SKAITYTOJŲ ŽODIS
Į laisvę Lietuvoje
Gavome nepaprastai brangią dovaną — atsiųstą žurnalo Į laisvę 107 numerį. Išreikšdami dėkingumą už šią siuntą, pranešame Jums, kad Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose iki šiol neturėjome nė vieno šio periodinio leidinio numerio.
Didžiausias mūsų rūpestis dabar surinkti pilną išeivijos lietuvių knygų ir periodinių leidinių komplektą. Tai yra nepaprastai svarbu todėl, kad šios knygos ir žurnalai yra visai nežinomi skaitytojams, kurie nepaprastai domisi ankstesniais metais nuo jų slėpta ir visokiausiais būdais drausta literatūra.
Silvija Vėlavičienė,
M. Mažvydo bibliotekos Vilniuje
Lituanistikos skyriaus vedėja
... ir Suvalkų trikampyje
Dėkojame Jums už įdomų Į laisvę. Labai nudžiugome, kad suradote vietos ir mūsų reikalams ir maloniai užtarėte,
o mūsų padėtis tikrai sunki. Labai svarbu mums išeiti į pasaulį, informuoti tautiečius apie mūsų padėtį. Iš keliolikos skaitytojų vistiek vienas kitas atsiliepia... Pamažu įsigyjame kompiuterinę techniką, kuri pilnai sukomplektuota palengvins Aušros leidimą. Kol kas Aušrą ruošiame trijose vietose. Tas užima labai daug laiko ir reikalauja daug lėšų.
Alicija Sitarskienė, Aušros redaktorė, Punskas
Ašaras traukia iš akių
Į laisvę 108 nr. išspausdintas H. Nagio eilėraštis „Vilniaus baladė" ašaras traukia iš akių. Tai gilus, poetinis dabartinės Lietuvos būklės komentaras. Gaila, kad jis nustumtas kažkur į „antrą vietą" tarp aktualių ir įdomių straipsnių. Būtų labai tikęs tuoj po oficialių Lietuvos Respublikos AT dokumentų.
Poezija labai prisidėjo prie tautinės sąmonės sužadinimo (Maironis). Palaiko šią sąmonę ir šiandien. Siūlyčiau įvesti poezijos skiltį, bent poros ar trijų puslapių, kur kiekvienam numeriui būtų kviečiamas vis kitas išeivijos ar Lietuvos poetas. Tai labai praturtintų žurnalą. (Jau gana seniai tai ir daroma. Red.)
A. Radžius, Baltimore, MD
Prenumeruoti 3 egzempliorius
Tamstos redaguojamas žurnalas yra puikus; atlikai tai, ko šiuo metu taip reikėjo: sąmoningo, rezistencinio spausdinto žodžio, šiuo ypatingu istoriniu momentu. Rūpi vienok, kad tas žodis paplistų ir po visą Lietuvą. Mano nuomone, kiekvienas skaitytojas turi užsiprenumeruoti po tris egzempliorius: vieną sau, o du tesiunčia į Lietuvą. Pažinčių, adresų jau turbūt visi turime. Tas pakeltų žurnalo tiražą tris kartus, ir mūsų žodis Lietuvai būtų dar geriau žinomas.
Be abejonės, dar galima žurnalą tobulinti. Norėčiau matyti parengtą mūsų ekonomistų ekonominį planą Lietuvai atstatyti (projektą), kurį būtų galima ten ir čia diskutuoti. Mūsų architektai galėtų parengti gyvenviečių planus, turizmo pramonės, žemės ūkio kooperatyvų planus ir t.t. Į laisvę galėtų tapti tas patariamasis balsas, kuriuo lietuvis tėvynėje galėtų susidomėti.
A. Sabalis, Woodhaven, NY
Kokia nauda iš neįvykdomų nutarimų?
Į laisvę 108nr. surinkta daug įdomios medžiagos. Ypač Truskos ir Garmutės straipsniai verti dėmesio. Taipgi gerai, kad žurnale nėra jokio erzlumo. O kad ką „išeivija turėtų" daryti — išvadose visas puslapis bendrybių, tik čia ne redaktoriaus kaltė. Gerai dar, kad išvadų komisija liko anoniminė, nes tokios rūšies „pasiraginimai" lieka tik popiery. Patyriau, kad, jei prie „nutarimo" ar „išvados" nėra pavardės ir telefono numerio to asmens, kas tai įvykdys, — nėra prasmės apie tai kalbėti...
Arvydas Barzdukas, Falls Church, VA
Laiko veidrodis
Nežinau, Juozai, kiek tau reikėjo darbo ir pastangų įdėti į medžiagos „sužvejojimą" šiam Į laisvę,108 nr., bet jis yra tikrai šio laiko veidrodis: visi straipsniai ir pasikalbėjimai yra dabartinės mūsų temos, viltys ir lūkesčiai. Vedamajame gal reikėjo daugiau tiesos apie veiksnių konferencijos rezultatus.
Jonas Vasaris, Barberton, OH
Visiems dirbti išvien
Labai džiaugiuosi Lietuvių Fronto bičiulių veikla ir sėkminga bei išradinga Į laisvęžurnalo redaktoriaus iniciatyva. Žurnalas aktualus, bendradarbių kadras auga. Dėl to žurnalą ir užsiprenumeravau 20-čiai metų. Lietuvių Fronto bičiuliai, vykdydami prof. A. Maceinos, J. Brazaičio idėjas, stengiasi iš politinių grupių varžybų išimti religijos, Bažnyčios klausimą, kaip tai yra JAV-se. Su prof. Maceina ir Brazaičiu išvien dirbau, kai leidome XX Amžių.Tai nuostabaus idealizmo žmonės, ir garbė būti jų idėjų įgyvendintojais.
Tik dabarties laisvės kovos laikotarpyje svarbu visoms patriotinėms grupėms dirbti išvien, nesigrumiant tarp savęs ir nedžiuginant Maskvos savitarpiais baksnojimais. Krikščionys demokratai irgi verti pagarbos, jų įnašas buvo didelis atkuriant Nepriklausomą Lietuvą, pravedant socialines reformas, žemės reformą. O dabar jie ir kitos partijos gali paremti Lietuvos laisvės reikalus per savo įtakingas partijas Europoj, Pietų ir Centro Amerikoj. Visų įnašas svarbus ir reikalingas.
Prel. Juozas Prunskis, Chicago, IL
Atsakant Juozui Žemaičiui
Gyvenimo dienos buvo tokios svarbios, kad jos įtraukė mus kaip pavasarį patvinusi upė. Taip galima būtų aiškinti ir paskutiniųjų Įlaisvęnumerių vedamuosius. Jeigu, anot J. Žemaičio laiško ĮL108 nr., lietuvių visuomenė nuolat „gnaibo" Vliką, gal priežasčių reiktų paieškoti tame pačiame Vlike. Pvz., paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Vilkas nebegali vadintis „Vyriausiuoju". Jis galėtų gauti naują vardą iš Lietuvos prezidento ir AT, jeigu jis to paprašytų. O gal jis turėtų pasivadinti, pvz., USA tautininkų valdyba? Dabar gi Vlikas vis dar laužiasi pro atviras duris. Dėl vienybės J. Žemaičio sąžinė neturėtų graužti. Blokada mus sucementavo stipriai.
Dr. A. Šmulkštys, Gibbstown, NJ
Prenumeruokime po tris egzempliorius Į LAISVĘ žurnalo: vieną sau, o kitus du pasiųskime į Lietuvą. Tai p. A. Sabalio mintis. Būtų gera, kad bent dalis žurnalo skaitytojų šį pasiūlymą įgyvendintų.
Bendro darbo vis dar trūksta
Į laisvę107 nr. trys vedamieji buvo labai geri ir pačiu laiku paskelbti. Tai buvo raginimas visiems veiksniams, kurie nesugebėjo susiorientuoti, kokios pagalbos Lietuvai reikėjo. Politinės pagalbos ir iki šiol veiksniai neparūpino, nors buvo susirinkę ir specialiai konferencijai. Lietuviški laikraščiai nieko nerašė, tad neaišku, kaip veiksniai pasidalino atliktinų darbų tvarką. O jos atrodo nebuvo, ir dabar dar nematyti. Tik visi veiksniai, lyg metę savo darbus, pradėjo rinkti pinigus, išsiuntinėjo „jausmingus laiškus", prašydami „milžiniškos sumos", šiuo kritišku Lietuvai metu tokia veiksnių betvarkė yra nusikaltimas.
Vladas Palubinskas, Cleveland, OH
Atsiliepimai apie ĮL108 nr.
... Puslapius sklaidydami, randame redaktoriaus priminimą: tarp 19 šio numerio autorių tik 8 gyvena Vakaruose. Ką tai reiškia? Katastrofišką raštingų Lietuvių Frontui artimų kultūrininkų bei politikų išsekimą? Ar redaktoriaus žvejojimą ten, kur lengviausiai ir daugiausia pagaunama?... Vaizdą susidarysime iš kelių ateities numerių...
... Vieno puslapio vedamasis taiklus, daug pasakantis: veiksniams kas sau posėdžiaujant ir nieko konkretaus nepadarant, Lietuvą gelbsti paskiros draugijos bei institucijos, paskiri žmonės...
Alfonsas Nakas,
Tėviškės žiburiuose.Nr. 28, 1990.VII.10
Esu labai dėkingas Jums už mano straipsnelio išspausdinimą Jūsų žurnale. Ateityje su didžiausiu malonumu drįsiu siūlyti Jūsų redaguojamam leidiniui savo darbelius.
Aurimas M. Juozaitis, Vilnius
Nuoširdžiausiai ačiū už informacinį, įdomų Į laisvęžurnalą. Pridedu auką savo mirusių brolių Edvardo ir Vytauto atminimui.
Valerija Jarienė, Chicago, IL
Įlaisvę108 nr. man labai patiko Editos Nazaraitės straispnis apie žiurkes, sliekus ir Lietuvą. Taip pat prof. Bronio Kazio, L. Truskos, N. Sadūnaitės, A. Garmutės ir kt. dalykiški ir įdomūs straipsniai. Gyvuokit ilgai.
B. Balys, Willow Springs, IL
Skirtingumai buvo ir bus
ĮL 108 numery, šalia kitų šių dienų klausimais rašinių, ypatingai sveikintinas ir vertingas yra gausus (net 11 autorių), rašančių iš Tėvynės dalyvavimas. Kone visos jų mintys yra bešališkos.
Dėmesingi straipsniai apie skirtingumus (diferenciaciją). Skirtingumai buvo, yra ir bus ateityje, norime to ar ne. Pagal besikeičiantį laiką, tik įvairuoja jų pobūdis. Bendruosius reikalus teks spręsti ne pasaulėžiūriniu pagrindu, nes viena pasaulėžiūra nebuvo, nėra ir nebus visiems priimtina.
Antanas Valiuškis
