Į ANTRĄ ŠIMTMEČIO KETVIRTĮ

26-sis literatūros vakaras Los Angeles

Pradėdamas 26-jį literatūros vakarą, LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas dr. Zigmas Brinkis išskaičiavo visus iki šiol dalyvavusius rašytojus ir vakarų reikšmę aptarė taip: ,,Kas galėtų subalansuoti tuos dvasinius lobius, kuriuos į Los Angeles lietuvių kasdienybę atnešė mano paminėti poezijos ir grožinės prozos kūrėjai? Be jų įnašo lietuviškasis gyvenimas būtų buvęs liūdnesnis, dvasiškai skurdesnis, stokojąs lietuviškos krypties ir gyvenimo prasmės. Rašytojų kūryba džiugino, guodė, dvasiškai stiprino, palaikė viltį, ir mūsų viltys realizavosi".

Los Angeles politinių studijų savaitgalyje, iš k. — J. Kojelis, B. Brazdžionis, dr. K. Ambrazaitis.

Pristatęs šio vakaro viešnią iš Čikagos poetę-beletristę Juliją Švabaitę ir svečią iš New Yorko beletristą-poetą Paulių Jurkų, sambūrio pirmininkas žvilgterėjo į ateitį:

„Mūsų literatūros vakarų gija nuo 1966 nė karto nebuvo nutrūkusi. Kaip bus antrajame ketvirtyje? Ar ištversime? Norėčiau ištverti iki trečiojo ketvirčio, 2016-jų metų. Ar taip bus, niekas negalėtų pasakyti. Ir LF bičiulių ateitis nežinoma. Buvome rezistencinė organizacija, ir mūsų uždaviniai buvo labai aiškūs. Kultūrinė rezistencija šalia politinės kaip tik ir buvo paskata pradėti literatūros vakarus. Lietuvių Frontas svarsto savo ateitį, ir turės įvykti esminių pasikeitimų. Gal nebeliks ir Lietuvių Fronto vardo, tačiau mūsų idėjos k.t. 

pilnutinė demokratija ir nepasaulėžiūrinė politika rado vešlią dirvą Nepriklausomoje Lietuvoje, ir todėl manome, kad mūsų veikla išeivijoje buvo prasminga."

Pirmoje dalyje poetė Švabaitė skaitė iš Vilniuje išleistos poezijos rinktinės Tu niekur neišėjai. Savo įžangos žodyje ji tarė: „Sugrįžau į laisvą Lietuvą, dar pilną nerimo, neužgijusių žaizdų, sugrįžau į tremtinių Lietuvą, rūpintojėlių, kryžių Lietuvą (...) Sugrįžau į savo tėviškę, kurios beveik neatpažinau. Tik toje amžinai žaliuojančioje žolėje tartum atsekiau savo nukankinto tėvo pėdas".

Poetė sugrįžo ir savo kūryba: „Pagaliau sugrįžau į tėvynę ir savo eilėraščiais, kuriuose per daugel metų savo žodžiu bandžiau kalbėti su artimaisiais, atsiprašyti jų, kad juos apleidau ir kad tą kaltės jausmą nešioju visą gyvenimą".

Antroje dalyje skaitė niekur dar nespausdintus eilėraščius. Tai šiurpiu grauduliu persunkti eilėraščiai Sibiro tematika, kur ,,ledo lovutė", ,,ledo miegas", ,,ledo sapnai", ,,ledo duona", „ledinių kareivėlių dūdos laidotuvių procesijoje" ir „ledynų Jeruzalė". Vienas eilėraštis skirtas laisvės gynėjai, prie televizijos bokšto žuvusiai Loretai Asanavičiūtei.

Paulius Jurkus pasveikino Los Angeles frontininkus ir padėkojo Lietuvių Rašytojų draugijos vardu už sukurtą literatūros vakarų tradiciją: „Viskas praeis, apdulkės, užmarštis užklos, bet istorija prisimins, kad čia vyko kultūrinis judėjimas, kad rengėte tokius vakarus ir kad ištverėte daugiau negu ketvirtį šimtmečio".

26-tojo literatūros vakaro atlikėjai ir organizatoriai. Iš k. — B. Brazdžionis, A. Raulinaitis, Alė Rūta, P. Jurkus, E. ir V. Dovydaičiai, J. Svabaitė, J. Kojelis, dr.Z.Brinkis, Nuotr. E. Arbo.

Paulius Jurkus, žemaitis, studijavo Vilniaus universitete ir pamilo šią gamtos grožiu apdovanotą ir legendomis papuoštą Lietuvos sostinę. Ir šiame literatūros vakare jis nusivedė auditoriją į legendarinę Vilniaus praeitį, paskaitydamas „Didįjį dailininką" iš knygos Kai Vilniaus liepos žydi ir, antroje dalyje, istoriją apie Šv. Kazimierą.

Rašytoja AJė Rūta pateikė Švabaitės poezijos išsamią analizę, o poetas Bernardas Brazdžionis pažiūrėjo į Paulių Jurkų kaip į trigubą talentą — beletristą, poetą ir dailininką.

Ema ir Vincas Dovydaičiai, Los Angeles Dramos sambūrio nariai, dažni literatūros vakarų talkininkai, skaitė ištrauką iš Julijos Švabaitės premijuoto romano Stikliniai ramentai ir porą linksmų epizodų iš Alės Rūtos Margu rašto keliu.

Pirmąjį antrojo šimtmečio ketvirčio vakarą susumuojančiu žodžiu uždarė Algis P. Raulinaitis.

J. Kj.