Lietuvos Aukščiausios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui
Su rūpesčiu svarstydamas prezidentinės Lietuvos idėją ir prezidento teisių praplėtimą, drįstu tuo klausimu pareikšti savo nuomonę. Tas planas nėra toks paprastas, kaip kad spaudoje jis yra pateikiamas. Jo vykdymas net referendumu, t.y. visuotiniu demokratiniu balsavimu, gali būti labai neatsargus vyriausybės veiksmas.
Konstitucija, potvarkiai, įstatymai ne tiktai daugiausia, bet beveik išskirtinai, stengiasi apsaugoti piliečių teises nuo vyriausybės bei jos pareigūnų sauvalės bei nuo netvarkingų piliečių, pažeidžiančių kitų piliečių teises.
Praplėstųjų teisių naudą bei jų kenksmingumą apspręs tie, kuriems tos teisės bus duotos. Ateityje svarbiose valstybinėse vietose gali atsidurti asmenys, kurie tuos praplėtimus panaudos piliečių teisių pažeidimui. Taip kad suteikimas teisių, neapribojant jų veikimo laiko bei neįsigilinant į praplėtimų turinį, ateityje gali virsti konfliktų, piliečių teisių pažeidimų priežastimi.
Jeigu Aukščiausioji Taryba mano, kad šiuo metu yra reikalinga tokias teises prezidentui ar kuriam kitam asmeniui duoti, tai turėtų labai aiškiai apriboti tų teisių veikimo laiką. Kokių šešių ar dvylikos mėnesių riba būtų pilnai užtektina.
Yra labai svarbu, kad po nustatytos laiko ribos būtų grįžtama į normalią konstitucinę demokratinę tvarką: trijų vyriausybinių institucijų išmintingą balansą.
Jus gerbiąs, Adolfas Damušis
1992 m. kovo mėn. 7 d.
