Kariai ir jaunimas
PRASMINGAS ŽVILGSNIS
Daugiau kaip prieš keturis šimtus metų Navaros sostinės pilyje gulėjo sužeistas jaunas karininkas, šio ispanų karininko kylanti žvaigždė staiga, lyg meteoras, krito, kai mūšyje prancūzų dalinio paleistas patrankos šūvis suaižė jo kojos kaulą. Jo visa gyvenimo svajonė buvo suburta karininko pašaukime. Karaliaus Ferdinando kariuomenėje per trumpą laiką jis buvo pasiekęs garbingų žygdarbių. Jo visiškas atsidavimas karo menui išugdė jame nepalaužiamą drąsą. Jo vadovaujamas pulkas daug kartų atliko uždavinius, kuriuos sėkmingai galėjo atlikti tik nepalaužiamo drąsumo vado vedamas. Nauji laimėjimai uždegė norą siekti didesnių pergalių. Jo vaizduotėje švitėjo garbinga ateitis: jis bus garsus riteris, karaliaus kariuomenėje narsus karininkas, karališko dvaro damų svajonė. Bet, štai, netikėtas prancūzų užpuolimas, jo pulko išblaškymas ir ugninis plieno kamuolys, sužeisdamas koją, išsprogdino visas jo gyvenimo svajones.
Bet šis skaudus įvykis nepalaužė jo dvasios. Jo ambicija buvo per didelė, kad jis taip lengvai išsižadėtų savo svajonių tikslo. Jis liepė iš naujo sulaužyti jo kreivai suaugusį kojos kaulą, nes negalėjo save įsivaizduoti su kreiva ir dar trumpesne Koja. Viduramžių mediciniška technika ir tiesiog brutali chirurgija nepalaužė jo noro likti ištikimu plieniniam kardui. Kaulų kelis kartus laužymas, neapsakoma agonija ir nusivylimo šešėliai nepergalėjo šio karininko pasiryžimo. Koja iš naujo buvo laužoma ir tempiama, kad tik nebūtų trumpesnė ir jam nereikėtų šlubuoti. Nors skausmai ir kančios buvo neapsakomo didumo, bet jo užsispyrimas buvo dar didesnis, nes jo užsibrėžtas tikslas buvo tik vienas, kurį žūt būt turėjo pasiekti. Jis ambicingai troško- iškilti garsiu kariu, laiminčiu mūšį po mūšio. Tik karo pergalėje, paaugštinimuose ir garbėje jis matė atsispindinčią savo gyvenimo prasmę. Riteriška garbė, romantika, gyvenimas ispaniškoje prabangoje, visokių pageidavimų pildymas dar tebetviskėjo ligonio vaizduotėje.
Bet komplikuotos operacijos ir ilgas bei lėtas gijimas kasdieną kėlė šiam jaunam kariui vis didėjantį nerimą. Jis iki šiol nė kartą nebuvo rimtai susikaupęs ir sielos gelmėse apsvarstęs savo karštagalviškų idėjų. Kad nuvarytų atbundančios sąžinės persekiojamas mintis, kurios atskleidė praeito nuodėmingo gyvenimo beprasmiškumą, jis prašė atnešti skaitymui knygų. Bet, deja, ir čia jis turėjo nusivilti, nes pilyje nebuvo jo mėgiamų meilės romanų, ir jam buvo atneštos tik dvi knygos, kurių niekada nebūtų nė galvojęs prašyti. Tai buvo Kristaus ir šventųjų gyvenimo aprašymai. Neturėdamas ką veikti iš nuobodumo pradėjo vartyti šias dvi jam labai nepatrauklias knygas. Jis dar nebuvo skaitęs rimtų knygų. Beskaitydamas pradėjo rimčiau žiūrėti į gyvenimą, ir jo sieloje išdygo savęs pažinimo daigeliai. Atbundanti sąžinė privertė giliau susimąstyti ir šaltai pasverti gyvenimo vertybes. Šventųjų gyvenimo pavyzdžiai atskleidė naujas vizijas: jis pamatė, kad pasaulyje yra žmonių, kurie gyvenime nejieškojo sau tiktai didelės garbės ir malonumų, bet, atvirkščiai, augino kilniaširdiškumą ir pasiaukojimą kitų labui. Visa tai jo sielai iki šiol buvo svetima. Tik dabar jis pradėjo išvysti, kad galima gyventi kitiems, galima pasiaukoti kitų gerovei. Labiausiai jį pradėjo žavėti tų žmonių pavyzdys, kurie visą savo gyvenimą buvo pašventę augščiausiam idealui — dieviškam Vadui — Kristui. Jo sieloje gyvenimo kontrastai vis didėjo ir augo, kol, pagaliau, tyliai pažvelgęs pirmą kartą į savo sielos gelmes, išdrįso savęs paklausti: “Jeigu šie kilnūs didvyriai ir heroišku šventumu pasižymėję vyrai galėjo taip didžiadvasiškai tarnauti vyriausiam Valdovui Kristui, tai kodėl aš to negaliu padaryti?” šis ilgai brendęs ir formavęsis klausimas kaip žaibas trenkė į jo gyvenimo siekimus, iš pagrindų supurtydamas visą praeitį. Nuo to momento Inigo tapo nauju žmogumi.
Jis tebeliko kariu, tiktai po kito vado vėliava. Jis neatsižadėjo kareiviško idealo, bet dabartinė jo taktika ir ginklai buvo augštesnio pobūdžio. Jo karo laukas tapo platusis pasaulis, ir priešai — patys galingiausi. Jis įsteigė kariuomenę, kurios pagrindinis būdas buvo dvasinis ir antgamtinis. Šios kariuomenės asmeniniui kareivių formavimui jis parašė savo geležinei valiai būdingą vadovėlį, vadinamą Ignaco rekolekcijomis.
Po ligos Inigo gyvenimas pagrindinai pakito. Pirmiau jis troško akinančios garbės, savęs tenkinimo ir ilgai nesitęsiančios laimės. O dabar jis siekė kilnaus nuolankumo, troško gyventi tik kitiems ir žengė tiesiai prie tikrojo laimės šaltinio.
Kiekviena jaunatve plakanti širdis savyje turi ir slepia didžius lobius. Kiekvieno gyvenimo yra įausta brangių ir auksinių gijų. Daugiau ar mažiau kiekviename yra pasėta vienokių ar kitokių talentų sėkla. Žemė dar nematė tokio žmogaus, kuris nebūtų turėjęs savyje laimę sėjančios galios. Nors žmogus būtų ir žemiausiai nupuolęs, jo sieloje dar lieka viltis, kuri gali tapti jo džiaugsmo išganymu.
Jeigu kiekvienoj gyvenimo dirvoj yra pasėta daug brangių sėklų, tai jaunystės augimo ir brendimo laikas yra pats tinkamiausias išauginti iš šių gal labai mažučių sėklų didžius ir milžiniškus augalus. Jaunyste yra tas gyvenimo pavasaris, kurio metu gali suželti tvirto charakterio ir kilnios asmenybės želmenys. Bet tie želmenys yra labai jautrūs ir smulkūs,kurie gali arba gerose sąlygose augti ir bręsti, arba neapdairaus žingsnio būti sutrypti mirčiai. Kažkodėl laimė ir džiaugsmas yra mūsų jieškomi ten, kur yra mažiausiai galimybių tai rasti. Yra žmonių, kurie visą savo gyvenimą praleidžia besvajodami, kokie jie būtų laimingi, jeigu būtų kito vietoje, nepagalvodami, kad savyje gali turėti laimės sėklą. Tie yra tikrai nelaimingi, kurie nieko gero savyje nemato, nes jie nėra nė kartą į save rimtai pažvelgę.
Kiekvieno jaunuolio pareiga yra išvystyti savyje paslėptas jėgas, kurios tarnautų pačio ir kitų laimei. Dievo ir mūsų tautos gerovė mus įpareigoja duoti tai, kas mumyse yra gražiausia ir kilniausia. Todėl kiekvienas gyvenimo momentas yra brangus, nes jis gali pasitarnauti mūsų paslėptų jėgų išvystymui. Kritiškas ir nuolankus žvilgsnis į save gali atskleisti tas plačias sielos versmes, kurios, kaip jaunam Inigui, išsprogdintų tuščias gyvenimo iliuzijas, atverdamos galingą ir tikrą gyvenimo prasmę.
Dvasinio susikaupimo nemėgsta tik tie, kurie bijo savo minčių. Jie bijo rimtai pažvelgti į save, nes gali atrasti jėgų, kurios gali pagimdyti altruistinį pasiaukojimą. Bet kiekvienas normalus ir protingai galvojąs jaunuolis giliai vertina dvasios susikaupimo momentą, nes, trumpam pabėgus nuo kasdieninių išsiblaškymų, jis tyloje gali išgirsti žodį, kuris jį iškeltų į augštumas, apie kurias jis niekada nėra svajojęs. Tylos ir susikaupimo momentais Dievo ir sąžinės balsas išryškėja, ir paslėpta gėrio sėkla nuostabiai prasikala Tada ji prašosi būti auginama, ir, jeigu jos augimui bus pakankamai suteikta auksinio nuoširdumo spindulių, ji išaugs į galingą jėgą, kuri suteiks laimės ne tik sau, bet ir kitiems.
G. Sabataitis
G. Sabataitis, šio straipsnio autorius, yra buvęs veiklus skautas, vienas iš Čikagos skautų tunto steigėjų, šiuo metu jis įstojo į jėzuitų vienuolyną ir lanko Loyolos universitetą Shrub Oak, N. Y.
MŪSŲ ŠEIMOJE
Vasario 19 d. šv. Jurgio bažnyčios saleje Clevelando skautai ir skautės iškilmingai atšventė Vasario 16 d. šventę. Šia proga “Noringos” tuntininkė M. Pažemėniene ir “Pilėnų” tunto adjutantas R. Minkūnas buvo pakelti į paskautininko laipsnį. 7 skautai davė įžodį. Po oficialios dalies buvo trumpa programa, kurią pravedė V. Raulinaitis. “Pilėnų” tuntui vadovauja V. Kamantas.
Liet. Stud. S-gos Centr. Valdyba visiems s-gos nariams pasiūlė 3 asmenis, kurie savo darbu ar parama yra prisidėję prie S-gos ar jos narių gerovės, pakelti S-gos Garbės Nariais, šie asmenys yra J. J. Bachunas, gyd. A. Mačiukienė ir Ona Talalienė.
Waterburio skautų — skaučių vietininkijos vasario 26 d. turėjo iškilmingą sueigą, kurios metu buvo paminėta Vasario 16 d. ir Šv. Kazimiero šventė. Skautų vietininkas R. Pakalnis ir skaučių vietininke L. Michailytė davė skautininkų įžodį.
New Yorko skautų “Tauro” tunte yra pravedamas stalo teniso turnyras, kuriame dalyvauja 42 skautai. Turnyras vyksta kiekvieną vakarą skautų būkle. Jam vadovauja pskltn. J. Lapurka.
R. Šilbajoris, N. Y. studentų skautų Korp! “Vytis” pirm., savaitraščio “Vienybės” paskelbtame “1955 m. labiausiai pasireiškusių asmenybių” konkurse, studentų sektoriuje, laimėjo pirmąją vietą. Skautų sektoriuje pirmą vietą laimėjo N. Y. skautų “Tauro” tunto tuntininkas ps. R. Kezys, o sportininkų sektoriuje — to tunto sporto reikalų vedėjas J. Lapurka.
Vasario 6—12 d. Clevelando skautų Vytauto Didž. dr-vė, skautų vyčių būrelis ir jūrų skautų laivas buvo surengę skautiškas parodėles “Dirvos” ir Stapulionių valyklos languose. Mūsų skautai iš visų Clevelando skautų vienetų laimėjo pirmąsias vietas už parodėlių originalumą. Jie puikiai atstovavo Lietuvą ir lietuvius. Didžiausia padėka priklauso V. Kizlaičiui ir A. Mulioliui už talką ir priežiūrą, ruošiant šias parodėles.
Liet. Stud. S-gos Studijų komisija, kurią sudaro L. Valiukas, A. V. Dundzila, J. Bertulytė, R. Dab-šys, Vl. Miklius ir D. Pulkauninkaitė, išsiuntinėjo visiems S-gos nariams anketą. Šios anketos 63 klausimai paliečia visas svarbesnes lietuviško gyvenimo sritis šiame krašte. Surinkta ir klasifikuota medžiaga gana aiškiai parodys lietuviškos studentijos užimamą barą lietuviškame gyvenime ir padės Liet. Stud. S-gos C. Valdybai atitinkamai kreipti savo veiklą.
Kovo 4 d. N. Y. skautų “Tauro" tuntas buvo surengęs viešą Šv. Kazimiero minėjimą, kurio metu paskaitą skaitė dr. H. Lukaševičius ir Hartfordo skautų — skaučių dramos ratelis suvaidino p. Steikūnienės 3-jų veiksmų dramą “Star-kiškių girioj”.
New Yorko skautų vyčių oktetas: iš kaires (antroje eilėje) V. Gobužas, J. Lapurka, muz. M. Liuberskis, R. Ke-zys, V. Alksninis, (pirmoj eilėje) M. Ilgūnas, A. Ilgutis, G. Rajeckas ir L. Ralys.
TEGUL SKAMBA MŪSŲ DAINOS...
EDV. ŠULAITIS
Lietuvis ir daina — tai du neatskiriami draugai. Jis jas dainuoja ne tik džiaugdamasis, bet ir liūdėdamas, ne tik poilsiaudamas, bet ir dirbdamas. Nuo vaikystės dienų iki žilosios senatvės iš lietuvio lūpų sklinda daina, pasakojanti apie žaliąsias rūteles, kietą vargelį, šelmi bernelį, mergelę medžiojusį ir daugelį kitų temų.
Nemaža mes lietuviai esame turėję dainų kūrėjų: iš jų vieni yra nežinomi ir tokias dainas vadiname liaudies dainomis, kiti, nors ir po daugelio metų, iki šiai dienai atmenami kartu su dainomis kartojant ir kūrėjo vardą.
Savaime suprantama, jog kiekvienos dainos kūrėjas turėjo intenciją, kad jos kuo plačiausiai pasklistų žmonių tarpe, štai, vienas iš tokių ankstesnių laikų dainų ir eilių rašytojų — Pranas Vaičaitis savo kūrinyje sako: “Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos, iš kaimo i kaimą pas jaunus senus. Paguoskite širdis nelaimių sutrintas, nušluostykit ašaras, kelkit jausmus”.
Šie kūrėjo žodžiai neliko neišgirsti, bet buvo geras paskatinimas mūsų žmonėms, kurie pasisavino gražią dainų skleidimo tradiciją, o tada visas kraštas buvo vadinamas dainų šalimi.
Padarius šią mažutę įžangą, prieiname prie netrukus įvykstančios Dainų šventės, kuri busankstesniųjų lietuvio dainininko tradicijų atnaujinimas ir paakinimas dar labiau pamilti lietuvišką dainą, nors ir esant svetimuose kraštuose, toli nuo savos gimtosios žemės.
Birželio 30 d. Chicagon suvažiuos apie 40 chorų su 1500 dainininkų ir jie čia parodys didelę lietuviškosios dainos demonstraciją. Jie savo skambiais balsais nukels mus į panašias Dainų Šventes, laisvoje tėviškėje ir primins lietuvių pareigas ją vaduojant iš svetimųjų jungo.
Tokia Dainų Šventė bus taip pat neblogas lietuviškojo ryžto egzaminas, nes jis pareikalaus nemaža pasiaukojimo iš jos rengėjų, dainininkų, vadovų ir paramos iš plačiosios lietuvių visuomenės. Vieni savo darbu, ilgomis repeticijomis, kiti — savo pinigu ir moraline parama turės įnešti savo dalį į šį didelį ir svarbų mūsų kultūrinį įvykį.
Kituose mūsų laikraščiuose — dienraščiuose bei savaitraščiuose yra tilpę šios Dainų šventės rengimo
Lietuvių kvartetas Argentinoje: dešin. sėdi vadovas Vytautas Cibavičius, vidury pianistė akompaniatorė
komiteto atsišaukimai, todėl čia nėra reikalo apie tai kalbėti. Čia tik paminime komiteto generalinio sekretoriaus adresą (1602 So. 48 Ct., Cicero 50, III.), kuriuo galima kreiptis, norint prisidėti prie Dainų šventės parėmimo.
Ypatingai kariai, ar veteranai, kurių žygius lydi ar lydėjo daina kaip tik turi būti pavyzdžiu kitiems tautiečiams ir patalkininkauti Dainų šventei. Juk anksčiau ar vėliau ateis ta diena, kada laisvojo Vilniaus gatvėmis vėl žygiuos lietuviškosios karių gretos traukdamos “Ei, Lietuvos kareivėliai”. O tai dienai jau dabar reikia ruoštis ir dėl jos dirbti.
Tad, tegul skamba mūsų dainos po šalis plačiausias!
Į BENDRĄ DARBĄ!
Vienas iš efektingiausių būdų ir lengvai prieinamų kovoje dėl Lietuvos laisvės yra leidiniai svetimomis kalbomis apie mūsų kraštą, mūsų žmones, mūsų nuveiktus darbus. Mes galime daug svarbių ir didelių darbų atlikti, bet, jei apie juos nieko nepasakysime svetimtaučiams, tai lietuviškos informacijos — propagandos atžvilgiu tie darbai teturės maža vertės. Gerai yra, kad veikiame, bet lygiai svarbu parodyti tai kitiems, kurie simpatizuoja mūsų laisvės bylai.
Šioje srityje jaunimo or-jos varo bene didžiausią vagą. Tuo nei kiek nereikia stebėtis, nes daug mūsų vyresnės kartos intelektualų nepajėgia vartoti anglų kalbą, gi jaunimas lanko ar yra baigęs šia kalba augštąsias mokyklas, tad jiems ir tinka informacijos — propagandos srityje užimti pirmąsias eiles.
Štai Liet. Stud. S-gos JAV-se leidžiamas LITUANUS. Tai gražus anglų kalba spausdinamas biuletenis. Jis kaskart tobulėja: auga savo puslapių skaičiumi, turinio įvairumu, tobulėja savo išore. Lituanus puslapiuose telpa visa eilė rimtų, Lietuvos reikalus liečiančių, straipsnių. Tūkstančiai šio leidinio egzempliorių pasiekia kitataučių universitetų bibliotekas, įtakingus asmenis — politikus, mokslininkus, įvairias organizacijas ir pan. Nenuostabu, kad ir ALB Valdyba paskyrė Lituanus leidimui 300 dol. Šiuo gražiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos turtingos or-jos. Bet ir pati studentija ir visa lietuvių visuomenė turėtų prie Lituanus leidimo prisidėti, platindama jį savųjų ir svetimtaučių tarpe. Adresas: Lituanus, Box 652, Station A, Champaign, Ill. Vieno numerio kaina — 25 centai. Biuletenį redaguoja: L. Sabaliūnas, 1. Čepėnaitė, T. Remeikis, D. J. Valančiūtė ir P. V. Vygantas.
Panašaus pobūdžio vienkartinį leidinėlį anglų kalba ruošia Lietuvos Skautų Brolijos Užsienio Skyrius. Šiame leidinyje bus išdėstyti faktai, liečią nužudytus, išvežtus, kankintus lietuvius skautus. LSB Užsienio Skyrius prašo lietuviškos visuomenės ypatingai vyresnio amžiaus skautininkų pagalbos šiame darbe. Reikalinga surinkti: žuvusių, išvežtų, kankintų nuotraukas, biografijas; skautų išgyvenimai kalėjimuose, tardymuose; žinios apie pogrindžio veiklą, spaudą, kur skautai aktyviai prisidėjo; martyrologiniai dokumentai; statistika, okupantų leisti, jaunimą ir skautus liečią, įstatymai, bylos ir pan. Turintieji tokią ir panašią medžiagą prašomi ją siųsti adresu: A. Banionis, 8336 Logan St., Detroit 9, Mich., USA.
Kadangi šis leidinėlis bus paskleistas viso pasaulio skautams, yra nepaprastai svarbu jį tinkamai išleisti.
Tikime, kad lietuviška visuomenė, organizacijos ir paskiri veikėjai Įvertins šių leidinių reikšmę ir stengsis jaunimui efektingai padėti. R. Kezys
MŪSŲ TARPE
Lietuviai skautai, Čikagos latvių skautų kviečiami, gausiai atsilankė jų metinėje šventėje. Z. Čarneckaitės ir Vyt. Šliūpo vadovaujami mūsų jaunuoliai padainavo ir pašoko tautinių šokių. Latviai sukėlė lietuviams didelių ovacijų, ypač už tautinius šokius, ir paleido šūkį “Valio, Lietuva!” .
Naujai išrinktos Liet. Stud. S-gos skyrių valdybos: Bostone — Vl. Eikimas, V. Vaitas ir J. Špakevičius; Čikagoj — A. Laucius, D. Bartuškaitė, M. Brenciūtė, Z. Černeckaitė ir R. Mišauskas: Clevelande — R. Minkūnas, A. Barzdukaitė, N. Ambrazaitė, R. Bajoraitis ir E. Žilionis: Putnam, Conn. — E. Marijošiūtė, A. Kalvaitytė ir K. Raščiūtė.
New Yorko skautai ir skautės balandžio 7 d. turėjo sėkmingą vakarą skautų būkle. Programoje: skautės davė scenos vaizdelį, paruoštą akt. K. Vasiliausko ir pašoko tautinius šokius, vadovaujant p. Matulaitienei. Jūrų skautai pašoko jūreivišką šokį, kurį paruošė S. Jankus, DLK Šarūno d-vė davė vadinimėlį, sk. vyčių oktetas gražiai padainavo kelias daineles, o vilkiukai vykusiai oktetą imitavo.
Liet. Stud. S-gos New Haveno, Conn., skyrius, nors skaičiumi nedidelis, surinko 34 dol. studentų šalpos fondui. Gražus pavyzdys didesniems studentų centrams!
Čikagos akademikai skautai, talkinami “Živilės” d-vės skaučių ir oro skautų, kovo 16 d. suruošė jaunimui vakarą. Vakaro tikslas buvo supažindinti gimnazijas baigiančius jaunuolius su studijų galimybėmis universitetuose, finansais, universitetų struktūra, kariuomenėn šaukimu, lietuviškomis studen tų organizacijomis ir kt. Šiomis temomis kalbėjo akad. skautai: D. Dirvianskytė, Vyt. Černius, J. Liubinskas, D. Tallat-Kelpšaitė ir Vyt. Šliūpas. Sesės živilietės pavaišino visus susirinkusius, o Vyt. Šliūpo pastangomis buvo parodyta filmą, paaiškinanti naują kariuomenės rezervo įstatymą.
New Yorko jūrų skautų “Audros” laivas pradėjo jūrininkystės kursus, kurių tikslas yra paruošti laivo narius patyrimo laipsniams ir suteikti bendro pobūdžio žinių apie jūrininkystę. Kursų instruktoriais sutiko būti: vyr. valt. V. Ze-linkevičius — kursų organizatorius; prof. Bendorius, dr. Jasaitis, dr. M. Brakas ir jūr. kar. M. Slapšys. “Audros” laivui sumaniai vadovauja s.v. R. Penikas.
Kovo 17-18 d. New Yorke įvykęs skautų vyčių sąskrydis dėl audros buvo negausus, bet jaukus. Apie sk. vyčio pareigas šeimoje ir bendruomenėje kalbėjo R. Šilbajoris, netikėjimo į Dievą priežastis nurodė kun. J. Pakalniškis, o visą eilę praktiškų pasiūlymų apie sk. vyčių tarnavimą tėvynei davė sktn. dr. H. Lukaševičius. Sąskrydžio dalyvius vaišino N. Y. skautės, vadovaujant vietininkei J. Janulevičienei.
