JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

AURIS JARAŠŪNAS

„...Praėjusią vasarą dalyvavau Vilniaus universiteto suruoštuose kursuose. Apie 80 studentų iš laisvojo pasaulio studijavome kartu lietuvių kalbą ir kultūrą. Daug kam iš mūsų buvo sunku bendrauti su Lietuvos jaunimu, pajutome, kad Lietuvos jaunimas yra labai skirtingas... Išeivijos jaunimas lengviau supranta vienas kitą, yra panašiai išauklėtas, dažnai savo pasaulėžiūrą susikūręs iš tėvų. Jo veikla ir siekiai turi tuos pačius tikslus... Lietuvos jaunimas, tiek daug metų pergyvenęs komunistinę realybę, kažkaip nesudaro tarpusavy tokią sociologinę bendrą grupę kaip mes... Vilniaus gatvėje sutiktus jaunuolius mes norėjome užkalbinti kaip brolius lietuvius, pasidžiaugti bendru jausmu, bet jie dažnai mumis susidomėdavo ne dėl to, kad mes lietuviai, bet todėl, kad mes iš Amerikos...

„...Reikia mums daugiau vienas kitą pažinti. Todėl norėčiau pasiūlyti, kad važiuojantieji iš čia į Lietuvą galėtų apsigyventi vietinių studentų bendrabutyje. Būtų daugiau bendravimo ir pažinčių. Nuvažiuojantieji turėtų labiau išsiskirstyti pas vietinius ir su jais bendrauti, nesilankyti vien užsieniečiams skirtame ,,Lietuvos" viešbutyje, o daugiau laiko praleisti su savo broliais ir sesėmis iš Lietuvos".

GYTIS GASPERAITIS

...Pritariu, kad į Lietuvą važiuojantiems reikia rasti bendrą veiklos bendravimą: gal kartu keliauti į turistines keliones, gal nuvažiuoti į kaimą ir padirbėti ten, šieną kraunant ar mėšlą mėžiant. Iš kitos pusės, senojo Lietuvos vaizdo su smūtkeliais ir kaimo vienkiemiais nebėra. Žmonės ilgą laiką gyveno baimėje, dėl to mes paprasčiausiai nebemokame ir atvirai kalbėtis ar diskutuoti...

.. .Bet mane prašė pakalbėti specifine tema — apie tarnybą Tarybinėje armijoje. Atsiminkime, kad ji buvo prievarta sukurta ir toks prievartinis būdas išliko iki šiandien. Tarybinėje armijoje tautybės yra specialiai sumaišomos, kad kuriam nors daliny nesusirinktų didesnė grupė tos pačios tautybės jaunuolių. Iš to dažnai kyla konfliktai: vienos tautybės kariai užpuola ir užmuša kitos, atsiranda antagonizmas tarp bebaigiančių tarnauti ir jaunų kareivių. Armijoje nusistovėjusi tvarka, kad jei tu ko nors nemuši, tai pats būsi mušamas ir pažeminimas...

.. .Visuomenėje armija yra visiškai praradusi reputaciją, net ir pačioje Rusijoje. Ką bekalbėti apie kitas respublikas, nes ji yra okupacinė armija. Karininkas Lietuvoje yra pati labiausiai nerespektuojama profesija. Daug lietuvių jaunuoliu stengiasi išvengti karo tarnybos. Vyksta organizuota akcija ir jau keli tūkstančiai jaunuolių atsisakė karinių bilietų. Buvo iškelta keliasdešimt baudžiamųjų bylų ir jų padėtis nėra aiški. Prie valdžios yra sudaryta speciali komisija, kuri bando spręsti armijoje vykstančias problemas ir konfliktus, bet rezultatai nesirodo. Todėl ir motinos badauja Gedimino aikštėje, todėl ir visi laukiame nepriklausomos Lietuvos. Tuo tarpu armija yra pagrindinis sovietinės jėgos svertas...

ANDRIUS KULIKAUSKAS

.. .Lietuvoje žmonės iš savo žodyno buvo išbraukę žodį „okupuota", bet su okupacijos padėtimi niekad nesusitaikė. Tačiau ne pati laisvė yra didžiausia vertybė, bet jos įvertinimas, supratimas ir panaudojimas. Jeigu laisvė yra švaistoma ir nevartojama prasmingai, kaip tai dažnai matome Amerikoje, tai ji nėra teisingai suprasta... Lietuvos žmonės nori daugiau negu laisvės, jie nori įprasminti laisvę visame savo gyvenime, nes beprasmybė ikišioliniame režime buvo sunkesnė negu pats laisvės netekimas. Ir tas prasmės pajutimas jau matosi, auga politinis sąmoningumas, didėja pareigingumas, susirūpinimas gamtos apsauga ir žmonių gerove, vystosi krikščioniška dvasia ir socialinio teisingumo idėjos. Viskam tam vadovauja inteligentija, kuri nesiekia sau asmeniškos naudos... Reikia tvirtai tikėti, kad pilnutinis dvasingumas greitu laiku bus statomas pirmoje vietoje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje...