SKAITYTOJŲ ŽODIS

Prisimenant partizaną Prabulį - Žaibą

Maloniai nustebino Teklės Kulvins-kienės straipsnis „Į laisvą" žurnale / Nr. 125/ apie partizanus Suvalkų krašte. Straipsnyje minimas partizanas Vitas Prabulis - Žaibas. Tai jauniausias Prabulių šeimos sūnus. Mes jį vadindavome Prabulių Vituku. Mano tėviškės laukai visu pločiu susidūrė su Prabulių laukais. Pro jų kiemo vartus ėjo geležinkelis iš Šeštokų į Suvalkus. Lenkams okupavus Vilnių, į Suvalkus traukinys daugiau nevažiuodavo ir bėgiai buvo nuimti.

Vituką pažinojau, kai jis dar buvo vystykluose. Jis galėjo būti gimęs 1921-22 metais. Jo tėtis jaunas mirė, tada mane mama, už rankutės paėmusi buvo nusivedusi į laidotuves. Vėliau su Vituku ganėme gyvulius, sueidavom pasikalbėti, rudenį, sukūrę ugnį, kepdavome bulves.

Prabulių šeimoje buvo keturi broliai, trys seserys ir našlė motina. Visi dideli patriotai. Deja, dabar Prabulių tėviškės nei pėdsakų nebėra. Viskas sunaikinta, plynas laukas. Tik traukiniai dabar jau eina į Punską, Suvalkus.

Geležinkelio pylimas ėjo iš Šeštokų pro Mockavos kaimą, mano tėviškę. Tuo be bėgių geležinkelio pylimu rusų okupacijos metais perėjo daug Lietuvos partizanų į Lenkijos pusę. Juo ėjo ir Juozas Lukša-Daumantas. Jų vedliai buvo Vitas ir Jonas Prabuliai. Bėgantieji traukiniu atvažiuodavo iki Šeštokų, o nuo ten geležinkelio pylimu pėsčiomis - į Lenkiją. Buvo maždaug 15 km kelio. Su Prabulių vyrais reikėdavo susitarti, kada ir kur pereiti sieną. Tai būdavo naktimis. Jonas Prabulis, Vito brolis, kiek žinau, buvo ištremtas į Sibirą.

Labai įdomu, kad ir man žinoma daina, žodžiai ir melodija apie „Enkavedistą". Ją dainavo ir mano brolis Vaclovas Būdviečio choro susibūrime. Mano du broliai, Vitas ir Juozas, gyveno, slapstėsi pas gimines Punsko aplinkoje, Valinčių kaime. Vėliau jie buvo sugauti, atvaryti į Lazdijus ir nuteisti po 25 metus Sibiro tremties. Jų šeimos slapstėsi Lietuvoje.

T. Kulvinskienės straipsnis apie partizanus Suvalkų krašte labai įdomus ir realiai parašytas. Jis gyvai atsikuria mano atminty. Vietos gyventojų pasakojimu, Vitas Prabulis buvo įsitaisęs bunkerį prie Valinčių kaimo, netoli Punsko. Su juo buvo ir Vitas Zimnickas, mano tolimas pusbrolis. Žmonės juos abu mylėjo, nes buvo dori, dailiai nuaugę ir atrodantys vaikinai. Jie buvo išduoti, apsupti. Bėgant iš slėptuvės Vitas Zimnickas buvo nušautas. O Vitas Prabulis, nenorėjęs pasiduoti gyvas, pats nusišovęs, - taip kalba vietos lietuviai. Palaidotas dabar Suvalkų kapuose. Tebūna jiems lengva Lietuvos žemelė, kurią jie taip mylėjo.

Bronius Krokys,
Philadelphia, PA

Daugiau rimties ir pagarbos

Kelios pastabos dėl straipsnio „Įlaisvę" Nr. 125. Iš atsiųstų rankraščių redaktorius turėtų negailestingai išbraukyti tokius išsireiškimus, kaip „Ruselis buvo, ne vietinis" (37 psl.), „...toks pareigūnas Starkus, žydelis,..." (39 psl.), „Tačiau žydelis Starkus nemelavo." (40 psl.)

Juk mes labai būtume nepatenkinti, jei rastume kur parašyta „lietuviukas vyskupėlis Borisevičius" ar „poetukas Brazdžionis”. Jei žmogaus tautybės, tikybos, kilmės ar užsiėmimo nurodymas rašiny reikalingas ar reikšmingas, tai tektų pažymėti su tokia pat rimtimi ar pagarba, kokių patys lauktume iš kitų. Jei kas buvo niekšas ar niekadėjas, tai tikrai ne todėl, kad gimė rusu ar kad buvo žydų kilmės ar tikybos, tad nei tikyba, nei tautybė čia nieku dėtos ir jas mažybiniu žodžiu menkinti tikrai nėra prasmės. Taip nesielgdami, tikriau parodytume, jog esame „įtikėję ...ir į kultūrą" (71 psl.).

Arvydas Barzdukas,
Falls, VA

Džiaugiuosi...

Nuoširdžiai dėkoju už žurnalą „Įlaisvę" Nr. 124 (161). Tikrai yra ką paskaityti. Visi įdėti straipsniai labai įdomūs ir pilietiški.

Esu nustebintas ir sujaudintas, kad net mons. J. Kauneckas yra susipažinęs su mano poezija ir įdėjo į savo pasakytą tokį prasmingą pamokslą ištrauką iš mano eilėraščio.

Džiaugiuosi, kad mano kukli kūryba palieka pėdsaką žmonių širdyse.

V. Cinauskas,
Vilnius

Karas prasidėjo dieną vėliau

Mielas redaktoriau, tik dabar pastebėjau, kad praėjusiame laisvę" numeryje (1997 m. kovas, pusl. 50-51), rašydamas apie savo trumpą dalyvavimą 1941 metų birželio sukilime, padariau klaidą. Kažkodėl pagalvojau, kad Hitlerio karas prieš Staliną prasidėjo ne birželio 22, o birželio 21 dieną. Todėl viską viena diena paskubinau. Turėjo būti: grįžau į Vilnių iš pratybų ne birželio 20, o birželio 21, o birželio 22 d.; ėjome užimti Vilniaus II milicijos nuovadą ne birželio 22, o birželio 23 d.

Mėgstu ,,Į laisvę" ir perskaitau nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Sėkmės ir toliau.

Zenonas Prūsas,
Chillicothe, OH

Prieš dvasinį nuosmukį

Lietuvoje kioskai ir knygynai užtvindyti įvairiausia literatūra. Tokio gausumo nesam dar regėję. Bet kokia tai literatūra: gerai kai ji skirta poilsiui, pramogoms, sportui ar ūkio reikalams. Bet šalia guli gausybė detektyvų, seksualinio turinio ir kitokia bulvarinė, geltonoji spauda. Todėl malonu imti į rankas teigiamai išsiskiriančią „Įlaisvę". Tik, deja, šios literatūros skaitytojų ratas nėra gausus. Dvasinis nuosmukis jaučiamas visose srityse. Žinoma, tas negali trikdyti moraliai užsigrūdinusius ir stumti į pesimizmą. Todėl ir atsikuria buvusi pogrindžio organizacija - Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Ji pradėjo leisti kuklų leidinėlį „Varpą".

V. Gurskis,
Vilnius

Pastebėta klaida

„Įlaisvę" Nr. 124 (spalio 1996) pastebėjau klaidingą informaciją Vladislovo Telksnio straipsnyje „Pirmasis ginklas buvo spauda" (psl. 26). Rašoma: „Tai buvo 1940 metai. Lietuvių Aktyvistų Frontas (LAF) išleido pirmąjį ,Laisvosios Lietuvos’ numerį".

„Laisvosios Lietuvos" laikraštį pogrindyje leido Laisvosios Lietuvos Sąjunga. (K. Škirpos „Sukilimas"  psl. 128/129/130 ir Lithuanian Bulletin Nr. 9-10. Oct. 1947). 1940 spalio mėnesį daug jos narių buvo areštuota.

Pilypas Narutis,
Oak Lawn, IL

Reikia naujos dvasios

Labai puikiai „Į laisvę" Nr. 125 atkreiptas dėmesys į moralinį nuosmukį, ypač vedamajame ir A. Baltinio straipsnyje. Visi turėtume tai smerkti. Net ir bažnyčiose reikia naujos dvasios. Reikia atsinaujinti ir prisiminti Kristaus prieš 2000 metų paskelbtas tiesas. Žmogus turi priimti Dievo dvasią ir atmesti savo sukurtąją, kuri veda į šios dienos blogybes.

Taip pat įdomūs straipsniai apie partizanus.

Juozas Rygelis,
Thompson, CT

Nauji bendradarbiai padeda

Malonu paimti į rankas kiekvieną naują žurnalo numerį. Redaktoriaus pastangos įtraukti į bendradarbių eiles ir Lietuvoje gyvenančius tautiečius labai suaktualina visą medžiagą. Linkiu nepailsti ir tęsti „į laisvę" leidimą, atskleidžiant tiek daug visiems mums rūpimų klausimų.

Uolus skaitytojas

Apolinaras P. Bagdonas,
Chicago, IL