Veteranų veikla, Laiškai ir mintys
|
|
|
Amerikos Karių — Veteranų Organizacijos
Amerikoje gyvenantieji kariai — veteranai yra susibūrę į įvairias veteranų organizacijas ar vienetus. Iš Nepriklausomos Lietuvos atvykusieji veteranai yra apjungti Lietuvių Sąjungos “Ramove”, dalis čia gimusių lietuvių veteranų priklauso Amerikos Lietuvių Legionui, bet dauguma jų yra Amerikos Legiono (American Legion) eilėse, ši organizacija yra visų Amerikoje gyvenančių tautų ir jos atskiruose vienetuose, postuose telkiasi didelė 3 milionų narių šeima.
Trumpai sustojant ties pačiu Amerikos Legionu, tenka pažymėti, jog jis yra įsteigtas Paryžiuje 1919 metais, Pirmojo Pasaulinio Karo veteranų. Jam gali priklausyti kiekvienas JAV karinėse pajėgose abiejų Pasaulinių karų ir Korėjos karo metu tarnavęs karys ir iš ten atleistas su garbingu pažymėjimu. Taip pat verta paminėti, jog Amerikos Legionas nėra politinė ar sektino organizacija, nors ji ir yra savo programoje nužymėjusi griežtą kovą prieš komunistus ir jų propagandą.
Pirmoje eilėje Amerikos Legionas rūpinasi visų nedarbingų veteranų globa ir taip pat visiems reikalingiems darbo suradimo reikalu. Jis yra daug prisidėjęs, kad būtų pravestas įstatymas: G. I.
Bill of Rights, Public Law 550, kuriuo yra užtikrinta Korėjos karo veteranams parama moksle, perkant namus ar įmonę ir kt.
Iš viso Amerikoje esančių 17,400 postų, du esantys Chicagoje, Dariaus — Girėno ir Don Varno postai yra lietuvių rankose. Don Varno postas yra 95% lietuviškas ir apie pusę jo narių (virš 70) sudaro naujai atvykę lietuviai, šitie vvrai atlikę pareigą naujam kraštui ir supratę reikalo svarbą įsijungė į Amerikos Legiono lietuvišką postą ir ten veikliai dirba.
Senųjų ir naujųjų lietuvių suburtomis jėgomis Don Varno postas per metus laiko pasidarė žinomas lietuvių ir amerikiečių tarpe. Jis daug prisidėjo piketuojant Molotovą Chicagoje, tada posto vardas nuskambėjo per visą Ameriką. Kitų 40 postų tarpe jis laimėjo I vietą narių verbavimo vajuje ir už tai gavo gražią dovaną. J jo rengiamas įvairias lietuviškas pramogas yra kviečiama visa visuomenė.
Atrodo, jog Amerikos Legiono eilėse esantys lietuvių postai daug pasitarnauja lietuvybei ir už tai turėtų gauti visų lietuvių paramą.
Edv. Šulaitis
Savanorių Kūrėjų Šalpos Reikalu
P. DIRKIS
Kas lietuviams ir Lietuvai yra mūsų savanoriai - kūrėjai visiems aiškiai žinoma.
Visi lietuviai gerai žino, kad tik jie sudarė pagrindą atkurti Lietuvos Kariuomenę, kad tik jie įvykdė 1918 metų Vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės giliai prasmingą Aktą ir kad tik jų gyvybių aukomis buvo atkovota tėvynės laisvė ir išlaisvintas kraštas nuo užgrobikų.
Dalis savanorių - kūrėjų, kurie sudėjo savo gyvybes ant tėvynės aukuro, verti garbingo atminimo, o kita dalis, kuri likimo tapo išblaškyta po platųjį pasaulį, daugumoje yra reikalingi ne tik pagarbos, bet ir visuomeninės paramos.
Iš išblaškytų po platųjį pasaulį nemažas skaičius, ar tai dėl senatvės, ligos ir skurdo iš gyvųjų tarpo išsiskyrė — išmirė. Gi nedidelė saujelė užsiliko ir dar šiandieną tebėra gyvi ir yra pasiekę laisvuosius Vakarus. Tai vis, daugiau ar mažiau, pagyvenę žmonės, silpnos sveikatos ir negalį sudominti jokį darbdavį nei savo “jaunatve”, nei savo raumenų jėga.
Be to, dar yra keli desėtkai ir vokiečių žemėje užsilikę, kurie negalėjo išemigruoti dėl nesveikatos. Dauguma iš jų randasi Vokietijos džiovininkų sanatorijose, arba ligoninėse. Jiems parama būtina kasdien, nes jie iš gaunamos duoklės neišsiverčia.
Mes lietuviai, čia gyvenantieji nors ir laisvame krašte, organizuotos — bendros pagalbos suteikti negalime, nes neturime sukurtų šalpos institucijų. Tenkinamės užuojautomis, arba kuklia draugiška šalpa. Toks šelpimo būdas, mano manymu, nėra geras ir tokia padėtis negali būti pakenčiama. Reikia jieškoti tikresnių būdų ir priemonių, kad tiems nelaimingiems savanoriams - kūrėjams, patekusiemsį skurdą, vargą ir nesveikatą, būtų galima teikti nuolatinę pagalbą.
JAV yra atkurta Savanorių-Kūrėjų Sąjunga su padaliniais Chicagoje, Kanadoje — Toronte, Vokietijoje, Australijoje ir kt.
Kai kurie S-gos skyriai savo buvusius kovų draugus, patekusius į skurdą ir nesveikatą remia. Tokiu mielaširdystės darbu pasižymi Savanorių - Kūrėjų skyrius Toronte —Kanadoje. Tą turėtų daryti visi sav. - kūrėjų skyriai ir prie kiekvieno skyriaus privalėtų būti sudarytas šalpos fondas. Tas fondas susidarytų iš mokesčių, aukų ir iš įvairių pramogų pelno ir t.t. Skyriai fondo pinigus privalėtų siųsti Centro Valdybai, kuri pagal turimus duomenis skirstytų ir šelptų vargstančius savanorius-kūrėjus, ne tik priklausančius Sąjungai, bet ir paskirus.
Pastaruoju laiku, kiek teko stebėti, savanoriams - kūrėjams paramos klausimas pradėjo ryškėti ir iš visuomenės pusės; kai kur jau susilaukta tikrai džiuginančių reiškinių. štai, Toronto — Kanadoje Skyriaus Valdyba, kurios priešaky stovi veiklus ir nenuilstantis visuomenininkas, sav.-kūrėjas Stasys Banelis, sueina į kontaktą su vietos gyventojais, būtent: dr. J. Yču, dr. A. Valatka, dr. A. Pocevičium, bei vaistininku V. Margiu, kurie pasižada savanorius - kūrėjus gydyti už pusę honoraro, o už vaistus duoti ketvirtadalį nuolaidos.
Tokiu gražiu pavyzdžiu, torontiškius gydytojus pasekė ir Chicagos du gydytojai, dr. V. Vileišis, dr. K. Gudaitis ir vaistininkas Rakas, kurie pasižadėjo savanorius - kūrėjus su jų šeimomis gydyti 50% nuolaida, o vaistus skaityti 15% pigiau.
Taip garbingai pasielgė keli gydytojai. Tačiau, kaip matyti vien tik Chicagos dienraščiu skelbimuose. jų yra daugybė. Taip pat nemažai jų yra ir kituose JAV miestuose ir miesteliuose. Atrodytų, kad ir kiti JAV gyvenantieji gydytojai turėtu na sekti išvardintų gydytojų pavyzdžiu. Kad ta aktualų ir taip svarbų reikalą išjudinti ir pastatyti reikiamon padėtin, tektų imtis iniciatyvos ne tik Centro, bet ir Skyrių Pirmininkams.
Lietuvos Juodieji ir Rudieji didikai
Kario 7 nr. buvo malonu skaityti Dr. V. Sruogienės aprašymą apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę. Tokie istorijos trupiniai atbudina jaunuolių savo tautai meilę. Gaila, kad mes neturime aprašymų apie mūsų tautos senesnę istoriją, čia ypatingai noriu atkreipti domę į to straipsnio kelis žodžius, kur tie mūsų didvyriai minimi Juodaisiais ir Rudaisiais ir kad jų motina buvo Bona Sforza, paeinanti iš Italijos grafų Sforza šeimos. Vieną iš jų esu suėjęs New Yorke. Jis irgi nėra vienas iš “Baltųjų” lietuvių. Neseniai jis savo autobiografijoje pasakojo kaip jo protėviai su savo šalininkais maurais užpuolė jauną, baltą panelę, paėmė ją, jos turtus ir tokiu būdu jis tapo vėliau “grafas” popiežiaus malone.
Ta balta panelė kilusi iš Hetruskų (Giedruskai) žemių tuojau nuo Romos į šiaurę. Sforza nebuvo baltas, jis buvo mauras, juodas ar rudas, todėl ir mes savo tautoje turime tokių didikų, nes mūsų baltieji mėgo ramybę, mokslą, teisę ir nebuvo karingi grobikai kaip juodesnės tautos žmonės, kurie mūsų tautą užpuolė būdami skaitlingesni ir mes turėjom trauktis į šiaurę. Iš jų mes turime seną sodybą Maurutius Suvalkijoje, prie to pat vardo geležinkelio stoties. Tie žmonės iš Maroko yra labai gražus, nors turbūt mėlynakių jų tarpe nedaug.
Vincas Jankauskas
Prašau priimti širdingiausius lietuvių jamboristų sveikinimus “Kariui”.
Jamboristų vardu, Algis Adomkaitis, Niagara Falls, Canada.
*
... KARYS daro gražią pažangą. Žinoma, būtų pastabų, bet visiems neįtiksi.
Aš asmeniškai pageidaučiau diskusinių straipsnių daugiau, bet galit man atsakyti: “Tai pradėk diskusijas”. Bet, pavyzdžiui, “Ramovės” klausimu straipsnis priešpaskutiniame numeryje jau gera pradžia ir, neabejoju, kad kas nors atsilieps...
J. Bražys
