DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA
(Tęsinys iš 1 nr.)
ALGIMANTAS GIEDRIUS
Kai mes dabar giliau susikaupę ir bešališkai pagalvojam, mūsų vaizduotėje iškyla, buriasi ir žygiuoja šimtai ir tūkstančiai Lietuvos kariuomenės parengtų specialistų, amatininkų, sportininkų, spaudos mylėtojų ir šviesių, užgrūdintų, išprususių krašto piliečių—jų ištisa armija. Ją sukūrė, eidama ranka rankon su nepriklausomos Lietuvos mokykla, mūsų modernioji kariuomenė, ta didžiulė, visuotinė, praktiškoji lietuvių tautos mokykla. Daugybė ją baigusių vyrų ir šiandien rankose turi brangų turtą — kariuomenėje išmoktą amatą, kuris visais laikais, o ypač dabar tremtyje — viso pasaulio šalyse, sudaro žmogui geresnio gyvenimo pagrindą, negu kad jis būtų paskutiniu pastumdėliu.
Tad, plačiai žvelgiant, visos mūsų tautos garbei ir istorinei tiesai (nekreipiant dėmesio į trumparegišką, nežinojimu, neišmanymu ar pigia demagogija pagrįstą svaičiojimą) reikia pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė yra buvusi didžiąja mūsų tautos mokykla, nė kiek nesumažindama kitų mokslinių, kultūrinių ir dvasinių sričių darbo ar jų pasiektų vaisių, o tik jas papildydama, joms talkininkaudama. Prisiminkime, kad ir Lietuviškosios Enciklopedijos reikalą: karininkai, puskaininkiai ir Lietuvos mokytojai Enciklopedijos ėmėjų eilėse užėmė pirmąją vietą. Reikia manyti, kad kariai būtų atitinkamą indėlį įnešę ir Tautos Kultūros Fondan, bet tai jau vyriausybių ir gal kultūrininkų reikalas, kad jis nebuvo įkurtas. Pavojų akivaizdoje gaivališkai krašte susikūrusiam Ginklų Fondui visų laipsnių kariai buvo sudėję didelį procentą. Kariuomenės specialistai nemaža yra padėję kraštui, vykdydami kaikurių geležinkelių šakų,. tiltų statybą, o taip pat gaivalinių nelaimių atvejais: didžiųjų potvynių, gaisrų, miškų gaisrų metu. Kiek yra įdėję darbo dienų ir sunaudoję sprogstamosios medžiagos per visus nepriklausomybės metus vien tik mūsų kariuomenės pionieriai, sprogdindami didžiųjų Lietuvos upių ledus? O kiek yra apsaugoję žmonių ir valstybės turto?
Taigi, jokie atskirų asmenų blogi pavyzdžiai (kurioje gi profesijoje ir kurioje šalyje jų nepasitaiko?), jokie laikiniai negalavimai, kraštui atsikuriant Nepriklausomybės karo ir pokario metais, jokios gyvenimo moralinės žaizdos ir klaidos (kuris gi kraštas, ypač iš nieko atsikuriąs, be jų?), o pagaliau — ir savų sveikų tradicijų trūkumas pradžioje, valstybei ir kariuomenei besitvarkant, — bendroje galutinėje išvadoje nuoširdžiam lietuviui patriotui negali užtemdyti ar nuneigti padarytos didžiulės pažangos mūsų kariuomenės tvarkymo, mokslinimo, švietimo ir auklėjimo srityse. Per visą nepriklausomybės laikotarpį mūsų kariuomenės priedangoje brendo, plėtėsi ir žydėjo visokeriopa tautos pažanga krašto apsaugos, ūkinėje ir kultūrinėje srityse. Didelis klausimas, ar visa tai būtų buvę pasiekta, ar būtų buvęs patikrintas ramus krašto kūrybos darbas, kad ir iki Antrojo pas. karo, jeigu būtume turėję tik kokią šautuvais ginkluotą “liaudies miliciją”, jeigu būtume palikę iš seno gauruotais kaimo berneliais, nemačiusiais ko daugiau, kaip tik savo parapiją ir artimiausio miestelio prekyvietę ... (Kitų gi mūsų kaimyninių, didelių ir mažų, kraštų kariuomenės ir tautos, žinoma, nebūtų dėl to taip pat pasielgusios. Visi darė taip, kaip reikalavo to meto bendrosios politiniai karinės aplinkybės. Mūsų: vienų atsilikimas būtų nedovanotinas, mūsų nepriklausomybė, greičiausiai, nebūtų tvėrusi ir tuos 22-jus metus). O ir inteligentas, pasak a. a. Juozo’ Tūbelio žodžių, pasakytų atsargos karininkams vienų išleistuvių metu mūsų Karo Mokykloje, jeigu jis nežino, koks yra kuprinės “smokas”, kas yra šikšna ir degutas, — nėra pilnutinis inteligentas, galįs sėkmingai vadovauti savo krašto vyrams tėvynės pavojaus atveju. Pagaliau nepasimiršta ir senelio generolo Galvydžio-Bykausko, buv. istorinio 1-jo pėst. pulko organizatoriaus 1918 m., o vėliau Karo Mokyklos viršininko, žodžiai apie žmogų be karo mokslo ir tikybos . . . Kas gi tas karo mokslas? Tai nėra kokia nors savita atitrauktinė pabaisa, tai visų “normalių, civilinių” mokslų esencija, panaudoti juos tėvynės gynimo reikalui.
(Bus daugiau)
