ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

Šventasis Raštas - Senasis ir Naujasis Testamentai vienoje 2056 psl. knygoje - išleistas 1988 m. pabaigoje Lietuvoje. Senojo Testamento vertimas atliktas kun. prof. Antano Rubšio, o Naujojo Testamento - kun. Česlovo Kavaliausko (neseniai mirusio). Išleido "Katalikų pasaulio" leidykla.

Dr. Juozui Kazickui Kauno VD universitetas 1998.11.11 d. iškilmingai suteikė garbės daktaro laipsnį už jo nuopelnus ir darbą ugdant bei remiant įvairias ekonomines institucijas Lietuvoje.

Jonas Čeponis, dabartinis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas, Lietuvos partizanų vadas buvo apdovanotas III-jo laipsnio Vyčio kryžiumi. Ordiną įteikė prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos kariuomenės šventės 1998.11.23 d. metu.

Lietuvos advokatų taryba kartu su Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Kairėje - adv. Jonas Kairevičius.

Kun. dr. Feliksas Jucevičius, svečias iš Montrealio, dalyvavo Čikagos LF bičiulių surengtoje prof. dr. Antano Maceinos prisiminimo akademijoje ir skaitė paskaitą tema: "Istorija ir legenda maceiniškoje 'Didžiojo    inkvizitoriaus' interpretacijoje". Akademija įvyko 1998 lapkričio 8 d. Jaunimo centro salėje.

Alfonsas Pargauskas, ilgametis Į Laisvę fondo iždininkas, Ateitininkų namų Lemonte vadovas ir kitų organizacijų darbuotojas dideliame savo draugų ir artimųjų būryje neseniai atšventė garbingą savo amžiaus sukaktį.

Adv. Jono Kairevičiaus, Į Laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininko, teisminė kalba buvo išspausdinta neseniai Lietuvoje išleistoje knygoje:    "Rinktinės advokatų kalbos teisme". Adv. J. Kairevičius 1999 m. sausio 16 d. taip pat dalyvavo su savo pranešimu Lietuvos teisininkų surengtoje mokslinėje konferencijoje Kaune. Savo pranešime jis pabrėžė, kad teisme didžiausias pavojus yra nuteisti nekaltą žmogų. Konferencijos tema buvo: "Žmogaus teisių problema baudžiamojoje teisėje".

Lietuvos Respublikos valstybinio konkurso "Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?" laimėtojas Vytautas Šalna su kapt. Gediminu Rentu ir dir. V. Vitkausku.

Juozo Lukšos - Daumanto fondo stipendijas gavę Garliavos J. Lukšos gimnazijos abiturientai. Iš k. -Evelina Kutkaitytė, Titas Petrikis, Vaida Kasperavičiūtė, gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, Žilvinas Jančoras, Rasma Beniulytė.

Dr. Kęstučio K. Girniausparašyta išsami (beveik 14 psl) Liūto Mockūno knygos "Pavargęs herojus" recenzija buvo išspausdinta "Naujojo židinio-Aidų" 1998 m. 7-8 nr. Recenzijos autorius iškelia L. Mockūno vienašališkumą ir neobjektyvumą ir pastebi, kad "knyga permirkusi ideologinių kovų ir antipatijų, klestėjusių prieš 50 metų".

Vidmantas Vitkauskas, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, neseniai buvo paruošęs mokykloms skiriamą Lietuvos pasipriešinimo prieš okupantus istorijos programą. Apie ją trumpai buvo rašyta ir praėjusiame ĮL žurnalo numeryje. Dabar gauta džiugi naujiena, kad Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija 1999 vasario 18 d. tokią dėstymo programą patvirtino ir leido naudoti visose Lietuvos mokyklose.

Garliavos J. Lukšos gimnazijoje 1999.02.17 d., Vasario 16-tosios paminėjimo šventės metu, buvo vėl įteiktos penkios Juozo Lukšos-Daumanto fondo stipendijos. Jas gavo: R. Beniulytė, Ž. Jančoras, V. Kasperavičiūtė, E. Kutkaitytė ir T. Petrikis. Jie visi 1998 metų gimnazijos abiturientai, pradėję studijas aukštosiose mokyklose. Specialiu žymeniu tapo apdovanotas buvęs abiturientas Vytautas Šalna, laimėjęs pirmąją vietą valstybiniame konkurse :"Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?"

Dr. Adolfas Damušis kalba Palm Beach LB renginyje Floridoje.

Dr. Adolfas ir Jadvyga Damušiai buvo iš Lietuvos atvykę žiemai į Ameriką. Ilgesnį laiką praleido Floridoje, kur keliose vietovėse lietuviai turėjo gražią progą su jais susitikti ir susipažinti su neseniai išleista dr. Damušio knyga apie Lietuvos pasipriešinimą prieš komunistus ir nacius. Trumpai lankėsi ir Čikagoje, o kovo pradžioje išvyko atgal į Vilnių.

A.A. Vladą Būtėną prisimenant. Jau daugiau nei 5-ri metai praėjo, kai po sunkios ligos 1993.11.7 d. Čikagoje mirė žymus išeivijos žurnalistas Vladas Būtėnas, kilęs iš Vabalninko, LF bičiulis, daug kur rašęs visiems žinomu Ramojaus slapyvardžiu. Kurį laiką dirbo ir "Amerikos balso" radijo lietuviškame skyriuje. Parašė knygas: du tomus "Kritusieji už laisvę", "Lenktynės su šėtonu", dokumentinį leidinį "Dabarties kankiniai" (Mato Raišupio slapyvardžiu). "Drauge" turėjo savo skiltį "Dviejuose horizontuose". Bendradarbiavo ir kitoje spaudoje. 1973 m. jam buvo paskirta LKMA žurnalizmo premija.

Juozas Dulaitis,statybos inžinierius, gyv. Druskininkuose, pasižymėjęs Lietuvos partizanas, tragiškai mirė šių metų kovo 29 d. Bežvejodamas Veisėjų ežere, įlūžo ir sušąlo. Palaidotas Druskininkuose balandžio 7 d. Liko žmona gydytoja Janina, duktė Daiva su šeima, sūnus Paulius.

1944 metų rudenį Juozas, kartu su broliu Bronium, V. Adomaičiu ir V. Svilu buvo pasiųsti į partizanų parašiutininkų kursus Dancige. 1945 metų žiemą nuleistas ties Jurbarku, sėkmingai partizanavo Žemaitijoje. 1951 m. suimtas, išvežtas į Kemerovo ir Omsko lagerius. Po daugelio metų vėl grįžo į Lietuvą, vadovavo Druskininkų mineralinių gydyklų statyboms. Gyveno su šeima Druskininkuose, 1998 m. į Laisvę fondo studijų savaitės rengimo komisijos narys, palaikė ryšį su partizanų organizacijomis.

Jonas Ambrizas, ilgametis Čikagos LFB sambūrio narys, „Į laisvę" žurnalo rėmėjas, priklausęs daugeliui kitų organizacijų, mirė Lemonte 1999 balandžio 5 d.