Akiratis
--Redaguoja JON. PR. PALUKAITIS —
SOVIETAI RUOŠĖSI ŽYGIUI Į VAKARUS
JUOZAS MEŠKAUSKAS
Šiam straipsniui pasinaudota raud. armijos vyr. ltn. Kariakovo iš Šiaurės Vakarų fronto štabo surinktais duomenimis.
Eilę metų Hitleris ir Stalinas kalė ginklus, abu siekdami to paties tikslo — pradėti vykdyti savo imperialistinius kėslus, —- tačiau dangstydamiesi skirtinga propaganda. Vienas kito kėslus jie abu numatė, todėl abu ieškojo būdų savo priešui apgauti. Tos politikos pasėkoje atsirado garsioji “draugiškumo sutartis”, padalinusi Pabaltijį ir Lenkiją; abu diktatoriai, dovanodami vienas kitam nesamus grobius, tuo pačiu susitarė pradėti plėšikų žygius, kurių planai laiko atžvilgiu sutapo: Hitleris norėjo pirma paklupdyti Vakarus ir tada smogti Rusijai, Stalinas — pirma leisti nusialinti ir Hitleriui ir Vakarams, o tada pradėti “didįjį vidurinės ir vakarinės Europos išlaisvinimo žygį”.
PRIBOVO
Abiems diktatoriams susidraugavus ir Hitleriui pradėjus savo avantiūrą, raud. armijos generalinis štabas paskubomis pradėjo ruošti “ko-vos-revoliucijos” operatyvinius štabus. Pagal juos, vos tik okupavus Pabaltįjį, 1940 m. Rygoje įsteigta “Atskira Pabaltijo karinė apygarda”, sutrumpintai vadinama* PRIBOVO. PRIBOVO štabas įsikūrė Latvijos Krašto Apsaugos ministerijos rūmuose; jis buvo sujungtas tiesiogiu telefono ir telegrafo ryšiu su Maskva — raudonosios armijos generaliniu štabu. Tuo metu sovietų gynybos komisaras buvo marš. Timošenka, gen. štabo viršininkas — gen. Žukovas. PRIBOVO štabas turėjo komanduoti raud. armijos žygį į Rytprūsius. Šią sritį išžvalgyti buvo pavesta plk. Komarovui, PRIBOVO antrojo skyriaus viršininkui.
Repatriacinės misijos
Abi pusės, besiruošdamos tolimesnėje ateityje viena kitą užpulti, ieškojo būdų ištirti savo “draugo” pasiruošimus. Tam reikalui atsirado dėkinga proga. 1940 m. vokiečiai surusais pasirašė repatriacijos sutartį, pagal kurią buvo sutarta vokiečius iš Pabaltijo iškelti į Vokietiją, o lietuvius ir kitus pabaltiečius — į jų kilmės kraštus. Repatriacinių misijų nariams, kurių daugumą sudarė kariai, buvo leista lankytis pasienių rajonuose ir informuoti gyventojus apie išsikėlimo reikalus.
Minėtas plk. Komarovas su viena tokia misija išvyko į Rytprūsius ir uoliai lankė vakarinį Nemuno krantą, tirdamas vietas, kuriomis galimi tankų perėjimai, stebėdamas vokiečių įsitvirtinimus, kelius ir t. t. Iš Lietuvos pusės pasienį tyrė gen. ltn. Morozovo vadovaujama grupė. Tuo būdu, per plk. Komarovą ir Morozovą PRIBOVO štabe atsirado daug vertingos karinės medžiagos, iš kurios susidarė stora byla, pavadinta “Neman” (Nemunas), kurioje buvo daug žemėlapių, fotografijų, schemų ir dokumentų, daugiausia patvirtintų gen. ltn. Morozovo parašu.
“Gynimosi” linija
Kita minėto štabo dokumentų dalis (statybos valdybos viršininko pranešimai ir apyskaitos) liudija apie įsitvirtinimų statybą Lietuvos pasienyje. Ją vykdė darbininkų batalionai; Smolensko rajone sumobilizuoti grioviakasiai, dailydės ir betonuotojai, net kalviai. Darbo batalionų atgabenimu, o pagaliau ir gandų propaganda buvo stengiamasi sudaryti įspūdį, kad čia statoma gynybos (“Stalino”) linija, kad raud. armija nesiruošia pulti, ji nori tik gintis. Tačiau ne tik operatyviniuose planuose apie gynybą nekalbama, bet ir batalionų statybos apyskaitos rodo, kad Lietuvos pasienyje buvo statomi tik mediniai bunkeriai — ugnies punktai; reiškia, kad. armija ruošėsi žygiui į vakarus.
1941 m. pavasarį Kremlius tikėjo, kad Vokietija jau esanti pakankamai nusialinusi, ir ateina laikas, vos tik Hitleriui pradėjus žygį Anglijon, suduoti staigų ir lemiantį smūgį Vokietijai, užimti Prancūziją ir, kol JAV nesuskubo pagelbėti, pasiimti ir britų salas. Todėl nenuostabu, kad jis net nepriėmė britų ambasadoriaus Maskvoje Crippso, kuris ieškojo kelių įtikinti Maskvą, jog vokiečiai smarkiai ruošiasi karui su sovietais. Atsisakė tada su Crippsu kalbėti ir Molotovas, o užs. reik. komisaro pavaduotojas Višinskis, kuris pagaliau sutiko kalbėtis su Crippsu, jo pranešimą palaikė provokacija.
Šiaurės Vakarų Fronto štabas
1941 m. gegužės 14 d. PRIBOVO štabas, pasikrovęs į 3 to ZIS sunkvežimius, iš Rygos išvyko į Lietuvos miškus (Panevėžio rajone). Prasidėjo fronto gyvenimas. PRIBOVO štabas pavadintas Šiaurės Vakarų Fronto štabu. Tuo metu Lietuvoje, Kauno rajone, stovėjo 11-toji armija, o į šiaurę nuo Kalvarijos — pozicijas užėmusi 8-ji armija. Plk. Telelesovas buvo šios armijos inžinerinės tarnybos viršininkas.
Plk. Telelesovo pranešimas šiaurės vakarų fronto štabui, rašytas 1941 m. birželio 18 d. ant išplėšto iš lauko knygelės lapelio, sako, kad minų laukuose, esančiuose rytinėje Nemuno pusėje, padaryti praėjimai tankams ir pėstininkams (nurodoma atitinkamo žemėlapio atitinkami kvadratai). Šis pranešimas rašytas lauke, kiek lynojant, nes raudonu cheminiu pieštuku rašytos raidės kaikuriose vietose yra išsiliejusios.
Augščiau minėti dokumentai rodo, kad Lietuvoje stovėjusi raud. armija jau galutinai pasiruošusi žygiui į vakarus. Stalinas tik laukė tinkamo momento duoti ženklą pulti. Tačiau šį ženklą davė Hitleris.
Nors prie Vokietijos sienos stovį raud. armijos daliniais skaitėsi smogiamieji, sudaryti iš partiečių-komjaunuolių (80%), bet pirmomis karo dienomis jie pakriko. Jie buvo dešimtimis tūkstančių apsupti ir imami nelaisvėn, kurios ir jie patys pradžioje nevengė. Reikia pridurti, kad čia, be staigaus vokiečių puolimo ir okupuotuose Pabaltijo kraštuose stovėjusių raudonarmiečių demoralizacijos, labai svarbų vaidmenį suvaidino-spontaniškas Lietuvos gyventojų sukilimas prieš okupantus.
BE ŽINIOS DINGSTĄ ŽMONĖS
Vasario pirmomis dienomis spaudoje skaitėme dramatišką vieno latvio pabėgimą iš spąstų, kurie jį iš Stockholmo būtų perkėlę anapus geležinės uždangos. Jei jam nebūtų pasisekę pasprukti — ir jį būtų tekę priskaityti prie daugybės tų, kurių ieškojimo bylose to ar kito krašto policija po nevaisingų tyrinėjimų turi prirašyti: “dingo be žinios”...”
Senesnioji karta dar atsimena, kad ištisos ekspedicijos be pėdsakų dingdavo ašigalių srityse, Afrikos džiunglėse arba Amazonės neįžengiamuose miškuose. Bet šiandien ašigaliai perskrendami be sunkumų; dykumose ir džiunglėse gręžiami naftos šuliniai arba rausiamasi į uranijum turtingus klodus. Pasaulis jau asfaltuotas, pasienių sargybos ir muitinės stebi, kad žmogus nebevaikščiotų žemėje niekieno nepastebėtas. Ir vis dėlto neretai žmonės, ypač pastaruoju metu mokslininkai ar diplomatai, dingsta be jokių pėdsakų.
Atomo tyrinėtojai
Britų atominių tyrimų institute, Hanvellyje, dirba prof. Bruno Pon-tecorvo — kosminių spindulių specialistas, tritiumo (pagrindinės medžiagos, reikalingos vandenilio bombos gamybai) tyrinėtojas. Rugpjūčio pradžioje jis su savo šeima išvyksta iš Anglijos, žadėdamas keletą savaičių paatostogauti savo senojoje tėvynėje Italijoje. Tačiau Harwellyje veltui laukiama fiziko grįžtant. Tik spalio mėnesį paaiškėja, kad 40 m. amžiaus mokslininkas, apsirūpinęs lenkų viza, iš Italijos išvykęs šiaurės kryptimi. Tačiau tarp Stockholmo ir Helsinkio dingsta visi Pontecorvo pėdsakai.
Spalio pabaigoje trijų didžiųjų Vakarų valstybių specialistai Harwellyje nagrinėja, kurios slaptosios informacijos dingusiam Pontecorvo buvo žinomos, kur jis lankydavosi, su kuo draugavo. Nustatoma tik tiek, kad jo giminaitis yra komunistų rinktas senatorius Italijoje, jis 1928 m. vedė rusę ir priklauso Italijos komunistų partijos centro komitetui.
Tuo pat metu, kai Anglija ieško Pontecorvo, iš Goettingeno dingsta augštojo dažnumo technikos specialistas Dr. inž. Walteris Zimmerma-nas. Draug su juo dingsta moderniškos aparatūros dalis. Tyrinėjimai parodo, kad Zimmermanui, 36 m. amž. fizikui, po Vokietijos žlugimo sovietų įstaigos Berlyne buvo pavedusios tirti radaro ir tolimojo vairavimo raketų techniką.
2000 kg. svėrusios mašinos dingimas nėra vienintelis atsitikimas. Praeitų metų kovo mėnesį iš vieno ginklų depo dingo moderniausias britų aviacijos radaro komplektas.
Anglijoje dingsta rusai
1950 m. balandžio mėnesį Žem. Rūmuose darbiečių atstovas Blackburn konstatavo tokį dalyką:
Londone yra užregistruoti 187 rusų pasiuntinybės nariai, tačiau faktiškai sovietų pasiuntinybėje tedirba tik pusė jų; kiti dingę be pėdsakų, ir policija jų nesuranda; spėjama, kad jie D. Britanijoje šnipinėja, organizuoja agentų tinklus, ruošia agentų apmokymo kursus ir t. t.
Jie registruoti sovietų pasiuntinybėje, akredituoti prie D. Britanijos vyriausybės, užsiregistravę Londono policijoje, bet niekas nežino, kur jie dingę . . .
Laivyno lėktuvas
Tą patį mėnesį dingsta JAV karo laivyno žvalgybinio tipo lėktuvas “Privateer” su 10 asmenų įgula. Iš Wiesbadeno jis pakilo 12 val. Kopenhagos kryptimi. Paskutinis pozicijos pranešimas buvo gautas 14,30 val.— lėktuvas buvo prie Vokietijos—Danijos sienos; nuo to momento dingsta visi pėdsakai.
Daug JAV, Danijos ir Švedijos lėktuvų skrenda į Baltijos jūrą ieškoti. Po trijų dienų SSSR užs. reik. ministerija įteikia JAV ambasadoriui Marskvoje protesto notą, kurioje teigiama, kad amerikinis karo laivyno lėktuvas 16,40 val. pasirodęs ties Liepojum; rusų naikintuvai, kurie norėję mašiną priversti nusileisti, buvę apšaudyti; jie atsakę tuo pačiu.
Niekas nežino, kas su “Privateer” ir jo 10 asmenų įgula atsitiko, bet vokiečių karo laivyno specialistai atsimena, kad lygiai toje pačioje vietoje 1939 m. gegužį, taikos metu, esant puikiam orui, dingo moderniausias vokiečių naikintuvas, turėjęs naujausią radijo aparatūrą, ir nebuvo rasta nė mažiausių jo pėdsakų. Vienu prekybos laivu vokiečiai pasiuntė Leningradan specialų agentą, kuris ten išlipo krantan ir taip pat dingo be pėdsakų.
Praėjus vienuolikai mėnesių nuo “Privateer” dingimo, skrisdama per š. Atlantą dingo “Globmaster” tipo transportinė mašina, kuri gabeno specialią medžiagą.
....ir “Affray”
Kalbant apie dingusius lėktuvus, prisimintinas ir britų povandeninio laivo “Affray” dingimas. Tiesa, buvo kalbama apie rastas laivo dalis, bet tyrinėjimų duomenys vertė labai abejoti jų autentiškumu.
Šia proga pastebėtina, kad tiek “Privateer”, tiek “Affray”, tiek pagaliau dingęs vokiečių naikintuvas, buvo naujausi lėktuvų arba povandeninių laivų modeliai, gabeno paslaptyje telaikomas aparatūras ir įgulų dalį sudarė svarbūs techniniai specialistai. Visais trim atvejais katastrofos akimirksnį jų radijo aparatai tylėjo
Noel Field paslaptis
1949 m. gegužį amerikietis Noel Field išvyko iš Bratislavos į Pragą. Jis įlipo į traukinį, bet Pragos nepasiekė. Žmona pradėjo ieškoti. Iš Anglijos į Pragą atvykęs švogeris Hermanas Field iškeliavo į Varšuvą, nes kaikurie pėdsakai vedė ta kryptimi. Po kelerių savaičių jis turėjo parskristi atgal Pragon. Herta Field laukė — kol po trijų dienų dingo ir ji pati. Tada pradėjo ieškojimus Fieldo duktė. Ji išvyko Berlynan — ir po kelių dienų dingo pati.
Žinoma tiek, kad karo metu Noel Field iš Šveicarijos palaikė ryšius su įvairių Europos kraštų rezistenciniais sąjūdžiais. Gandai skelbia, kad jis turėjęs ryšių su satelitinių valstybių komunistais, kuriuos palietė valymai. Kaip bebūtų: keturi asmenys dingo be žinios, lygiai kaip ir Berlyne dingusi Francke-Grieksch šeima. Vyrui, vienos specialinės firmos vedėjui dingus, po pores dienų žmona gavo slaptą laiškelį, kad jis sunkaus inkstų priepuolio metu netikėtai buvęs nugabentas į Berlyno sovietinį sektorių; nuo tos dienos dingo ir žmona.
Be pėdsakų dingę diplomatai
Didelio susijaudinimo skandinavų kraštuose sukėlė švedų pasiuntinybės sekretoriaus R. Wallenbergo dingimas Budapešte, žinoma, kad jis labai drąsiai užstojo vengrų žydus prieš strėliakryžininkus. 1944 m. gruodį, rusų armijai apsupus Budapeštą, Wallenbergas susisiekė su sovietų linijomis, kad galėtų sostinei parūpinti maisto. 1945 m. sausio 17 d. Wallenbergas negrįžo iš pasitarimo.
Pasklido gandai, kad jis esąs deportuotas, o 1946 m. vasarą vienas iš rusų belaisvės grįžęs švedas pranešė, kad jis Wallenbergą matęs vienoje belaisvių stovykloje, Besarabijoje. Įsikišo prez. Trumanas, grafas Bernadotte, milijonas švedų moterų pasirašė prašymą Stalinui. Po metų sovietų vyriausybė vienoje notoje pareiškė, kad Wallenbergas rusų įstaigoms nežinomas.
Po karo dingo vokiečių seimo atstovas Kurtas Mulleris — vienas iš daugybės nebesurandamų vokiečių. Triukšmą sukėlė praeitą gegužį dingę abu britų užs. reik. ministerijos diplomatai MacLean ir Burgess. Tūkstančiai agentų jų ieškojo, dingusiųjų praeitis iki smulkmenų rekonstruota, tačiau jų pačių — nė pėdsakų, jei neskaityti šiomis dienomis pasklidusio gando, kad jie esą sovietų konc. stovykloje.
Tačiau tuo dingusiųjų eilė nesibaigia. 1951 m. rugsėjį dingo britų fizikai Dennis O’Connor ir William Campbell. Viename tunelyje prie Salzburgo 1950 m. pavasarį rastas visiškai sužalotas JAV karo attache Eugen Karpe lavonas — bet žuvusiojo bilietas buvo kitu vardu, ir Vienoje kalbama, kad tai nebuvęs Karpe. O kur dingo JAV pasiuntinybės Vienoje tarnautoja Irving Ross, kurios tariamas lavonas automobilyje rastas tokioje būklėje, jog nebuvo įmanoma atpažinti?
*
Nuo 1945 m. birželio iki 1948 m. birželio Austrijos sovietinėje zonoje dingo apie 500 žmonių (kituose už geležinės uždangos atsidūrusiuose kraštuose neįmanoma suskaičiuoti). Tą laikotarpį kaikas bando laikyti praėjusio karo tragedijos tęsiniu. Bet per pastaruosius trejus metus pradėjo ilgėti sąrašai be žinios dingusių mokslininkų, diplomatų, žinių karininkų. Tuo metu, kai JTO kalba apie žmogaus teisių apsaugą, žmonijos registracija ir kontrolė tobulėja, raudonojo teroro apraiška — netikrumas — didėja ir šiapus geležinės uždangos, žmonės dingsta be pėdsakų ...
RAKETINIAI, SPRAUSMINIAI, ATOMINIAI (2)
Į MĖNULĮ DAR PERBRANGU
Vokietiją užėmusiems amerikiečiams pateko šimtai V-2 raketų. Kiek šiandien jų bėra likę — nežinia, tačiau kiekvienu atvejų jų skaičius jau yra žymiai sumažėjęs, nes nuo pat karo pabaigos JAV karo laivynas jas naudoja bandymams. Nė viena jų negrįžta atgal sveika. Jos paima tiek degalų, kiek tik telpa — dešimt tonų. Ir tokio alkoholio mišinio su deguonimi kiekio pakanka tik trims minutėms! Tačiau per tą laiką raketa spėja palikti mūsų atmosferą ir dar skristi tol, kol žemės traukos jėga ją grąžina atgal.
JAV laivynas šiuos bandymus daro nejuokams. Kiekviena raketa kaštuoja daug pinigų, tiksliau sakant ne tiek pati raketa, kiek jos gabenami instrumentai. Nes juk reikia tiek daug ištirti anapus oro sluogsnio. Kokia temperatūra viešpatauja penkiasdešimties, šimto, dviejų šimtų kilometrų augštyje? Koks oro tirštumas tokiose augštybėse ? Ką reiškia paslaptingieji kosminiai spinduliai ?
Dalis šių instrumentų iš lėto nusileidžia parašiutais — kai raketa seniai jau būna sudužusi. Kiti sudūžta drauge su raketa, pirma perdavę matavimo duomenis specialiais siųstuvais į žemę. Kosminių spindulių veikimas registruojamas specialiai išgalvota sistema. Mat, raketa “dirba” ne vien tik kildama augštyn, bet ir krisdama žemyn — maždaug iki penkiasdešimties kilometrų augščio. Ir krinta nosimi žemyn. Tačiau spinduliai pagal jos kryptį tiksliai pažymimi.
Ir visa tai matuojama ir kontroliuojama tik apie ketvertą ar penketą minučių. Į šį trumpą laiką turi būti sukoncentruotas ištisų savaičių darbas. Tai tegali įvykdyti tik pati “techniškiausioji” tauta, amerikiečiai.
“X minus vienas!”
White Sands — krūva barakų, palapinių ir dirbtuvių N. Meksikos pakrantėje. Iš vieno didelio betoninio bunkerio pasirodo kruvinai raudonas dūmas — ženklas, jog po dviejų minučių kils raketa. Ši gi daugiau negu dešimties metrų ilgio pabaisa stovi beveik statmenai atremta ant specialaus katapulto — 3 metrų augštyje virš žemės. Per garsiakalbį pasigirsta balsas, įsakąs įgulai atsittraukti į slėptuves. Prasideda paskutinė minutė. “X minus vienas”, sako balsas ir po to pradeda atgal skaičiuoti sekundes: “Keturiasdešimt... trisdešimt... devyniolika ... keturios, trys, dvi, viena, ugnis!” Nuo raketos katapulto pakyla tiršti dūmai, raketa iš lėto pradeda atsitiesti stačiai į dangų. Kurtinąs trenksmas sukrečia orą. Trečią sekundę po tolimojo uždegimo raketa pašoka, o trisdešimt sekundžių vėliau jos jau nebematyti,tik vėjas augštai supa baltą dūmų juostą.
Pora minučių vėliau pasigirsta smūgis: raketa nukrito. Kartais ji nukrinta taip toli dykumoje, kad sprogimo visai nesigirdi. Pakyla lėktuvas, suranda likučius ir nukreipia į tą vietą mokslininkų bei technikų automobilius. Krūva žėruojančios skardos — tai visa, kas likę. Raketa sunaikinta.
Tačiau viena dalis joje likusi sveika, tai filmos juostelė. Prieš kurį laiką kino apžvalgose buvo rodomos nuotraukos, kokių dar niekas prieš mus žemėje nėra matęs — nuotraukos, fotografuotos iš raketos, žemė iš didelių augščių, horizonto vingiai— šiek tiek sudrebinti, bet gana aiškiai atpažinti. Filmos esti įstatomos į stiprias plienines kameras — tuo būdu jos lieka sveikos, pergyvenda— mos sprogimo sukrėtimą.
Radaras stebi raketos skridimą, radaras galėtų ją ne tik vairuoti, bet ir sveiką žemėn grąžinti. Tačiau tam reikėtų naujų mechanizmų; raketos turėtų nesunaudoti visus degalus, kildamos augštyn. Tačiau augštybes dar reikia ištirti. Įdomi istorinė paralelė: prieš keturis šimtus metų jūrų tyrinėtojai atrado naująjį pasaulį — besiverždami į nežinomas tolybes, atrado šiandieninę Ameriką; šiandien vėl “jūrų tyrinėtojai” — JAV laivyno šaka — veržiasi į naujas erdves, tik jau statmenai, nebe horizontaliai.
Pabėgusios raketos
Degalų užtenka trims minutėms. Praėjus penkiolikai minučių nuo pakilimo, dažniausiai raketos, tiksliau sakant, jų likučiai, vėl būna surasti. Per šias kelias minutes jos pasiekia iki 200 km augščio, kaip tai neseniai pasisekė vienai “Viking” tipo raketai. Tačiau dažniausiai jos pakyla iki 150 km augščio. Ligi šiol, prieš paleidžiant “Viking” raketą (1951 m. rugpiūčio mėn.), jos augščiausiai pasiekdavo 185 km, bet ne pavienės ,o dvigubos, kurių pirmoji, pakilus 60 km augščio, automatiškai išsiųsdavo antrąją. Pirmoji, “motina”, buvo V-2, o “duktė” — “Aerobee” (“oro bitė ), kaip vadinama stipriausioji amerikinė raketa. Kaikurios raketos yra dingusios be pėdsakų.
Mėnulis kaštuotų daug milijonų
Tačiau, jeigu raketos ir ne pabėga, o tik nukrinta į jūrą, kas atrodo daug patikimiau, tai ar vis dėlto negalėtų būti sukonstruotos tokios raketos, kurios pakilę pasiektų mėnulį? Taip, tai būtų galima, tačiau raketininkai iš White Sands yra įsitikinę, kad tuo tarpu niekas, net JAV, nenorėtų išleisti tiek pinigų, kiek toks žygis turėtų kaštuoti. Raketinis skridimas yra nepaprastai brangus. N. Meksikoje tuo tarpu atliekami konkretūs uždaviniai. Pvz., amerikiniai meteorologai seniai pageidavo tokios raketos, kuri galėtų greit ir augštai pakilti ir jiems vieno priešpiečio metu nuofotografuoti debesų susigrupavimą virš visos Amerikos. Tada jie galėtų orą išpranašauti daug tiksliau, negu tai įmanoma dabartinėmis priemonėmis. Bet vietoj debesų raketos galėtų ir eventualaus priešo užfrontę fotografuoti. Reikia tik įsivaizduoti ką tai reikštų, jeigu nematomos ir negirdimos raketos iš milžiniškų augščių netrukdomos perduotų vaizdus taip, kaip televizijos aparatai perduoda į toli esančius ekranus. Amerikiečiai teigia, kad jų fotografijos ir padidinimo technika esanti taip išvystyta, jog kariuomenės perkeldinėjimus galima nustatyti su foto telekamera iš 160 km augščio. Karo vadovybei tai atveria naujus horizontus.
Žinoma, tokią raketą galima būtų susekti radaro pagalba, bet tuo ji dar nebūtų padaryta nekenksminga. Tam reikėtų pakankamai greito naikintuvo, nes raketa, kaip sakėme, skrenda 6000 km/val. greičiu. Tokiu greičiu skrisdamos raketos turėtų kovoti prieš raketas — be įgulų - nestokio greičio neišlaikytų joks žmogus, ypač, kad reikėtų daryti posūkius, kilti, leistis. Raketos prieš raketas!
Šiai grupei priklauso ir garsusis Bell X-1, pirmasis lėktuvas, pralenkęs garsą. Tai atliko populiariausias Amerikos lakūnas plk. Charles Yeager 1947 m. spalio 14 d. Šis raketinis lėktuvas „pramušė kaikurių skylių garso sienoje”, kaip tada oficialiam pranešime buvo pasakyta. Bet nuo tos dienos vėl praėjo daugiau negu ketveri metai. (B. d.)
KARINĖS ŽINIOS
SUNKIEJI TANKAI MARINAMS
JAV marinai (laivyno pėstininkai) gaus didžiąją dalį T-43 sunkiųjų tankų gamybos. Tuo tarpu žemyno kariuomenės vadovybė yra linkusi pasisakyti už lengvesnius, judresnius tankus.
ATOMINĖ ARTILERIJA
Armijos vadovybė jau turi bandomąjį artilerijos pabūklą, iš kurio galima šaudyti atominiais sviediniais. Sunkų didžiulį pabūklą galima lėtai vežti galingų traktorių pagalba.
AUTOMATIŠKAI ŠAUDANTI ARTILERIJA
Lauktina, kad netrukus lauko artilerija bus suautomatinta ir valdoma mygtukais iš centrinio taško. Pabūklai elektroniškai nusitaikys į radaro parinktus taikinius.
SUKIETINTAS BENZINAS
Turkijos aviacija baigia bandymus su nauju chemikalu “Klorum”, kuris aviacinį benziną galįs paversti į kietą nedegamą medžiagą. "Klorum” būtų naudojamas lėktuvui užsidegus arba priverstino tūpimo atveju.
KREISERIAI-RAKETLAIVIAI
JAV karo laivyno vadovybė įsakė du kreiserius perdirbti į vairuojamais sviediniais ir raketomis šaudyti laivus. Iš tokių laivų būtų galima šaudyti į žemės taikinius 200 mylių atstume.
SOVIETAI SKUBA
Hajamasker Vengrijos kariniame poligone sovietai paskubomis atliko baigiamuosius pratimus su “V” vairuojamais sviediniais.
Sovietų karo aviacijos vadovybė taip pat įsakiusi paskubinti naktinių naikintuvų gamybą. Mat, Korėjos “poligonas” parodęs, kad rusai šioje srityje buvę gerokai atsilikę.
PRIEŠGINKLIS POVANDENINIAMS LAIVAMS
JAV laivynas jau turi naują revoliucinį ginklą prieš povandeninius laivus. Tai yra specialios raketos, turinčios 200 svarų sprogmenų ir galinčios pasiekti visiškai tiksliai reikiamą taikinį, esantį už tūkstančių metrų. Naujasis ginklas valdomas elektronikų pagalba.
POGRINDŽIUI VADOVAUTI MOKYKLA
JAV armija netrukus žada atidaryti partizaninio karo ir sabotažo mokyklą kariams ir Centralinės žvalgybos Įstaigos pareigūnams.
KOMBINUOTAS B-47
Nesistebėkime, kad B-47, modernių sprausminių bombonešių, gamyba taip ilgai užtrunka: šiame bombonešyje yra vien tik 40 mylių laidų, jungiančių įvairius elektroninius įrankius. Be to, neskaitant motorų, yra 41,000 įvairių atskirų dalių-dalelių.
VIENO VYRO TANKAS
Seržantas Russell Broner sukėlė armijos ginklavimosi vadovybės susidomėjimą, paruošęs vieno vyro valdomą tanką. Toks tankas būtų ginkluotas be atatrankos šautuvu ir kulkosvaidžiu.
“OERLIKON” ĮMONĖS į JAV
Šveicarų ginklų gamybos įmonės "Oerlikon” JAV yra įsigijusios reikiamą žemės plotą Šiaurinėje Carolinoje. Čia bus statomos įmonės priešlėktuviniams ginklams ir vairuojamiems sviediniams gaminti.
JUGOSLAVŲ LAKŪNAI AMERIKOJE
Apie 20 Jugoslavijos lakūnų jau yra atvykę į JAV ir čia atlieka specialų mokymą.
NAUJI ŠARVAI
Vienas JAV pulkininkas kautynėse išbandysiąs naują šarvuotą nylon liemenę, galinčią sulaikyti net artilerijos sviedinio skeveldras . ..
NUOMONĖS APIE PRANCŪZIJOS ARMIJĄ
Nors prancūzai į savo armijos ateitį, kaip Europos tautų armijų branduolį, žiūri su pasitikėjimu, tačiau prisipažįsta, kad jai dar daug ko trūksta, o ypač jaunų, atsidavusių karininkų, kurių didžioji dalis žūstanti Indokinijos džunglėse.
Anksčiau Anglijos aukštuosiuose sluogsniuose Prancūzijos karinei jėgai buvo skiriama mažiau reikšmės, negu paskutiniu metu. Šį įspūdį iškėlė aikštėn Prancūzijos karinių jėgų kovos Indokinijoj. Taip pat ir prancūzų naujokų mokymas Europoje apie prancūzų kovotojus palikęs teigiamą nuomonę. Tačiau anglai nepamiršta komunistų įtakos, kuri ir dabar esanti stipri armijos eilėse.
Apie Prancūzijos karines jėgas turi savo nuomonę ir vokiškoji Bonnos vyriausybė. Jie mano, kad rungtyniavimo dvasia, kuri visada buvusi gyva prancūze, o taip pat ir prestižo klausimas, galįs turėti lemiamos reikšmės prancūzų kovingumui Europos armijos sudėtyje. Vokiečiai galvoja, kad prancūzams būsią nepatogu bėgti nuo rusų, jeigu šalia jų kovos vokiškos divizijos. Vienok ir vokiečiai, kaip ir anglai, sutinka, kad komunizmas ne tik palikęs gilių pėdsakų ginkluotose pajėgose, bet ir dabar turįs į karių dvasinį lygį daug įtakos.
AKIRAČIO REDAKCIJA IR
KARIO ATSTOVYBĖ CHICAGOJE:
Jon. Pr. Palukaitis, 4319 So. Greenwood Ave., Chicago 15, Ill. Telef.: KEnwood 8-3464
WATERBURIO RAMOVĖNŲ PASTOGĖJE
Metiniame skyriaus narių susirinkime išrinkta valdyba 1952 metams pasiskirstė pareigomis šiaip: pirmin. — Henrikas Kazakaitis, vicepirm. — Kazimieras Urbšaitis, Sekret. — Aleksas Matonis, Iždin. — Vladas Jackūnas, narys — Edmundas Vaitkevičius.
Skyriaus Valdyba jau priėmė veiklos planą 1952 metams. Iš svarbesnių numatytų darbų minėtini: suruošti 6 profesin. referatus narių sueigose, 3 viešas paskaitas; suruošti dvi daiktines rinkliavas buv. kariams -ligoniams, esant. Vokietijoje, paremti; padaryti narių ir šeimų išvyką į gamtą; suruošti viešą rudens vakarą karo invalidų naudai; visokeriopai talkinti KARIUI, suruošti lapkričio 23 d. minėjimą; atstovauti skyrių per savo atstovus vietos ALT darbe ir kt.; suruošti keletą pasikalbėjimų vietos lituanistikos kursuose, kaip pvz.: “Mūsų pirmosios aukos”, “Savanorių žygiai”, “Karo Muziejaus tradicijos” ir pan., teikti pagalbą vietos skautams; užsisakyti bent vieną karinį žurnalą (pvz., JAV).
Jau įvyko 1-ji šių metų narių sueiga, kurios metu plk. Valantiejus skaitė referatą “Lietuvos sienų klausimas”. Jame buvo duota apsčiai naudingos medžiagos ir minčių. Skyriaus nariai labai domėjosi iškeltais klausimais. Referentas paprašytas patiekti skyriaus valdybai savo referato išvadas raštu, kuri savo ruožtu jas persiųs s-gos centrui.
Vėliausioji narių sueiga įvyko vasario 24 d. Joje buvo aptarta kita labai naudinga ir įdomi tema .. . “JAV ginkluotų pajėgų schema”.
Skyrius aktyviai talkininkavo vietos ALT’o skyriui 16-to vasario minėjimo paruošime, kuris įvyko vasario 17 d.
žvalgas
ĮSTEIGTAS NAUJAS L. S. “RAMOVĖS” SKYRIUS
Newark, N. J. — š. m. sausio 20 d. buvę Lietuvos kariuomenės karininkai ir puskarininkiai, gyveną įvairiose New Jersey vietovėse, steigiamajame susirinkime vienbalsiai nutarė įsteigti L. S. “Ramovės” New Jersey skyrių. Toje valstybėje gyveną lietuviai kariai, kurie dar neužpildė pareiškimų, kviečiami tai padaryti artimiausiu laiku. Skyriaus adresas: 314 Walnut St., Newark 5, N. J. (A. S. Trečioko Draudimo Įstaiga). Skyriaus Pirmininkas — Mjr. K. Liaudanskas.
IŠ AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KULTŪRINIO GYVENIMO
• Vadovaujama P. Kalvaitienės, Adelaidėje įsisteigė ir veikia moterų krepšinio komanda.
• 1952 metams Australijoj yra išleisti net du lietuviški kalendoriai. Adelaidėje “Australijos Lietuvio” leidykla išleido knygos formos kalendorių, o Sidnėjuje “Minties” spaustuvė išleido sieninį, Karaliaus Mindaugo paveikslu papuoštą kalendorių.
• Gruodžio 30 d. Melbourne įvyko pirmasis Australijoje “šviesos” sambūrio atstovų suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo atstovai iš Sidnėjaus ir Adelaidės.
• Gyvenantieji Bathurste E. ir J. Leskauskai verčia į anglų kalbą K. Binkio “Atžalyną”. Knygą išleis ir premjerą pastatys vietinė Bathursto gimnazija.
• Jau antri metai Pietų Australijos vandenyse prie Adelaidės plaukioja lietuviškas mokomasis būrinis laivelis “Regina”. Laivo savininkas ir vairuotojas yra Flensburgo Jūrų Mokyklos auklėtinis Vai. Dagys. Įgulą kol kas sudaro, be savininko, dar penki asmenys, visi lietuviai, vandens sporto mėgėjai. Tai yra pirmasis Australijos lietuvių buriavimo sporto mėgėjų vienetas.
• Karaliaus Mindaugo Aukštųjų Mokslų Institutas Melbourne, vadovaujamas prof. P. V. Raulinaičio, nuo 1952 m. pradžios pasiskirstė į šias sekcijas: Lietuvos istorijos, Filosofijos, Pedagogikos, Religijos, Socialinių mokslų ir teisės, Meno, muzikos ir literatūros ir Lituanistikos.
PASAULIO LIETUVIŲ ARCHYVO ADRESAS
Pranešama, kad Pasaulio Lietuvių Archyvui skirtąją istorinę (archyvinę, bibliografinę ir muziejinę) medžiagą ar korespondenciją reikia siųsti Archyvo būstinės adresu, būtent: Pasaulio Lietuvių Archyvas, 2601 W. Marquette Road, Chicago 29, Ill., U.S.A.
ATITAISYMAS
Ankstesniuose KARIO numeriuose buvo išspausdinti atsiminimai: “Septyneri kovų ir vargo metai". Jų autorius yra ne Vladas, bet Bronius Vrublevičius.
Tas pats autorius yra vėl atsiuntęs įdomių atsiminimų pluoštą iš kovų Indokinijoje. Netrukus tai skaitysite mūsų žurnalo skiltyse. Redakcija
ATSIŲSTA PAMINĖTI
ANDRIUS MIRONAS, 40 POPULIARIŲ DAINŲ. Verstos ir originalios dainos, dainuotos su Balio Pakšto ir kitais šokių orkestrais. Spausdino Naujienos, 1952 m., Chicago, Ill., 40 psl. Užsisakant kreiptis raštu į autorių A. Mironą, 3348 So. Lowe Avenue, Chicago 16, Ill.
TECHNIKOS ŽODIS, technikos darbuotojų mėnraštis, 1952 m. nr. nr. 1 (10) ir 2 (11). Leidžia Am. Liet. Inžinierių ir Architektų S-ga Chicagoje, redaguoja red. kolegija. Prenumerata: JAV ir užsienyje — metams $2, pusm. — $1. Red. adr. — Tž, c/o G. J. Lazauskas, 2419 W. Potomac Ave., Chicago 22, Ill.
Šiame kuklios apimties mėnraštyje yra gausu labai vertingos ir įdomios medžiagos kiekvienam lietuviui inteligentui, Plečiama profesinė informacija.
SKAUTŲ AIDAS, lietuvių skautų ir skaučių laikraštis, 1952 m. vasario mėn. nr. 2. Redaguoja vyr. sktn. Stp. Kairys. Prenumerata: metams— $3, pusm. — $1.50. Adresas: red. — Stp. Kairys, 716 Landsdowne Ave.,. Toronto, Ont., Canada; adm. — P. A. Pundzevičius, Box 1003, Station C., Toronto, Ont., Canada.
KARYS — VIENAS POPULIARIAUSIŲ LIETUVIŠKŲJŲ ŽURNALŲ PASAULYJE.
Mūsų žurnalo Bičiulių telkimo vajus dar pačiame įkarštyje. Malonūs mūsų skaitytojai ir platintojai! Iki balandžio 1 d. padvigubinkime žurnalo skaitytojų eiles, ir mūsų kuriamoji kultūrinės-dvasinės kovos divizija bus tikrai suformuota. Nuoširdžiai sukruskime visi iki vieno! Dar galima gauti š. m. pirmųjų numerių. Prenumeratą, raštus, foto nuotraukas tuojau siųskite: K A R Y S, 156 Steamboat Rd., Great Neck, N.Y.; arba—680 Bushwick Ave.,Brooklyn, N.Y.
SPARČIAI ŽENGIA Į PRIEKĮ — NEATSILIKITE IR JŪS!
KARYS
