DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA
ALGIMANTAS GIEDRIUS
KARIUOMENĖ—KRAŠTO KULTŪRINTOJA
Spauda.Kiekvienais metais kariuomenės dalių skaitykloms buvo išrašomi laikraščiai ir žurnalai. Jų buvo išrašoma tiek, kad tektų kiekvienai kuopai, kiekvienam smulkesniam atskiram daliniui. Pvz., 1938 m. buvo išrašyta ir siuntinėjama kariuomenės dalims 3.603 egz. įvairių mūsų laikraščių bei žurnalų. Šiam reikalui išleista 22,3% visos kareivių švietimui skirtos sąmatos. Čia neįeina KARYS, kurio kiekvienais metais keletas tūkstančių egz. būdavo siunčiama nemokamai.
Būdami kariuomenėje, mūsų vyrai pamėgdavo spausdintą žodį, o atlikę karinę tarnybą ir išėję atsargon — jau nesiskirdavo su vienu ar kitu mėgiamiausiu laikraščiu ar žurnalu. Ypač per eilę pastarųjų Nepriklausomybės metų, mūsų kariai įgyvendino gražią kultūrinę tradiciją — savo iniciatyva užsakyti spaudos savo namiškiams. Daugybė tūkstančių egz. laikraščių ir žurnalų kasmet paplisdavo mūsų kaimuose ir miestuose. Tuo būdu Nepriklausomybės meto spaudos populiarinimo, jos platinimo bare mūsų kariuomenė yra atlikusi didžiulį kultūrinį darbą.
Paskaitos. Įvairių valstybinių bei tautinių švenčių progomis kariuomenės dalyse būdavo rengiamos paskaitos. Jos dar daugiau sustiprindavo karių šventinę nuotaiką, daugiau suprasmindavo mūsų žymiųjų dienų paminėjimą, šviesdavo ir auklėdavo Lietuvos vyrus.
Be to, būdavo rengiamos kultūrinės ir specialinės paskaitos, ypač iš žemės ūkio srities. Pvz., 1938 m. tokių paskaitų buvo surengta 690, per 494 valandas. Žemės ūkio klausimais paskaitoms būdavo kviečiami agronomai; kitų sričių paskaitas skaitydavo dalių karininkai, kultūrininkai. Kad tokios paskaitos būtų vaizdingesnės ir patrauklesnės, kariuomenės dalys buvo aprūpintos “Lektor” ir “Adept” tipų epidiaskopais. Tuo būdu paskaitos būdavo tikrai gyvai pravedamos, visiems suprantamos, giliai pasiliekančios jaunimo atmintyje.
Ekskursijos.Krašto pažinimo tikslu, kasmet buvo organizuojamos tolimos ekskursijos mūsų kareiviams. Jose dalyvaudavo visų kar. dalių vyrai. Taip 1938 m. į mūsų gražųjį pajūrį buvo surengtos net 5 ekskursijos. Ekskursijos iš Kauno plaukdavo Nemunu, aplankydamos pakeliui visas istorines, ar šiaip žymias, gražias mūsų panemunių vietoves. Šių ekskursijų metu provincijos įgulų kariai turėdavo progos apžiūrėti Kauną: V. D. Karo Muziejų, Čiurlionio Galeriją, “Maisto” fabriką. Karo aviacijos dirbtuves ir kt.
Provincijų įgulų dalys negalėdamos visiems kariams sudaryti progos tolimoms ekskursijoms, yra surengusios daugybę ekskursijų į artimesnes nuo įgulų vietoves, turinčias istorinės reikšmės.
Nereikia nė sakyti, kad visų šių ekskursijų reikšmė karinę prievolę atliekantiems mūsų vyrams buvo didžiulė. Jie nemokamai keliaudavo po kraštą, pamatydavo mūsų nuostabųjį pajūrio grožį, susitikdavo su naujais žmonėmis, sparčiai pra-plėsdavo savo akiratį, geriau pažindavo ir daugiau pamildavo savo kraštą.
Radijas.Jau nuo 1929 m. Kar. Štabo Spaudos ir Švietimo Skyrius buvo suorganizavęs ir vedė kariuomenės pusvalandžius, kurie būdavo daromi per valstybinį radiofoną Kaune. Šių tiek karių tiek plačiosios visuomenės labai mėgiamų pusvalandžių metu būdavo duodamos mūsų kariuomenės aktualijos, visos informacijos apie karinę tarnybą, o taip pat būdavo rengiami radijo vaidinimai, paskaitos, gyvi, vaizdūs reportažai iš karių gyvenimo, kasdieninio darbo, vaizduojantieji visus kareivio vargus ir džiaugsmus, tiek gyvenant kareivinėse, tiek vasaros poligonuose ar kariuomenės manevruose. Tuo būdu visas kraštas galėjo sekti ir pažinti darbštų, nuotaikingą ir prasmingą mūsų karių gyvenimą.
Kariuomenės radijo pusvalandžių programas dažniausiai vykdė Kauno įgulos dalys, tačiau nemaža jų buvo atlikę ir provincijos įgulų kariai. Atvykdami su savo programa valstybinin radiofonan, provincijos įgulų kariai turėdavo geros progos aplankyti žymesnes Kauno vietoves ir kultūrines įstaigas. Tuo pačiu paįvairindavo pačius pusvalandžius, plačiau apimdavo visos kariuomenės gyvenimą, plėšdavo visų karių tarpusavio bendradarbiavimo tradiciją.
Pvz., 1938 m. buvo suvaidinta 38 radijo vaizdeliai ir per keletą pusvalandžių atlikta nuodugni “ekskursija” po V. D. Karo Muziejų. Tų pačių metų vasarą buvo surengtos 4 plačios transliacijos iš Gaižiūnų poligono. Radijo vaidinimus režisuodavo Valstybės Dramos artistai.
Nėra abejojimo, kad šios moderniosios priemonės, radijo, panaudojimas mūsų kariuomenei ir visuomenei informuoti, šviesti, auklėti, — per tuos vienuolika metų turėjo milžiniškos reikšmės.
Teatras ir muzika.Jau buvo susidariusi kaip ir tradicija, kad Kauno įgulos kareiviams per jų karinės tarnybos laiką būdavo surengiami specialūs 2-3 Valstybės Teatro spektakliai. Kai kuriais metais tokie spektakliai būdavo surengiami ir provincijos įgulų vyrams Kauno valstybiniam ir Šaulių teatruose. Viso to pasėkoje pagausėjo ir scenos bei muzikos būrelių įvairiose kariuomenės dalyse. Atitinkamų scenos veikalų trūkumui pašalinti suorganizuotas konkursas davė: S.
Lauciaus “Signalą”, Žilio “Neprašytus svečius”, J. Dovydaičio “Geležinį trejetą”.
Praturtėjo ir lietuviškosios muzikos veikalų repertuaras, ypač gražiais savaisiais kariniais maršais. Kariuomenės suorganizuoto konkurso keliu juos sukūrė mūsų žymieji muzikai-kompozitoriai.
Kino-teatras.Kareiviams taip pat būdavo užsakomi specialūs spektakliai privačiuose kinuose, kur būdavo progos pamatyti visą eile geriausių užsienio filmų, karinių, kultūrinių apžvalgų. Visos kar. dalvs matė ir savąja kultūrine apžvalginę filmą “Lietuva”. Neviena kariuomenės dalis turėjo įsirengusios nuosavus kino aparatus, geras sales.
Visame šiame visų sričių kultūriniame darbe daug energijos, atsidėjimo ir kūrybos yra įdėję daugybė mūsų kariuomenės darbuotojų - pionierių, pradedant kar. vadovybe ir baigiant pačiais kareiviais. Visas šis darbas turėjo didžiulės reikšmės visam kraštui, iš kurio jaunimas į kariuomene ateidavo, o po tarnybos — vėl į jį grįždavo. Tuo būdu mūsų kariuomenė buvo ne vien krašto apsaugos organizacija, bet ir svarbi visuomenės auklėtoja, kultūrintoja. Šioje tautos mokykloje vyrai užgrūdindavo savo kūną, praturtindavo savo dvasią. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenė buvo pavyzdinga lietuviškoji vyriškumo mokykla.
(Bus daugiau)
SVEIKINIMAI ŠVENČIŲ PROGA
VISIEMS A. L. RAMOVĖS S-GOS SKYRIAMS
Amerikos Lietuvių Ramovės Sąjungos Laikinoji Centro Valdyba Kalėdų Švenčių ir Naujųjų Metų proga sveikina visų S-gos Skyrių valdybas ir narius, linkėdama sveikatos ir ištvermės naujose gyvenimo sąlygose, o svarbiausia — linki turėti tvirtą įsitikinimą, kad Tėvynės išlaisvinimo valanda vis artėja . . .
šia proga RAMOVĖS Laik. Centro Valdyba kviečia ramovėnus visomis išgalėmis remti KARĮ, jį skaityti, platinti ir jame bendradarbiauti, nes KARYS yra mūsų mintiese skleidėjas ir ryšininkas.
P. PLECHAVIČIUS,Centro Valdybos Pirmininkas
V. MIEŽELIS Chicago, Ill., Sekretorius
1951 m. gruodžio 22 d.
*
Ponui kpt. Sim. Urbonui,
Malonus Pone Urbonai,
PLB Krašto Valdybos vardu sveikinu Jus su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 1952 Metais.
Norėčiau taip pat pasinaudoti šia proga pareikšti Jums nuoširdžiausią mūsų padėką už Tamstos redaguojamo žurnalo jautrų reagavimą į Vokietijos lietuvių reikalus ir už didelę moralinę paramą, kuri mums tuo būdu yra teikiama.
Su nuoširdžiais linkėjimais Jūsų
PR. ZUNDĖ
Bad Salzuflen, Vokietija,
1951 m. gruodžio 19 d.
*
GERB. KARIO REDAKCIJAI IR ADMINISTRACIJAI,
Šv. Kalėdų ir Naujų Metų proga, Lietuvių Vasario 16 Gimnazija sveikina savo Rėmėją-Talkininką ir būdama dėkinga už suteiktą paramą — siunčia geriausius linkėjimus ateičiai.
Diepholz - Vokietija, Gimnazijos Direktorius
1951. XII. 25.
*
Sveikiname KARĮ atgaivinimo metinių proga.
Dėkojame už tai, kad nuoširdžiu žodžiu palaikote tą dvasią, kuri buvo ir bus reikalinga lietuviui kovoje už mūsų kilniausią tikslą -— už savo tautos gyvybę ir laisvę.
Drąsos ir ištvermės!
RAMOVĖ
Rochesterio Skyrius
MIELI KARIAI,
Pradedant kritiškuosius 1952 metus, Lietuvių Karių Kartoteka sveikina visus pasaulyje esančius Lietuvos karius. Linkime ištvermės, pasiryžimo, drąsos ir laimės visuose Jūsų žygiuose.
Šiandien, kai mūsų sesės ir broliai Lietuvoje perėjo į pasiruošimą lemiamai valandai, Jūs, stovėdami garbingos ir galingos JAV kariuomenės eilėse, sustiprinate jų viltis sulaukti atsiskaitymo valandos ir laisvės Tėvų žemėje.
Tegul KARYS ir Lietuvių Karių Kartoteka visus lietuvių karius, nežiūrint kuriame pasaulio kampe jie bebūtų, sujungia į vieną šeimą, kur kiekvieno nelaimės ir garbingi žygiai būna visiems žinomi.
Ištieskime tvirtai vieni kitiems rankas, kad pasijustume, jog esame ne vieni!
Chicago, LIETUVIŲ KARIŲ KARTOTEKA,
1952 m. sausio 1 d. 2124 W. 23 PI., Chicago 8, llinois, USA
*
Kpt. S. URBONUI, KARIO VYR. REDAKTORIUI
Mielas Pone Kapitone,
Amerikos Lietuvių RAMOVĖS Sąjungos Laikinoji Centro Valdyba Kalėdų švenčių ir Naujųjų Metų proga sveikina KARIO Vyr. Redaktorių ir visą redakcijos štabą, linkėdama geriausios kloties darbe bei asmeniškos laimės ir pasisekimo.
P. PLECHAVIČIUS
Centro Valdybos Pirmininkas
Chicago, Ill. V. MIEŽELIS
1951 m. gruodžio 22 d. Sekretorius
