. Alksninis ir Leonas Ralys.
J. L. Paukštis, išrinktas Čikagos Cook County Am. Legiono Jr. Vice Commanderiu.
A-2C R. Kilikauskas, Webb Air Force Bazės oficialaus laikraščio redaktorius.
Pfc E. Mickus mokosi šaudyti automatiniu šautuvu, Bad Vilbel — Vokietijoje.
Brig. gen. D. Manning įteikia paaugštinimą pfc V. Šliūpui.
U. S. Army Photograph
Pfc. V. Šliūpas dviejų sav. pratimuose Camp McCoy, Wisc. Vidury stovi gen. D. Manning — stovyklos viršininkas.
U. S. Army Photograph
Lietuvių Sargybų dalinys Vokietijoje, Britų zonoje, atlieka kautynių šaudymo pratimus 1956 m.
KARO MOKYKLOS 8-SIOS LAIDOS 20 METŲ SUKAKTIS
1924 m. spalio mėn. į Lietuvos Karo Mokyklą įstojo daug jaunų vyrų, iš kurių 19 turėjo brandos atestatus. Vadinas, buvo baigę gimnazijas ar joms lygias mokyklas. Prie šių 19 vyrų dar prisidėjo 12 kariūnų, jau vieneris metus išbuvusių Karo Mokykloje, šis mažas būrys iš 31 vyro sudarė Karo Mokyklos 8-ios laidos branduolį.
Atsižvelgiant į tai, kad minimiems kariūnams nereikėjo dėstyti daug bendrų dalykų, mokymo laikas buvo nustatytas dveji metai. Kariniai dalykai buvo mokomi kuopos sudėtyje, todėl 8-ios laidos kariūnai buvo priskirti prie 9-ios laidos. Mat, ši laida turėjo pilną kuopos sudėtį. 8-ios laidos būrys minimoje kuopoje gavo 1-jo būrio pavadinimą.
1926 m. rugsėjo 8 d., kai Karo Mokykla išleido 8-ją laidą, į leitenanto laipsnį buvo pakeltas 21 kariūnas. Per dvejis metus dėl įvairių priežasčių 10 kariūnų nutrupėjo. Tai buvo pati mažiausia laida, kada nors Karo Mokyklos išleista.
Ir šią laidą išleido gen. ltn. Galvydis-Bykauskas. Lektoriais buvo visa eilė įžymių specialistų, būtent: inž. A. Novickas (vėliau buvęs vyr. statybos inspektorius), K. Škirpa (vėliau įgaliotas ministras), J. Jackus (vėliau Kariuomenės Štabo viršininkas), K. Žukas (anksčiau buvęs krašto apsaugos ministras), geodezijos inž. A. Krikščiūnas (Topografijos skyriaus viršininkas), J. Balčiūnas-Švaistas—rašytojas, V. Girštautas (Apygardos Teismo narys), J. Vyšniauskas — mokytojas.
Karinius dalykus dėstė šie karininkai: A. Kaunas, Z. Talevičius, V. Griganavičius, V. Janavičius, A. Austas, Kazitėnas-Kaziutis, Rekašius, Tarulis, Karvelis ir pats mokyklos viršininkas. Iš viso buvo 29 lektoriai.
Iki Lietuvos kariuomenės likvidavimo, t. y. 1940 m. rudens, tikroje karo tarnyboje dar buvo minimos 8-sios laidos 16 karininkų, 3 buvo atsargoje ir 2 mirę, būtent: Kazys Kiršinas ir Vladas Žiaurys. Dabar dalis liko Lietuvoje ir dalis išsiskirstė po visą pasaulį. Kiek šiandien dar gyvų yra, neįmanoma pasakyti, nes dabartinės sąlygos neleidžia sužinoti.
8-ją laidą baigė šie asmens (abėcėlės tvarkoje): 1. Augustauskas,Vytautas. 2. Biknaitis, Vincas. 3. Briška, Julius. 4. Butkus, Kazys. 5. Griciūnas, Juozas. 6. Jaruševičius, Petras. 7. Kazlauskas, Alfonsas. 8. Kiršinas, Kazys. 9. Lagenpušas, Jonas. 10. Lagenpušas, Verneris. 11. Mickeliūnas, Vincas. 12. Markūnas, Ignas. 13. Ramoškis, Jonas. 14. Sekleckas, Kostas. 15. Skurauskas, Petras. 16. Stackis, Zigmas. 17. Statkevičius, Vincas. 18. Tamulevičius, Pranas. 19. Užemeckas, Bronius. 20. Vilius, Ignas. 21. Žiaurys, Vladas.
Kpt. V. Lagenpušas
Balandžio 24 d. miręs kpt. Jonas Palėjus su žmona.
(žiūr. š. m. “Karys” Nr. 7)
"TĖVYNĖS” STOVYKLOJE
Rugpjūčio 25 — rugsėjo 4 d.d. apie 270 vyresnio amžiaus skautų turėjo progos viens kitą arčiau pažinti, pastovyklauti. Stovykla vyko Windsore, Kanadoje, tad matėsi visa eilė ir kanadiečių brolių bei sesių. Žvilgterėjus į atvykusiųjų gyvenamąsias vietoves, galima pasakyti, kad stovyklos rajone tilpo visa šiaurinė Amerika: — New York, Boston, Stamford, Hartford, Rochester, Waterbury, Worcester, Niagara Falls, Hamilton, Toronto, London, Chicago, Cleveland, Detroit, Los Angeles!
Tai buvo vyresniųjų skautų stovykla, sutraukusi skautus vyčius, vyr. skautes, skautus akademikus. Jautėsi gyva, stipri, lietuviška dvasia, skambėjo dainos, vyko diskusijos, pašnekesiai. Vakariniai laužai jungė visus į bendrą, darnų vienetą. Stovykloje matėsi visa eilė dabartinių skautybės vadų — skautininkų, šiuo metu suskridusių į tarybos sąskrydį. Šiuo maloniu sutapimu teko išgirsti eilę paskaitininkų, teko priimti sveikinimus iš Pirmijos pirmininko, v. sktn. V. Čepo, vyr. sktn. O. Zailskienės, vyr. sktn. St. Kairio.
Savo jaunatviška dvasia stovyklai vadovavo korp! Vytis garbės narys, sktn. prof. St. Kolupaila, gi rajonai buvo pasiskirstę sekančiai: berniukų — sktn. V. Anužis, mergaičių — psktn. D. Pulkaunikaitė, Akademikių — T. N. Dalia Tallat-Kelpšaitė, akademikų-senj. (stovyklos metu pakeltas į filisterius ir paskautininko laipsnį) Kęstutis Mikėnas. Laužų metu stovyklos “oficiozą” — “Sumuštinį” redagavo senj. R. Vėžys su kolektyvu, pasižymėję pastabumu ir neišsemiama jumoro srove.
Laužų metu buvo perduoti sveikinimai ir dainos į Lietuvą. Amerikos Balsas čia dalyvavo sktn. Labanausko asmenyje, tad ir žymi programos dalis, dainos, linkėjimai bus perduota į Tėvynę. Jaunieji stovyklautojai turėjo progos pamatyti ir vieną iš vyresniųjų laužavedžių — sktn. Vilių Bražėną, kurio pravestieji laužai paliko gilų įspūdį.
Stovyklą aplankė visa eilė svečių, jų tarpe ir kanadiečių skautų atstovai. Jie keletą valandų žavėjosi musų jaunimu, bandė dainuoti mūsų dainas, Tie patys kanadiečiai padovanojo ir gražią, graviruotą metalo lėkštę stovyklos viršininkui — tai draugiškumui, brolybei išryškinti, santykiams suartinti.
Gaila ir sunku buvo skirtis, kai paskutinį kartą žemyn leidosi vėliavos, kai skambėjo paskutiniai Lietuvos himno aidai. Ramino viltį kelianti mintis, jog kitais metais vėl susirinksime! Vad.
Amerikiečių jūrų skautų tarpe. Kalba skt. A. Aglinskas.
Nuotr. L. Knopfmilerio
SKAUTIŠKA VEIKLA AUSTRALIJOJE
Tolimoje Australijoje lietuviai skautai veikia gyvai ir kai kuriose vietovėse net pavyzdingai. Prieš porą metų silpnokai veikusi Adelaidės vietininkija, šiuo metu išaugo į pajėgų Vilniaus tuntą, kuriam sumaniai vadovauja sktn. V. Stasiškis. Šis tuntas ir savo tautiečių ir australų yra laikomas tvirtu vienetu su augštu skautavimo lygiu. Pastaraisiais metais Vilniaus tuntas buvo surengęs dvi tikrai pavyzdingas stovyklas.
Ir Sydnėjuje sktn. V. Kišono vadovaujama vietininkija išaugo į tuntą, kurio narių skaičius kopia per šimtinę. “Aušros” tuntas Sydnėjuje garsus savo stovyklomis, skina laimėjimus tarptautinėse sporto šventėse, atlieka daug gerųjų darbelių.
MŪSŲ TARPE
Rugpjūčio 25 — rugsėjo 3 d. So Woodstock, Conn., įvyko didžiausia šiais metais lietuvių skautų bei skaučių stovykla. Visą laiką stovyklavo 130 skautų ir 118 skaučių. Vietomis stovyklautojai pasiskirstė sekančiai: New Yorkas — 66, Bostonas — 55, Worcesteris — 42, Wa-terbury — 23, Hartford — 23, Elizabeth — 17, Brockton — 10, Putnam — 7, New Haven — 3, Bridgeport — 2. Stovykla pasižymėjo savo griežta tvarka ir įtemptu darbu, kai kada net per daug buvo akcentuojamas darbo momentas ir skautai, grįžę iš stovyklos, jautė nuovargį. Šiaip stovykla buvo labai gražiai įrengta ir švariai užlaikoma. Amerikiečių skautininkai gėrėjosi šia stovykla, sakydami, kad pas juos tik knygose buvo galima taip stovyklą sutvarkyti. Kiekvieeną dienąrotatoriumi buvo leidžiamas laikraštėlis 320 egz. Viso per 10 dienų buvo išleista 52 puslapiai. Jame atsispindi visas stovyklos gyvenimas. Laikraštėlį redagavo R. Kezys. Darbo dienos savaitgaly stovyklautojų buvo virš 300. Maždaug tiek pat ir svečių aplankė stovyklą. Čia buvo pravestos sporto žaidynės, tautinių šokių festivalis, dideli laužai. Daug skautų bei skaučių stovykloje įgijo augštesnius patyrimo laipsnius, įvairias specialybes, tautinį, tarptautinį ar valstybinį ženklus. Apie 40 skautų, skaučių, vyr. skaučių, skautų vyčių ir oro skautų davė įžodį. Stovyklą aplankė daug žymių svečių, jų tarpe P.L.S.S. Pirmi jos pirm. — dr. V. Čepas. Džiugu, kad rytiniame pakraštyje skautų skaičius kaskart didėja ir skautiška veikla gyvėja.
Šiai stovyklai vadovavo: K. Marijošienė, L. Jucėnaitė, B. Banaitytė, A. Noakaitė, L. Petrauskaitė, J. Taraškevičiūtė, A. Jankauskaitė, J. Šimulynaitė, A. Saulaitis, R. Kezys, č. Kiliulis, J. Raškys, I. Smolskis, V. Bliumfeldas, P. Avižonis, A. Bobelis, A. Alksninis, V. Mikalauskas, A. Eidukevičius, V. Strolia, G. Kulbis ir kt. Stovyklos kapelionas buvo kun. J. Pakalniškis iš New Yorko.
Naujuoju Bostono skautų Žalgirio tunto tuntininku paskirtas vyr. sl. č. Kiliulis, 10 Michigan Ave., Dorchester, Mass.
Čikagos akademikai skautai dvi dienas iškylavo prie Lake Geneva, Wis. Buvo pravestas gražus laužas, išleistas humoro laikraštėlis. Iškyloje dalyvavo apie 60 akad. skautų ir svečių.
Prof. Ig. Končius liepos 31 d. atšventė savo 70 metų sukaktį. Šį nuoširdų lietuvių jaunimo draugą sveikiname, linkėdami dar daug darbingų metų sulaukti.
Lietuviai Kariai Laisvajame pasaulyje
Amerikos kariuomenes vyr. kapelionas gen. P. Ryan, katalikų kunigas, šiuo metu lankąs amerikiečių karinius dalinius Europoje, per Amerikos Balsą pasakė padrąsinimo žodį į pavergtąją Lietuvą. Vyr. kapelionas pažymėjo, kad amerikiečiai yra labai susirūpinę pavergtųjų lietuvių padėtimi.
Benediktas Jasinskas baigia armijos pagrindinį apmokymą ir liepos 21 d. grįžta namo atostogoms.
Povilas Tyrulis iš Brighton Park, išvyko į Marine Corps atlikti pagrindinį apmokymą San Diego, Californijoje.
Išbuvęs vienerius metus West Point Karinėje Akademijoje, Martynas Lydi nusprendė aplankyti savo tėvus — advokatus Albertą ir Adelę Lydi, kurie gyvena Oakland, Calif.
Vytautas Vitkus, tarnaująs karo aviacijoje, atvažiavo pas tėvus atostogų 3 savaitėm. Po atostogų išvyksta į Japoniją tęsti savo tarnybos.
Dr. V. Kožicas— karys ir gydytojas Čikagoje. Kilus rusų — vokiečių karui, dr. Vincui Kožicai teko vadovauti pirmosios pagalbos daliniui Vilniuje, kuris teikė pagalbą lietuvių kariams ir partizanams mieste bei jo apylinkėse. Tuo pat metu buvo įsteigta Antakalnyje Vilniaus lietuvių karo ligoninė, vėliau vokiečių išstumta į miesto centrą. Toje ligoninėje dirbo ir dr. Vincas Kožica, tos ligoninės viršininkui išvykus, net eidamas viršininko pareigas.
Dr. Leonas Seibutis yra pašauktas atlikti karinę prievolę JAV armijoje. Dr. Seibutis šiuo metu specializuojasi inkstų ir pūslės srityje Billings ligoninėje.
Pradžioje liepos mėnesio į Pomona, Calif., išvyko atsargoje esąs jūrų leitenantas komanderis Zane Praninskas. Jis ten atliks pratimus su vairuojamom raketom.
Vytenis Dirkis, karių Ramovės pirmininko Povilo Dirkio jauniausias sūnus, baigė šv. Ritos augštes-nę mokyklą ir yra priimtas į Wilson kolegiją Čikagoje.
Vilius Jakušovas,pavyzdingas “Dainavos” ansamblio dainininkas ir taut, šokių šokėjas, š.m. rugpjūčio 17 d. išvyko atlikti karinę prievolę JAV kariuomenėje. Su juo atsisveikinti buvo nuvykusi ansamblio valdyba į jo namus, kur įteikė prisiminimui dovanėlę.
Gimęs Marquette Parke, Bruno Andriuška neseniai gavo armijos pulkininko laipsnį. Jis yra 38 metų amžiaus ir šiuo metu yra Paris Island, South Carolina.
Jo žmona Dora yra čikagiškio Jono Zalatoriaus duktė. Jiedu augina dvi dukreles.
Cpl. Rimvydas J. Rapšys, US marinas, parvyko atostogų iš Waśingtono, D. C. Yra gavęs Marine Corps Good Conduct Medai už pavyzdingą tarnybos atlikimą per paskutinius 2 metus. Dabar vyksta į Navy Air Station, Port Lyautey, French Marocco. Prieš tai yra tarnavęs užsienyje 2 m. Japonijoj ir Okinawoj.
Pvt. Tony Jaruševičius dirba 7th Cavalry Regt. Japonijoj, Camp Ot-su. Neseniai yra baigęs Army Communication School Tokio mieste.
Seržantas J. Stankaitis mirė Tokijo mieste, Japonijoje. Jis buvo tik 43 metų amžiaus. Kariuomenėje tarnauti pradėjo prieš karą. Dalyvavo Saipon, Filipinų ir kituose mūšiuose. Buvo kilęs iš Gardner, Mass.
Alfonsas Liškevičius, 2521 W. 45 Place, su šeima persikėlė į naujas patalpas. Jisai yra Lietuvos Kariuomenės karo invalidas, bet atvažiavęs į JAV' turi užsidirbti duoną, dirbdamas nelengvą jo sveikatai darbą. Tačiau jis nesiskundžia ir laukia to laiko, kad galėtų grįžti į tėvynę ir dirbti savo pamėgtąjį darbą.
Don Varno posto moterų vienetas rengė bunco ir kortų vakarą balandžio 18 d. 7 vai. vakaro St. Andrian bažnyčios salėje, 7054 S. Washtenaw ave.
Kunig. Birutės karių šeimų moterų draugijos valdyba Čikagoje, norėdama pagerbti lietuvius tremtinius Sibire ir prisidėti prie jų kančių sumažinimo, prisiuntė Čikagos Balfo apskrities vadovybei stambią auką — 190 dol. Balfo vadovybė taria širdingą ačiū už Sibiro fondo rėmimą.
Ilgametis LRKSA 183 kuopos narys Mykolas Jučas, gyv. 353 Baltimore Ave., West Pittston, mirė balandžio 29-tą, palaidotas trečiadienį, gegužės 2-rą iš Pittstono šv. Kazimiero bažnyčios parapijos kapinėse. Laidojimu rūpinosi direktorius Kižis. Velionis atvykęs iš Lietuvos W. Pittstone išgyveno 47 metus. Buvo pirmojo pasaulinio karo veteranas ir priklausė prie Amerikos Legijono 542 posto. Paliko žmoną, sūnų, tris dukteris ir šešis anūkus.
Serga kūrėjai - savanoriai.Jauantras mėnuo serga ir gydomas Weston sanatorijoj (antras augštas, trečias skyrius, pirmas kambarys) kūrėjas-savanoris Vladas Kazlauskas. Nors liga pasireiškė lengvoje formoje ir gyvybei pavojaus nėra, tačiau, kol visai pasveiks, reikės išbūti sanatorijoje nemažiau metų. Jis su žmona ir dukra tik prieš pora metų persikėlė iš Brazilijos.
Kūrėjų-sav. S-gos Toronto skyrius, kuriam ir jis priklauso, at-jausdamas jo materialinius neda-teklius, iš savo kuklios kasos yra šiek tiek sušelpęs. Būtų gera, kad ir daugiau kas šį laisvės kovų veteraną prisimintų.
Taip pat negaluoja ir kitas kūrėjas-savanoris Jonas Tamulaitis, kuris, gydytojų patariamas, turėjo apleisti darbovietę ir 2-3 mėnesius ilsėtis namuose.
Pereitą trečiadienį šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje, tapo palaidotas Pranas Bagdžiūnas, 71 metų amžiaus. Jis mirė Hines veteranų ligoninėje, po ilgos ir sunkios ligos.
Laidotuvėse buvo atliktos karines ceremonijos; jo karstą dengė Jungtinių Amerikos Valstybių vėliava, o Amerikos Legiono, Forest Park posto nariai nešė karstą.
į Ameriką atvyko 1889 metais, būdamas penkių metų amžiaus. Jis gimė Ramonaičių kaime, Lygumų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Pirmojo pasaulinio karo metu jis tarnavo Amerikos kariuomenėje ir buvo karo fronte Prancūzijoje.
Plk. lt. Juozas Bačkus, buvęs Lietuvoje gusarų pulko vadas ir 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą, mirė kankinio mirtimi .
Išgyvenęs Worcester, Mass., 45 metus, mirė žinomas šios apylinkės tautietis Petras Raulinaitis. Jis bu-vo pirmojo pasaulinio karo veteranas ir ilgoką laiką dirbo American Steel and Wire, kaipo traktoriaus vairuotojas.
Velionis priklausė SLA 57 kuopai, Veterans fo Foreign Wars skyriuje. Paliko žmoną Marijoną, sūnų Petrą ir dukrą Marijoną.
Jonas Petrulis mirė rugp. 19 d., sulaukęs 42 m. amžiaus. Gimė Lietuvoje; kilęs iš Biržų aps., Sodelių kaimo.
Amerikoje išgyveno 7 metus.
Lietuvoje priklausė 7 p.p., ir Vokietijoje Sargybų Kuopoms.
š. m. birželio 29 d. Čikagoje mirė Justinas Naujokas, gyvenęs 3529 So. Halsted St.
Velionis iš gyvųjų tarpo išsiskyrė pačiame amžiaus subrendime, sulaukęs vos 55 metus. Justinas Naujokas buvo gimęs Amerikoje, bet jaunas grįžęs Lietuvon, gyveno Marijampolės aps., Višakio Rudos vai. 1918—1920 m. velionis kaip savanoris aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose ir kaip drąsus karys buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi. Amerikoje išgyveno 6 metus.
Šių metų liepos mėn. atsargon išėjo J.A.V. jūrų karo laivyno ltn. Karolis L. Skaggas. Laivynan jis buvo įstojęs savanoriu vos 16 metų teturėdamas. Pradėjo tarnauti viename iš naikintojų. Karo metu jis baigė povandeninių laivų mokyklą, iš kurios buvo paskirtas į povandeninį laivą ir pasiųstas į Ramųjį vandenyną, kur ištarnavo 32 mėnesius ir buvo pakeltas į karininko laipsnį.
Daug kartų jam teko dalyvauti kautynėse su japonų kariniais laivais. Jis dalyvavo mūšiuose su japonais prie Maršalio salų ir kitose vietose. Karo veiksmus užbaigė Tokio, Japonijoje. Karui pasibaigus, parvykęs iš Japonijos, Karolis buvo pasiųstas į Kiniją dviem metams “tarpininkavimo misijon” tarp nacionalistų Kinijos ir raudonosios.
Šiais metais baigęs savo tarnybą, Karolis, nors jo tėvai ir giminės gyvena pietinėse valstybėse, pasirinko su savo žmona Mikolaityte vietą gyventi New Yorko apylinkėje. Prieš keletą metų jie įsigijo nuosavą namą Massapequa Park, kur ir tikisi ramiai pagyventi.
Jonas Mikolaitis
Jūrų ltn. Karolis Skaggas su žmona Milda Mikolaityte.
MŪSŲ MIRUSIEJI
PSK. JUOZAS JARAŠIŪNAS
š. m. liepos 3 d. Clevelande, Ohio,
J. A.V., mirė Juozas Jarašiūnas. Velionis gimęs 1916 m. sausio 27 d. Biržų aps., Joniškėlio val., Meška-laukio kaime. Baigęs Šiaulių gimnaziją ir Panevėžio miškininkų mokyklą, buvo paskirtas girininku. Po metų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo 5 pėst. D. L.K. Kęstučio pulke. Tarnybą baigė jaun. puskarininkio laipsniu.
Vėl grįžo į miškų tarnybą ir ilgus metus tarnavo Kretingos Miškų Urėdijos Šventosios girininkijoje girininku. Buvo aktingas šaulys ir Vilniui Vaduoti Sąjungos narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. atvyko į Ameriką.
DR. JUOZAS URMONAS
Neseniai teko skaityti spaudoje, kad 1951 ar 1952 metais Sibire mirė Dr. Juozas Urmonas.
Teko jį man pažinti 1919 m. Lietuvos kariuomenėje. 1921 m. sausio mėn. rusų bolševikams užėmus Šiaulius, nemaža Šiaulių gimnazijos moksleivių pabėgo iš rusų okupuotų sričių ir, atbėgę į Kauną, stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Jų tarpe buvo ir Juozas Urmonas. Drauge su kitais savo draugais moksleiviais įstojo į Kauno karo komendantūrą ir buvo paskirtas į kulkosvaidžių komandą.
Kovo mėn. kuriant atskirą Vilniaus batalioną, daug jo draugų kulkosvaidininkų buvo paskirta į minimą batalioną, o jis su kitais pasiliko Kauno komendantūroje. Kai Vilniaus batalionas išvyko į frontą, Žaslių-Žiežmarių bare, žiūrime, apkasuose besėdįs ir Juozas su savo draugu Jonu. Abu pabėgo iš Kauno ir, atbėgę į frontą, pasiliko Vilniaus bataliono eilėse.
1919 m. rudenį, dar kovų metu su bermontininkais, buvo išleistas potvarkis, kad moksleiviai, nutraukę mokslą, gali iš kariuomenės išeiti į atsargą mokslui tęsti. J. Urmonas drauge su savo draugu Jonu išėjo į atsargą, baigė gimnaziją, o vėliau išvyko į užsienį augšto-jo mokslo siekti. Grįžo įsigijęs daktaro laipsnį.
1945 m. pavasarį jį susitikau Berlyne. Bolševikams užimant Berlyną, Dr. J. Urmonas nebėgo toliau. Pasiliko. Galvojo veikti tarp likusių lietuvių. Bolševikai jį areštavo ir išvežė į Sibirą. Kalbama, kad jį bolševikams įskundė dvi sesutės lietuvaitės, Berlyne stojusios NKVD tarnybon.
Dr. J. Urmonas moksleiviu būdamas buvo ateitininkas ir vėliau liko jų ideologijos žmogumi.St. Bs.
KŪRĖJAI - SAVANORIAI AUSTRALIJOJE
Gyvendami tolimiausiame nuo Lietuvos žemyne Australijos kūrėjai-savanoriai nesnaudžia. Dar 1954 m. pradžioje čia buvo įsteigtas skyrius, kurio valdyba yra Sydney mieste. Iš Australijoje gyvenančių apie 50 savanorių skyriui priklauso apie 30. Mat dėl krašto didumo ne visi savanoriai užsiregistravo. Kūrėjai-savanoriai visada prisideda prie Lietuvos Kariuomenės šventės minėjimų, daromų didesniuose miestuose, dažniausiai iš savo tarpo duodami paskaitininką. Jie dalyvauja taip pat ir kitų organizacijų veikloje.
Šiemet birželio 2 d. Sydney mieste įvykusiame visuotiname šiame rajone gyvenančių kūr.-savanorių susirinkime buvo svarstytas L. K. Kūr. Sav. S-gos centro valdybos paruoštas sąjungos naujų įstatų projektas. Projektui su mažomis pataisomis susirinkimas pritarė. Tarp kitko patiko naujas nuostatas, kad sąjungos nariais galės būti savanorių žmonos ir vaikai. Susirinkimas taip pat nutarė, kad KARYS yra kartu ir kūr.-savanorių spaudos organas. Visi Australijoje gyveną savanoriai kviečiami jį išsirašyti.
Sydney visuomenės tarpe vyksta susiskaldymas dėl Lietuvių Namų statybos, norima mat net du atskirus namus įsigyti, nes visuomenė nesutinka dėl vietos. Kūrėjai-savanoriai pasisakė už vienybę ir tik vienų, visiems bendrų namų įsigijimą.
Šiame susirinkime buvo taip pat išrinkta nauja skyriaus valdyba: V. Šliogeris — pirmininkas (jau treti metai), E. Migevičius — sekretorius ir J. Kapočius — iždininkas. Kandidatais į valdybą liko V. Juzentas ir V. Moras. Revizijos komisijon išrinkti: O. Šalkauskienė ir A. Zinkevičius.
Australijoje gyveną kūrėjai-savanoriai iš šito tolimo krašto siunčia širdingiausius linkėjimus visame pasaulyje gyvenantiems Nepriklausomybės kovų dalyviams, kovų draugams kūrėjams-savanoriams.
K.-Sav. V. Šliogeris
