Karinės žinios

JA VALSTYBĖS

Armijos - Aviacijos manevrai Aliaskoje įvyks vasario mėn. pradžioje. Tikslas išbandyti žmones ir priemones šaltose srityse. Bus numesta apie 3,000 parašiutininkų.

Neseniai iš Kentucky į Aliaską buvo permestas kautynių dalinys oro tiltu (3,400 myl.) Kartu pernešta 500 tonų priemonių ir tiekimo reikmenų manevrų reikalams. Dalyvavo apie 100 lėktuvų. Tuo laiku Aliaskoje buvo — 50 laipsnių Far.

Pirmą kartą lėktuvai bandys leistis ant suspausto sniego takų. Jei bandymas pavyks, tai bus išspręsta svarbi aviacijos ir žemės dalinių bendradarbiavimo Arktikoje problema.

Šaltis iškelia daug naujų problemų. Pav. ginklai, kurie buvo visiškai sausi ir netepti, po iššovimo užšąla, nes prie karšto ginklo susikondensuoja drėgmė iš oro.

*    Atominis povandeninis laivas “Nautilus” pradėjo bandymus. Pirmieji plaukimo ir pasinėrimo bandymai buvo sėkmingi.

*    Priešlėktuvinės artilerijos V-kas aplankė stambesnius miestus, kur yra pastatyti nauji įtaisai vairuojamiems sviediniams leisti. Jis rezultatais esąs patenkintas, nes naujieji įtaisai esą veikia geriau, negu buvo iš jų tikėtasi. Jis projektuojąs panaudoti šunis lėktuvams sekti. Paprastai sekėjai pirma išgirsta lėktuvą skrendant, tik vėliau jį pamato, o šuo turi geresnę klausą negu žmogus.

*    Pagal prez. Eisenhowerio projektą JAV karinės pajėgos 1955 metais turėtų būti tokios:

Aviacija — 130 oro grupių su 22,900 lėktuvų; Iš jų — 50 grupių sunkiųjų bombonešių, 36 grupės bombonešių — naikintojų, 33 grupės vidaus gynybai, 11 grupių transporto tarnybai. 119 grupių aprūninamos sprausminio tipo motorai. Apie 15 grupių stovės Tolimuose Rytuose, 16 — Europoje. Viso aviacijos bus 975.000 vvrų.

Armija — 19 divizijų: 5 Europoje, 2 Korėjoje, po 1 Japonijoje, Havajuose, Panamoje, Aliaskoje ir 8 namie; 12 atskirų pulkų po 1 Okinavo-;e, Japonijoje. Berlyne, 3 Europoje ir 5 namie. Viso armijoje 1,027,000 vyrų.

Laivynas — 1,000 įvairių juros laivų: 405 karo laivai, 15 lėktuvnešių: iš jų 4 Tol. Rytuose, 2 Viduržemio jūroje, 9 namie, 13,000 lėktuvų. Laivyne tarnaus 864,000 vyrų.

Marinai: — 3 divizijos: 1 Tol. Rytuose, 2 namie. 3 aviacijos grupės po viena kiekvienai divizijai. Viso — 193,000 vyrų.

COSTA RICA - NICARAGUA

Costa Rica (19,650 kv. mylių, 800,000 gyventojų) — liberališkai demokratinė respublika. Prezidentas Figueres yra diktatūros priešas ir socialinių reformų šalininkas. Neturi nuolatinės kariuomenės, tik 1,500 policijos.

Nicaragua (148,000 kv. mylių, 1,000,000 gyv.) valdoma diktatoriaus Somozos, turi 7,500 gerai paruoštos kariuomenės ir gruodžio mėn. nusipirko iš Švedijos 25 naikintuvus.

Įtempimas tarp šių valstybėlių vyko jau seniai. Nicaragua kaltino Ccsta. Ricą, kad ji darė žygių nužudyti jos prezidentą. Costa Rica pastebėjo telkiantis jos pasienyje kariuomenę, įtarė kaimyną piktais norais ir pasiskundė Amerikos Valstybių Sąjungai, prašydama pagelbos.

Tuo pat laiku Costa Ricoj pasirodė sukilėliai ir svetimi lėktuvai. Costa Rica susitelkusi savanorių, gavusi iš JAV 4 lėktuvus ir įsikišus Amerikos Valstybių Sąjungai su tais neaiškiais sukilėliais susitvarkė per 10 dienų.

Ateities nesusipratimams išvengti sutarta tam susikivirčijusių pravesti neitralią zoną.

KITUR

—    Britų Malajuose kautynės su partizanais eina jau septinti metai. Pereitais metais nuostoliai viršino 1,300. Sprausminiai bombonešiai yra bandomi kovai prieš partizanus džiunglėse.

—    Britų Kenijoje (Afrikoje) vietinės pajėgos sustiprintos naujais 9-niais batalijonais ir bombonešiais bando apsupti ir sunaikinti 10.000 Mau Mau teroristų.

—    Britų Vid. Rytų bazės Adeno užpuldinėjimai duoda nemaža darbo anglų lėktuvams, raminant nerimstančius arabus.

—    Nors Arabų — Izraelio karas pasibaigė 1949 metais, bet kariniai incidentai pasienyje yra kasdieninis reiškinys.

—    Prancūzų Šiaurės Afrika tikra parako statinė, sukilimas seka sukilimą. Didesniems neramumams kilus prancūzai turi daugiau kariuomenės siųsti, kad galėtų palaikyti tvarką ir ramybę. Jie liečia ir JAV, nes ten yra jos svarbios strateginės aviacijos bazės.

—    Indonezija taip pat turi rūpesčio su neaiškios spalvos partizanais. Paprastai neaiški spalva vėliau paraudonuoja.

—    Indokinijoj mušamasi su komunistiniais partizanais, mušamasi ir tarp savęs. O kada mušamasi savo tarpe, tai nėra kada ruoštis svarbiausiam tikslui: užkirsti kelią i valdžią komunistams per legalius 1956 metų rinkimus visoje Indokinijoj.

Taigi didelio karo nėra, bet mažiukų net perdaug.

RUSIJA

Buvęs Sovietų šnipas Nikolai E. Chochlov paklaustas apie revoliucijos galimybe Sovietų Rusijoj pareiškė, kad šiandien Rusijoj yra dar per maža žmonių, kurie aktyviai prie jos prisidėtų. Esą ten labai daug žmonių, kurie nekovotų prieš tokią revoliuciją. Be to, slaptosios policijos jėga yra per didelė, kad galima būtų greitai tikėtis revoliucijos Rusijos viduje.

Vienintelė viltis, jei galėtų sukilti satelitiniuose kraštuose esančios Raudonosios Armijos dalys ir taip pagelbėtų sukilusiam satelitui išsivaduoti iš Rusijos jungo.

1953 liepos 17 subruzdimas Ryt. Vokietijoj galėjo būti revoliucijos ir naujos eros pradžia. Bet nelaimei jį užgniaužė abi pusės—Rytai ir Vakarai.

Kada gyventojai puolė rusų tankus, kareiviai nešaudė, tik nusuko į šalį galvas, kad nieko nematytų. 18 karininkų ir kareivių buvo suimti ir sušaudyti už atsisakymą šauti į gyventojus.

Augštieii Raud. Armijos pareigūnai revoliucijos sukelti negali.

Didžiausias Sovietų valdžios ginklas prieš pilietį ar kareivį yra vieno nepasitikėjimas kitu. Tas nepasitikėjimas yra lengvai palaikomas taikos metu. Bet kitaip yra karo metu. Kulkų ir mirties akivaizdoje ta nepasitikėjimo uždanga prapuola.

Be to, rusų karys pamatė kaip darbininkas gyvena Vokietijoj ir kituos satelitiniuose kraštuose. Matyti vaizdai užmuša visus propagandos gaminamus mitus apie proletarijato skurdą kapitalistiniuose kraštuose.    J. L.

KINIJA - FORMOZA

Raudonieji kinai Formozos “išlaisvinimo” žygį jau pradėjo. Užėmė Yikiangshan salą (Ž. schemą), ir tuo išaiškino, kad JAV nepadės Čiangkaišekui ginti pakraščių salas. Amerikiečiai žada tik pagelbėti nacionalistams atsitraukti iš raudonųjų vis užgrobiamų salų.

Komunistai galimas dalykas dar negalvoja eiti tiesiai į Formozą. Pirmiau jie pasimoko išsikėlimo veiksmų užimdinėdami mažesnes pakraščių salas. Formoza ilgesniam laikui pasiliks įtampos vieta tarp Kinijos ir JAV. Kol kas čia JAV ir Čiangkaišekas tik pralaimi teritoriją ir prestižą, o komunistai laimi.

Kiekviena komunistų užimta sala priartina susikirtimą Kom. Kinijos su JAV, nes kada nors Amerika turi pasakyti: “Jau nusibodo. Eik atgal!”

Čiangkaišekas turi apie 600,000 karių, 500 lėktuvų ir laivyną apytikriai tokį pat kaip komunistai. Raudonieji yra sutelkę apie 280,000 vyrų, kurių dalis yra parašiutininkai, turi apie 2,000 lėktuvų ir keletą rusų dovanotų povandeninių laivų.

Nacionalistų kareiviai yra maždaug šešiais metais senesni už komunistinius.

ITALIJOS “DYKUMŲ LIŪTAS” MIRĖ

Vienoje Romos klinikoje, sausio 11 d. po operacijos mirė maršalas Rodolfo Graziani, II pasaulinio karo Italijos “Dykumų Liūtas”, savo laiku buvęs Abisinijos vicekaralius ir paskutinė Musolinio eros žymesnė asmenybė.

Jis sulaukė 72 metų amžiaus ir buvo žinomas kaip neatgailestaujantis fašistas, kuriam buvo atimti visi titulai, laipsniai, garbės ženklai ir ordinai. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis gyveno pasitraukęs iš viešo gyvenimo.

Prieš penketą metų Graziani buvo pasirodęs kaip aktyvus neofašis-tų lyderis italų socialiniame judėjime, tačiau jaunesniųjų partijos vadų buvo išstumtas ir 1953 m. buvo išrinktas tik “garbės prezidentu”. Po I Pasaulinio karo maršalas Graziani nukariavo Musolinio imperijai š. Afrikos Libijos tauteles ir vadovavo Italijos jėgoms pergalę atnešusiame kare prieš Abisiniją. Tačiau II Pasaulinis karas jam atnešė pralaimėjimus, nemalonę ir pagaliau teismą kaip buvusiam nacių koloborantui.

1945 m. Italijos partizanų suimtas,. jis praleido penkerius metus kalėjime ir karo ligoninėje. 1950 m. karo tribunolas nuteisė jį 19 metų kalėjimo už bendradarbiavimą su vokiečiais, tačiau po šio sprendimo dar keletą mėnesių išsidėjęs kalėjime maršalas Graziani buvo vyriausybės amnestuotas.

Graziani, kuris yra kovojęs Afrikoje apie 30 metų, atsistatydino 1941 m., kada jo vadovaujamos italų š. Afrikos jėgos buvo iš ten britų išstumtos, sunaikintos, arba paimtos nelaisvėn. Du metu prieš Italijos kapituliaciją jis gyveno pasitraukęs iš viešojo gyvenimo, užsidaręs vienoje Romos viloje, kur būdamas toli nuo kovų laukų, jis stebėjo žlugimą ir griuvimą imperijos, kurią sukurti jis taip daug buvo prisidėjęs.

Po Viktoro Emanuelio III kapituliacijos 1943 m. jis priėmė paskyrimą karo ministerio marionetinėje fašistų respublikoje Musolinio į-steigtoje šiaurės Italijoj. Už šį veiksmą Graziani turėjo atsakyti tribunole kaip nacių koloborantas. Romos vikariatas nenurodydamas atsisakė leisti Graziani laidotuvėms naudoti Romos Marijos Angelų baziliką. Laidotuvių išlaidas apsiėmė padengti italų socialistų judėjimas, kuris jo laidotuvėms sukvietė visus buvusius karius kovojusius Graziani vadovybėje Afrikoj, visus fašistų lyderius ir visokius kitus jų simpatikus

Milžiniškos minios sudarė daugiau kaip mylios ilgumo procesiją ir giedojo fašistų himnus. Juodmarškiniai buvo išsirikiavę linija prie įėjimo į mažą St. Robert Bellarmine bažnyčią. Susirinkusi minia šaukė fašistinius šūkius ir kėlė savo dešines fašistų saliutui, atiduodama pąskutinę pagarbą maršalui Rodolfo Graziani.

J. Skaržinskas